Diazepeks

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

DIAZEPEKS 5mg/ml injekcinis tirpalas
Diazepamum

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 5 mg diazepamo.
Vienoje ampulėje (2 ml) yra 10 mg diazepamo.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Injekcinis tirpalas

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis vartojimas nerimui mažinti.
Pagalbinė priemonė gydant alkoholinę abstinenciją.
Epilepsinė būsena, febriliniai traukuliai, raumenų spazmai.
Premedikacijai prieš chirurgines operacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

DIAZEPEKS dozuojamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių ir ligos simptomus.
Pasireiškus stipriai baimei į raumenis arba į veną leidžiama 10 mg DIAZEPEKS, jei reikia, dozę galima kartoti kas 4 valandas.

Norint sukelti sedacinį efektą prieš nedideles chirurgines/medicinines procedūras, preparato leidžiama į veną (stambesnę) po 10 - 20 mg per 2 - 4 min.; premedikacijai į veną leidžiama 100 - 200 mkg/kg kūno masės.

Suaugusiesiems traukulių slopinimui į veną leidžiama po 10 - 20 mg diazepamo, leidimo greitis - 5 mg/min. Jei reikia, injekciją galima kartoti po 30-60 min. Pagal kitą vartojimo schemą, numatoma dažniau leisti mažesnes vaisto dozes arba diazepamo leisti į raumenis. Vaikams leidžiant į veną arba į raumenis, DIAZEPEKS dozė yra 200 - 300 mkg/kg kūno masės arba pagal amžių - 1 mg kiekvieniems metams.

Esant raumenų spazmams leidžiama 10 mg diazepamo kas 4 valandas į raumenis arba lėtai į veną. Stabligės sukeltų traukulių profilaktikai reikalingos didesnės dozės. Šiuo atveju suaugusiesiems ir vaikams į veną diazepamo leidžiama po 100 - 300 mkg/kg kūno masės kas 1 - 4 valandas.
Sunkaus alkoholinės abstinencijos sindromo atveju į raumenis arba į veną leidžiama 10 mg diazepamo, atskirais atvejais dozė gali būti didesnė.

4.3 Kontraindikacijos

DIAZEPEKS draudžiama vartoti pacientams, kuriems anamnezėje yra buvęs padidėjęs jautrumas šiam preparatui.
Ūmus priekinės akies kameros uždaro kampo glaukomos priepuolis arba priekinės akies kameros atviro kampo glaukoma, jei pacientui nėra skirtas atitinkamas gydymas; miastenija; kvėpavimo slopinimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, naktinė apnėja (apnoe), sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas; nevartojamas fobijų, įkyrių būsenų, lėtinių psichozių metu.
Draudžiama vartoti depresijos monoterapijai, ypač jei ji lydima nerimo ir baimės.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Leidžiant preparato į veną reikia saugotis, kad injekcijos vietoje neišsivystytų uždegimas (patinimas, deginimo jausmas, flebitas, tromboflebitas). Vaistą reikia leisti lėtai, naudojant kateterį, ne greičiau kaip 1 ml (5mg)/min. Nerekomenduojama vaisto leisti į nedidelio diametro venas, pavyzdžiui, plaštakos venas. Saugotis, kad preparato nepatektų į arterijas arba šalia kraujagyslių. Jei preparo leidžiama į raumenis, būtina jį suleisti giliai. Itin atidžiai DIAZEPEKS į veną reikia leisti vyresnio amžiaus žmonėms, sunkiai sergantiems pacientams bei esant širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumui. Jei DIAZEPEKS vartojamas kartu su narkotiniais analgetikais, jų dozė sumažinama bent 1/3. DIAZEPEKS negalima leisti šoko, komos atveju arba jei yra ūmi intoksikacija alkoholiu su depresijos požymiais.
Ar saugu ir efektyvu vartoti DIAZEPEKS injekcijomis naujagimiams (iki 30 dienų amžiaus) - nėra nustatyta. Šio amžiaus vaikams preparato poveikis sukelia ilgalaikį CNS slopinimą. Kad išvengti pavojingų nepageidaujamų poveikių (apnoe arba ilgai trunkantis mieguistumas) pediatrijoje naudojamos minimalios DIAZEPEKS dozės kaip papildoma terapija. Suleidus į veną preparatas veikia greitai, bet trumpai, todėl jo nerekomenduojama vartoti palaikomajai terapijai.
Pacientams, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi, preparato reikia leisti atsargiai. Ilgai gydant DIAZEPEKS rekomenduojama periodiškai tirti kraujo vaizdą ir įvertinti kepenų funkciją. Gydant pacientus, kuriuos vargina stiprus baimės jausmas ir depresija, linkusius savižudybei, būtina imtis visų atsargumo priemonių. Preparato negalima vartoti akušerijoje Atsargiai vartoti preparatą, jei sergama porfirija!

