Žmogaus albuminas NKC

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Žmogaus albuminas NKC 5 % infuzinis tirpalas

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Veiklioji medžiaga yra žmogaus albuminas. 1000 ml tirpalo yra 50 g žmogaus plazmos baltymų, kuriuose yra ne mažiau kaip 95 % žmogaus albumino.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Infuzinis tirpalas.
Skaidrus arba šiek tiek opalescuojantis tirpalas.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Albumino tirpalas skiriamas atstatyti ir palaikyti organizmo prarastą cirkuliuojančio kraujo tūrį tais atvejais, kai pirmenybė teikiama koloidiniams tirpalams.

Pasirinkimas vartoti albuminą, o ne dirbtinius koloidus, priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos ir pagrįstas oficialiomis rekomendacijomis.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas
Tūris turėtų būti papildomas pagal poreikį. Dozavimas priklauso nuo kraujotakos rodmenų. Svarbiausia albumino funkcija yra palaikyti koloidinį osmosinį slėgį (KOS). Žemiausia koloidinio osmosinio slėgio riba yra 20 mm Hg(2,7 kPa). Nustatant preparato dozę reikia matuoti koloidinį osmosinį slėgį arba netiesiogiai apskaičiuoti bendrą baltymų kiekį. Mažos arba didelės koncentracijos albumino tirpalas vartojamas, atsižvelgiant į esamą baltymų trūkumą ir į kraujo tūrį. Gydant nudegimą, preparato kiekis apskaičiuojamas pagal toliau nurodytas formules.

Reikiama albumino dozė (gramais) apskaičiuojama pagal formulę:
[(iš nominalaus bendrojo baltymų kiekio g/l atimti esamą bendrąjį baltymų kiekį g/l) padauginti iš plazmos tūrio * litrais (maždaug 40 ml/kg kūno svorio)] padauginti iš 2.
Pvz.: siekiant 70 kg sveriančiam pacientui padidinti bendrąjį baltymų kiekį nuo 35 g/l iki 50 g/l, reikia 84 g albumino arba 1680 ml Žmogaus albuminas NKC 5 % infuzinio tirpalo.

[(50 – 35) x 2,8*] x 2 = 84

*Plazmos tūrio apskaičiavimas: 40 x70 = 2,8
1000

Suaugusių žmonių fiziologinis plazmos tūris yra maždaug 40 ml/kg kūno svorio ir jis priklauso nuo amžiaus. Į tai būtina atsižvelgti, apskaičiuojant preparato dozę vaikams. Daugiklis 2 atspindi ekstravaskulinį trūkumą. Esant dideliam albumino trūkumui, šis daugiklis gali būti per mažas, tačiau preliminariai įvertinti – tinka.

Kadangi nurodyta formulė leidžia nustatyti tik apytikrę vertę, todėl rekomenduojama pasiektą baltymų koncentraciją stebėti. Esamo kraujo tūrio hematokritas ir kraujo plazmos tūris yra atvirkščiai proporcingi, todėl rekomenduojama į tai atsižvelgti ir nustatant hematokrito vertę. Jeigu hematokritas mažėja daugiau kaip 30 %, ligoniui turėtų būti suleista eritrocitų, kad būtų užtikrintas audinių aprūpinimas deguonimi (žr. skyrių 4.4).

Preparato galima vartoti neatsižvelgiant į paciento kraujo grupę, kadangi gamybos metu pašalinami izoagliutininai ir kitos kraujo grupių medžiagos. Taip pat gamybos proceso metu kiekybiškai pašalinami ir kiti baltymai (imunoglobulinai bei lipoproteinai). Žmogaus albuminas NKC 5 % infuzinis tirpalas gali būti vartojamas gydant dializuojamus pacientus ir prieš laiką gimusius kūdikius, kadangi jame esančio aliuminio yra mažiau kaip 200 mikrogramų/l.

