Flixotide

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Flixotide 50 mikrogramų/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Flixotide 125 mikrogramai/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Flixotide 250 mikrogramų/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje suspensijos dozėje (išpurškime) yra 50 mikrogramų, 125 mikrogramai arba 250 mikrogramų flutikazono propionato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Suslėgta inhaliacinė suspensija.
Talpyklėje yra balta ar balkšva suspensija be matomų dalelių.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Ilgalaikis suaugusių žmonių ir vaikų nuo 1 metų bronchinės astmos gydymas.
Simptominis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Flixotide skiriamas tik inhaliacijoms per burną. Pacientai, kuriems sunku paspausti inhaliatorių ir tuo pat metu įkvėpti vaisto, gali naudoti Volumatic tarpinę.

Astma

Pacientai turėtų žinoti, kad Flixotide skiriamas profilaktikai ir turėtų būti vartojamas reguliariai, net jei nėra jokių ligos simptomų. Gydomasis poveikis pasireiškia po 4 – 7 parų.

Profilaktinis suaugusių žmonių gydymas

Lengva astma (kai iškvepiamo oro srauto maksimumas yra didesnis negu 80%, lyginant su normaliu lygiu, su mažesniais negu 20%svyravimais). Tokiems pacientams retkarčiais reikia simptominio gydymo bronchus plečiančiais vaistais.

Vidutinio sunkumo astma (kai iškvepiamo oro srauto maksimumas yra 60%-80%, lyginant su normaliu lygiu, su 20%-30% svyravimais). Tai pacientai, kuriems reikia reguliariai vartoti vaistų nuo astmos, ir pacientai, kuriems profilaktinis gydymas ar vien tik bronchus plečiantys vaistai nesukelia nuolatinio pagerėjimo arba astma ir toliau sunkėja.

Sunki astma (kai iškvepiamo oro srauto maksimumas mažesnis už 60%, lyginant su normaliu lygiu, su didesniais negu 30% svyravimais). Tai pacientai, sergantys sunkia lėtine astma. Paskyrus inhaliuojamo flutikazono propionato daugeliui šių pacientų, kuriems iki tol simptomams šalinti buvo skiriami sisteminiai kortikosteroidai, jų dozę galima labai sumažinti arba visai nebeskirti.

Dozavimas suaugusiesiems ir vyresniems kaip 16 metų amžiaus vaikams

Nuo 100 iki 1000 mikrogramų du kartus per parą, paprastai po du įpurškimus du kartus per parą.

Gydytojai, skiriantys šio vaisto, turėtų žinoti, kad flutikazono propionatas yra toks pat veiksmingas, kaip ir kiti inhaliuojamieji steroidai, skiriant apie pusę paros dozės mikrogramais. Pavyzdžiui, 100 mikrogramų flutikazono propionato maždaug atitinka 200 mikrogramų beklometazono dipropionato (kurio sudėtyje yra chlorfluormetano) arba budezonido dozę.

Dėl sisteminio poveikio rizikos dozes, viršijančias 500 mikrogramų du kartus per parą, reikėtų skirti tik suaugusiems pacientams, sergantiems sunkia astma, kai tikimasi papildomos klinikinės naudos – plaučių funkcijos pagerėjimo ir (arba) simptomų kontrolės arba kai reikia sumažinti geriamųjų kortikosteroidų dozę (žr. 4.4 ir 4.8 skyriuose).

Pacientams reikėtų skirti pradinę inhaliuojamojo flutikazono propionato dozę, atsižvelgiant į ligos sunkumą.

Įprastinės pradinės dozės suaugusiems žmonėms

Pacientams, sergantiems lengva astma, įprastinė pradinė dozė yra po 100 mikrogramų du kartus per parą. Vidutinio sunkumo ir sunkios astmos atvejais gali būti reikalinga nuo 250 iki 500 mikrogramų du kartus per parą pradinė dozė. Kai tikimasi papildomos klinikinės naudos, gali būti vartojama iki 1000 mikrogramų du kartus per parą. Tokias dozes gali pradėti skirti tik astmos gydymo specialistas (pvz., terapeutas konsultantas arba bendrosios praktikos gydytojas, turintis atitinkamos patirties).