Priklausomybės išsivystymo rizika.
Staiga nustojus vartoti DIAZEPEKS gali išsivystyti abstinencijos sindromas: traukuliai, tremoras, kolikos, raumenų trūkčiojimai, pykinimas, sustiprėjęs prakaitavimas. Sunkesni simptomai pasireiškia pacientams, kurie ilgiau nei būtina vartojo dideles diazepamo dozes, lengvesni (disforija, nemiga) - kelis mėnesius vartojusiems terapines diazepamo dozes. Norint išvengti abstinencijos sindromo, preparato vartojimą reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartojant DIAZEPEKS kartu su fenotiazino dariniais, barbitūratais, narkotinėmis medžiagomis, antidepresantais (MAO inhibitoriais ir kt.), cimetidinu arba alkoholiniais gėrimais, sustiprėja jo poveikis CNS. Padidėja apnoe rizika, galima hipotenzija ir raumenų silpnumas.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo ir laktacijos periodu, ypač per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, reikėtų vengti vartoti DIAZEPEKS (padidėja organogenezės sutrikimų rizika). Preparatą vartoti galima tiktai paskyrus gydytojui realios būtinybės atveju.

DIAZEPEKS nerekomenduojama skirti žindymo laikotarpiu. Preparatas išsiskiria su motinios pienu ir naujagimiui sukelia mieguistumą, kūno masės sumažėjimą, padidina geltos išsivystymo riziką.

Jei DIAZEPEKS būtina vartoti žindymo laikotarpiu, žindymą reikia nutraukti.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vartojant šį medikamentą rekomenduojama vengti darbų, susijusių su rizika, greita reakcija bei vikrumu (darbas su techniniais įrengimais, transporto priemonių valdymas ir kt.), kadangi preparatas sukelia mieguistumą ir sutrikdo koordinaciją.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai pastebimas mieguistumas, nuovargis, koordinacijos sutrikimai; abstinencijos sindromas; trombozė ir tromboflebitas injekcijų vietoje. Rečiau pasireiškia šie, žemiau išvardinti, nepageidaujami poveikiai.
CNS veiklos sutrikimai: apkvaišimas, depresija, amnezija, dizartrija, galvos skausmas, nejudrumas, artikuliacijos sutrikimai, alpulys, tremoras, galvos svaigimas, apnoe.

Virškinamojo trakto veiklos sutrikimai: vidurių užkietėjimas, pykinimas.

Urogenitalinės sistemos sutrikimai: šlapimo nelaikymas arba susilaikymas, lytinio potraukio susilpnėjimas.

Širdies - kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai: bradikardija, širdies – kraujagyslių kolapsas, hipotenzija.

Regėjimo sutrikimai: neryškus regėjimas, diplopija, nistagmas.

Odos padidėjusio jautrumo reakcijos:dilgėlinė, bėrimai.

Kiti nepageidaujami poveikiai: žagsėjimas, seilių liaukų veiklos pakitimai, neutropenija, gelta. Paradoksalios reakcijos atveju (pavyzdžiui, stiprus nerimo, baimės jausmas, haliucinacijos, padidėjęs raumenų tonusas, nemiga arba miego sutrikimai, agresyvumas) DIAZEPEKS vartojimą reikia nutraukti.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus DIAZEPEKS pasireiškia mieguistumas, apkvaišimas, koma, susilpnėja refleksai. Perdozavus būtina skubiai išplauti skrandį, stimuliuoti kvėpavimą, intraveninės infuzijos būdu suleisti skysčių. Dializės panaudojimas ribotas. Gydymas simptominis: užtikrinamas pakankamas kvėpavimas, būtina stebėti širdies veiklą ir arterinį kraujo spaudimą. Hipotenzijos gydymui naudojami vazokonstriktoriai (metaraminolas arba norepinefrinas). Kad sumažėtų CNS slopinimas galima panaudoti specifinį benzodiazepininių receptorių antagonistą – flumazenilį.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Trankviliantas.
ATC kodas – N05B A01

