Gripex

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Gripex dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje tabletėje yra 325 mg paracetamolio, 30 mg pseudoefedrino hidrochlorido ir 10 mg dekstrometorfano hidrobromido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Dengta tabletė.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Gripex laikinai numalšina peršalimo arba gripo požymius, taip pat silpną ir vidutinio stiprumo skausmą (gerklės, galvos, raumenų), sumažina karščiavimą, nosies ir veido priedinių ančių gleivinės paburkimą, slogą, slopina kosulį.

Kiekvienoje tabletėje yra trys veikliosios medžiagos, jos saugios ir veiksmingos. Skausmą malšinantis ir temperatūrą mažinantis paracetamolis malšina nestiprų ir vidutinio stiprumo skausmą, galvos skausmą ir mažina karščiavimą.. Kosulį slopinantis dekstrometorfanas mažina dėl gerklės ir bronchų dirginimo atsirandantį kosulį. Visi šie simptomai esti peršalus.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiesiems ir vyresniems negu 12 metų vaikams: po 2 tabletes 3-4 kartus per parą. Per parą galima išgerti ne daugiau kaip 8 tabletes.

6-12 metų vaikams: po vieną tabletę 3-4 per parą, bet ne daugiau kaip 4 tabletes per parą.

4.3 Kontraindikacijos

Šio vaisto negalima vartoti, jei anksčiau buvo padidėjęs jautrumas bet kuriai vaisto sudėtyje esančiai medžiagai arba kitiems vaistams, kurių sudėtyje yra paracetamolio, dekstrametorfano arba pseudoefedrino. Sunkus inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas. Smarkiai padidėjęs kraujospūdis. Sunki širdies vainikinių kraujagyslių liga. Chroninis alkoholizmas. Negalima vartoti kartu su monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI) arba anksčiau negu 2 savaites baigus jų vartojimą. Negalima skirti vaikams iki 6 metų amžiaus.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Esant sutrikusiai kepenų funkcijai, sergant alkoholizmu, sutrikus mitybai yra didesnis kepenų toksinio pažeidimo pavojus. Atsargiau reikia vartoti pacientams, kuriems nustatytas inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas, nežymiai arba vidutiniškai padidėjęs kraujospūdis, širdies vainikinių arterijų ligos, aritmijos, sergantiesiems astma, plaučių emfizema, lėtiniu bronchitu, glaukoma, diabetu, hipertireoze, esant prostatos hipertrofijai. Gydantis šiuo vaistu, nepatartina vartoti alkoholio. Jeigu ligos požymiai neišnyko per 7 dienas, karščiuojama ilgiau kaip 3 dienas, reikia kreiptis į gydytoją.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Gripex negalima vartoti su kitais vaistais, kurių sudėtyje yra paracetamolio, dekstrometorfano, pseudoefedrino ar kitų simpatomimetikų. Negalima vartoti kartu su MAOI arba anksčiau negu 2 savaites baigus jų vartojimą.

Gripex gali turėti įtakos kitų vaistų veikimui:
- kraujo krešumą mažinančių vaistų (įskaitant varfarino, kumarino) - sustiprina jų poveikį;
- kraujospūdį mažinančių vaistų - silpnina jų poveikį;
- traukulius slopinančių vaistų (tarp jų fenitoino, barbitūratų, karbamazepino), kurie stiprina kepenų ląstelių mikrosomų aktyvumą ir šitaip padidina paracetamolio toksinį poveikį kepenims, nes susidaro daugiau kepenis toksiškai veikiančių šio vaisto metabolitų;
- vaistas taip pat gali sustiprinti narkotiškai veikiančių analgetikų, bendrą nejautrą sukeliančių vaistų, trankviliantų, raminamųjų ar kitų CNS slopinančių vaistų poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo metu galima skirti tik tais atvejais, kai vaisto teigiamas poveikis didesnis už galimą žalą vaisiui. Vaisto negalima skirti žindymo laikotarpiu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vairuojant automobilį ir valdant mechanizmus reikia būti atsargiam.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Kai kuriems pacientams gali atsirasti nuovargio jausmas, mieguistumas, svaigulys, virškinimo trakto sutrikimai - pykinimas, vėmimas. Pavieniais atvejais gali būti alerginių odos reakcijų požymių. Tais atvejais, kai yra padidėjusio jautrumo reakcijų, nežymiai gali padidėti kraujospūdis, padažnėti pulsas

4.9 Perdozavimas

Gali pasitaikyti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, mieguistumas, sunkus inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas. Išgėrus pernelyg didelę vaisto dozę, reikia kreiptis į gydytoją.