Turi būti skiriama mažiausia astmą veiksmingai kontroliuojanti dozė.

Įprastinės pradinės dozės vyresniems kaip 4 metų amžiaus vaikams:

Nuo 50 iki 100 mikrogramų du kartus per parą.

Daugeliui vaikų astma gali būti gerai kontroliuojama, skiriant nuo 50 iki 100 mikrogramų vaisto du kartus per parą. Tiems pacientams, kuriems astma kontroliuojama nepakankamai, gali būti naudinga dozę padidinti iki 200 mikrogramų du kartus per parą. Didžiausia leistina dozė vaikams yra po 200 mikrogramų du kartus per parą.

Pradinė dozė turėtų būti skiriama, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Dozė turėtų būti sumažinta iki mažiausios, veiksmingai kontroliuojančios astmą.

Reikia pastebėti, kad vartojant 50 mikrogramų dozę tinka tik tokios dozės prietaisas.

Ši flutikazono propionato forma gali būti netinkama skiriant reikalingą pediatrinę dozę, tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie kitą flutikazono propionato formą (pvz., sausų miltelių inhaliatorius).

Skiriant didesnes kaip 1000 mikrogramų dozes (po 500 mikrogramų du kartus per parą), reikėtų naudoti tarpinę, kad būtų išvengta šalutinio poveikio burnai ir ryklei (žr. 4.4 skyriuje).

Klinikiniai tyrimai su 1–4 metų vaikais parodė, kad optimali astmos simptomų kontrolė pasiekiama skiriant 100 mikrogramų du kartus per parą, vartojant juos per pediatrinę tarpinę su veido kauke (tokia kaip Babyhaler).

Ypatingos pacientų grupės

Vyresnio amžiaus pacientams ar pacientams, kuriems yra kepenų arba inkstų veiklos nepakankamumas, dozės koreguoti nereikia.

Lėtinė obstrukcinė palučių liga (LOPL)

Suaugusiems žmonėms

500 mikrogramų du kartus per parą.
Pacientai turi žinoti, kad siekiant optimalios naudos Flixotide reikia vartoti du kartus per parą. Nauda paprastai išryškėja per tris–šešis mėnesius. Vis dėlto jei per tris–šešis mėnesius nepagerėja, reikia patikrinti paciento sveikatos būklę.

Reikia atkreipti dėmesį, kad šiai dozei vartoti tinka tik 250 mikrogramų prietaisas.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 2 ir 6.1 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Reikia reguliariai tikrinti pacientų inhaliavimo techniką, siekiant įsitikinti, kad inhaliatoriaus paspaudimas sutampa su įkvėpimu, ir vaistas patenka į plaučius. Įkvėpdamas pacientas turėtų sėdėti arba stovėti. Inhaliatorius buvo sukurtas vartoti vertikalioje pozoje.

Flixotide nėra skirtas ūminiams simptomams palengvinti – tokiu atveju reikia skirti inhaliuojamojo trumpai veikiančio bronchus plečiančio vaisto. Pacientams reikėtų patarti turėti tokių pirmosios pagalbos vaistų.

Sunkia astma sergantiems pacientams reikia reguliariai atlikti tyrimus, įskaitant plaučių funkcijos tyrimą, nes šiems pacientams yra sunkių priepuolių ir net mirties rizika. Padidėjęs trumpai veikiančių β2-agonistų vartojimas simptomams palengvinti rodo astmos kontrolės blogėjimą. Jei pacientas pastebi, kad gydymas trumpai veikiančiais bronchus plečiančiais vaistais nebe toks veiksmingas arba reikia daugiau inhaliacijų nei paprastai, jam reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju pacientą reikia ištirti pakartotinai ir nuspręsti, ar būtina koreguoti priešuždegiminį gydymą (t. y. skirti didesnes inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozes arba geriamųjų kortikosteroidų kursą). Pacientams, priklausantys rizikos grupei, reikia kasdien tikrinti kvėpavimo rodiklius. Sunkus astmos paūmėjimas turi būti gydomas įprastai.

