Buscopan

1. Vaisto pavadinimas
Buscopan
Buskopanas
2. Veiklioji medžiaga ir jos kiekis
Vienoje buskopano tabletėje su cukriniu apvalkalu ir vienoje žvakutėje yra 10 mg hioscino-N-butilbromido (t. y. butilskopolamino), vienoje vaikų žvakutėje7,5 mg.
3. Vaisto forma
Tabletės su cukriniu apvalkalu , žvakutės, vaikų žvakutės.
4. Klinikinė informacija
4.1. Indikacijos
Virškinamojo trakto spazmai [1-9], tulžies organų diskinezija ar spazmai [10-12], lyties ir šlapimo organų spazmai [13-16].
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Jeigu gydytojo nenurodyta kitaip, buskopano reikia vartoti taip, kaip nurodyta toliau.
Gerti
Suaugusiems žmonėms ir vyresniems nei 6 metų vaikams reikia gerti po 1-2 10 mg tabletę su cukriniu apvalkalu 3-5 kartus per dieną [17]. Tabletė nuryjama visa, užsigeriant skysčiu.
Į tiesiąją žarną
Suaugusiems žmonėms ir vyresniems nei 6 metų vaikams reikia vartoti po 1-2 10 mg žvakutes 3-5 kartus per dieną [17], vyresniems nei vienerių metų vaikamspo vieną 7,5 mg žvakutę 3-5 kartus per dieną, kūdikiams po vieną 7,5 mg žvakutę 2-3 kartus per dieną.
Žvakutes, nuplėšus pakuotę, reikia įkišti į tiesiąją žarną pažymėtu galu į priekį.
4.3. Kontraindikacijos
Sunkioji miastenija [17], didelė gaubtinė žarna arba buvusi alergija hioscino-N-
-butilbromidui arba bet kuriai kitai sudedamajai buskopano daliai.
4.4. Atsargumo priemonės
Kadangi vaistas sukelia anticholinerginį poveikį, atsargiai jo reikia vartoti žmonėms, linkusiems į uždaro kampo glaukomą ar tachikardiją arba jautriai reaguojantiems į žarnyno arba šlapimo organų obstrukciją [17-19].
4.5. Sąveika su kitais vaistais
Buskopanas gali stiprinti triciklių antidepresantų, antihistamininių preparatų, chinidino, amantadino bei dizopiramido poveikį [17].
Kartu su buskopanu vartojant dopamino antagonistų, pvz., metoklopramido, abiejų vaistų poveikis virškinamajam traktui gali silpnėti [6-9].
Buskopanas gali didinti beta adrenomimetikų sukeliamą tachikardiją [17].
4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Ilgalaikė gydymo patirtis rodo, jog nėštumo metu vartojamas buskopanas komplikacijų nesukelia. Ikiklinikinių tyrimų su žiurkėmis ir triušiais metu toksinio poveikio embrionui ar teratogeninio poveikio nepastebėta. Vis dėlto nėštumo metu, ypač pirmus tris mėnesius, būtina laikytis įprastinių vaistų vartojimo šiuo laikotarpiu atsargumo taisyklių [50,51].
Ar saugu vaistu gydyti žindyves, netirta, tačiau nepageidaujamo vaisto poveikio žindomam kūdikiui nepastebėta.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus
Tokio poveikio nepastebėta.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Gali pasireikšti nepageidaujamas anticholinerginis poveikis, įskaitant kserostomiją [2,10,16,17,19], dishidrozę, tachikardiją [17,19] bei šlapimo susilaikymą [13,19], tačiau paprastai jis būna silpnas ir pats save riboja. Labai retai galima padidėjusio organizmo jautrumo reakcija, ypač odos. Buvo stebėti pavieniai anafilaksijos atvejai su dispnėjos ir šoko epizodais [19,60].
4.9. Perdozavimas.
Simptomai
Vaisto perdozavus, gali pasireikšti anticholinerginis poveikis [17,60].
Gydymas
Prireikus gali būti skiriami parasimpatikomimetikai. Glaukoma sergantiems žmonėms būtina skubi okulisto konsultacija. Širdies veiklos sutrikimą reikia gydyti įprastiniu būdu. Jeigu pasireiškia kvėpavimo paralyžius, pacientą būtina intubuoti ir daryti dirbtinį kvėpavimą. Jei susilaiko šlapimas, gali reikėti kateterizacijos. Prireikus ligonį galima gydyti pagalbinėmis priemonėmis.
