Natrio jodidas [¹³¹ I] GE Healthcare

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Natrio jodidas [131I] GE Healthcare 74 MBq/ml injekcinis tirpalas
Natrio jodidas [131I] GE Healthcare 925 MBq/ml injekcinis tirpalas

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

.Natrio jodidas [131I]: 37-740 MBq/buteliuke
(74 MBq/ml)
aktyvumas atskaitos dieną

0,925-9,25 GBq/buteliuke
(925 MBq/ml)
aktyvumas atskaitos dieną

Specifinis natrio jodido [131I] aktyvumas atskaitos dieną yra ne mažesnis kaip 222 GBq/mgI.

Fizikinės savybės

Jodas-131 pagaminamas skylant uranui-235 arba branduoliniame reaktoriuje neutronais bombarduojant stabilų telūrą. Išspinduliuodamas 365 keV (81), 637 keV (7,3) ir 284 keV (6,1) energijos gama spindulius ir maksimalios 0,606 MeV energijos beta daleles, radioaktyvus jodas virsta stabiliu ksenonu-131. Jodo-131 pusamžis yra 8,04 dienos.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Injekcinis tirpalas.

4. klinikinĖ informacija

4.1Terapinės indikacijos

Diagnostinės indikacijos

 Skyrus natrio jodido, galima tirti radioaktyvaus jodo kinetiką. Taip galima nustatyti jodo kaupimą skydliaukėje bei efektyvųjį pusamžį, kurie yra naudojami apskaičiuojant dozę, reikalingą gydymui radioaktyviuoju jodu.

 Gydant skydliaukės vėžį, natrio jodido pagalba galima nustatyti skydliaukės audinio likučius ar metastazes (po skydliaukės abliacijos).

 Atlikti skydliaukės nuskaitymą su 131I dėl nepiktybinių ligų rekomenduojama tik tada, jei nėra galimybės atlikti tyrimo su palankesnės dozimetrijos radiofarmaciniais rpeparatais.

Terapinės indikacijos

Skydliaukės terapija radiojodu atliekama:

 Gydant Graves‘o ligą, toksinį daugiamazginį gūžį ar autonominius mazgus.

 Gydant papilinę ar folikulinę skydliaukės karcinomą bei metastazes.

Gydymas 131I dažnai derinamas kartu su chirurginiu gydymo metodu bei antitiroidiniais vaistais.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimas diagnostikai

Rekomenduojami aktyvumai suaugusiam pacientui (70 kg) pateikiami žemiau:

1. Skydliaukės kaupimo tyrimui: 0,2-3,7 MBq
2. Postiroidinei abliacijai (metastazėms ir likusiam skydliaukės audiniui): dozė iki 400 MBq.
3. Skydliaukės vaizdavimui: 7,4-11 MBq.

Nuskaitymas įprastai yra atliekamas po 4 val., po to dar kartą po 18-24 val. (atliekant scintigrafiją – taip pat ir po 72 val.).

Diagnostinis aktyvumas, skiriamas vaikui ar paaugliui, turėtų būti suaugusio žmogaus dozės dalis, apskaičiuota pagal kūno svorio/kūno paviršiaus ploto metodus arba pagal žemiau pateiktą lentelę:

Suaugusio žmogaus dozės dalis

3 kg
=
0,1
22 kg
=
0,50
42 kg
=
0,78
4 kg
=
0,14
24 kg
=
0,53
44 kg
=
0,80
6 kg
=
0,19
26 kg
=
0,56
46 kg
=
0,82
8 kg
=
0,23
28 kg
=
0,58
48 kg
=
0,85
10 kg
=
0,27
30 kg
=
0,62
50 kg
=
0,88
12 kg
=
0,32
32 kg
=
0,65
52-54 kg
=
0,90
14 kg
=
0,36
34 kg
=
0,68
56-58 kg
=
0,92
16 kg
=
0,40
36 kg
=
0,71
60-62 kg
=
0,96
18 kg
=
0,44
38 kg
=
0,73
64-66 kg
=
0,98
20 kg
=
0,46
40 kg
=
0,76
68 kg
=
0,99

(Paediatric Task Group, EANM)

Vartojimas terapijai

Skiriamas aktyvumas priklauso nuo klinikinio atvejo. Terapinis poveikis pasiekiamas tik po kelių mėnesių.