Kaip ir gydant bet kuriais kitais inhaliuojamaisiais preparatais, gali prasidėti paradoksinis bronchų spazmas, pasireiškiantis staiga sustiprėjusiu švokštimu po inhaliacijos. Tokiu atveju Flixotide vartojimą reikia nedelsiant nutraukti, įvertinti paciento būklę ir, esant būtinybei, skirti kito vaisto.

Gali pasireikšti sisteminis inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikis, ypač ilgai vartojant dideles jų dozes. Šis poveikis pasitaiko daug rečiau nei vartojant geriamųjų kortikosteroidų (žr. 4.9 skyrių). Gali atsirasti Kušingo sindromas ar į jį panašūs simptomai, gali būti slopinama antinksčių veikla, sulėtėti vaikų ir paauglių augimas, sumažėti kaulų mineralų tankis, atsirasti katarakta ir glaukoma. Todėl svarbu, kad inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozė būtų nuolat peržiūrima ir sumažinta iki mažiausios, kurią vartojant išlieka veiksminga astmos kontrolė (žr. 4.8 skyrių).

Ilgą laiką vartojant dideles inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozes, gali būti slopinami antinksčiai ir atsirasti ūminis antinksčių nepakankamumas. Ypač didelė rizika jaunesniems kaip 16 metų amžiaus vaikams, vartojantiems didesnes nei leistinos flutikazono dozes (paprastai ≥ 1000 mikrogramų per parą). Ūminį antinksčių nepakankamumą gali išprovokuoti trauma, operacija, infekcija ar staigus dozės sumažinimas. Paprastai simptomai būna neaiškūs; tai gali būti anoreksija, pilvo skausmai, kūno masės mažėjimas, nuovargis, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sąmonės pritemimas, hipoglikemija ir traukuliai. Streso ar planinės operacijos atveju reikėtų apsvarstyti galimybę papildomai skirti sisteminių kortikosteroidų.

Rekomenduojama reguliariai matuoti ūgį vaikų, ilgą laiką gydomų inhaliuojamaisiais kortikosteroidais. Jei augimas lėtėja, reikėtų peržiūrėti gydymą ir, esant galimybei, sumažinti inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę iki mažiausios astmą veiksmingai kontroliuojančios dozės. Be to, gali būti reikalinga vaikų pulmonologo konsultacija.

Vartojant dideles vaisto dozes (daugiau kaip 1000 mikrogramų per parą) ir siekiant sumažinti šalutinį poveikį burnai ir ryklei, rekomenduojama naudoti tarpinę. Tačiau, kadangi į sisteminę kraujotaką didžiausias vaisto kiekis patenka per plaučius, naudojant tarpinę ir inhaliatorių į plaučius gali patekti didesnis vaisto kiekis. Įsidėmėtina, kad tai gali padidinti sisteminių šalutinių reiškinių riziką. Tokiu atveju gali tekti sumažinti dozę (žr. 4.2 skyriuje).

Dėl teigiamo inhaliuojamojo flutikazono propionato poveikio sumažėja geriamųjų steroidų poreikis. Tačiau pacientams, nuo geriamųjų steroidų vartojimo perėjusiems prie inhaliuojamojo flutikazono propionato vartojimo, ilgą laiką išlieka nepakankamos antinksčių rezervinės funkcijos rizika. Kurį laiką gali išlikti šalutinių reiškinių tikimybė. Tokiems pacientams prieš planines procedūras gali prireikti specialisto patarimo, vertinant antinksčių pažeidimą. Skubiu atveju (teikiant skubią medicinos pagalbą ar skubiai operuojant) bei planinių procedūrų, kurios gali sukelti stresą, metu visuomet reikėtų įvertinti sutrikusio antinksčių atsako galimybę ir nuspręsti, ar būtinas atitinkamas gydymas kortikosteroidais.

