Parlazin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Parlazin 10 mg/ml geriamieji lašai, tirpalas

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Veiklioji medžiaga
1 ml tirpalo yra 10 mg cetirizino dihidrochlorido, atitinkančio 8,42 mg cetirizino. 1 ml atitinka 20 lašų.
Pagalbinės medžiagos
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO forma

Geriamieji lašai, tirpalas.
Apibūdinimas: skaidrus, bespalvis, bekvapis, saldus vandeninis tirpalas.
Tiekiamas 20 ml tamsaus stiklo buteliais su polietileno lašintuvu ir polipropileno apsauginiu dangteliu.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Parlazin vartojamas nuo:
nuolatinio alerginio rinito,
sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito,
niežulio,
lėtinės idiopatinės dilgėlinės.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų vaikams: įprasta dozė yra 10 mg vieną kartą per parą (20 lašų), geriausia išgerti vakare.

6–12 metų vaikams: įprasta dozė yra 10 mg vieną kartą per parą (20 lašų) arba du kartus per parą po 5 mg (10 lašų), gerti ryte ir vakare.

2–6 metų vaikams: įprasta dozė yra 5 mg vieną kartą per parą (10 lašų) arba du kartus per parą po 2,5 mg (5 lašai), gerti ryte ir vakare.

Senyvo amžiaus pacientams: vaisto dozę gali reikėti sumažinti (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, sergantiems vidutinio ar sunkaus laipsnio inkstų nepakankamumu, įprastą suaugusių žmonių paros dozę reikėtų sumažinti per pusę.

4.3 Kontraindikacijos

Parlazin negalima vartoti jei:
- padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
- žindančioms moterims, nes cetirizino išsiskiria į motinos pieną.

Nėštumas yra sąlyginė kontraindikacija (žr. 4.6 skyrių „Nėštumo ir žindymo laikotarpis”).

Jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams nereikėtų skirti jokios cetirizino formos (cetirizino saugumas ir efektyvumas šios amžiaus grupės pacientams neįrodytas).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jei pasireiškia padidėjusio jautrumo reakcija, gydymą reikia nedelsiant nutraukti.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, lėtėja cetirizino šalinimas, todėl vaistas gali kauptis žmonių organizme vartojant net įprastines vaisto dozes, gali dažniau pasireikšti anticholinerginis arba CNS šalutinis poveikis ir jis gali būti sunkesnis. Todėl šiais atvejais rekomenduojama vaisto dozę sumažinti.

Senyvo amžiaus pacientai yra ypač jautrūs antihistamininių preparatų sukeliamiems anticholinerginiams šalutiniams reiškiniams (t.y. burnos džiūvimui, šlapimo susilaikymui). Jei šie šalutiniai reiškiniai nepraeina ar sunkina būklę, gydymą reikėtų nutraukti. Maža tikimybė, kad cetirizinas sukels anticholinerginį ar sunkų CNS šalutinį poveikį, tačiau jis gali kauptis (su amžiumi susijęs inkstų funkcijos silpnėjimas yra labiau tikėtinas senyvo amžiaus pacientams) vartojant net įprastinę suaugusiems žmonėms vaisto dozę, todėl gali sukelti anticholinerginį ar CNS šalutinį poveikį.

Gydant cetirizinu, kaip ir kitais antihistamininiais vaistais, vaisto vartojimą būtina nutraukti likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki planuojamo dūrio mėginio (odos mėginio), kad būtų galima išvengti klaidingai neigiamų rezultatų.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Gydymo Parlazin metu griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.

Sąveikos nepastebėta cetiriziną vartojant kartu su diazepamu, cimetidinu, azitromicinu, pseudoefedrinu, ketokonazoliu, eritromicinu ir nedidelėmis teofilino dozėmis.

4.6Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimai su gyvūnais neparodė jokio cetirizino teratogeninio poveikio.
Duomenų iš pakankamai kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis nėra, todėl šio vaisto nėštumo metu geriau nevartoti.

Cetirizinas išsiskiria į motinos pieną, todėl šį vaistą vartoti žindymo laikotarpiu draudžiama.
Šalutinių reiškinių rizika žindomiems kūdikiams yra didesnė už galimą naudą motinai, todėl žindančių motinų nereikėtų gydyti cetirizinu

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydymas Parlazin gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, mieguistumą ir silpninti gebėjimą susikoncentruoti. Dėl to bent jau pradinėje gydymo fazėje reikėtų vengti vairuoti transporto priemones, valdyti mechanizmus ir atlikti darbus, kurių metu yra padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika. Vėliau ribojimai priklauso nuo kiekvieno paciento savijautos.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Dauguma su Parlazin vartojimu susijusių šalutinių reiškinių būna lengvi ar vidutinio sunkumo.
Dažniausi (≥2 %) šalutiniai reiškiniai yra:
nuovargis,
galvos skausmas,
galvos svaigimas,
burnos džiūvimas,
pykinimas ir kiti virškinimo trakto sutrikimai,
neramumas (padidėjęs motorinis aktyvumas).

