Forane

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Forane 99,9% w/w inhaliaciniai garai, skystis

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Izofluranas (ne mažiau kaip 99,9%)
Produktą sudaro tik veiklioji medžiaga izofluranas, jo sudėtyje nėra priedų ar stabilizatorių.

3. vaisto forma

Inhaliaciniai garai, skystis
Forane yra nedegus, šiek tiek aitraus eterinio kvapo skystis, vartojamas garų pavidalu.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Forane galima skirti bendrajai nejautrai sukelti ir jai palaikyti. Šis anestezinis vaistas taip pat skirtinas ne ilgiau kaip 48 val. intensyviosios terapijos skyriaus ventiliuojamiems pacientams nuraminti.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Izoflurano duodama pro specialiai tam tikslui kalibruotą garintuvą, kad būtų galima tiksliai kontroliuoti preparato koncentraciją.

Izoflurano MAK (minimali alveolinė koncentracija) mažėja, kai didėja paciento amžius. Vidutiniškai ji sumažėja 1,28 % deguonyje dvidešimtmečiams, 1,15 % deguonyje keturiasdešimtmečiams, ir iki 1,05 % deguonyje šešiasdešimtmečiams. Naujagimiams izoflurano deguonyje MAK yra 1,6 %, 1-6 mėn. kūdikiams - 1,87 %, 6-12 mėn. - 1,80 %.

Premedikacija. Premedikacijos vaisto pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno paciento būklės, atsižvelgiant į izoflurano slopinamąjį poveikį kvėpavimui. Anticholinerginių vaistų skyrimas priklauso nuo pasirinkimo.

Indukcija. Iki izoflurano mišinio inhaliacijos dažniausiai skiriama trumpai veikiančio barbitūrato arba kito intraveninės indukcijos vaisto. Forane taip pat galima skirti su deguonimi arba deguonies-azoto oksido mišiniais. Rekomenduojama, kad indukcija būtų pradedama 0,5% koncentracijos izofluranu. 1,5-3,0% koncentracijos paprastai sukelia chirurginę nejautrą per 7-10 minučių.

Palaikymas. Chirurgininį nejautros lygį galima būtų palaikyti 1,0-2,5% izofluranu kartu su deguonies/azoto oksido mišiniais. Skiriant vien tik su deguonimi, gali prireikti papildomai skirti 0,5-1,0% izoflurano. Jei dar reikalingas atsipalaidavimas, gali tekti skirti papildomas miorelaksanto dozes.
Palaikomosios dozės skyrimo metu, kai nėra kitų sunkinančių aplinkybių, arterinis kraujospūdis linkęs būti atvirkščiai priklausomas nuo alveolinės izoflurano koncentracijos. Pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali būti dėl nejautros laipsnio, ir tuomet reikia jį koreguoti, mažinant įkvepiamo izoflurano koncentraciją.

Sedacija. Sedaciją galima palaikyti 0,1-1,0% izoflurano su oro/deguonies mišiniais. Šią dozę reikia pritaikyti kiekvienam individualiam atvejui.

Pagyvenę pacientai. Vyresniems ligoniams įprasta skirti mažesnes izoflurano, kaip ir kitų vaistų, dozes. Dėl MAK reikšmių žr. aukščiau.

Vaikai iki 2 metų amžiaus. Forane galima skirti naujagimiams ir jaunesniems nei 2 metų vaikams – jis pakankamai veiksmingas ir saugus. Be to, jį galima derinti su visais kitais dažniausiai anestezijai vartojamais vaistais.

Vartojimas Cezario operacijos metu. Nustatyta, kad iki 0,75% izoflurano koncentracijos yra saugios ir veiksmingos nejautrai palaikyti, atliekant Cezario pjūvį. Skiriant izoflurano nebuvo pastebėta jokių motinos ar naujagimio šalutinių reakcijų.

