Seretide Inhaler

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Seretide Inhaler 25/50 mikrogramų/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Seretide Inhaler 25/125 mikrogramai/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija
Seretide Inhaler 25/250 mikrogramų/dozėje suslėgta inhaliacinė suspensija

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Seretide Inhaler dozėje yra 25 mikrogramai salmeterolio (ksinafoato pavidalu) ir 50,125 arba 250 mikrogramų flutikazono propionato (išpurškiama per vožtuvą). Tai atitinka 21 mikrogramą salmeterolio ir 44, 110 arba 220 mikrogramų flutikazono propionato, išpurškiamų iš paleidiklio (išpurškiama dozė).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Suslėgta inhaliacinė suspensija.

Talpyklėje yra balta ar balkšva suspensija.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Seretide Inhaler vartojamas astmai reguliariai gydyti, kai reikia kartu vartoti ilgai veikiančių β2 agonistų ir inhaliacinių kortikosteroidų. Jis tinka:
- ligoniams, kuriems inhaliaciniai kortikosteroidai ir prireikus inhaliuojami trumpai veikiantieji β2 agonistai nepakankamai veiksmingi;
arba
- ligoniams, kuriems kartu vartojami inhaliaciniai kortikosteroidai ir ilgai veikiantys β2 agonistai pakankamai veiksmingi.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Seretide Inhaler tinka tik inhaliacijoms.

Pacientus reikia įspėti, kad didžiausiam poveikiui gauti Seretide Inhaler vartoti būtina reguliariai, net jei ligos simptomų nėra.

Gydytojas ligonius turi reguliariai tikrinti, kad būtų palaikoma optimali Seretide dozė, kurią keisti gali tik gydytojas. Būtina parinkti mažiausią dozę, veiksmingai šalinančią ligos simptomus. Jei juos pavyksta pašalinti vartojant mažiausio stiprumo vaistų derinį du kartus per parą, tada galima bandyti inhaliuoti vien tik kortikosteroido. Kitas būdas yra pacientams, kuriems reikia vartoti ilgai veikiančio β2 agonisto, - galima bandyti Seretide vartoti vieną kartą per parą, jei, gydytojo nuomone, to pakanka ligai kontroliuoti. Jei Seretide vartojama vieną kartą per parą, pacientams, kuriuos priepuoliai ištinka naktį, vaisto vartoti reikėtų vakare, o tiems, kuriuos priepuoliai ištinka paprastai dieną, vaisto vartoti reikėtų ryte.

Reikia vartoti tokio stiprumo Seretide, kad jame esanti flutikazono propionato dozė atitiktų ligos sunkumą. Pastaba: Seretide 25/50 mikrogramų dozė suaugusiems žmonėms ir vaikams, sergantiems sunkia astma, yra nepakankama. Gydytojas turi žinoti, kad astma sergančius pacientus flutikazono propionatas veikia maždaug du kartus stipriau nei kiti inhaliaciniai steroidai. Pavyzdžiui, 100 mikrogramų flutikazono propionato dozė maždaug atitinka 200 mikrogramų beklometazono dipropionato (sudėtyje yra CFC) ar budezonido dozę. Jei kai kuriems pacientams vaisto reikia dozuoti kitaip, nei rekomenduojama, jiems reikėtų skirti tinkamas β agonisto ir (arba) kortikosteroido dozes.

Rekomenduojama dozė

Suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams:
arba du kartus per parą inhaliuoti po dvi 25 mikrogramų salmeterolio ir 50 mikrogramų flutikazono propionato dozes;
arba du kartus per parą inhaliuoti po dvi 25 mikrogramų salmeterolio ir 125 mikrogramų flutikazono propionato dozes;
arba du kartus per parą inhaliuoti po dvi 25 mikrogramų salmeterolio ir 250 mikrogramų flutikazono propionato dozes.

Suaugusiems ir paaugliams, sergantiems persistuojančia vidutinio sunkumo astma (kuriems kasdien pasireiškia astmos priepuoliai ir kasdien reikia naudoti priemones jiems nutraukti ir kuriems yra vidutinis ar sunkus ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas) ir yra svarbi greita astmos kontrolė, trumpalaikis dvylikos savaičių bandomasis laikotarpis gydant Seretide gali būti laikomas tuo pradiniu palaikomuoju gydymu. Šiais atvejais rekomenduojama pradinė dozė yra viena inhaliacija 50 mikrogramų salmeterolio ir 100 mikrogramų flutikazono propionato du kartus per dieną. Kai tik pasiekiama astmos kontrolė, gydymas turi būti peržiūrėtas ir apsvarstyta ar pacientas gali palaipsniui pereiti tik prie inhaliacinių kortikosteroidų. Mažinant gydymo intensyvumą svarbi reguliari paciento apžiūra.

Pradinio palaikomojo gydymo metu, kai nėra vieno ar dviejų astmos sunkumo kriterijų, palyginus su inhaliuojamuoju flutikazono propionatu, aiškios naudos nebuvo. Pastebimos naudos nebuvo ir lyginant vieno inhaliuojamo flutikazono propionato vartojimą pradiniam palaikomajam gydymui, kai nėra vieno ar dviejų astmos sunkumo kriterijų. Apskritai, inhaliuojami kortikosteroidai išlieka pirmojo pasirinkimo vaistu daugumai pacientų. Seretide neskiriamas pradiniam lengvos astmos gydymui. 50/100 mikrogramų stiprumo Seretide netinka suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems sunkia astma, gydyti. Pacientams, sergantiems sunkia astma, rekomenduojama nustatyti reikalingą inhaliuojamojo kortikosteroido dozę prieš skiriant fiksuotą vaistų derinį.
Pasiekus astmos kontrolę, gydymą reikia peržiūrėti ir nuspręsti, ar pacientui palikti vien inhaliuojamą kortikosteroidą.