Aukščiau minėtų šalutinių reiškinių stiprumą galima sumažinti vaisto paros dozę padalijus į dvi dalis.

Retai (<2 %) gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų (angioneurotinė edema, bėrimas).

4.9 Perdozavimas

Simptomai. Dažniausiai perdozavimo simptomai yra nuovargis ir mieguistumas. Iš pradžių pasireiškia mieguistumas, o vėliau – neramumas ir dirglumas.
Gydymas. Labai daug perdozavus vaisto, rekomenduojama sukelti vėmimą ir taikyti simptominį bei palaikomąjį gydymą. Specifinio priešnuodžio nėra. Cetirizinas iš kraujotakos nepašalinamas dializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sistemiškai veikiantys antihistamininiai, piperazino dariniai.
ATC kodas – R06AE07.

Veikimo mechanizmas
Cetirizinas yra stiprus selektyviai H1 receptorius veikiantis antihistamininis vaistas. Jis priklauso piperazininių antihistamininių junginių grupei ir yra pagrindinis hidroksizino karboksilinimo metu susidarantis metabolitas. Tačiau jis yra mažiau lipofiliškas nei hidroksizinas, todėl mažiau tikėtina, kad pateks į centrinę nervų sistemą ir sukels sedaciją. Palyginti su kitais antihistamininiais vaistais, cetirizinas turi daugiau polinių ar mažiau lipofilinių funkcinių grupių, prijungtų prie etilamino šoninės grandinės. Dėl to preparatas mažiau prasiskverbia į CNS, selektyviau veikia H1 receptorius ir sukelia mažiau anticholinerginių šalutinių reiškinių.
Cetirizinas, slopindamas eozinofilų migraciją arba eozinofilotaktinius mediatorius, taip pat gali moduliuoti uždegimines ląsteles. Atliekant odos mėginį ir vertinant jos infiltraciją bei spalvinę reakciją į histaminą nustatyta, kad cetirizinas gerokai sumažina eozinofilų kaupimąsi odoje. Be to, jis gali sukelti ir slopinamąjį poveikį kitoms infiltruojančioms uždegiminėms ląstelėms, pvz., neutrofilams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Veikimo pradžia ir trukmė
Cetirizino antihistamininis poveikis prasideda per 20 minučių. Stipriausias poveikis prasideda po 1 valandos ir trunka 24 valandas.

Absorbcija
Išgertas tirpalas visas greitai absorbuojama. Biologinis geriamojo tirpalo prieinamumas yra 70 %. Maisto poveikis minimalus.

Pasiskirstymas
Su baltymais susijungia 93 %. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad į CNS prasiskverbia minimalus cetirizino kiekis ir jis reikšmingai neveikia smegenų H1 receptorių. Menamas cetirizino pasiskirstymo tūris (0,5–0,8 l/kg) yra daug mažesnis nei kitų H1 selektyvių antihistamininių vaistų.

Metabolizmas
Skirtingai nei kitų sedacijos nesukeliančių antihistamininių vaistų, cetirizino metabolizmas kepenyse nėra intensyvus. Vienas antraeilis metabolitas, kuris susidaro šoninės grandinės oksidacinio o-dealkilinimo metu, randamas ir plazmoje, ir išmatose, tačiau šlapime jo nėra. O-dealkilinimo metu susidaręs metabolitas sukelia nestiprų antihistamininį poveikį.Pradinio junginio pusinės eliminacijos laikas yra nuo 7,4 iki 9 val. Vaikų organizme cetirizino pusinės eliminacijos laikas yra 6,2 val. – t. y. 33 % trumpesnis nei suaugusių žmonių organizme. Jaunesnių nei 4 metų amžiaus vaikų organizme pusinės eliminacijos periodas sutrumpėja iki 4,9 val. Senyvo amžiaus pacientų ir lėtinėmis kepenų ligomis sergančių pacientų pusinės eliminacijos laikas gali būti 50 % ilgesnis nei sveikų asmenų. Esant sutrikusiai inkstų funkcijai, cetirizino pusinės eliminacijos laikas gali būti ilgesnis. Pacientų, kuriems yra lengvo ar vidutinio laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, pusinės eliminacijos laikas yra nuo 19 iki 21 val., palyginti su 7,4 val. žmonių, kurių inkstų funkcija nesutrikusi. Inkstų klirensas sveikų žmonių organizme yra maždaug 40 ml/min, esant lengvo laipsnio inkstų funkcijos sutrikimui – 7 ml/min, vidutinio sunkumo inkstų funkcijos nepakankamumui – 1,5 ml/min. Nors šio reiškinio klinikinė reikšmė nežinoma, tokiems pacientams gali tekti koreguoti dozę.

Išskyrimas
Maždaug 60 % išgertos 10 mg dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusios formos per 24 valandas, o per kitas 4 dienas šlapime randama dar 10 %. Išgėrus 10 mg cetirizino dozę per 5 dienas su išmatomis išsiskiria apie 10 % dozės. Dealkilinto metabolito randama plazmoje ir išmatose, bet ne šlapime. Tai reiškia, kad preparatas išsiskiria su tulžimi.