Vartojimo metodas
Žmogaus albuminas NKC 5 % infuzinis tirpalas – tai preparatas, paruoštas vartoti į veną (žr. 6.6 skyrių).
Preparato leidimo į veną greitis priklauso nuo ligonio klinikinės būklės ir nuo indikacijų, paprastai jis neturėtų būti didesnis kaip 5 ml/min. Plazmos tūrio papildymas Žmogaus albuminas NKC 5 % infuziniu tirpalu atliekamas 3 dienas, kol 1–1,5 karto pakeičiamas plazmos tūris. Tokiais atvejais rekomenduojama stebėti kraujo krešėjimo būklę, o preparato vartojimo į veną greitis neturėtų būti didesnis kaip 30 ml/min. Prieš perpilant didelį preparato kiekį, jį būtina pašildyti iki kūno temperatūros.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas žmogaus albumino preparatams ar bet kurioms kitoms sudedamosioms dalims.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu atsiranda alerginio arba anafilaksinio tipo reakcijos, reikia nedelsiant sustabdyti infuziją ir skirti reikiamą gydymą. Šoko atveju skiriamas standartinis šoko gydymas.

Žmogaus albuminas turi būti vartojamas atsargiai, kai esant tam tikroms sąlygoms hipervolemija arba hemodiliucija gali kelti komplikacijų riziką. Tokios sąlygos yra:
dekompensuotas širdies nepakankamumas;
hipertenzija (aukštas kraujospūdis);
stemplės venų varikozė;
plaučių edema (pabrinkimas);
hemoraginė diatezė;
sunki anemija;
renalinė ar postrenalinė anurija

200 – 250 g/l žmogaus albumino tirpalo elektrolitų kiekis yra mažesnis nei 40 – 50 g/l žmogaus albumino tirpalo. Skiriant albuminą, turi būti sekamas paciento elektrolitų lygis ir (žr. 4.2 skyrių), priklausomai nuo rastų pakitimų, koreguojamas elektrolitų balansas.

Albumino tirpalą draudžiama skiesti injekciniu vandeniu, nes tai gali sukelti paciento eritrocitų hemolizę.

Prireikus pakeisti didelius kiekius, būtina kontroliuoti krešėjimą ir hematokritą. Reikia užtikrinti visų kraujo komponentų (krešėjimo faktorių, elektrolitų, trombocitų ir eritrocitų) substituciją (atstatymą).

Jeigu albumino dozė ir infuzijos greitis neatitinka paciento kraujotakos sistemos būklės, gali atsirasti hipervolemija. Pasireiškus pirmiesiems kardiovaskuliarinio perkrovimo simptomams (galvos skausmas, dusulys, jungo venos kongestija), pakitus arteriniam ar veniniam kraujo spaudimui, arba pradėjus vystytis plaučių edemai, infuziją reikia nedelsiant nutraukti.

Žmogaus albumino tirpaluose prekalikreino aktyvatoriaus (XII krešėjimo faktoriaus metabolito) kiekis pagal galiojančią Europos farmakopėjos monografiją 0255 – (2.6.15.) ≤ 35 TV/ml. Net prekalikreino pėdsakai, sąveikaudami su angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi (AKFI), gali sukelti bradikinino akumuliaciją recipiento kraujyje ir tuo pačiu padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Todėl bent vieną parą prieš žmogaus albumino tirpalo vartojimą būtina nutraukti AKFI skyrimą pacientui.

Rekomenduojama į paciento ligos istoriją įrašyti perpilto albumino tirpalo serijos numerį, kad kilus komplikacijai galima būtų nustatyti, kokios serijos preparatas pacientui buvo internuotas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nežinoma.
Apie nesuderinamumą žr. skyrių 6.2.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kontroliuojamų klinikinių albumino vartojimo nėštumo ir žindymo laikotarpiu tyrimų nebuvo atlikta. Preparato saugumo ir poveikio dauginimosi funkcijai, embriono ir vaisiaus vystymuisi, perinataliniu ir postnataliniu laikotarpiu su eksperimentiniais gyvūnais nebuvo pakankamai ištirtas. Kadangi albuminas yra fiziologinė žmogaus plazmos sudedamoji dalis, todėl atsižvelgiant į indikacijas jo gali būti vartojama nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nėštumo laikotarpiu papildyti kraujo tūrį būtina ypač atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nežinomas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Vartojant Žmogaus albuminas NKC infuzinį tirpalą, nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai. Paprastai šis poveikis greitai išnyksta, sumažinus infuzijos greitį ar ją nutraukus. Atsiradus sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms, reikia nutraukti infuziją ir taikyti atitinkamą gydymą.