Jei gydant astmą atsakas nepakankamas arba yra sunkių paūmėjimų, reikia didinti inhaliuojamojo flutikazono propionato dozę ir, jei nustatoma infekcinė liga, skirti sisteminio steroido ir (arba) antibiotiko.

Gydymo sisteminiais steroidais pakeitimas inhaliacine terapija kartais išryškina slaptas alergines ligas, pvz., alerginį rinitą arba egzemą, kurios prieš tai buvo kontroliuojamos sisteminiais vaistais. Šias alergijas reikėtų gydyti simptomiškai antihistamininiais ir (arba) vietiniais vaistais, įskaitant vietinius steroidus.

Retais atvejais buvo pastebėta, kad padidėjo gliukozės kiekis kraujyje (žr. 4.8 skyrių), o tai reikia turėti omenyje skiriant šį preparatą ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu.

Specialaus gydymo reikia pacientams, sergantiems aktyvia arba neaktyvia plaučių tuberkulioze.

Gydymo Flixotide nepatartina nutraukti staiga.

Tiriant pacientus, sergančius LOPL ir gaunančius 500 mikrogramų flutikazono propionato, buvo pastebėta, kad dažniau pasireiškia pneumonija (žr. 4.8 skyrių). Gydytojams reikia būti atidiems dėl galimo plaučių uždegimo pavojaus pacientams, sergantiems LOPL, nes pneumonija ir paūmėjimas dažnai yra labai panašūs.

Gydymo geriamaisiais steroidais pakeitimas gydymu Flixotide inhaliacine suspensija

Pacientams, kuriems būtini steroidai, paskyrus Flixotide inhaliacinės suspensijos ir toliau juos gydant reikia ypatingos priežiūros, nes dėl ilgalaikio sisteminių steroidų vartojimo pažeista antinksčių funkcija atsistato negreitai.

Pacientams, kurie ilgą laiką arba didelėmis dozėmis buvo gydyti sisteminiais steroidais, gali būti slopinami antinksčiai. Šių pacientų antinksčių funkcija turi būti reguliariai stebima, o jiems skiriamų sisteminių steroidų dozė turi būti mažinama atsargiai.

Maždaug po savaitės pradedama laipsniškai mažinti sisteminių steroidų dozę. Dozė mažinama ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę; jos mažinimas turėtų atitikti palaikomąjį sisteminių steroidų lygį. Vartojant palaikomąją 10 mg ar mažiau prednizolono (ar jo ekvivalento) dozę, ją galima sumažinti ne daugiau kaip 1 mg per parą ir ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę. Jei prednizolono palaikomoji dozė viršija 10 mg per parą, ją reikėtų atsargiai mažinti kartą per savaitę didesniais kiekiais.

Kai kurie pacientai geriamųjų steroidų dozės mažinimo laikotarpiu blogai jaučiasi nespecifiškai, nepaisant to, kad jų plaučių funkcija nepakinta ar net pagerėja. Juos reikėtų paskatinti tęsti Flixotide vartojimą ir toliau mažinti sisteminių steroidų dozę, nebent yra objektyvių antinksčių nepakankamumo požymių.

Pacientai, kuriems mažinama geriamųjų steroidų dozė ir kurių antinksčių funkcija vis dar yra sutrikusi, turėtų nešiotis įspėjamąją kortelę, kurioje pažymėta, kad jiems reikalingas pakeičiamasis gydymas steroidais streso metu, pvz., sunkesnio astmos priepuolio, kvėpavimo organų infekcinės ligos atveju, sergant rimta gretutine liga, operacijos, traumos ir kitais atvejais.

Ritonaviras gali žymiai padidinti flutikazono propionato koncentraciją kraujo plazmoje, todėl reikėtų vengti juos vartoti kartu, išskyrus, jei galima nauda pacientui didesnė nei sisteminio kortikosteroidų poveikio rizika. Taip pat sisteminio pašalinio poveikio rizika padidėja, flutikazono propionatą vartojant kartu su kitais stipriais CYP3A inhibitoriais (žr. 4.5 skyriuje).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Įprastai, dėl ryškaus pradinio metabolizmo ir didelio sisteminio klirenso, užtikrinamo citochromo P450 3A4 sistemos žarnyne ir kepenyse, po vaisto inhaliacijos kraujo plazmoje susidaro labai maža flutikazono propionato koncentracija. Todėl kliniškai reikšminga flutikazono propionato sąveika su kitais vaistiniais preparatais mažai tikėtina.