Vyresniems kaip 4 metų vaikams:
du kartus per parą inhaliuoti po dvi 25 mikrogramų salmeterolio ir 50 mikrogramų flutikazono propionato dozes.

Didžiausia leistina flutikazono propionato dozė vaikams, naudojant Seretide inhaliatorių, yra 100 mikrogramų du kartus per parą.

Apie Seretide vartojimą jaunesniems kaip 4 metų vaikams duomenų nėra.

Norint gauti geresnį terapinį poveikį, kartu su inhaliatoriumi rekomenduojama naudoti tarpines tiems pacientams (ypač mažiems vaikams), kurie įkvėpimą sunkiai suderina su vaisto išpurškimu (žr. 4.4 skyrių).

Ypatingos ligonių grupės
Vyresniojo amžiaus ar inkstų ligomis sergantiems žmonėms dozės mažinti nereikia. Apie Seretide vartojimą kepenų ligomis sergantiems pacientams duomenų nėra.

Vartojimo instrukcijos:

Pacientus reikia išmokyti teisingai naudoti inhaliatorių (žr. pakuotės lapelį pacientui). Inhaliuoti geriausiai stovint ar sėdint. Inhaliatorius pritaikytas inhaliuoti jį laikant vertikaliai.

Inhaliatoriaus išbandymas
Prieš naudodami inhaliatorių pirmą kartą, švelniai spausdami gaubtelio šonus nuimkite jį nuo kandiklio, inhaliatorių gerai supurtykite ir purkškite į orą, kol skaitiklyje pasirodys skaičius 120, rodantis, kad inhaliatorius veikia. Jei jo nenaudojote ilgiau kaip savaitę, nuimkite kandiklio gaubtelį, inhaliatorių gerai supurtykite ir du kartus išpurkškite į orą. Kiekvieną kartą aktyvavus inhaliatorių, skaičius skaitiklyje sumažės vienu vienetu.

Inhaliatoriaus naudojimas:

1. Pacientas turi nuimti kandiklio dangtelį švelniai spausdamas dangtelio šonus, apžiūrėti iš vidaus ir iš išorės, kad įsitikintų, jog kandiklis švarus.
2. Prieš vartojimą inhaliatorių reikia supurtyti.
3. Pacientas inhaliatorių turi laikyti vertikaliai, prilaikydamas jo pagrindą nykščiu, žemiau kandiklio.
4. Pacientas turi iškvėpti kiek tik gali, tada įkišti kandiklį į burną tarp dantų ir sučiaupti lūpas. Pacientą reikia perspėti, kad kandiklio kandžioti negalima.
5. Pacientas, pradėdamas įkvėpimą per burną, turi paspausti talpyklės viršų, kad išpurkštų Seretide, ir toliau lygiai ir giliai įkvėpti.
6. Sulaikęs kvėpavimą, pacientas turi išimkite inhaliatorių iš burnos ir nuimti pirštą nuo inhaliatoriaus viršaus. Reikia sulaikyti kvėpavimą dar keletą sekundžių arba tiek, kiek pacientas gali.
7. Jei pacientas turi vartoti po dvi inhaliacijas, jis turi laikyti inhaliatorių vertikaliai, palaukti apie pusė minutės, tada vėl pakartoti 2 - 6 veiksmus.
8. Panaudojus inhaliatorių reikia iškart uždėti kandiklio dangtelį jį tvirtai paspaudžiant, kol jis, atsidūręs savo vietoje, spragtelės.

SVARBU

Ligonis neturi skubėti atlikdamas 4, 5, 6 veiksmus. Svarbu, kad pacientas pradėtų įkvėpti kiek galima lėčiau prieš pat pradėdamas paspausdamas inhaliatorių. Reikia pasipraktikuoti prieš veidrodį keletą kartų prieš pirmąjį inhaliavimą. Jei pasirodo „rūkas“, kylantis iš inhaliatoriaus ar iš burnos, reikia pradėti procedūrą iš naujo nuo 2 punkto.

Pacientui reiktų įsigyti naują inhaliatorių, kai skaitiklis rodo skaičių „020“. Naudokite kitą inhaliatorių, kai skaitiklis rodo „000“.

Pacientai neturėtų keisti skaitiklio rodomų skaičių arba atjungti skaitiklio nuo metalinės talpyklės.
Skaitiklio negalima atsukti, jis tvirtai pritvirtintas prie talpyklės.

Inhaliatoriaus valymas:

1.Nuimti kandiklio dangtelį;
2.Neišiminėti metalinės talpyklės iš plastikinio apvalkalo;
3.Išvalykite kandiklį ir plastikinį apvalkalą sausu skudurėliu ar audeklo gabalėliu iš vidaus ir iš išorės;
4.Uždėkite kandiklio dangtelį.

METALINĖS TALPYKLĖS NEGALIMA DĖTI Į VANDENĮ.