5. Farmakologinės savybės
5.1. Farmakodinamika
Buskopanas atpalaiduoja lygiuosius skrandžio ir žarnyno bei tulžies, lyties ir šlapimo organų raumenis [17, 19-25]. Hioscino-N-butilbromido, kaip ketvirtinio amonio darinio, į centrinę nervų sistemą nepatenka, todėl nepageidaujamo poveikio šiai sistemai nesukelia [18,19,26]. Periferinį anticholinerginį poveikį vaistas sukelia blokuodamas ganglijus ir muskarininius receptorius [18,19,27].
5.2. Farmakokinetika
Kadangi ketvirtinio amonio darinys hioscino-N-butilbromidas yra labai polinis, todėl jo išgėrus arba įkišus į tiesiąją žarną, rezorbuojama tik dalis dozės, t. y. atitinkamai 8 proc. ir 3 proc. [35]. Biologinis prieinamumas yra mažesnis nei 1 proc. dozės [28-31]. Nors kraujyje vaisto koncentracija būna maža ir išlieka trumpai, tačiau tyrimų metu veikimo vietoje, pvz., skrandyje, žarnyne, tulžies pūslėje ir latakuose bei inkstuose, žymėto hioscino-N-butilbromido ir (arba) jo metabolitų buvo rasta palyginti daug [26,33,34].
Per kraujo ir smegenų barjerą šio vaisto neprasiskverbia [34], prie kraujo baltymų jo jungiasi nedaug [28,34].
Į veną injekuoto preparato bendras klirensas yra 1,2 l/min., maždaug pusė joinkstuose [28-31]. Svarbiausias metabolitas, kurio būna šlapime, silpnai veikia muskarininius receptorius [28,32].
5.3. Toksikologija
Ūminis toksinis hioscino_N-butilbromido poveikis yra silpnas: sugirdyto preparato LD50 pelėms yra 1000-3000 mg/kg, žiurkėms1040-3300 mg/kg, šunims6000 mg/kg kūno svorio. Intoksikacijos simptomai yra ataksija, raumenų tonuso sumažėjimas, pelėms pasireiškė dar ir tremoras bei traukuliai, šunimsmidriazė, gleivinės džiūvimas ir tachikardija. Gyvūnai žuvo per 24 val. nuo kvėpavimo sustojimo [36-41]. Į veną injekuoto hioscino-N-butilbromido LD50 pelėms yra 10-23 mg/kg, žiurkėms18 mg/kg kūno svorio [42,43].
Tyrimų, trukusių 4 savaites (stebėtas sugirdomų pakartotinių dozių toksinis poveikis), metu žiurkės toleravo 500 mg/kg kūno svorio dozę, t. y. tokia dozė pastebimo nepageidaujamo poveikio nesukėlė (angliška šio termino santrumpa yra NOAEL). 2000 mg/kg kūno svorio dozė, veikdama vidurių parasimpatinius ganglijus, paralyžiavo skrandžio ir žarnyno veiklą, sukeldama vidurių užkietėjimą. 11 žiurkių iš 50 nugaišo. Kraujo bei biocheminių tyrimų rodiklių pokytis nuo dozės nepriklausė [44].
Tyrimų, trukusių 26 savaites, metu žiurkės toleravo 200 mg/kg kūno svorio dozę, tačiau 250 mg/kg bei 1000 mg/kg kūno svorio dozės slopino skrandžio ir žarnyno veiklą, gyvūnai nugaišo [45,46].
Į veną leidžiamą 1 mg/kg kūno svorio dozę žiurkės gerai toleravo 4 savaites, tačiau suleidus 3 mg/kg kūno svorio dozę, iš karto prasidėdavo traukuliai. Žiurkės, kurioms buvo leidžiama 9 mg/kg kūno svorio dozė, nugaišo nuo kvėpavimo paralyžiaus [47]. Šunims, kuriems į veną buvo suleista 1 mg/kg kūno svorio dozė 1 kartą, 3 mg/kg kūno svorio dozė 2 kartus arba 9 mg/kg kūno svorio dozė 2 kartus, pasireiškė nuo dozės priklausoma midriazė, be to, tiems gyvūnams, kuriems 9 mg/kg kūno svorio dozė buvo suleista 2 kartus, atsirado ataksija, salivacija, sumažėjo kūno svoris, gyvūnai mažiau ėdė. Lokalus tirpalo toleravimas buvo geras [48].