Tarpusavio sąveikos tyrime sveikiems žmonėms, vartojusiems flutikazono propionato į nosį, paskyrus ritonaviro (stipriai veikiantį citochromo P450 3A4 inhibitorių) po 100 mg du kartus per dieną, flutikazono propionato koncentracija plazmoje padidėjo keleta šimtų kartų, kas sąlygojo žymiai sumažėjusią serumo kortizolio koncentraciją.
Tokios informacijos apie inhaliuojamas flutikazono propionato formas trūksta, bet tikėtinas ženkliai padidėjęs flutikazono propionato kiekis plazmoje. Gauta pranešimų apie Kušingo sindromą bei antinksčių slopinimą. Reikėtų vengti derinti inhaliuojamą flutikazono propionatą su ritonaviru, išskyrus atvejus, kai nauda yra didesnė nei padidėjusi sisteminio gliukokortikoidų poveikio rizika.

Atlikus nedidelį tyrimą su sveikais savanoriais, šiek tiek silpniau veikiantis CYP3A inhibitorius ketokonazolis po vienkartinės inhaliacijos sustiprino flutikazono propionato poveikį 150 %. Tai sąlygojo stipresnį plazmos kortizolio kiekio sumažėjimą, lyginant su vien tik flutikazono propionatu. Vartojimas kartu su kitais stipriai veikiančiais CYP3A inhibitoriais, tokiais kaip itrakonazolis, taip pat turėtų padidinti sisteminį flutikazono propionato kiekį ir siteminio pašalinio poveikio riziką. Rekomenduojama juos kartu vartoti atsargiai ir, jei įmanoma, vengti ilgalaikio gydymo šiais vaistais.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nepakanka duomenų apie flutikazono propionato saugumą moteriai nėštumo laikotarpiu. Ištyrus ribotą nėštumų, kurių metu vartotas Flixotide, skaičių (200), paaiškėjo, kad nepageidaujamo poveikio nėštumui ar vaisiaus/naujagimio sveikatai nėra. Šiuo metu daugiau svarbių epidemiologinių duomenų nėra. Kortikosteroidų skiriant gyvūnams nėštumo metu, gali atsirasti vaisiaus raidos anomalijų, įskaitant gomurio nesuaugimą ir intrauterinį augimo sulėtėjimą. Taigi yra labai maža tokio poveikio rizika žmogaus vaisiui. Tačiau pažymėtina, kad gyvūnų vaisiaus pažeidimai atsirado po santykinai didelės sisteminės dozės vartojimo. Kadangi flutikazono propionatas patenka tiesiogiai į plaučius jį įkvepiant, išvengiama didelės dozės, kuri gaunama kortikosteroidų vartojant sistemiškai.
Flutikazono propionato nėštumo laikotarpiu turėtų būti skiriama tik tuo atveju, kai laukiama nauda motinai yra didesnė už galimą žalą vaisiui.

Flutikazono propionato išskyrimas į motinos pieną netirtas. Suleidus flutikazono propionato po oda laboratorinėms žiurkėms žindymo laikotarpiu, aptiktas tam tikras vaisto kiekis plazmoje ir įrodyta, kad flutikazono propionato patenka į pieną. Tačiau žmogaus plazmoje susidaro labai maža vaisto koncentracija, kai jo inhaliuojama rekomenduojamomis dozėmis. Flutikazono propionato skiriant žindančioms motinoms, reikia pasverti gydymo naudą ir galimą žalą motinai ir kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flutikazono propionatas neturi poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis išvardintos žemiau pagal organizmo sistemas, organų klases ir jų dažnį.
Nepageidaujamo poveikio dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (>1/100, <1/10), nedažni (>1/1000, <1/100), reti (>1/10000, <1/1000) ir labai reti (<1/10000), įskaitant pavienius pranešimus.
Labai dažni, dažni ir nedažni nepageidaujami poveikiai buvo nustatyti, įvertinus klinikinių tyrimų duomenis. Reti ir labai reti nepageidaujami poveikiai nustatyti, įvertinus spontaninių pranešimų duomenis.