Vaistą pradėjus tiekti į rinką, buvo pastebėti toliau išvardinti žmogaus albumino sukelti nepageidaujami reiškiniai. Labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000, iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Organų sistemų klasės
Reti
Labai reti
Imuninės sistemos sutrikimai
anafilaksinė reakcija
anafilaksinis šokas
Psichikos sutrikimai

sumišimas
Nervų sistemos sutrikimai

galvos skausmas
Širdies sutrikimai

tachikardija, bradikardija
Kraujagyslių sutrikimai
hipotenzija
hipertenzija, karščio pylimas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

dusulys
Virškinimo trakto sutrikimai

pykinimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai

dilgėlinė, angioneurozinė edema, eriteminis bėrimas, padidėjęs prakaitavimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

karščiavimas, sustingimas

Vartojant vaistinius preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo ar plazmos, negali būti visiškai atmesta galimybė pernešti infekcinių ligų sukėlėjus. Tas pat pasakytina ir apie nežinomos kilmės patogenus. Infekcijų sukėlėjų perdavimo pavojų galima sumažinti:
atliekant donorų medicininę apžiūrą ir tikrinant individualias donacijas bei plazmos kaupinius dėl hepatito B paviršinio antigeno (HbsAg) ir ŽIV bei HCV antikūnų;
tiriant plazmos kaupinius dėl HCV genetinės medžiagos;
įtraukiant į gamybos procesą infekcijų sukėlėjų nukenksminimo/pašalinimo procedūras, patvirtintas naudojant virusų modelius. Šios priemonės laikomos veiksmingomis ŽIV, HCV, HAV ir HBV atvejais.

Virusų nukenksminimo/pašalinimo priemonės nepakankamai veikia neturinčius apvalkalo virusus, pvz. parvovirusą B 19.

Albuminas, pagamintas vadovaujantis Europos farmakopėjos reikalavimais, yra patikimai apsaugotas nuo virusų.

Paciento labui kiekvieną kartą skiriant žmogaus albumino tirpalą rekomenduojama užrašyti preparato pavadinimą ir serijos numerį.

4.9 Perdozavimas

Per didelė preparato dozė arba pernelyg greitas preparato suleidimas į veną gali sukelti hipervolemiją. Pasireiškus pirmiesiems kraujo apytakos perkrovimo klinikiniams simptomams (galvos skausmas, dispnėja, kraujo priplūdimas į jungo venas) arba didėjant arterijų ar centrinių venų kraujo slėgiui, ar pasireiškus plaučių edemai, būtina nedelsiant nutraukti preparato infuziją. Atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, rekomenduojama skatinti diurezę ir širdies veiklą.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kraujo pakaitalai ir plazmos baltymų frakcijos, albuminas, ATC kodas – B05AA01.

Albuminas sudaro daugiau kaip 50 % bendro plazmos baltymų kiekio. Albuminas sintetinamas kepenyse ir ši funkcija apima maždaug 10 % viso kepenų baltymų sintezės pajėgumo.

Fizikiniai ir cheminiai duomenys
Žmogaus albuminas NKC 5 % infuzinis tirpalas pasižymi hipertoniniu poveikiu. 4–5 % albumino tirpalas, lyginant su normalia plazma, labiau hipoonkotinis.