4.3 Kontraindikacijos

Seretide kontraindikuotinas pacientams, kuriems padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Paprastai astmą reikia gydyti palaipsniui, o poveikį pacientui reikia vertinti atsižvelgus į jo klinikinę būklę ir plaučių funkcijos tyrimų duomenis.

Seretide Inhaler nelengvina ūminių astmos simptomų. Juos galima mažinti greitai ir trumpai veikiančiais bronchodilatatoriais. Pacientams reikia patarti visada po ranka turėti vaistų, skirtų ūminiam astmos priepuoliui slopinti.

Pacientams negalima pradėti vartoti Seretide, esant sunkiam astmos paūmėjimui, taip pat jeigu šios ligos eiga reikšmingai pasunkėjo arba jeigu jų sveikatos būklė staiga pablogėjo.

Vartojant Seretide, gali pasireikšti sunkių su astma susijusių nepageidaujamų reiškinių, taip pat gali būti astmos paūmėjimų. Pacientams reikėtų pasakyti, kad jie tęstų gydymą, tačiau kreiptųsi į gydytoją, jei pradėjus vartoti Seretide astmos simptomai išlieka nekontroliuojami arba pablogėja.

Jei trumpai veikiančių bronchodilatatorių astmos simptomams lengvinti reikia vis daugiau, vadinasi, ligos kontrolė sunkėja, ir ligonį privalo apžiūrėti gydytojas.

Staigus ir progresuojantis astmos kontrolės sunkėjimas gali grėsti gyvybei, todėl ligonį turi skubiai apžiūrėti gydytojas. Tokiu atveju reikia apsvarstyti galimybę gydyti didesnėmis kortikosteroidų dozėmis. Ligonį gydytojas turi apžiūrėti ir tuo atveju, jei vartojama Seretide dozė nepadeda pakankamai kontroliuoti astmą. Reikia apsvarstyti galimybę gydymui papildomai skirti kortikosteroidų.

Kai astmos simptomai tampa kontroliuojami, reikėtų apsvarstyti laipsniško Seretide dozės mažinimo galimybę. Mažinant gydymo intensyvumą, svarbu reguliariai įvertinti pacientų būklę. Reikėtų paskirti mažiausią veiksmingą Seretide dozę (žr. 4.2 skyrių).

Gydymo Seretide negalima nutraukti staiga.

Kaip ir kitokių inhaliacinių vaistų, kurių sudėtyje yra kortikosteroidų, taip ir Seretide reikia atsargiai vartoti ligoniams, sergantiems plaučių tuberkulioze.

Seretide atsargiai turi vartoti ir ligoniai, sergantys sunkiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (tarp jų ir širdies ritmo sutrikimu), cukriniu diabetu, negydyta hipokalemija ar tirotoksikoze.

Labai retais atvejais padidėja gliukozės koncentracija kraujyje (žr. 4.8 skyrių), todėl cukriniu diabetu sergančiam ligoniu skiriant Seretide reikia apsvarstyti šią galimybę.

β2 agonistai, patekę į sisteminę kraujotaką, gali sukelti sunkią hipokalemiją, bet inhaliavus gydomąsias salmeterolio dozes, jo koncentracija plazmoje yra labai nedidelė.

Kaip ir inhaliuojant kitokių medikamentų, vartojant Seretide gali prasidėti paradoksinis bronchų spazmas, dėl kurio tuoj po inhaliacijos gali sustiprėti švokštimas. Seretide Inhaler vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą ištirti ir, jie reikia, gydyti kitaip.

Kitą gydymą keisti Seretide reikia atsargiai, ypač jei įtariama, kad dėl ankstesnio sisteminio gydymo steroidais antinksčių funkcija yra susilpnėjusi.

Kaip ir vartojant kitokių inhaliacinių kortikosteroidų, ypač dideles dozes ir ilgai, gali pasireikšti sisteminis poveikis: Cushing’o sindromas, šio sindromo požymiai, antinksčių funkcijos slopinimas, vaikų ir paauglių augimo lėtėjimas, kaulų mineralinio tankio mažėjimas, katarakta ir glaukoma (tačiau toks poveikis pasitaiko rečiau, nei kortikosteroidų geriant). Dėl šių priežasčių astma sergantį ligonį svarbu reguliariai tikrinti ir inhaliacinio kortikosteroido dozę parinkti tokią, kad ji būtų mažiausia, tačiau veiksminga.

Jeigu vaikas ilgai gydomas inhaliaciniais kortikosteroidais, rekomenduojama reguliariai matuoti jo ūgį.

Ilgai gydant ligonį didele inhaliacinių kortikosteroidų doze gali pasireikšti antinksčių funkcijos slopinimas ir prasidėti ūminė antinksčių krizė. Ypatingą riziką turi vaikai ir jaunesni kaip 16 metų paaugliai, vartojantys didelę flutikazono dozę (paprastai ≥1000 mikrogramų per parą). Taip pat yra aprašyti labai reti antinksčių funkcijos slopinimo ir ūminės antinksčių krizės atvejai, kai buvo vartojama nuo 500 mikrogramų iki 1000 mikrogramų flutikazono propionato dozė. Tam tikros situacijos – trauma, chirurginė operacija, infekcija ar bet koks staigus dozės sumažinimas – gali išprovokuoti ūminę antinksčių krizę. Paprastai pasireiškia neaiškūs simptomai: anoreksija, pilvo skausmas, svorio mažėjimas, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, hipotenzija, trinkanti sąmonė, hipoglikemija ir traukuliai. Streso metu ar ruošiantis planinei chirurginei operacijai reikia apsvarstyti papildomo sisteminio gydymo kortikosteroidais galimybę.