Vaisto išsiskiria į motinos pieną. Hemodializė neturi reikšmingos įtakos cetirizino farmakokinetikai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis / vienos dozės toksinis poveikis
Su žiurkėmis atliktų tyrimų metu, kai buvo skirtos vienkartinės geriamosios 200, 400, 560 ir 800 mg/kg dozės, nustatyta LD50 447 mg/kg patelėms ir 356 mg/kg patinams. Nekropsijos metu nustatyta gleivinės nekrozė, skrandžio kraujosruvos ir kepenų centrinės skilties vakuolizacija. Abiejų lyčių šunims sugirdžius 80, 160 ir 320 mg/kg dozes, mirčių nebuvo (LD50 reikšmė daugiau nei 320 mg/kg).

Lėtinis toksinis poveikis
Dvylikos mėnesių trukmės kartotinių geriamųjų dozių toksinio poveikio tyrimas su SD žiurkėmis buvo atliktas skiriant 2, 10 ir 50 mg/kg paros dozes. Skiriant didžiausią dozę, nustatytas toksinis poveikis kraujo sistemai (pvz., sumažėjęs vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite, nedaug prailgėjęs protrombino laikas). Šią vaisto dozę gavusioms abiejų lyčių žiurkėms nustatytas ir padidėjęs kepenų svoris. Patinams, kurie gavo 10 arba 50 mg/kg dozes, pasireiškė centrinės kepenų skilties hepatocitų hipertrofija ir vidurinės zonos riebalinė vakuolizacija. Patelėms pasireiškė ne tokie žymūs kepenų pokyčiai.

Toksinis poveikis dauginimosi funkcijai ir poveikis vaisingumui
5, 30 ir 200 mg/kg cetirizino dozės SD žiurkėms buvo duotos iki nėštumo ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Jokio nepageidaujamo poveikio gyvūnų poravimuisi nepastebėta. Tačiau tiems gyvūnams, kurie gavo didžiausią dozę, pasireiškė nereguliarūs rujos ciklai.

Toksinis poveikis embrionui ar vaisiui ir toksinis poveikis perinataliniu laikotarpiu
Žiurkėms ir triušiams organogenezės, perinataliniu ir žindymo periodu buvo duotos geriamosios 5, 30 ir 180 mg/kg cetirizino dozės. Jokio nepageidaujamo poveikio gyvūnų nėštumui nepastebėta. Tačiau tie gyvūnai, kurie gavo didžiausią vaisto dozę, blogai žindė. Dozės, kurios buvo toksinės patelei, embrionui nesukėlė nei toksinio, nei teratogeninio poveikio. Nepasireiškė joks nepageidaujamas poveikis palikuonių dauginimosi funkcijai.
Pelėms, žiurkėms ir triušiams skiriant atitinkamai iki 96, 225 ir 135 mg/kg dozes, jokio teratogeninio poveikio neužfiksuota.

Mutageninis poveikis
Cetirizino mutageninis poveikis ištirtas su žmogaus limfocitų kultūromis in vitro skiriant 25, 50, 75, 100 ir 200 µg/ml dozes. 100 ir 200 µg/ml vaisto dozės gali sukelti chromosomų aberacijas. Šis junginys taip pat buvo įvertintas kaip silpnas seserinės chromatidės pokyčių sukėlėjas. Tačiau tokios vaisto dozės yra 150 kartų didesnės už didžiausią vaisto koncentraciją, susidarančią žmogaus plazmoje, vartojant gydomąsias dozes.

Onkogeninis poveikis / kancerogeninis poveikis
Dvejus metus žiurkėms duodant 20 mg/kg geriamąsias cetirizino dozes, jokių kancerogeninių pokyčių nenustatyta. Tačiau pelių patinėliams duodant 16 mg/kg geriamąsias dozes, buvo pastebėtas padidėjęs gerybinių kepenų auglių dažnis. Nepaisant to, šis pastebėjimas neturi įtakos klinikiniam vaisto skyrimui žmonėms.
Kita: gydomų tiriamųjų gyvūnų virškinimo trakto sudirginimas, vartojant cetiriziną, dokumentais nepatvirtintas.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Propilo parahidroksibenzoatas
Ledinė acto rūgštis
Metilo parahidroksibenzoatas
Natrio acetatas
Sacharino natrio druska
Glicerolis
Propilenglikolis
Išgrynintas vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

Butelio neatidarius: 2 metai.
Butelį atidarius: 1 mėnuo.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Butelį laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Tamsaus stiklo butelis (20 ml) su polietileno lašintuvu ir polipropileno apsauginiu dangteliu.
Kiekvienas butelis kartu su pakuotės lapeliu įdėtas į kartoninę dėžutę.

6.6 Specialūs atliekų tvarkymo reikalavimai

Specialių reikalavimų nėra.