Theracap¹³¹ (Sodium iodide [¹³¹ I] Therapy Capsule)

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

THERACAP131 kietos kapsulės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Theracap131 išleidžiamas po vieną geltoną kapsulę, kurioje yra natrio jodido [131I] šiomis apšvitos dozėmis: 50-1000 MBq (50 MBq intervalais) ir 1,1-5,5 GBq (100 MBq intervalais), atsižvelgiant į atskaitos dieną. Kiekvienoje kapsulėje yra iki 20 g natrio jodido. Specifinis natrio jodido [131I] radioaktyvumas yra ne mažiau 222 GBq/mg.

Jodas-131 pagaminamas skylant uranui-235 arba branduoliniame reaktoriuje neutronais bombarduojant stabilų telūrą. Jodo-131 pusamžis yra 8,04 dienos. Išspinduliuodamas 364 keV (81,6), 637 keV (7,1) ir 284 keV (6,2) energijos gama spindulius ir maksimalios 606 KeV energijos beta daleles, radioaktyvus jodas virsta stabiliu ksenonu-131.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Kieta kapsulė

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Skydliaukės terapija radiojodu atliekama:

 Gydant Graves‘o ligą, toksinį daugiamazginį gūžį ar autonominius mazgus.
 Gydant papilinę ar folikulinę skydliaukės karcinomą bei metastazes.

Gydymas natrio jodidu [131I] dažnai derinamas kartu su chirurginiu gydymo metodu bei antitiroidiniais vaistais.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Skiriamas aktyvumas priklauso nuo klinikinio atvejo. Terapinis poveikis pasiekiamas tik po kelių mėnesių.

 Hipertiroidizmo gydymui
Dažniausiai skiriama 200-800 MBq aktyvumo dozė. Gali būti skiriamos papildomos dozės. Reikiamas dozės aktyvumas priklauso nuo diagnozės, liaukos dydžio, jodo sukaupimo ir jodo klirenso. Jei tik įmanoma, prieš gydant radioaktyviuoju jodu, skydliaukės funkciją reikėtų sunormalinti vaistais iki eutirozės būsenos.

 Skydliaukės abliacijai ir metastazių gydymui
Aktyvumo dozės, skiriamos likusio skydliaukės audinio abliacijai (po totalios ar subtotalios tiroidektomijos), siekia 1850-3700 MBq. Jos priklauso nuo likusio audinio dydžio ir jodo kaupimo. Metastazių gydymui vartojama 3700-11100 MBq.

Jei gydomas vyresnis nei 10 metų vaikas ar paauglys, aktyvumo dozė yra suaugusiojo dozės dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į paciento kūno svorį ar kūno paviršiaus plotą.

Dozė, skiriama vaikui ir paaugliui, turėtų būti suaugusiojo dozės dalis, apskaičiuojama atsižvelgiant į kūno svorį (ar paviršiaus plotą), pagal pateiktas formules:

Dozė vaikui (MBq) = Dozė suaugusiam (MBq) x Vaiko svoris (kg)
70 kg

Dozė vaikui (MBq) = Dozė suaugusiam (MBq) x Vaiko kūno paviršiaus plotas (m2)
1,73

Žemiau pateikiami korekcijos koeficientai.
Suaugusiojo žmogaus dozės dalis
3 kg = 0,1
22 kg = 0,50
42 kg = 0,78
4 kg = 0,14
24 kg = 0,53
44 kg = 0,80
6 kg = 0,19
26 kg = 0,56
46 kg = 0,82
8 kg = 0,23
28 kg = 0,58
48 kg = 0,85
10 kg = 0,27
30 kg = 0,62
50 kg = 0,88
12 kg = 0,32
32 kg = 0,65
52-54 kg = 0,90
14 kg = 0,36
34 kg = 0,68
56-58 kg = 0,92
16 kg = 0,40
36 kg = 0,71
60-62 kg = 0,96
18 kg = 0,44
38 kg = 0,73
64-66 kg = 0,98
20 kg = 0,46
40 kg = 0,76
68 kg = 0,99
(Paediatric Task Group, EANM)

Kapsulė turi būti praryjama nekramčius, užgeriant skysčiu.