Sisteminė absorbcija daugiausiai vyksta per plaučius, todėl kartu su dozuojančiu inhaliatoriumi naudojama tarpinė gali padidinti vaisto patekimą į plaučius. Reikia pabrėžti, kad tai gali padidinti sisteminio šalutinio poveikio riziką.

Gydymo inhaliaciniu flutikazono propionatu privalumas yra tas, kad geriamųjų kortikosteroidų poreikis sumažėja, bet pacientams, kuriems geriamųjų kortikosteroidų vartojimas keičiamas inhaliacijomis, dar ilgai išlieka pavojus, kad jų antinksčių funkcijos rezervas bus sumažėjęs. Rizika išlieka ir tiems ligoniams, kurie anksčiau kritišku momentu buvo gydomi didelėmis kortikosteroidų dozėmis. Tokį liekamąjį antinksčių funkcijos susilpnėjimą būtina turėti omenyje streso metu (dėl kritinės būklės ar planinės operacijos) ir, jei reikia, imtis tinkamo gydymo kortikosteroidais. Antinksčių funkcijai įvertinti prieš planines operacijas gali prireikti specialisto konsultacijos.

Ritanoviras gali gerokai padidinti flutikazono propionato koncentraciją plazmoje. Todėl reikia vengti jų vartoti kartu, nebent gydytojas mano, kad gydymo nauda ligoniui bus didesnė už sisteminio kortikosteroidų šalutinio poveikio riziką. Ji padidėja ir flutikazono propionato vartojant kartu su kitais stipriai veikiančiais CYP3A inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių).

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių pacientų tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmenims, vartojusiems Seretide, dažniau pasireiškė apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos (ypač pneumonija ir bronchitas), palyginti su tais, kurie vartojo placebą (žr. 4.8 skyrių). Atliekant trejų metų trukmės tyrimą nustatyta, kad nepriklausomai nuo skiriamo gydymo didesnis pavojus susirgti pneumonija gresia vyresnio amžiaus pacientams, pacientams, kurių mažas kūno masės indeksas (<25 kg/m2), ir labai sunkiai sergantiems pacientams (apskaičiuotas FEV1 <30 %). Gydytojai turi būti atidūs, kad pastebėtų LOPL sergančiam pacientui prasidedančią pneumoniją ar kitą apatinių kvėpavimo takų infekcinę ligą, nes šių infekcinių ligų ir LOPL paūmėjimo požymiai dažnai būna panašūs. Jeigu sunkia LOPL sergančiam pacientui prasideda pneumonija, reikia gerai apsvarstyti, ar tęsti gydymą Seretide.

Didelio klinikinio tyrimo (salmeterolio daugiacentrio astmos klinikinio tyrimo – Salmeterol Multi-Center Asthma Research Trial, SMART) duomenimis, afroamerikiečiams pacientams, vartojantiems salmeterolį, padidėja sunkių kvėpavimo sistemos sutrikimų ar mirčių pavojus, palyginti su placebą vartojusia pacientų grupe (žr. 5.1 skyrių). Nežinoma, ar šis pavojus kyla dėl farmakogenetinių ar dėl kitų veiksnių. Todėl pacientams, kilusiems iš juodaodžių afrikiečių ar Karibų jūros salų gyventojų, reikėtų nurodyti tęsti gydymą, bet kreiptis į gydytoją, jei vartojant Seretide astmos simptomai tampa nekontroliuojami arba pablogėja.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tiek neselektyvaus, tiek selektyvaus poveikio β blokatorių kartu su Seretide patariama nevartoti, nebent būtinu atveju.

Kartu vartojamų β adrenerginių preparatų poveikis gali sumuotis.

Įprastomis sąlygomis inhaliavus flutikazono propionato dozę, plazmoje susidaro maža vaisto koncentracija, nes flutikazono propionatą ekstensyviai veikia priešsisteminis metabolizmas, o didelį sisteminį jo klirensą nulemia žarnyno bei kepenų citochromas P450 3A4. Todėl kliniškai reikšminga flutikazono propionato sukelta vaistų sąveika mažai tikėtina.

Vaistų tarpusavio sąveikos tyrimo metu sveikiems asmenims, vartojusiems flutikazono propionato į nosį, 2 kartus per parą po 100 mg skirtas ritanoviras (stipraus poveikio citochromo P450 3A4 inhibitorius) kelis šimtus kartų padidino flutikazono propionato koncentraciją plazmoje ir todėl gerokai sumažėjo kortizolio koncentracija serume. Informacijos apie tokią inhaliacinio flutikazono propionato sąveiką nėra, tačiau tikimasi žymaus flutikazono propionato koncentracijos padidėjimo plazmoje. Pranešta apie Cushing’o sindromo ir antinksčių funkcijos slopinimo atvejus. Reikia vengti vartoti šių vaistų derinius, nebent galima gydymo nauda yra didesnė už sisteminio gliukokortikoidų šalutinio poveikio padidėjimo riziką.