DIAZEPEKS veiklioji medžiaga - diazepamas. Tai benzodiazepinų grupės psichotropinis preparatas. Jam būdingas stiprus raminantis, anksiolitinis, prieštraukulinis, raumenis atpalaiduojantis ir migdomasis poveikiai. Centrinėje nervų sistemoje (CNS) diazepamas sąveikauja su specifiniais benzodiazepininiais receptoriais. Šie receptoriai funkciškai glaudžiai susiję su pagrindinio CNS slopinančio mediatoriaus - gama aminosviesto rūgšties (GASR), receptoriais. Todėl veikiant preparatui sustiprėja slopinantis gama aminosviesto rūgšties poveikis CNS. Diazepamas veikia limbinės sistemos ir galvos smegenų žievės receptorius sukeldamas sedacinį ir anksiolitinį poveikius. Raumenis atpalaiduojantį ir prieštraukulinį poveikius apsprendžia DIAZEPEKS gebėjimas sumažinti epileptinio židinio aktyvumą visose galvos smegenų struktūrose ir slopinančiu poveikiu nugaros smegenų refleksams. Diazepamas beveik neveikia autonominės nervų sistemos periferinių receptorių ir nesukelia ekstrapiramidinės sistemos veiklos sutrikimų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Diazepamo absorbcija priklauso nuo jo vartojimo būdo. Preparato suleidus į raumenis jo absorbcija gali pasirodyti neįprasta, kadangi maksimali koncentracija kraujyje susidaro mažesnė nei jo išgėrus.
Žinoma, kad diazepamas gerai tirpsta lipiduose ir lengvai praeina hematoencefalinį barjerą. Dėl šios savybės intraveniniu būdu jis naudojamas trumpai anestezijai sukelti. Diazepamo anestezinis poveikis greitai sumažėja, kadangi preparatas greitai pasiskirsto po organus ir audinius, o vėliau riebaliniame audinyje susidaro jo depo.
Diazepamui būdinga dviejų fazių eliminacija. Pirmoji eliminacijos fazė atspindi greitą preparato pasiskirstymą organizme, antroji fazė – ilgai (1 - 2 paras) trunkančią eliminaciją. Preparato pusinės eliminacijos iš plazmos laikas, dėl aktyvaus metabolito dezmetildiazepamo (nordiazepamo) susidarymo, gali trukti net 2 - 5 paras.
Pakartotinai pavartojus preparato vyksta diazepamo ir dezmetildiazepamo kumuliacija.
Reikia pastebėti, kad nėra koreliacijos tarp diazepamo ir jo metabolitų koncentracijos kraujo plazmoje ir šio preparato terapinio poveikio.
Diazepamo pusinės eliminacijos laikas iš plazmos yra 24 - 48 val. Pagrindinio metabolito pusinės eliminacijos periodas 48 - 120 val., tai pailgina preparato terapinį poveikį.
Diazepamo ir jo metabolitų pusinės eliminacijos laikas ilgesnis naujagimiams ir vyresnio amžiaus pacientams bei sergantiesiems kepenų ligomis.
Preparatas intensyviai metabolizuojamas kepenyse. Šio proceso metu susidaro aktyvūs metabolitai. Be jau paminėto dezmetildiazepamo susidaro oksazepamas ir temazepamas. Diazepamo metabolitai pasišalina su šlapimu.
Diazepamas ir jo metabolitai praeina ne tik hematoencefalinį barjerą, bet ir placentos barjerą. Preparatas išsiskiria su motinos pienu.
Diazepamas jungiasi su kraujo plazmos baltymais (98 – 99 ).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas (ūmi intoksikacija).
Ūmus diazepamo toksiškumas (DL50) pelėms, esant skirtingiems patekimo į organizmą būdams:
geriant - 720 mg/kg,
suleidus į pilvaplėvę – 220 mg/kg,
suleidus į veną - >100 mg/kg.

Žiurkėms vidutinė letali diazepamo dozė (DL50) geriant buvo 1240 mg/kg. Suleidus beždžionei į pilvaplėvės ertmę 400 mg/kg diazepamo, gyvūnas žūdavo šeštą dieną po injekcijos.

Poveikis reprodukcinei sistemai.
Geriant labai dideles diazepamo dozes (100 mg/kg), žiurkėms sumažėjo apvaisintų kiaušinėlių ir gyvų jauniklių skaičius. Tolimesni tyrimai su žiurkėmis parodė, kad diazepamas, vartojamas po 80 mg/kg per parą, neturėjo teratogeninio poveikio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Benzilo alkoholis
Benzoinė rūgštis
Natrio benzoatas
Propilenglikolis
Etanolis
Injekcinis vanduo.

6.2Nesuderinamumas

Diazepamo tirpalo negalima maišyti su vandeninias tirpalais.
Kad nesusidarytų nuosėdos, diazepamo tirpalo negalima maišyti viename švirkšte arba infuzinėje sistemoje kartu su kitais preparatais.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve ( 2˚C-8˚C)
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartono dėžutė, kurioje yra 10 ampulių po 2 ml tirpalo.
Kartono dėžė, kurioje yra 330 ampulių po 2 ml tirpalo (sveikatos priežiūros įstaigoms).

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.