 Hipertiroidizmo gydymui
Dažniausiai skiriama 200-800 MBq aktyvumo dozė. Gali būti skiriamos papildomos dozės iki bendros 5000 MBq dozės. Reikiamas dozės aktyvumas priklauso nuo diagnozės, liaukos dydžio, jodo sukaupimo ir jodo klirenso. Jei tik įmanoma, prieš gydant radioaktyviuoju jodu, skydliaukės funkciją reikėtų sunormalinti vaistais iki eutirozės būsenos.

 Skydliaukės abliacijai ir metastazių gydymui
Aktyvumo dozės, skiriamos likusio skydliaukės audinio abliacijai (po totalios ar subtotalios tiroidektomijos), siekia 1850-3700 MBq. Jos priklauso nuo likusio audinio dydžio ir jodo kaupimo. Metastazių gydymui vartojama 3700-11100 MBq.

Skyrus dideles dozes, pvz., gydant skydliaukės karcinomą, pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad dažnai šlapinantis sumažinti šlapimo pūslei tenkančią apšvitos dozę.

Jei gydomas vyresnis nei 10 metų vaikas ar paauglys, aktyvumo dozė yra suaugusiojo dozės dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į paciento kūno svorį ar kūno paviršiaus plotą.

4.3 Kontraindikacijos

131I draudžiama vartoti nėštumo metu. 131I vartojamas skydliaukės nuskaitymui tik tada, kai pakartotinai vertinami piktybinio proceso pokyčiai. Dėl didelės apšvitos dozės, tenkančios skydliaukei, 131I nevartojamas skydliaukės nuskaitymui esant gerybiniams skydliaukės susirgimams, išskyrus tuos išimtinius atvejus, kai nėra galimybių vartoti 123I.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Radiofarmacinius preparatus gali vartoti tik kvalifikuotas personalas, turintis atitinkamų valstybės įstaigų leidimą vartoti radionuklidus.

Šių preparatų gauti, vartoti ir skirti gali tik įgalioti asmenys ir tik tam skirtose medicinos įstaigų vietose. Šių medžiagų skyrimą, laikymą, naudojimą, pervežimą ir atliekų tvarkymą reguliuoja ir (arba) licencijuoja oficialios vietinės įstaigos, turinčios atitinkamą kompetenciją.

Nors gydymas taikomas plačiai, nėra pakankamai duomenų, jog gydant gerybines skydliaukės ligas radioaktyviuoju jodu, žmonėms padažnėtų mutacijų, susirgimų vėžiu ar leukoze. Tačiau gydant vyresnius nei 10 metų vaikus ir jaunus žmones reikia prisiminti, jog jų audiniai yra labiau jautrūs, be to ilgesnis šių pacientų išgyvenamumas. Todėl būtina įvertinti galimą riziką ir kitokių gydymo metodų galimybes. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog gydant piktybines skydliaukės ligas radioaktyviuoju jodu (didesnėmis nei 3700 MBq jodo-131 dozėmis), dažniau pasitaikė šlapimo pūslės vėžys. Remiantis kito tyrimo duomenimis nustatyta, jog pacientams gaunantiems labai dideles dozes, gali kiek dažniau pasitaikyti leukozė. Todėl nerekomenduojama viršyti bendros 25900 MBq dozės.

Būtina laikytis ypatingo atsargumo, kai paciento, kuriam yra ryškus inkstų funkcijos nepakankamumas, gydymui reikia skirti natrio jodido [131I ] ir koreguoti dozę.