Perdozavimo pasekmės pirmiausia siejasi su paracetamolio toksiniu poveikiu; jos gali atsirasti ir po vienkartinės paracetamolio toksinės dozės - išgėrus 7,5-10 g.

Ūminio apsinuodijimo paracetamoliu gydymas yra simptominis ir gyvybę palaikantis: reikia užtikrinti kvėpavimo funkciją ir normalų elektrolitų kiekį kraujyje. Jei vaisto buvo išgerta neseniai (praėjo mažiau negu 1 valanda), reikia sukelti vėmimą ir išplauti skrandį.

Kuo skubiau reikia paskirti acetilcisteino:
švirkšti į veną - 150 mg/kg kūno svorio (praskiedus 200 ml 5% gliukozės, infuzija turi trukti 15 minučių), po to skiriama 50mg/kg svorio ( praskiedus 500 ml, infuzija turi trukti 4 val.), dar vėliau - 100 mg/kg kūno svorio (praskiedus 1000 ml, infuzija turi trukti 16 val.);
duoti gerti - pradžioje 140 ml/kg kūno svorio, paskui po 70 mg/kg kūno svorio kas 4 val. papildomai 17 kartų.

Be to, reikia ištirti paracetamolio koncentraciją kraujo plazmoje arba serume, nustatyti gliukozės, AST, ALT, bilirubino, kreatinino ir elektrolitų koncentraciją kraujyje. Esant labai sunkiam apsinuodijimui, reikia atlikti dializę.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti analgetikai ir antipiretikai, anilidai, ATC kodas – N02BE51

Paracetamolis pasižymi skausmą malšinančiu ir temperatūrą mažinančiu bei silpnu uždegimą slopinančiu poveikiu. Jo veikimas susijęs su prostaglandinų sintezės slopinimu centrinėje nervų sistemoje. Tiksliau, jis yra arachidono rūgšties ciklooksigenazės, esančios centrinėje nervų sistemoje, stiprus inhibitorius. Dėl to padidėja nervų galūnėlių jautrumas kininų ir serotonino poveikiui. Paracetamolis padidina skausmo jutimo slenkstį ir šitaip sukelia nejautrą. Dėl sumažėjusios prostaglandinų koncentracijos, pogumburio temperatūros reguliavimo centre pasireiškia jo antipiretinis poveikis. Paracetamolis nemažina kraujo protrombino laiko, neturi įtakos kraujavimo ir krešumo laikui.

Pseudoefedrinas (efedrino stereoizomeras) yra geriamasis veiksmingas simpatomimetiškai veikiantis vaistas, pasižymintis alfa-agonistinėmis savybėmis. Jis susiaurina nosies gleivinės kraujagysles, todėl vartojamas slogai gydyti. Periferines kraujagysles sutraukiantis pseudoefedrino poveikis panašus efedrinui, bet ne toks stiprus (sudaro apie 25 tokio poveikio). Skiriant dozėmis, kurios sukelia panašų kraujagysles sutraukiantį poveikį, pseudoefedrino bronchus atpalaiduojantis poveikis yra du kartus silpnesnis negu efedrino. Kai jis vartojamas rekomenduojamomis geriamosiomis dozėmis, tai nesukelia arba sukelia nereikšmingą poveikį sveikų žmonių kraujospūdžiui. Ligoniai nejaučia besikartojančio nosies užgulimo, kuris pasitaiko dažnai, pakartotinai vartojant vietiškai veikiančius vaistus nuo slogos.