Jei pacientams įtariami virškinamojo trakto sutrikimai, natrio jodido-131 kapsulė turi būti skiriama laikantis atsargumo priemonių. Kapsulė turi būti praryta nesukramtyta, užgeriant pakankamu kiekiu skysčio, kad lengvai patektų į skrandį ir viršutinę plonąją žarną. Rekomenduojama kartu vartoti ir H2 antagonistų ar protonų pompos inhibitorių.

Skyrus dideles dozes, pvz., gydant skydliaukės karcinomą, pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad dažnai šlapinantis sumažinti šlapimo pūslei tenkančią apšvitos dozę

4.3 Kontraindikacijos

 Nėštumas;
 Diagnostikos tikslu jaunesniems nei 10 metų vaikams;
 Skydliaukės skenavimui, išskyrus atvejus, kai pakartotinai vertinami piktybinio proceso pokyčiai ar kai nėra galimybių vartoti jodo-123 ar technecio-99m;
 Pacientams, sergantiems disfagija, stemplės striktūromis, aktyviu gastritu, skrandžio erozijomis bei opalige;
 Pacientams, kuriems įtariamas žarnyno peristaltikos susilpnėjimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Šio radiofarmacinio preparato gauti, vartoti ir skirti gali tik įgalioti asmenys ir tik tam skirtose medicinos įstaigų vietose. Šių medžiagų skyrimą, laikymą, naudojimą, pervežimą ir atliekų tvarkymą reguliuoja ir (arba) licencijuoja oficialios vietinės įstaigos, turinčios atitinkamą kompetenciją.

Vartotojas paruošia radiofarmacinius preparatus, laikydamasis radiacinės saugos bei farmacinės kokybės reikalavimų.

Vartojant šį preparatą, dauguma ligonių gauna palyginti dideles apšvitos dozes (žr. 4.8 ir 5.4 skyrius).

Didelių apšvitos dozių radioaktyvaus jodo vartojimas gali sukelti aplinkos taršą. Tai ypatingai svarbu gydomo ligonio artimiesiems, o taip pat ir kitiems aplinkiniams, priklausomai nuo skirtų radioaktyvaus jodo dozių. Todėl norint išvengti taršos radioaktyviomis medžiagomis, reikia imtis reikiamų atsargumo priemonių.

Nors gydymas taikomas plačiai, nėra pakankamai duomenų, jog gydant gerybines skydliaukės ligas radioaktyviuoju jodu, žmonėms padažnėtų mutacijų, susirgimų vėžiu ar leukoze. Tačiau gydant vaikus ir jaunus žmones reikia prisiminti, jog jų audiniai yra labiau jautrūs, be to ilgesnis šių pacientų išgyvenamumas. Todėl būtina įvertinti galimą riziką ir kitokių gydymo metodų galimybes. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog gydant piktybines skydliaukės ligas radioaktyviuoju jodu (didesnėmis nei 3700 MBq jodo-131 dozėmis), dažniau pasitaikė šlapimo pūslės vėžys. Remiantis kito tyrimo duomenimis nustatyta, jog pacientams gaunantiems labai dideles dozes, gali kiek dažniau pasitaikyti leukozė. Todėl nerekomenduojama viršyti bendros 25900 MBq dozės.

Būtina laikytis ypatingo atsargumo, kai paciento, kuriam yra ryškus inkstų funkcijos nepakankamumas, gydymui reikia skirti natrio jodido [131I ] kapspules ir koreguoti dozę.