4.3 Kontraindikacijos

Forane negalima skirti pacientams, kurių jautrumas izofluranui ar kitiems halogenizuotiems, nejautrai vartojamiems vaistams padidėjęs, taip pat, kai esti ar įtariamas genetinis polinkis piktybinei hipertermijai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kai nejautra yra gilesnio laipsnio, FORANE ryškiai padidina smegenų kraujotaką. Laikinai gali padidėti likvoro spaudimas, kuris pasidaro normalus nuo hiperventiliacijos. Tikėtina, kad vartojant izofluraną kils mažiau pooperacinių smegenų reakcijų, nei nuo kitų panašių anestetikų. Kadangi nejautros lygį galima greitai ir lengvai keisti, būtina naudoti tik galinčius reguliuoti koncentraciją ir tėkmės greitį garintuvus. Gilėjant nejautrai, didėja hipotenzija ir labiau slopinamas kvėpavimas.
Pacientės, kurioms atliekamas gimdos valymas, kraujuoja panašiai, kaip ir vartojant halotaną.
Vartojant halogenizuotus inhaliacinius vaistus, pasižyminčius –CF2H savybėmis (pvz., dezfluraną, enfluraną ir izofluraną) buvo pastebėta pavienių karboksihemoglobino pagausėjimo atvejų. Vartojant kartu su normaliai hidratuotais absorbentais, kliniškai reikšmingų anglies monoksido koncentracijų nebuvo. Reikėtų būti atsargiems, laikantis gamintojo CO2 absorbento vartojimo rekomendacijų.

Piktybinė hipertermija. Stiprūs inhaliaciniai anestetikai, tarp jų ir izofluranas, jautriems pacientams gali padidinti skeleto raumenų metabolizmą. Dėl to labai padidėja deguonies poreikis, ir gali atsirasti klinikinis piktybinės hipertermijos sindromas. Sindromas reiškiasi nespecifiniais simptomais, pvz., raumenų rigidiškumu, tachikardija, tachipnėja, cianoze, aritmija ir nepastoviu kraujospūdžiu (pažymėtina, kad daugelis minėtų nespecifinių simptomų galimi ir nedidelės nejautros, ūmios hipoksijos ir kt. metu). Padidėjusią bendrąją medžiagų apykaitą gali atspindėti hipertermija (ji gali greitai padidėti ankstyvojoje ar vėlyvojoje stadijoje, tačiau dažniausiai – tai ne pirmasis padidėjusio metabolizmo požymis) ir padidėjęs CO2 absorbuojančios sistemos poreikis (karštas cilindras). Gali sumažėti PaO2 ir pH, taip pat gali reikštis hiperkalemija ir šarmų stoka. Gydoma šalinant provokuojančius faktorius (pvz., izofluraną), švirkščiant į veną natrio dantroleno ir skiriant palaikomąjį gydymą. Reikia aktyviai norminti kūno temperatūrą, palaikyti norimą kvėpavimą ir kraujotaką, taip pat išlyginti elektrolitų-skysčių-rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimus (žr. papildomą informaciją apie paciento gydymą intraveniniu natrio dantrolenu). Vėliau gali atsirasti inkstų funkcijos nepakankamumas, todėl rekomenduojama prireikus skatinti šlapimo išsiskyrimą.

Vartoti izofluraną, kaip ir kitus stiprius bendrosios nejautros vaistus, galima tik tinkamai aprūpintuose ligoninių skyriuose ir tiems medikams, kurie susipažinę su vaisto farmakologinėmis savybėmis, tinkamai pasiruošę ir turi patirties atlikti nejautrą. Kadangi nejautros lygius galima lengvai ir greitai keisti, būtina naudoti tik specialiai izofluranui kalibruotus garintuvus, kurių pagalba galima lengvai stebėti įkvepiamas ir iškvepiamas koncentracijas. Hipotenzijos laipsnis ir kvėpavimo slopinimas gali rodyti nejautros gylį.

Siekiant, kad pacientai, sergantys koronarine širdies liga, išvengtų miokardo išemijos, svarbu palaikyti normalią hemodinamiką, neatsižvelgiant į vartojamus anestetikus.