Organų sistema

Nepageidaujamas poveikis

Dažnis
Infekcijos ir infestacijos
Burnos ir ryklės kandidozė
Labai dažni

Pneumonija (sergantiems LOPL)
Dažni
Imuninės sistemos sutrikimai
Padidėjusio jautrumo reakcijos, pasireiškiančios:

Odos padidėjusio jautrumo reakcijomis
Nedažni
Angioedema (dažniausiai veido pabrinkimais bei burnos ir ryklės pabrinkimais)
Labai reti
Kvėpavimo sistemos simptomai (dispnėja ir/ar bronchų spazmas)
Labai reti
Anafilaktinės reakcijos
Labai reti
Endokrininės sistemos sutrikimai
Kušingo sindromas bei simptomai , antinkčių veiklos slopinimas, sulėtėjęs vaikų ir paauglių augimas, sumažėjęs kaulų mineralų tankis, katarakta ir glaukoma
Labai reti
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Hiperglikemija
Labai reti
Virškinimo trakto sutrikimai
Dispepsija
Labai reti
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Artralgija
Labai reti
Psichikos sutrikimai
Nerimas, miego sutrikimai, elgesio pakitimai, įskaitant ir hiperaktyvumą bei irzlumą (dažniausiai vaikams)
Labai reti
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos bei tarpuplaučio sutrikimai
Užkimimas/disfonija
Dažni
Paradoksinis bronchų spazmas
Labai reti

Kai kuriems pacientams atsiranda užkimimas bei burnos ir ryklės kandidozė (pienligė). Tokiems pacientams galima patarti po inhaliacijos skalauti burną vandeniu. Simptominę kandidozę galima gydyti vietiniais priešgrybeliniais vaistais, nenutraukiant inhaliuojamojo flutikazono propionato vartojimo.

Sisteminis inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikis gali pasireikšti Kušingo sindromu, jam būdingų požymių atsiradimu, antinksčių veiklos slopinimu, sulėtėjusiu vaikų ir paauglių augimu, sumažėjusiu kaulų mineralų tankiu, katarakta ir glaukoma (žr. 4.4 skyriuje).

Kaip ir gydant bet kuriais kitais inhaliuojamaisiais preparatais, gali prasidėti paradoksinis bronchų spazmas (žr. 4.4 skyriuje). Jį reikia skubiai gydyti greitai veikiančiais inhaliuojamaisiais bronchus plečiančiais vaistais. Flixotide vartojimą reikia skubiai nutraukti, įvertinti paciento būklę ir, esant būtinybei, skirti kito vaisto.

4.9 Perdozavimas

Ūminis. Inhaliuojamojo preparato vartojimas dozėmis, viršijančiomis rekomenduojamas, gali sukelti laikiną antinksčių funkcijos slopinimą. Tokiu atveju skubi pagalba nebūtina. Šiems pacientams reikia sumažinti inhaliuojamojo flutikazono propionato dozę, išlaikant astmos kontrolę; antinksčių funkcija atsistato per keletą dienų ir gali būti patikrinta, nustačius kortizolio kiekį plazmoje.

Lėtinis. Žiūrėti 4.4 skyriuje.

Gali būti stebimas antinksčių rezervas. Gydymą Flixotide reikėtų tęsti dozėmis, kuriomis būtų kontroliuojama astma.

Gydymas
Pacientai, kuriems skiriamos didesnės nei patvirtintos dozės, turi būti atidžiai stebimi, o dozė mažinama palaipsniui.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – gliukokortikoidai, ATC kodas – R03BA05.