Dieta su sumažintu jodo kiekiu prieš tyrimą sustiprintų jodo kaupimąsi funkcionuojančiame skydliaukės audinyje. Norint užtikrinti pakankamą kaupimąsi, prieš radioaktyvaus jodo skyrimą skydliaukės vėžiui gydyti reikia nutraukti pakaitinį gydymą – trijodtironino vartojimą nutraukti prieš 10 dienų, o tiroksino – prieš 6 savaites. Šių preparatų vartoti galima praėjus 2 savaitėms po gydymo. Prieš gydant hipertiroidizmą, reikėtų nutraukti gydymą karbimazolu ir propiltiouracilu (prieš 5 dienas), o vėl pradėti vartoti praėjus po gydymo keletui dienų.

Didelių apšvitos dozių radioaktyvaus jodo vartojimas gali sukelti aplinkos taršą. Tai ypatingai svarbu ligonio, kuriam taikomas gydymas, artimiesiems, o taip pat ir kitiems aplinkiniams (priklausomai nuo skirtų radioaktyvaus jodo dozių). Todėl norint išvengti taršos radioaktyviomis pacientų išskiriamomis medžiagomis, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Radioaktyvaus jodido sąveika galima su daugeliu kitų farmacinių medžiagų. Galimi įvairūs sąveikos mechanizmai, paveikiant baltymų surišimą, pakeičiant žymėtojo jodo farmakokinetiką ar farmakodinamiką. Todėl prieš skiriant natrio jodido [131I], reikia įvertinti visus vartojamus vaistus, kad laikinai nutraukti atitinkamų preparatų vartojimą. Pvz., dinaminių antitiroidinių preparatų, karbimazolo (ar kitų imidazolo darinių, tokių kaip propiltiouracilas), salicilatų, steroidų, natrio nitroprusido, natrio sulfobromftaleino, perchlorato, kitų grupių preparatų (antikoaguliantų, antihistamininių, antiparazitinių, penicilinų, sulfonamidų, tolbutamido, tiopentono) vartojimas turi būti nutrauktas prieš 1 savaitę; fenilbutazono – prieš 1-2 savaites; atsikosėjimą gerinančių, vitaminų – prieš 2 savaites; natūralių ar sintetinių skydliaukės preparatų (natrio tiroksino, natrio liotironino, skydliaukės ekstrakto) - prieš 2-3 savaites; amiodarono, benzodiazepinų, ličio – prieš 4 savaites; jodo preparatų išoriniam vartojimui – prieš 1-9 mėnesius; jodo turinčių intraveninių kontrastinių bei peroralinių cholecistografinių preparatų – iki 1 metų.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Natrio jodido [131I] nėštumo metu vartoti negalima (sugertoji dozė gimdoje gali būti didesnė nei 0,5 mGy, o pavartojus šio preparato gali siekti 11-511 mGy). Vaisiaus skydliaukė stipriai kaupia jodą antrą ir trečią nėštumo trimestrą.

Jei reikia skirti radioaktyvių vaistinių preparatų vaisingai moteriai, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ji nėra nėščia. Bet kuri moteris, kuriai susilaikę mėnesinės, laikoma nėščia, kol nėštumas nepaneigiamas. Jei būklė visgi neaiški, reikia vartoti mažiausią jonizuojančios spinduliuotės kiekį, kurio pagalba galima gauti reikiamos klinikinės informacijos. Taip pat būtina įvertinti ir kitų gydymo ar tyrimo metodų, kurių metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, pritaikymo galimybę. Jei nėštumo metu nustatyta diferencijuota skydliaukės karcinoma, gydymą radioaktyviu jodu reikėtų atidėti, kol baigsis nėštumas. Moterims, kurios gydomos didesne nei 1000 MBq natrio jodido [131I] doze, nerekomenduojama pastoti 4 mėn. po gydymo.

Pavartojus natrio jodido [131I], žindymas nutraukiamas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Injekcinis natrio jodidas [131I] gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Kiekvienu atveju prieš paveikiant pacientą jonizuojančia spinduliuote, reikia įvertinti gaunamos naudos ir sukeliamos žalos santykį. Skiriama pacientui apšvitos dozė turi būti kiek galima mažesnė, tuo pačiu ji turi suteikti didžiausią diagnostinę ar gydomąją naudą.