Dekstrometorfanas (levorfanolio D-izomeras) yra veiksmingas kosulį malšinantis preparatas esant sausam kosuliui. Veikdamas pailgosiose smegenyse esančių neuronų -opiatinius receptorius, dekstrometorfanas padidina kosulio centro jautrumo slenkstį. Tai sumažina kvėpavimo takų dirglumą, kurį sukelia pernelyg išreikštas kosulio refleksas. Nežiūrint cheminės struktūros panašumo opiatams, vartojamas terapinėmis dozėmis, jis nesukelia priklausomybės nuo vaistų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Paracetamolis greitai ir beveik visas rezorbuojasi virškinimo trakte. Išgėrus vaisto, koncentracijos kraujo plazmoje pikas pasiekiamas po 30-60 minučių. Apie 25-50% paracetamolio kraujo plazmoje susijungia su baltymais. Pusinės eliminacijos periodas  2-4 valandos. Skausmą malšinantis poveikis trunka 4-6 val., antipiretinis - 6-8 valandas. Paracetamolis metabolizuojamas veikiant kepenų ląstelių mikrosomų fermentams. Išgėrus terapinę dozę, 90-100% vaisto per 24 valandas išsiskiria su šlapimu po to, kai jis konjuguojamas kepenyse su gliukurono (apie 60%), sieros rūgštimis (apie 35%), cisteinu (apie 1-3%); nepakitusiu pavidalu išsiskiria nedidelis kiekis (apie 2-4%). Nedidelis paracetamolio kiekis, veikiant mikrosomų enzimui citochromui P-450, metabolizuojamas į toksišką metabolitą (N-acetil-p-benzokvinoneminą), kuris po to jungiasi su glutationu ir išsiskiria su šlapimu merkapto rūgšties pavidalu. Manoma, kad šis tarpinis paracetamolio metabolitas sukelia toksinį kepenų pažeidimą; dėl didelių paracetamolio dozių išsenka gliutationo atsargos ir sutrinka minėto tarpinio metabolito inaktyvacija. Kai paracetamolio skiriama pacientams, kurių inkstų funkcija yra vidutiniškai arba sunkiai sutrikusi, jo junginiai gali kauptis kraujyje.

Pseudoefedrinas lengvai ir beveik visas rezorbuojasi virškinimo trakte. Vaisto koncentracijos kraujo plazmoje pikas pasiekiamas per 2 valandas. Išgėrus pseudoefedrino hidrochlorido tabletę, nosies gleivinės užburkimas pranyksta per 15-30 minučių ir laikosi 3-4 valandas.

Kepenyse, veikiant N-demetilinimo mechanizmui, pseudoefedrino dalis metabolizuojama (mažiau negu 1) į neaktyvųjį metabolitą. Vaistas ir jo metabolitai išsiskiria su šlapimu; 55-96 išgertos vaisto dozės išsiskiria nepakitusiu pavidalu. Šlapimo pH gali turėti įtakos pseudoefedrino pusinės eliminacijos laikui: esant šarminei reakcijai (pH 8) laikas pailgėja, rūgštinei (pH 5) - sutrumpėja. Pseudoefedrino pusinės eliminacijos laikas trunka nuo 3-6 val. iki 9-16 val. ir priklauso nuo šlapimo pH, atitinkamai 5 ir 8.

Dekstrometorfanas greitai ir visas rezorbuojasi virškinimo trakte. Kosulį slopinantis poveikis atsiranda po 15-30 minučių ir trunka 4-6 valandas. Maksimali koncentracija kraujyje susidaro per 2-3 valandas. Dekstrometorfano susijungimas su kraujo plazmos baltymais nepatvirtintas. Kepenyse jis metabolizuojamas oksidaciniu O-demetilinimo būdu, veikiant citochromo P450IID6 izofermentui (CYP2D6), į aktyvųjį (dekstrorfanas) ir neaktyvius (3-metoksimorfananą ir morfinano-3-ol) metabolitus. Dekstrometorfanas išsiskiria nepakitusiu pavidalu arba demetilintų metabolitų pavidalu po konjugacijos su gliukurono ir sieros rūgštimis. Metabolizmo greitis yra individualus, priklauso nuo fenotipo - gali būti labai greitas ar lėtas. Jo pusinės eliminacijos laikas yra 3-4 valandos.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Duomenų nėra.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Gelifikuotas krakmolas
Stearino rūgštis
Mikrokristalinė celiuliozė
Koloidinis silicio dioksidas
Opadry II Orange Y-22-13204 (hipromeliozė, titano dioksidas, makrogolis/PEG8000, triacetinas, FD&C geltonasis aliuminio dažiklis Nr.6, FD&C raudonasis aliuminio dažiklis Nr.40)
Opacode Black S-1-17761 (šelakas, juodasis geležies oksidas, N-butilo alkoholis, amonio hidroksidas, propilenglikolis, izopropilo alkoholis).

6.2 Nesuderinamumas

Nežinoma.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Kartoninė dėžutė, kurioje yra 12 plėvele dengtų tablečių lizdinėje plokštelėje.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Specialių reikalavimų nėra.