Inhaliuojamasis flutikazono propionatas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, pasižymi stipriu gliukokortikoidams būdingu priešuždegiminiu poveikiu plaučiams, o šalutinis poveikis pasireiškia rečiau ir būna ne toks stiprus kaip vartojant sisteminių kortikosteroidų.

Klinikiniai tyrimai

Pastebimai palengvėja LOPL simptomai ir pagerėja plaučių funkcija, nepaisant paciento amžiaus, lyties, pirminės plaučių funkcijos, rūkymo ar atopijos būklės. Tai gali labai pagerinti gyvenimo kokybę.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Sveikiems asmenims absoliutus inhaliuoto flutikazono propionato biologinis prieinamumas buvo maždaug 5–11 % nominalios dozės priklausomai nuo naudotos inhaliavimo priemonės. Ligoniams, sergantiems grįžtama obstrukcine kvėpavimo takų liga (ROAD) ar LOPL, pastebėtas mažesnis inhaliuoto flutikazono propionato sisteminio poveikio laipsnis. Absorbcija į sisteminę kraujotaką vyksta pro plaučius iš pradžių greitai, po to sulėtėja. Likusi inhaliuotos dozės dalis gali būti nuryta, bet jos reikšmė sisteminiam poveikiui yra minimali dėl mažo tirpumo vandenyje ir metabolizmo prieš patenkant į sisteminę kraujotaką, dėl to pro burną patekusio vaisto prieinamumas yra mažesnis negu 1 %. Sisteminis poveikis tolygiai didėja, didinat inhaliuojamą dozę.

Flutikazono propionatas turi didelį pasiskirstymo tūrį ramybėje (maždaug 300 l). Prisijungimas prie plazmos baltymų yra vidutiniškai didelis (91 %).

Flutikazono propionatas yra labai greitai pašalinamas iš sisteminės kraujotakos, daugiausia citochromo P450 fermentui CYP3A4 jį paverčiant neaktyviu karboksirūgšties metabolitu. Vis dėlto rekomenduojama priežiūra kartu skiriant žinomus CYP3A4 inhibitorius, kadangi yra flutikazono propionato sisteminio poveikio pavojus.

Flutikazono propionato pašalinimas apibūdinamas dideliu plazmos klirensu (1150 ml/min.) ir maždaug 8 val. galutiniu pusinės eliminacijos laiku. Flutikazono propionato inkstų klirensas yra nereikšmingas (mažiau negu 0,2 %) ir mažiau negu 5 % metabolitų pavidalu.
87 – 100 % per burną gaunamos dozės išskiriama su išmatomis, iki 75 % – pirminio junginio pavidalu. Be to, tai yra neaktyvus pagrindinis metabolitas.

Flutikazono propionato vartojant į veną, jis plačiai pasiskirsto organizme. Labai aukštą klirenso lygį lemia didelis kepenų klirensas.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksikologiniai tyrimai parodė poveikį, būdingą stiprių kortikosteroidų grupei, kuris pasireiškia vaisto vartojant dozėmis, daug kartų viršijančiomis gydomąsias. Atlikus pakartotinius dozės toksiškumo tyrimus, reprodukcinius ar teratologinius tyrimus, jokio neįprasto poveikio nenustatyta. Mutageninis flutikazono propionato poveikis nepasireiškė nei in vitro, nei in vivo, nenustatyta tumoro atsiradimo tikimybė graužikams. Tiriant gyvūnus, dirginamasis bei įjautrinamasis poveikis nepasireiškė.

Atlikus dvejus metus trukusius tyrimus su įvairiomis gyvūnų rūšimis, įrodyta, kad HFA 134a, propelentas, kurio sudėtyje nėra CFC, neturi toksinio poveikio didelėmis garų koncentracijomis, daug kartų viršijančiomis koncentracijas, kurias gauna pacientai. Gyvūnai šias dozes gavo kasdien dvejus metus.