Daugumoje branduolinės medicinos tyrimų apšvitos dozė (efektinė dozė/EDE) yra mažesnė nei 20 mSv. Šiuo atveju ji dažniausiai viršijama. Gydymui naudojamos apšvitos dozės gali padidinti mutacijų ir navikinių susirgimų dažnumą (žr. "Vėlyvosios pasekmės"). Tokiu atveju reikia užtikrinti, kad jonizuojančios spinduliuotės sukeliama rizika būtų mažesnė, nei sukeliama pačios ligos.

 Ankstyvosios pasekmės
Terapinės natrio jodido [131I]dozės gali trumpam pasunkinti esantį hipertiroidizmą. Didelės apšvitos dozės gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą (dažniausiai pirmas valandas ar dienas pavartojus preparato). Virškinamojo trakto sutrikimų simptomų dažnumas gali siekti 67. Šių sutrikimų gydymas yra nesudėtingas ir simptominis.

Pavartojus dideles gydomąsias radioaktyvaus jodo dozes, 1-3 dienas po gydymo gali pasireikšti praeinantis uždegiminės kilmės tiroiditas ar tracheitas, ar net ryški trachėjos konstrikcija (ypač jau esant trachėjos stenozei). Galimas sialadenitas, kuris pasireiškia seilių liaukų patinimu ir skausmingumu, daliniu skonio jutimo praradimu ir burnos džiūvimu. Dažnis, priklausomai nuo naudojamų atsargumo priemonių, gali siekti 10-60. Sialadenitas dažnai praeina savaime ar nuo priešuždegiminių medikamentų, tačiau retai gali pasitaikyti nuo dozės priklausomas nuolatinis skonio jutimo praradimas ir burnos džiūvimas bei dantų iškritimas. Seilių liaukų apšvitą reikia mažinti, rūgščiomis priemonėmis skatinant seilių išsiskyrimą.

Esant dideliam radioaktyvaus jodo kaupimuisi audinyje, gali pasireikšti vietos skausmingumas, nemalonūs jutimai ir patinimas.

Gydant skydliaukės metastazes centrinėje nervų sistemoje galima lokali galvos smegenų edema ar jos sustiprėjimas.

Pavartojus natrio jodido [131I] retai gali pasitaikyti nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas ir nespecifiniai alerginiai fenomenai.

 Vėlyvosios pasekmės
Praėjus kelioms savaitėms ar net metams po hipertiroidizmo gydymo radioaktyviu jodu, gali pasireikšti nuo dozės priklausantis hipotiroidizmas. Todėl reikia laiku ištirti skydliaukės funkciją ir skirti atitinkamą pakaitinį gydymą. Hipotiroidizmas, kuris retai prasideda anksčiau nei 6-12 sav. po gydymo radioaktyviu jodu, gali pasireikšti 2-70 atvejų.

Retai, po gydymo radioaktyviu jodu, gali pasireikšti hipoparatiroidizmas, kurį taip pat reikia nustatyti ir atitinkamai gydyti. Kartais, skyrus vienkartinę (ar mažesniu nei 6 mėn. intervalu) didesnę kaip 5000 MBq dozę, galima sukelti grįžtamą kaulų čiulpų slopinimą. Ypatingai retai šis kaulų čiulpų slopinimas yra negrįžtamas, pasireiškia kartu su izoliuota trombocitopenija ar eritrocitopenija ir gali baigtis mirtimi. Dažnai pasireiškia trumpalaikė leukocitozė.

1950-1975 atliktais epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad ligoniams, vartojantiems 131I, dažniau gali pasitaikyti skrandžio vėžys.

Taip pat nustatyta, jog pacientams gaunantiems labai dideles radioaktyvaus jodo dozes (įprastai gydant piktybinius skydliaukės susirgimus), gali dažniau pasitaikyti leukozė. Gali nežymiai padidėti šlapimo pūslės ir krūties navikų dažnumas.