Izofluraną, kaip ir kitus halogenizuotus vaistus, reikia vartoti atsargiai pacientams, turintiems padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tokiais atvejais gali prireikti hiperventiliacijos.
Izofluranas pastebimai sustiprina nepoliarizuojančių miorelaksantų veikimą.

Laboratoriniai tyrimai
Buvo pastebėta laikinų BSP retencijos, glikemijos ir kreatinino serume pagausėjimo, taip pat azoto metabolitų, serumo cholesterolio ir šarminės fosfatazės sumažėjimo atvejų.

Informacija pacientams
Nuo izoflurano, kaip ir kitų bendrajai nejautrai skiriamų vaistų, gali 2 – 3 dienas po sukeltos nejautros šiek tiek sumažėti protiniai gebėjimai. Kaip ir po kitų anestetikų skyrimo iki 6 dienų gali išlikti menkų nuotaikos pakitimų ir simptomų.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Izofluranas ryškiai skatina visų dažniausiai vartojamų miorelaksantų, ypač nedepoliarizuojančių, poveikį. Nedepoliarizuojančių miorelaksantų veikimą slopina neostigminas, tačiau jis neturi poveikio izoflurano relaksuojančioms savybėms. Izofluranas suderinamas su visais dažniausiai vartojamais miorelaksantais.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Buvo atlikti gyvūnų vaisingumo tyrimai, skiriant kartotinai anestezines izoflurano koncentracijas. Skiriant pelėms izoflurano dozes 6 kartus viršijančias žmogui skiriamas dozes, buvo nustatytas galimai nuo anestetiko vartojimo priklausantis toksiškumas vaisiui. Žiurkių tyrimai neparodė jokio poveikio vaisingumui, nėštumui, gimdumui ar palikuonių gyvybingumui. Nenustatyta taip pat jokio teratogeninio veikimo. Tiriant triušius taip pat tyrimų metu gauti panašūs neigiami rezultatai. Nenustatyta jokio teratogeninio poveikio. Šių tyrimų reikšmė žmonėms nežinoma, nes gerai kontroliuotų nėščių moterų tyrimų neatlikta. Ar vaistas nekenkia nėščiosioms nenustatyta, tačiau nėra pagrindo įtarti, kad nėštumo metu vartojamas anestetikas sukelia bet kokį specifinį šalutinį poveikį. Pacientės, kurioms buvo nutraukiamas nėštumas, vartojant izofluraną neteko kraujo panašiai, kaip ir vartojant kitus inhaliacinius anestetikus.
Žindymo laikotarpis
Nežinoma, ar vaistas ekskretuojamas į motinos pieną. Kadangi daugelis vaistų išsiskiria į pieną, todėl žindančiai motinai skirti izoflurano reikėtų atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Kaip ir vartojant kitus vaistus, pacientams reikia paaiškinti, kad kuriam laikui po bendrosios nejautros gali sutrikti reikalinga dėmesio veikla, pvz., automobilio vairavimas ar darbas su pavojingais mechanizmais.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Šalutinės reakcijos vartojant izofluraną apskritai priklauso nuo farmakologinio dozės dydžio poveikių, įskaitant kvėpavimo slopinimą, hipotenziją ir aritmijas.
Pooperaciniu laikotarpiu pastebėtas drebulys, pykinimas, vėmimas ir žarnyno nepraeinamumas.
Kaip ir visų kitų bendrųjų anestetikų vartojimo atvejais, pastebėtas laikinas leukocitų pagausėjimas, netgi nebuvus chirurginės intervencijos sukelto streso.
Izofluranas stiprina visų, ypač nedepoliarizuojančių miorelaksantų raumenis atpalaiduojantį veikimą ir, kai kartu su juo skiriama N2O suaugusiesiems, sumažėja MAK (mažiausia alveolinė koncentracija).
Pranešimai rodo, kad izofluranas labai retais atvejais gali sukelti kepenų pažeidimą nuo nedidelio laikino kepenų fermentų pagausėjimo iki mirtinos kepenų nekrozės.
Buvo pastebėta laikinų BSP retencijos, glikemijos ir kreatinino serume pagausėjimo, taip pat azoto metabolitų, serumo cholesterolio ir šarminės fosfatazės sumažėjimo atvejų.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus ar tai įtariant, reikia imtis šių priemonių: nutraukti vaisto skyrimą, palikti paciento kvėpavimo takus atvirus ir pradėti pagalbinę ar kontroliuojamąją plaučių ventiliaciją grynu deguonimi.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – anestetikai, ATC kodas – N01AB06