Gydymas didelėmis radioaktyvaus jodo dozėmis gali komplikuotis sialadenitu. Todėl pacientams rekomenduojama čiulpti saldainius ar gerti skysčius, kuriuose yra citrinos rūgšties, stimuliuojančios seilių išsiskyrimą.

Dieta su sumažintu jodo kiekiu prieš tyrimą sustiprintų jodo kaupimąsi funkcionuojančiame skydliaukės audinyje. Norint užtikrinti pakankamą kaupimąsi, prieš radioaktyvaus jodo skyrimą skydliaukės vėžiui gydyti reikia nutraukti pakaitinį gydymą – trijodtironino vartojimą nutraukti prieš 10 dienų, o tiroksino – prieš 6 savaites. Šių preparatų vartoti galima praėjus 2 savaitėms po gydymo. Prieš gydant hipertiroidizmą, reikėtų nutraukti gydymą karbimazolu ir propiltiouracilu (prieš 5 dienas), o vėl pradėti vartoti praėjus po gydymo keletui dienų.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Radioaktyvaus jodido sąveika galima su daugeliu kitų farmacinių medžiagų. Galimi įvairūs sąveikos mechanizmai, paveikiant baltymų surišimą, pakeičiant žymėtojo jodo farmakokinetiką ar farmakodinamiką. Todėl prieš skiriant natrio jodido [131I], reikia įvertinti visus vartojamus vaistus, kad laikinai nutraukti atitinkamų preparatų vartojimą. Pvz., antitiroidinių preparatų, karbimazolo (ar kitų imidazolo darinių, tokių kaip propiltiouracilas), salicilatų, steroidų, natrio nitroprusido, natrio sulfobromftaleino, perchlorato, kitų grupių preparatų (antikoaguliantų, antihistamininių, antiparazitinių, penicilinų, sulfonamidų, tolbutamido, tiopentono) vartojimas turi būti nutrauktas prieš 1 savaitę; fenilbutazono – prieš 1-2 savaites; atsikosėjimą gerinančių, vitaminų – prieš 2 savaites; natūralių ar sintetinių skydliaukės preparatų (natrio tiroksino, natrio liotironino, skydliaukės ekstrakto) – prieš 2-3 savaites; amiodarono, benzodiazepinų, ličio – prieš 4 savaites; jodo preparatų išoriniam vartojimui – prieš 1-9 mėnesius; jodo turinčių intraveninių kontrastinių bei peroralinių cholecistografinių preparatų – iki 1 metų.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Natrio jodido [131I] vartoti negalima esant ar įtariant nėštumą, ar negalint paneigti nėštumo (pavartojus šio preparato, sugertoji dozė gimdoje gali būti 11-511 mGy, o vaisiaus skydliaukė stipriai kaupia jodą antrą ir trečią nėštumo trimestrą).

Jei reikia skirti radioaktyvių vaistinių preparatų vaisingai moteriai, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ji nėra nėščia. Bet kuri moteris, kuriai susilaikę mėnesinės, laikoma nėščia, kol nėštumas nepaneigiamas. Taip pat būtina įvertinti ir kitų gydymo ar tyrimo metodų, kurių metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, pritaikymo galimybę. Jei nėštumo metu nustatyta diferencijuota skydliaukės karcinoma, gydymą radioaktyviu jodu reikėtų atidėti, kol baigsis nėštumas. Moterims, kurios gydomos natrio jodidu [131I], nerekomenduojama pastoti 4 mėn. po gydymo.

Prieš skiriant radioaktyvų medicinos preparatą žindymo laikotarpiu, svarbu atsižvelgti į tai, ar negalima atidėti šios procedūros kol maitinimas krūtimi baigsis, be to reikia pasirinkti patį tinkamiausią radiofarmacinį preparatą (įvertinant preparato išsiskyrimą su pienu). Pavartojus natrio jodido [131I], žindymas nutraukiamas neribotam laikui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Natrio jodidas [131I] gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Kiekvienu atveju prieš paveikiant pacientą jonizuojančia spinduliuote, reikia įvertinti gaunamos naudos ir sukeliamos žalos santykį. Skiriama pacientui apšvitos dozė turi būti kiek galima mažesnė, tuo pačiu ji turi suteikti didžiausią diagnostinę ar gydomąją naudą.