4.9 Perdozavimas

Šis preparatas skiriamas tik ligoninėje, prižiūrint kompetetingiems specialistams. Tokiomis sąlygomis perdozavimas praktikoje yra mažai tikėtinas. Perdozavimas galimas pavartojus per didelę jonizuojančios spinduliuotės dozę. Tokiu atveju apšvitai sumažinti skiriami skydliaukę užblokuojantys preparatai (pvz., kalio perchloratas), emetikai bei skatinama diurezė ir dažnas šlapinimasis.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

ATC kodai – V10X A01

Gydomuoju ar diagnostikos tikslu vartojamas jodido kiekis neturi jokio farmakologinio poveikio. Daugiau kaip 90% apšvitos poveikio yra dėl beta dalelių, vidutiniškai nuskriejančių 0,5 mm atstumą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Sušvirkštus preparato, apie 20% kraujyje esančio jodido pasisavinama vieno pratekėjimo pro skydliaukę metu. Maksimalus susikaupimas skydliaukėje pasiekiamas po 24-48 val., o 50% – po 5 val. Dėl šios ypatybės diagnostinės procedūros atliekamos po 24 ir 72 val. po preparato skyrimo. Efekyvus plazmoje esančio radioaktyvaus jodo pusamžis yra apie 12 val., o susikaupusio skydliaukės audinyje – apie 6 dienos. Taigi, pavartojus natrio jodido [131I], apie 40% aktyvumo efektyvus pusamžis yra 0,4 dienos, o likusių 60% – 8 dienos. Daugiausiai preparato pasišalina su šlapimu. Nedidelį jodido [131I] kiekį sukaupia seilių liaukos, skrandžio gleivinė; jis taip pat patenka į išskiriamą pieną, placentą ir galvos smegenų kraujagyslinį rezginį. Ekskrecija su šlapimu siekia 37-75%, su išmatomis – apie 10%. Ekskrecija su prakaitu yra nereikšminga.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Palyginus su jodo kiekiu, gaunamu su maistu (40-500g/dienai), skiriamas jodo kiekis yra labai nedidelis, todėl ūmus apsinuodijimas jodu yra labai mažai tikėtinas.

Nėra duomenų apie kartotinių natrio jodido dozių toksinį poveikį, taip pat ir apie galimą poveikį gyvūnų reprodukcijai ar jo mutageninį ar kancerogeninį poveikį.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio tiosulfatas
Natrio dihidrofosfatas
Dinatrio hidrofosfatas
Natrio chloridas
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

28 dienos po atskaitos datos, pažymėtos ant etiketės.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Negalima užšaldyti.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Preparatas tiekiamas skaidraus stiklo buteliuke, užkimštame PTFE padengtu butilo gumos kamščiu ir aliuminio dangteliu.
Natrio jodidas [131I] GE Healthcare 74 MBq/ml injekcinis tirpalas tiekiamas 5 ml skaidraus stiklo buteliuke, užkimštame PTFE padengtu butilo gumos kamščiu ir aliuminio dangteliu.

Natrio jodidas [131I] GE Healthcare 925 MBq/ml injekcinis tirpalas tiekiamas 4 ml skaidraus stiklo buteliuke, užkimštame PTFE padengtu butilo gumos kamščiu ir aliuminio dangteliu.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Preparate nėra priešmikrobinių priedų, jis skirtas daugkartiniam vartojimui. Visos dozės turi būti ištraukiamos tik vieną dieną. Ištraukus pirmąją dozę, buteliuką laikyti 2-8 C temperatūroje.

Vartojant radiofarmacinių preparatų, galimas išorinės apšvitos pavojus aplinkiniams. Be to, apšvitos pavojus galimas ir dėl šlapimo, vėmalų ar kt. organizmo skysčių patekimo į aplinką. Todėl būtina laikytis nustatytų radiacinės saugos taisyklių.