Nedidelės apimties tyrimo su sveikais savanoriais metu nustatyta, kad šiek tiek silpnesnio poveikio CYP3A inhibitorius ketokonazolas flutikazono propionato ekspoziciją po vienkartinės inhaliacijos pailgino 150 %. Todėl kortizolio koncentracija plazmoje sumažėjo žymiai labiau, nei pavartojus vieno flutikazono propionato. Kartu vartojant kitų stipraus poveikio CYP3A inhibitorių, pvz., itrakonazolo, taip pat tikimasi flutikazono propionato sisteminės ekspozicijos pailgėjimo ir sisteminio šalutinio poveikio rizikos padidėjimo. Rekomenduojama įspėti ligonius ir, jei įmanoma, ilgalaikio gydymo tokiais vaistais vengti.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Duomenų apie salmeterolio ir flutikazono propionato vartojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra nepakankamai, kad būtų galima nustatyti žalingą poveikį žmonėms. Bandymai su gyvūnais parodė, kad β2 receptorių agonistai ir gliukokortikoidai sukelia vaisiaus anomalijas (žr. 5.3 skyrių).

Seretide vartoti nėštumo laikotarpiu galima tik tuomet, jei laukiama nauda motinai didesnė už galimą pavojų vaisiui.

Nėščioms moterims gydyti būtina vartoti mažiausias veiksmingas flutikazono propionato dozes, kurios padeda kontroliuoti astmos simptomus.

Salmeterolis ir flutikazono propionatas išsiskiria su žiurkių pienu. Duomenų apie šių medžiagų koncentraciją moters piene nėra. Seretide vartoti žindymo laikotarpiu galima tik tuomet, jei laukiama nauda motinai didesnė už galimą pavojų kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kadangi Seretide sudėtyje yra salmeterolio ir flutikazono propionato, gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, būdingas kiekvienai šių medžiagų. Kitokio šalutinio poveikio, vartojant abu vaistus kartu, nepastebėta.

Salmeteroliui ir flutikazono propionatui būdingos nepageidaujamos reakcijos toliau išvardytos pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥1/10), dažni (≥1/100 ir <1/10), nedažni (≥1/1000 ir <1/100) ir labai reti (<1/10000), tarp jų pavieniai atvejai. Labai dažni, dažni ir nedažni nepageidaujami reiškiniai nustatyti pagal klinikinių tyrimų duomenis. Dažnis placebo grupėje nebuvo įskaičiuotas. Labai reti reiškiniai nustatyti pagal atsitiktinius duomenis, gautus vaistui pasirodžius prekyboje.

Organų sistemų klasė
Nepageidaujamas poveikis
Dažnis
Infekcijos ir infestacijos
Burnos ir gerklės kandidozė
Pneumonija
Bronchitas
Dažni
*#Dažni
*#Dažni
Imuninės sistemos sutrikimai
Padidėjusio jautrumo reakcijos, pasireiškiančios:
padidėjusio jautrumo odos reakcijomis;
angioedema (daugiausia veido ir burnos-ryklės edema), kvėpavimo simptomai (dusulys ir (arba) bronchų spazmas), anafilaksinės reakcijos

Nedažni

Labai reti
Endokrininiai sutrikimai
Cushing’o sindromas, jo požymiai, antinksčių funkcijos slopinimas, vaikų ir paauglių augimo sulėtėjimas, sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, katarakta, glaukoma

Labai reti
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Hipokalemija
Hiperglikemija
#Dažni
Labai reti
Psichikos sutrikimai
Nerimas, miego sutrikimai ir elgesio pokyčiai, tarp jų hiperaktyvumas ir dirglumas (daugiausia vaikams)
Labai reti
Nervų sistemos sutrikimai
Galvos skausmas
Labai dažni
Širdies sutrikimai
Palpitacija
Tachikardija
Aritmijos (tarp jų prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija ir ekstrasistolės)
Dažni
Nedažni

Labai reti
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nazofaringitas

Gerklės dirginimas
Užkimimas/dusulys
Sinusitas
Paradoksinis bronchų spazmas
**#Labai dažni
Dažni
Dažni
*#Dažni
Labai reti
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Sumušimai
*#Dažni

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Raumenų mėšlungis
Trauminiai lūžiai
Artralgija
Mialgija
Dažni
*#Dažni
Labai reti
Labai reti

*Dažniausiai pasitaiko placebo grupėje.
** Pasitaiko labai dažnai, vartojant placebą.
# Pastebėta atliekant 3 metų trukmės LOPL tyrimą.

Žinomas β2 agonistų sukeliamas šalutinis farmakologinis poveikis, pvz., tremoras, palpitacija ir galvos skausmas, tačiau jis paprastai yra laikinas ir sumažėja tęsiant nuolatinį gydymą.

Nuo Seretide sudedamosios dalies flutikazono propionato kai kuriems ligoniams gali užkimti balsas ir prasidėti burnos bei gerklės kandidozė (pienligė). Užkimimą palengvinti ir kandidozės plitimą sumažinti galima po inhaliacijos skalaujant gerklę vandeniu. Simptominę kandidozę galima gydyti lokalaus poveikio grybelius veikiančiais vaistais, nenustojant naudoti Seretide Inhaler.

Pneumonija pastebėta atliekant tyrimus su pacientais, sergančiais lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).