Pavartojus natrio jodido [131I] kartais gali pasitaikyti nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas ir nespecifiniai alerginiai fenomenai. Pykinimas ir vėmimas dažnesnis išgėrus preparato, ypač gydomąją dozę, todėl negalima pamiršti aplinkos taršos rizikos dėl galimo vėmimo.

 Ankstyvosios pasekmės
Terapinės natrio jodido [131I]dozės gali trumpam pasunkinti esantį hipertiroidizmą. Didelės apšvitos dozės gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą (dažniausiai pirmas valandas ar dienas pavartojus preparato). Virškinamojo trakto sutrikimų simptomų dažnumas gali siekti 67. Šių sutrikimų gydymas yra nesudėtingas ir simptominis.

Pavartojus dideles gydomąsias radioaktyvaus jodo dozes, 1-3 dienas po gydymo gali pasireikšti praeinantis uždegiminės kilmės tiroiditas ar tracheitas, ar net ryški trachėjos konstrikcija (ypač jau esant trachėjos stenozei). Galimas sialadenitas, kuris pasireiškia seilių liaukų patinimu ir skausmingumu, daliniu skonio jutimo praradimu ir burnos džiūvimu. Dažnis, priklausomai nuo naudojamų atsargumo priemonių, gali siekti 10-60. Sialadenitas dažnai praeina savaime ar nuo priešuždegiminių medikamentų, tačiau retai gali pasitaikyti nuo dozės priklausomas nuolatinis skonio jutimo praradimas ir burnos džiūvimas bei dantų iškritimas. Seilių liaukų apšvitą reikia mažinti, rūgščiomis priemonėmis skatinant seilių išsiskyrimą.

Esant dideliam radioaktyvaus jodo kaupimuisi audinyje, gali pasireikšti vietos skausmingumas, nemalonūs jutimai ir patinimas.

Gydant skydliaukės metastazes centrinėje nervų sistemoje galima lokali galvos smegenų edema ar jos sustiprėjimas.

 Vėlyvosios pasekmės
Praėjus kelioms savaitėms ar net metams po hipertiroidizmo gydymo radioaktyviu jodu, gali pasireikšti nuo dozės priklausantis hipotiroidizmas. Todėl reikia laiku ištirti skydliaukės funkciją ir skirti atitinkamą pakaitinį gydymą. Hipotiroidizmas, kuris retai prasideda anksčiau nei 6-12 sav. po gydymo radioaktyviu jodu, gali pasireikšti 2-70 atvejų.

Retai, po gydymo radioaktyviu jodu, gali pasireikšti hipoparatiroidizmas, kurį taip pat reikia nustatyti ir atitinkamai gydyti. Kartais, skyrus vienkartinę (ar mažesniu nei 6 mėn. intervalu) didesnę kaip 5000 MBq dozę, galima sukelti grįžtamą kaulų čiulpų slopinimą. Ypatingai retai šis kaulų čiulpų slopinimas yra negrįžtamas, pasireiškia kartu su izoliuota trombocitopenija ar eritrocitopenija ir gali baigtis mirtimi. Dažnai pasireiškia trumpalaikė leukocitozė.

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad ligoniams, vartojantiems 131I, dažniau gali pasitaikyti skrandžio vėžys.

Pacientams gaunantiems didesnes radioaktyvaus jodo dozes (įprastai gydant piktybinius skydliaukės susirgimus), gali dažniau pasitaikyti leukozė. Gali nežymiai padidėti šlapimo pūslės ir krūties navikų dažnumas.