Poveikis
Svarbiausia albumino funkcija – palaikyti koloidinį osmosinį slėgį bei perkelti mažos molekulinės masės medžiagas. Albuminas stabilizuoja cirkuliuojančio kraujo tūrį ir perkelia hormonus, vaistus, toksinus ir t.t.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Paprastai albumino koncentracija 4–5 g/kg kūno svorio, iš kurių 40–45 % intravaskulinėje ir 55–60 % ekstravaskulinėje organizmo ertmėse. Dėl patologinės būklės, pvz., pirmąsias 24 val. po sunkaus nudegimo arba sepsinio šoko, gali įvykti albumino persiskirstymas.

Fiziologinėmis sąlygomis albumino pusinės eliminacijos laikas yra 19 dienų. Albumino sintezės ir irimo pusiausvyrą palaiko grįžtamojo ryšio mechanizmas. Albuminas daugiausiai metabolizuojamas ląstelėse, dalyvaujant lizosomų proteazėms. Per pirmąsias dvi valandas po suleidimo į veną, mažiau kaip 10 % albumino pasišalina iš intravaskulinės ertmės. Todėl 1–3 val. po preparato suleidimo į veną padidėja intravaskulinis tūris. Albuminų pusiausvyra tarp intravaskulinio ir ekstravaskulinio tarpo pasiekiama per 48 val. Albumino biologinis prieinamumas yra greitas ir visiškas (100 %).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Albumino poveikis yra toks pats kaip ir kitų fiziologinių plazmos komponentų.

Atliekant vaisto vienos dozės toksiškumo tyrimus su gyvūnais, nustatyta, kad minėtos dozės toksinis poveikis pasireiškė dėl kraujotakos perkrovos, todėl neįmanoma nustatyti toksinės arba mirtinos dozės.

Skyrus vaistinio preparato kartotinę dozę eksperimentiniams gyvūnams, atsirado antikūnų prieš heterologinius baltymus.

Pranešimų apie albumino toksinį poveikį embrionui ar vaisiui arba kokį nors mutageninį ar kancerogeninį poveikį nebuvo gauta. Apie albumino ūminį toksinį poveikį gyvūnams pranešimų nebuvo gauta.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Medžiagos pavadinimas
Koncentracija

g/l
mmol/l

Natrio chloridas

(bendras natrio kiekis)

Natrio oktanoatas (stabilizatorius)

Injekcinis vanduo

7,3–8,8

(maks. 3,7)

0,7–0,9

125–150

(maks. 160)

4,4–5,6

Natrio hidroksidas arba vandenilio chlorido rūgštis naudojama tirpalo pH vertės sureguliavimui .

6.2 Nesuderinamumas

Žmogaus albuminas NKC 5 % infuzinio tirpalo negalima maišyti su injekciniu vandeniu ar kitais vaistiniais preparatais, įskaitant kraują arba eritrocitų koncentratą.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

Ant etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima. Pradūrus adata butelio kamštį, preparatą būtina nedelsiant suvartoti.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Negalima užšaldyti.
Butelį laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Preparatas tiekiamas 50 ml, 200 ml arba 250 ml stikliniais buteliais, uždarytais brombutilo/kaučiuko kamščiais, padengtais aliuminio/polipropileno dangteliais.
Kartoninėje dėžutėje yra po vieną arba dešimt 50 ml, 200 ml arba 250 ml talpos butelių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Albumino tirpalas, skirtas vartoti į veną, turi būti skaidrus. Jis yra geltonos (įvairaus atspalvio) spalvos. Albumino tirpalo vartoti negalima jei jis yra neskaidrus ar su nuosėdomis arba jo tinkamumo laikas yra pasibaigęs.
Leidimui į veną naudojamas sterilus ir nepirogeniškas vienkartinis infuzijų rinkinys. Prieš praduriant preparato butelio kamštį, jį būtina tinkamai dezinfekuoti. Pradūrus butelio kamštį, tirpalą būtina nedelsiant infuzuoti. Dėl galimo bakterinio užteršimo, vaistinio preparato likučius reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.