Galimas sisteminis poveikis: Cushing’o sindromas, jo požymiai, antinksčių funkcijos slopinimas, vaikų ir paauglių augimo sulėtėjimas, sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, katarakta ir glaukoma, pranešama apie retus hiperglikemijos atvejus (žr. 4.4 skyrių).

Kaip ir inhaliuojant kitokių medikamentų, vartojant Seretide gali prasidėti paradoksinis bronchų spazmas (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Klinikinių duomenų apie Seretide perdozavimą nėra, tačiau žinomas jo sudedamųjų dalių perdozavimas.

Salmeterolio perdozavimo simptomai yra tremoras, galvos skausmas ir tachikardija. Geriausi antidotai yra kardioselektyvaus poveikio β blokatoriai, kurių pacientams, linkusiems į bronchų spazmus, reikia vartoti atsargiai. Jei gydymą Seretide tenka nutrauki dėl jo sudėtyje esančio β agonisto perdozavimo, vietoj Seretide reikia vartoti tinkamo steroido. Be to, gali pasireikšti hipokalemija, todėl gali tekti vartoti kalio preparatų.

Ūminis perdozavimas: trumpą laiką inhaliuojant didesnę flutikazono propionato dozę nei nustatyta, gali laikinai susilpnėti antinksčių sistemos funkcija. Dėl to skubių priemonių imtis nereikia, nes normali antinksčių funkcija atsinaujina per kelias dienas. Tą patvirtina kortizolio koncentracija plazmoje.

Lėtinis perdozavimas: gali būti prislopinta antinksčių funkcija. Gali tekti tikrinti antinksčių funkcijos rezervą. Net perdozavus flutikazono propionato, gydymą tinkamomis Seretide dozėmis galima tęsti ligos simptomams kontroliuoti (žr. 4.4 skyriuje).

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – adrenerginiai ir kiti vaistai nuo astmos, ATC kodas – R03AK06

Seretide astmos klinikiniai tyrimai

Dvylikos mėnesių trukmės tyrime (optimalios astmos kontrolės pasiekimas GOAL [Gaining Optimal Asthma ControL]), kuriame dalyvavo 3416 suaugusiųjų ir paauglių, sergančių pastovia astma, buvo lyginamas Seretide saugumas ir efektyvumas su vienu inhaliuojamuoju kortikosteroidu (flutikazono propionatu) norint nustatyti, ar galima pasiekti astmos kontrolės tikslus. Dozės buvo didinamos kas 12 savaičių, kol būdavo pasiekiama visiška** astmos kontrolė arba didžiausia vaisto dozė. GOAL tyrimas parodė, kad astmos kontrolė buvo pasiekta daugiau pacientų gydytų Seretide, negu gydytų vien inhaliuojamuoju kortikosteroidu (IKS), ir kontrolei pasiekti reikėjo mažesnės kortikosteroido dozės.

Gera astmos kontrolė greičiau pasiekiama Seretide, nei vien tik IKS. Gydant Seretide, 50 % žmonių pirmoji individuali geros kontrolės savaitė buvo pasiekta po 16 dienų, lyginant su 37 dienomis, kurių prireikė pacientams, gydytiems IKS. Anksčiau steroidais negydytų astma sergančių žmonių pogrupyje individuali geros kontrolės savaitė buvo pasiekta po 16 dienų gydant Seretide ir po 23 dienų gydant IKS.

Tyrimo duomenys parodė:

Pacientų, kuriems astma pavyko gerai kontroliuoti*(GK) ir visiškai kontroliuoti**(VK) procentas po 12 mėnesių

Gydymas prieš tyrimą
Salmeterolis/FP
FP
GK
VK
GK
VK
Gydomi be IKS (vien SABA)
78%
50%
70%
40%
Maža IKS dozė (≤500 mikrogramų beklametazono dipropionato (BDP) ar lygiavertė dozė/dienai)
75%
44%
60%
28%
Vidutinė IKS dozė (>500-1000 mikrogramų BDP ar lygiavertė dozė/dienai)
62%
29%
47%
16%
Jungtiniai 3 gydymo lygių duomenys
71%
41%
59%
28%
*Gerai kontroliuojama astma: kartkartėmis atsirandantys simptomai ar SABA vartojimas, ar mažiau negu 80 % numatytos plaučių funkcijos, naktimis neprabundama, nėra paūmėjimų, nėra šalutinio poveikio, dėl kurio reiktų keisti gydymą.
**Visiškai kontroliuojama astma: nėra simptomų, nenaudojamas SABA, daugiau ar lygu 80 % numatytos plaučių funkcijos, naktimis neprabundama, nėra paūmėjimų, nėra šalutinio poveikio, dėl kurio reiktų keisti gydymą.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad sergantiems vidutinio sunkumo bronchine astma, kuriems reikia greitai astmą sukontroliuoti, pradinis palaikomasis gydymas Seretide yra 50/100 mikrogramų dozė du kartus per dieną (žr. 4.2 skyrių).