Indukcija ir, ypač, atsigavimas vyksta greitai. Nors šiek tiek aitrus kvapas gali riboti indukcijos greitį, tačiau neskatinami pernelyg gausus seilėtekis ir trachėjos-bronchų sekrecija. Gerklės ir gerklų refleksai sumažėja greitai. Vartojant izofluraną galima greitai keisti anestezijos laipsnį. Širdies ritmas išlieka pastovus. Gilėjant nejautrai slopinamas savaiminis kvėpavimas, todėl reikia jį labai atidžiai sekti ir prireikus palaikyti.
Indukcijos fazės metu mažėja kraujospūdis, kuris pasidaro normalus, pradėjus chirurginę intervenciją.
Palaikymo fazės metu kraujospūdžio sumažėjimas linkęs priklausyti tiesiogiai nuo nejautros gylio, tačiau širdies veiklos ritmas išlieka pastovus. Esant gerai kontroliuojamam kvėpavimui ir normaliai PaCO2, širdies išstūmimo frakcija išlieka nepakitusi, nežiūrint didėjančio nejautros gylio, pirmiausia dėl širdies susitraukimų padažnėjimo, kurie kompensuoja sumažėjusį išstumiamą tūrį. Savaiminio kvėpavimo metu atsiradusi hiperkapnėja gali padažninti širdies susitraukimus ir padidinti širdies išstūmimo fraksiją virš nubudimui būdingo lygio.
Lengvos izoflurano anestezijos metu smegenų kraujotaka išlieka nepakitusi, tačiau ji linkus didėti, anestezijai gilėjant. Smegenų likvoro spaudimo padidėjimo galima išvengti ar jį išlyginti pacientą hiperventiliuojant prieš anesteziją ir jos metu.
Vartojant izofluraną išimtinai retai atsiranda elektroencefalografijos pokyčių ir traukulių. Apskritai izoflurano sukelti EEG pokyčiai yra panašūs į sukeliamus kitų lakių anestetikų pakitimus.
Atrodo, kad izofluranas pacientams įjautrina miokardą adrenalinui, netgi mažiau už enfluraną: riboti duomenys rodo, kad izofluranu anestezuotiems pacientams sušvirkštus po oda 1:200 000 adrenalino tirpalo iki 50 ml, skilvelinė aritmija neskatinama.
Raumenų relaksaciją galima panaudoti indukuojant ir palaikant bendrąją nejautrą. Nepakanka duomenų apie jos panaudojimą nėščioms.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Metabolizacija
Palyginti labai mažai izoflurano metabolizuojama žmogaus organizme. Pooperaciniu laikotarpiu tik 0,17% pavartoto izoflurano galima aptikti metabolitų pavidalu šlapime. Didžiausia neorganinio fluorido koncentracija serume dažniausiai būna mažesnė nei 5 mol/l; ji atsiranda praėjus keturioms valandoms po nejautros ir per 24 val. vėl tampa normali. Po izoflurano vartojimo nebuvo aprašyta jokių inkstų pažeidimo požymių.
Nustatyta, kad žinomi izoflurano metabolitai buvo netoksiški arba jų koncentracijos buvo per mažos, kad būtų kenksmingos.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Nepateikiami.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Iki šiol nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Buteliuką laikyti sandarų.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Izofluranas supilstytas į buteliukus po 100 ml, 250 ml.

6.6 Vartojimo instrukcijos

Izofluraną reikia duoti tik pro specialiai jam skirtą garintuvą.