Sisteminis pakartotinai į raumenis leidžiamos 10 mg/kg kūno svorio dozės toleravimas buvo geras, tačiau injekcijos vietoje raumenų pažeidimas buvo didesnis negu kontrolinės grupės gyvūnų. Nuo 60-120 mg/kg kūno svorio dozės daug gyvūnų nugaišo, lokalus audinių pažeidimas stiprėjo didinant dozę [49]. II fazės tyrimų metu žiurkėms su ėdalu duodamos ne didesnės kaip 200 mg/kg kūno svorio hioscino-N-
-butilbromido dozės ir 200 mg/kg kūno svorio dozė, supilta pro zondą į skrandį arba suleista po oda Naujosios Zelandijos baltiesiems triušiams, embriotoksinio ar teratogeninio poveikio nesukėlė. I fazės tyrimų metu enteriniu būdu vartojamos ne didesnės kaip 200 mg/kg kūno svorio dozės gyvūnų vaisingumo nesutrikdė [50,51].
Lokalus hioscino-N-butilbromido žvakučių toleravimas buvo geras [52].
Lokalus toleravimas buvo nustatinėjamas ir specialiais tyrimais su šunimis ir beždžionėmis. Jų metu 15 mg/kg kūno svorio buskopano dozė gyvūnams buvo leidžiama į raumenis pakartotinai. Šunims injekcijos vietoje atsirado smulkiažidininė nekrozė [53]. Buskopanas, suleistas į triušių ausies veną arba arteriją, buvo toleruojamas gerai. Tyrimų in vitro metu 2 proc. buskopano injekcijų tirpalas, sumaišytas su 0,1 ml žmogaus kraujo, hemolizės nesukėlė [54,56].
Ames testo, genų mutacijos tyrimų in vitro su žinduolių V79 ląstelėmis (HPRT testas) bei chromosomų aberacijos tyrimų in vitro su žmogaus periferinio kraujo limfocitais metu mutageninio hioscino-N-butilbromido poveikio nepastebėta [57-59].
Tyrimų in vivo, kurių metu būtų stebėta, ar vaistas daro kancerogeninį poveikį, neatlikta.
Žiurkėms, kurioms dviejų 26 savaičių trukmės tyrimų metu buvo duodama ne didesnė kaip 1000 mg/kg kūno svorio hioscino-N-butilbromido dozė, auglių dažnis nepadidėjo [50,51].
6. Farmacinė informacija
6.1. Pagalbinės medžiagos
10 mg tabletės su cukriniu apvalkalu. 33 mg kalcio hidrofosfato, 30 mg sauso kukurūzų krakmolo, 2 mg tirpiojo krakmolo, 4 mg koloidinio silicio oksido, 0,5 mg vyno rūgšties ir 0,5 mg stearino (palmitino) rūgšties.
Tablečių apvalkalas. 0,505 mg polivinilpirolidono, 41,182 mg cukraus, 23,671 mg talko, 2,761 mg gumiarabiko, 1,802 mg titano (IV) oksido, 0,012 mg karnaubo vaško, 0,055 mg polietilenglikolio ir 0,012 mg baltojo vaško.
10 mg žvakutės. 10 mg išgryninto vandens, 1610 mg kietųjų riebalų W 45.
7,5 mg žvakutės. 7,5 mg išgryninto vandens, 925 mg kietųjų riebalų W 45.
6.2. Nesuderinamumas
Nepastebėtas.
6.3. Tinkamumo laikas
Buskopano tablečių su cukriniu apvalkalu bei 10 mg žvakučių tinkamumo laikas I ir II klimato juostoje yra 5 metai, 7,5 mg žvakučių tinkamumo laikas I klimato juostoje yra 5 metai, II klimato juostoje4 metai.
6.4. Laikymo sąlygos
Buskopano preparatus reikia laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.

6.5. Pakuotė
Tabletės su cukriniu apvalkalu PP apvalkalas arba PVC blisteris
10 mg žvakutės aliuminė folija
7,5 mg žvakutės aliuminė folija
6.6. Vartojimo instrukcija
Žr. 6.4 paragrafą.