Buvo atliktas dviejų savaičių trukmės dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, dviejų grupių tiriamųjų klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 318 nuolatine astma sergančių pacientų, ne jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus. Buvo tiriamas dviejų Seretide inhaliacijų, vartojamų du kartus per parą, (dvigubos dozės) saugumas ir toleravimas. Tyrimas parodė, kad iki 14 dienų vartojant dvigubai daugiau kiekvieno stiprumo Seretide dozių, nepageidaujamų reiškinių, susijusių su beta agonistų poveikiu, padažnėjo nedaug, palyginti su vienos inhaliacijos vartojimu du kartus per parą, (drebulys – atitinkamai 1 (1 %) ir 0 pacientų, širdies plakimo pojūtis – 6 (3 %) ir 1 (<1 %) pacientui, raumenų mėšlungis – 6 (3 %) ir 1 (<1 %) pacientui), o su inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikiu susijusių nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus (pvz., burnos kandidozė – 6 (6 %) ir 16 (8 %) pacientų, užkimimas – 2 (2 %) ir 4 (2 %) pacientams). Į nedidelį su beta agonistų poveikiu susijusį nepageidaujamų reiškinių padažnėjimą gydytojas turėtų atsižvelgti, skirdamas dvigubą Seretide dozę suaugusiems pacientams, kuriems reikia papildomo trumpalaikio (iki 14 dienų) gydymo inhaliuojamaisiais kortikosteroidais.

Salmeterolio daugiacentris astmos klinikinis tyrimas (Salmeterol Multi-Center Asthma Research Trial, SMART)

SMART buvo daugiacentris atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas, dviejų grupių tiriamųjų 28 savaičių trukmės klinikinis tyrimas, atliktas JAV. Jame dalyvavo atsitiktinai atrinkti 13176 pacientai, vartoję salmeterolį (50 μg du kartus per parą), ir 13179 pacientai, gavę placebą, kartu taikant įprastinį jų astmos gydymą. Į klinikinį tyrimą buvo įtraukti ne jaunesni kaip 12 metų pacientai, kurie sirgo astma ir tyrimo metu vartojo vaistus nuo astmos (bet ne ilgo veikimo beta-2 agonistus). Tyrimo pradžioje buvo registruojami vartojami inhaliuojamieji kortikosteroidai, tačiau jų vartojimas tyrimo metu nebuvo būtinas. Pagrindinis SMART klinikinio tyrimo parametras buvo bendras mirčių dėl kvėpavimo sutrikimo ir gyvybei pavojingų kvėpavimo sutrikimų skaičius.

Pagrindiniai SMART klinikinio tyrimo rezultatai: pagrindinis tyrimo parametras.
Pacientų grupė
Pagrindinio tyrimo parametro atvejų skaičius / pacientų skaičius
Santykinė rizika
(95% pasikliautinis intervalas)
salmeterolis
placebas
Visi pacientai
50/13176
36/13179
1,40 (0,91; 2,14)
Pacientai, vartojantys inhaliuojamuosius steroidus
23/6127
19/6138
1,21 (0,66; 2,23)
Pacientai, nevartojantys inhaliuojamųjų steroidų
27/7049
17/7041
1,60 (0,87; 2,93)
Afroamerikiečių kilmės pacientai
20/2366
5/2319
4,10 (1,54; 10,90)
(Statistiškai reikšminga (95 %) rizika yra paryškinta).

Pagrindiniai SMART klinikinio tyrimo rezultatai, kai pacientai tyrimo pradžioje vartojo inhaliuojamuosius steroidus: antrinis tyrimo parametras.

Antrinio tyrimo parametro atvejų skaičius / pacientų skaičius
Santykinė rizika
(95 % pasikliautinis intervalas)
salmeterolis
placebas
Mirtis dėl kvėpavimo sutrikimo
Pacientai, vartojantys inhaliuojamuosius steroidus
10/6127
5/6138
2,01 (0,69; 5,86)
Pacientai, nevartojantys inhaliuojamųjų steroidų
14/7049
6/7041
2,28 (0,88; 5,94)
Bendri su astma susijusių mirčių arba gyvybei gresiančių sutrikimų atvejai
Pacientai, vartojantys inhaliuojamuosius steroidus
16/6127
13/6138
1,24 (0,60; 2,58)
Pacientai, nevartojantys inhaliuojamųjų steroidų
21/7049
9/7041
2.39 (1,10; 5,22)
Su astma susijusi mirtis
Pacientai, vartojantys inhaliuojamuosius steroidus
4/6127
3/6138
1,35 (0,30; 6,04)
Pacientai, nevartojantys inhaliuojamųjų steroidų
9/7049
0/7041
*
(* Nebuvo galima suskaičiuoti, kadangi tokių atvejų placebą vartojusių pacientų grupėje nebuvo. Statistiškai reikšminga (95 %) rizika yra paryškinta. Antriniai tyrimo parametrai aukščiau pateiktoje lentelėje buvo statistiškai reikšmingi visai populiacijai). Antriniai tyrimo parametrai (bendri mirčių dėl visų priežasčių arba gyvybei gresiančių sutrikimų, dėl kurių visi pacientai mirė arba visi buvo hospitalizuoti, atvejai) netapo statistiškai reikšmingi visai populiacijai.

Veikimo būdas

Seretide susideda iš salmeterolio ir flutikazono propionato, kurių veikimo būdas skiriasi.
Atitinkamas kiekvieno vaisto veikimo būdas aptartas toliau.

Salmeterolis
Salmeterolis yra 12 valandų selektyviai veikiantis β2 adrenoreceptorių agonistas. Jis turi ilgą šoninę grandinę, kuri jungiasi su išorine receptoriaus dalimi.

Salmeterolis bronchus išplečia ilgesniam laikui (ne trumpiau kaip 12 valandų), negu paprastai rekomenduojamos trumpai veikiančių β2 agonistų dozės.