Jonizuojančia spinduliuote galima paskatinti navikinių susirgimų bei įgimtų anomalijų vystymąsi. Gydymui naudojamos apšvitos dozės gali padidinti mutacijų ir navikinių susirgimų dažnumą. Visais atvejais reikia užtikrinti, kad jonizuojančios spinduliuotės sukeliama rizika būtų mažesnė, nei sukeliama pačios ligos.

Remiantis turimais duomenimis minėti efektai dėl diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų yra mažai tikėtini, nes vartojamos mažos jonizuojančios spinduliuotės dozės. Gydymui naudojama natrio jodido [131I] apšvitos dozė (EDE) yra didesnė nei 20 mSv.

4.9 Perdozavimas

Šis preparatas skiriamas tik ligoninėje, prižiūrint kompetetingiems specialistams. Tokiomis sąlygomis perdozavimas praktikoje yra mažai tikėtinas. Perdozavimas galimas pavartojus per didelę jonizuojančios spinduliuotės dozę. Tokiu atveju apšvitai sumažinti skiriami skydliaukę užblokuojantys preparatai (pvz., kalio perchloratas), emetikai bei skatinama diurezė ir dažnas šlapinimasis.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

ATC kodas – {V10X A01}

Gydomuoju tikslu vartojamas jodido kiekis neturi jokio farmakologinio poveikio. Daugiau kaip 90% apšvitos poveikio yra dėl beta dalelių, vidutiniškai nuskriejančių 0,5 mm atstumą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgėrus natrio jodido [131I], jis greitai absorbuojamas iš viršutinio virškinamojo trakto (90 per 60 min.). Farmakokinetika yra tokia pat, kaip ir nežymėto jodido. Patekęs į kraują, pirmiausiai jis pasiskirsto ne skydliaukės audiniuose. Po to jis kaupiasi daugiausia skydliaukėje arba ekskretuojamas pro inkstus. Nedidelį jodido [131I] kiekį sukaupia seilių liaukos, skrandžio gleivinė; jis taip pat patenka į išskiriamą pieną, placentą ir galvos smegenų kraujagyslinį rezginį. Efekyvus plazmoje esančio radioaktyvaus jodo pusamžis yra apie 12 val., o susikaupusio skydliaukės audinyje – apie 6 dienos. Taigi, pavartojus natrio jodido [131I], apie 40% aktyvumo efektyvus pusamžis yra 0,4 dienos, o likusių 60% – 8 dienos. Ekskrecija su šlapimu siekia 37-75%, su išmatomis – apie 10%. Ekskrecija su prakaitu yra nereikšminga.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Palyginus su jodo kiekiu, gaunamu su maistu (40-500 g/dienai), skiriamas jodo kiekis yra labai nedidelis, todėl ūmus apsinuodijimas jodu yra labai mažai tikėtinas.

Nėra duomenų apie kartotinių natrio jodido dozių toksinį poveikį, taip pat ir apie galimą poveikį gyvūnų reprodukcijai ar jo mutageninį ar kancerogeninį poveikį.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio tiosulfatas
Dinatrio hidroortofosfatas
Natrio hidroksidas
Želatinos kapsulė: Geltonasis geležies oksidas
Titano dioksidas
Želatina

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

14 dienų po atskaitos datos, pažymėtos ant etiketės.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Negalima užšaldyti.

Saugoti laikantis vietinių radioaktyvių medžiagų laikymo taisyklių.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Kiekviena kapsulė yra polikarbonatinėje talpyklėje su I-131 sugeriančiu anglies disku. Talpyklė yra laikoma švino gaubte.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Vartojant radiofarmacinių preparatų, galimas išorinės apšvitos pavojus aplinkiniams. Be to, apšvitos pavojus galimas ir dėl šlapimo, vėmalų ar kt. organizmo skysčių patekimo į aplinką. Todėl būtina laikytis nustatytų radiacinės saugos taisyklių.