Propelento HFA 134a vartojimas nepakeitė flutikazono propionato toksiškumo, lyginant su įprastiniu CFC propelentu.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

1,1,1,2-tetrafluoroetanas (HFA 134a).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Stipriai užspauskite kandiklio dangtelį.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 ºC temperatūroje.
Negalima šaldyti ar užšaldyti.
Talpyklę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Kaip ir daugelio inhaliuojamų vaistų slėginėse talpyklėse, šio vaisto gydomasis poveikis gali susilpnėti, kai slėginė talpyklė šalta.

Slėginės talpyklės negalima pradurti, laužyti ar deginti, net kai ji yra tuščia. Slėginę talpyklę saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartoninė dėžutė, kurioje yra slėginė talpyklė, susidedanti iš aliumininio balionėlio su pritaisytu dozavimo vožtuvu, specialiu purkštuvu ir apsauginiu dangteliu.

Flixotide 50 mikrogramų/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Slėginėje talpyklėje yra 60 arba 120 išpurškiamų dozių.

Flixotide 125 mikrogramai/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Slėginėje talpyklėje yra 60 išpurškiamų dozių.

Flixotide 250 mikrogramų/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Slėginėje talpyklėje yra 60 išpurškiamų dozių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vartojimo instrukcija

Inhaliatoriaus patikrinimas

Prieš naudodami inhaliatorių pirmą kartą arba jeigu juo nesinaudojote daugiau nei 3 dienas, švelniai spausdami jį iš šonų nuimkite kandiklio apsauginį dangtelį, gerai supurtykite inhaliatorių ir vieną kartą papurkškite į orą, kad įsitikintumėte, jog jis veikia.

Inhaliatoriaus naudojimas

1. Nuimkite kandiklio apsauginį dangtelį, švelniai spausdami jį iš šonų.

2. Apžiūrėkite vidų ir išorę, taip pat ir kandiklį, ar nėra kokių nors atirūkusių detalių.

3. Gerai supurtykite inhaliatorių, siekdami įsitikinti, kad jame nėra jokių pašalinių objektų, o inhaliatoriaus turinys vienodai sumaišytas.

4. Inhaliatorių laikykite vertikaliai tarp pirštų, nykštį uždėję ant pagrindo žemiau kandiklio.

5. Iškvėpkite tiek, kiek Jums patogu. Įsidėkite kandiklį į burną tarp dantų ir suimkite jį lūpomis, bet nesukąskite.

6. Lygiai ir giliai įkvėpdami per burną, paspauskite inhaliatoriaus viršūnę ir išpurkškite flutikazono propionato.

7. Sulaikę kvėpavimą, išimkite inhaliatorių iš burnos ir nuimkite pirštą nuo inhaliatoriaus viršūnės. Sulaikykite kvėpavimą tiek, kiek Jums patogu.

8. Jei rengiatės papurkšti dar kartą, laikykite inhaliatorių vertikaliai ir palaukite apie pusę minutės, prieš pakartodami 3 – 7 veiksmus.

9. Visada tvirtai uždėkite dangtelį ant kandiklio.

SVARBU

Neskubėkite, atlikdami 5, 6 ir 7 veiksmus. Prieš pat paspausdami inhaliatorių turite įkvėpti kuo lėčiau. Pirmuosius kelis kartus pasimokykite prieš veidrodį. Jei iš inhaliatoriaus viršūnės ar iš Jūsų burnos pasirodo dulksna, pakartokite procedūrą nuo 2 veiksmo.
Jei Jūsų gydytojas nurodė kitaip naudotis inhaliatoriumi, tiksliai laikykitės jo nurodymų. Jei Jums iškiltų kokių nors sunkumų, pasitarkite su gydytoju.

Valymas

Inhaliatorių valykite ne rečiau kaip kartą per savaitę.

1. Išimkite metalinę talpyklę iš plastmasinio korpuso ir nuimkite kandiklio apsauginį dangtelį.
2. Plastmasinį korpusą ir kandiklį išvalykite drėgnu audiniu.
3. Palikite džiūti šiltoje vietoje. Venkite pernelyg didelio karščio.
4. Įdėkite talpyklę į korpusą, uždėkite burnos kandiklio apsauginį dangtelį.

Metalinės talpyklės nedėkite į vandenį.