Flutikazono propionatas
Inhaliuojamas rekomenduojamomis dozėmis gliukokortikoidas flutikazono propionatas stipriai slopina uždegimą plaučiuose, silpnina simptomus ir astmos paūmėjimą, nesukeldamas šalutinio poveikio, pasireiškiančio geriant ar injekuojant kortikosteroidų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Kartu inhaliuotų salmeterolio ir flutikazono farmakokinetika panaši į tą, kuri būdinga kiekvienam iš šių preparatų, vartojamų atskirai. Todėl kiekvieno iš jų farmakokinetika aptariama atskirai.

Salmeterolis
Salmeterolis plaučiuose veikia lokaliai, todėl jo koncentracija plazmoje nėra gydomojo poveikio rodiklis. Be to, duomenų apie salmeterolio farmakokinetiką yra nedaug, nes plazmoje sunku nustatyti mažą jo koncentraciją (apie 200 pg/ml ar mažiau), kuri atsiranda inhaliuojant gydomąsias dozes.

Flutikazono propionatas
Inhaliuoto flutikazono propionato absoliutus biologinis prieinamumas sveikų asmenų organizme, priklausomai nuo inhaliacijai naudojamo prietaiso, yra maždaug 10-30 % nominalios dozės. Pastebėta, kad astma sergantiems pacientams šis procentas yra dar mažesnis.

Absorbcija į sisteminę kraujotaką vyksta pro plaučius iš pradžių greitai, po to sulėtėja. Likusi inhaliuotos dozės dalis gali būti nuryta, tačiau jos reikšmė sisteminiam poveikiui yra minimali dėl mažo tirpumo vandenyje ir metabolizmo prieš patenkant į sisteminę kraujotaką. Todėl išgerto vaisto biologinis prieinamumas yra mažesnis nei 1 %. Sisteminis poveikis tolygiai didėja didinant inhaliuojamą dozę.

Flutikazono propionato šalinimą apibūdina didelis plazmos klirensas (1150 ml/min.), didelis pasiskirstymo tūris (apie 300 l), nusistovėjus koncentracijai, ir galutinis pusinės eliminacijos laikas, kuris yra maždaug 8 valandos.

Prie plazmos baltymų prisijungia 91 % vaisto dozės.

Flutikazono propionatas labai greitai pašalinamas iš sisteminės kraujotakos, daugiausia dėl to, kad citochromo P450 fermentas CYP3A4 paverčia jį neaktyviu karboksirūgšties metabolitu. Kiti, dar nenustatyti metabolitai, šalinami su išmatomis.

Flutikazono propionato inkstų klirensas nereikšmingas. Mažiau nei 5 % dozės, daugiausia metabolitų pavidalu, šalinama su šlapimu. Didžiausia dozės dalis nepakitusio preparato ar metabolitų pavidalu šalinama su išmatomis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Sprendžiant iš bandymų su gyvūnais, kurie salmeterolio ksinafoato ir flutikazono propionato vartojo atskirai, vaisto vartojimo saugumas žmonėms priklauso vien tik nuo farmakologinio poveikio stiprumo.

Gyvūnų veisimosi tyrimai parodė, kad gliukokortikoidai gali sukelti apsigimimus (gomurio skeltumą, skeleto vystymosi sutrikimus). Tačiau šie duomenys, gauti bandymų su gyvūnais metu, atrodo, nėra svarbūs žmonėms, vartojantiems rekomenduojamą vaisto dozę. Tik didelės salmeterolio ksinafoato dozės gyvūnams sukėlė embriotoksinį (fetotoksinį) poveikį. Vartojant abiejų preparatų kartu, žiurkėms dažniau pasireikšdavo pokyčiai, būdingi didelių gliukokortikoidų dozių sukeltoms anomalijoms: keitėsi bambinės arterijos vieta ir nevisiškai sukaulėdavo pakaušio kaulas.

Įrodyta, kad net labai didelės freono neturinčios medžiagos norflurano garų koncentracijos (daug didesnės, nei susidaro vartojant vaisto), kasdien dvejus metus veikusios įvairių rūšių gyvūnus, toksinio poveikio nesukėlė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Norfluranas (HFA 134a).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

Talpyklės negalima pradurti, laužyti ar deginti, net jei atrodo, kad ji tuščia.

Kaip ir visų vaistinių preparatų, kurie tiekiami slėginėse talpyklėse, šio vaistinio preparato poveikis gali būti silpnesnis, kai talpyklė būna šalta.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Iš vidaus laku padengtoje 8 ml aliuminio lydinio slėginėje talpyklėje, prie kurios hermetiškai pritvirtintas dozavimo vožtuvas, yra suspensija. Ant talpyklės užmautas plastmasinis paleidiklis su kandikliu (jame yra purškimo angelė) ir gaubteliu nuo dulkių. Prie balionėlio yra pritvirtintas skaitiklis, kuris rodo, kiek išpurškiamų vaisto dozių dar liko. Skaičius matomas langelyje, esančiame užpakalinėje plastmasinio paleidiklio pusėje. Iš vienos slėginės talpyklės galima išpurkšti 120 vaisto dozių.

Prietaisas tiekiamas kartoninėse dėžutėse, kuriose būna:

1 inhaliatorius, kuriame yra 120 įpurškimų.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.