Thiamazole Merck

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Thyrozol 5 mg plėvele dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje Thyrozol 5 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 5 mg tiamazolo.

Pagalbinė medžiaga: laktozės monohidratas. Vienoje tabletėje yra 200 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Plėvele dengta tabletė.
Thyrozol 5 mg plėvele dengtos tabletės yra geltonos spalvos su dalijimo įranta.
Tabletę galima padalyti į dvi lygias puses.

4. klinikinĖ informacija

4.1Terapinės indikacijos

Tirotoksikozės gydymas, įskaitant:

konservatyvų tirotoksikozės gydymą, ypač jei skydliaukės gūžys yra nedidelis arba jo visiškai nėra;

bet kokios rūšies tirotoksikozės gydymą prieš skydliaukės operaciją;

tirotoksikozės, ypač sunkios, gydymą prieš terapiją radioaktyviuoju jodu;

laikiną tirotoksikozės gydymą po terapijos radioaktyviuoju jodu;

profilaktinį pacientų, kurie serga subklinikine tirotoksikoze ar autonomine skydliaukės adenoma arba kurie sirgo tirotoksikoze, gydymą prieš neišvengiamą jodo ekspoziciją (pvz., tyrimą, kurio metu reikės vartoti jodo turinčių kontrastinių preparatų).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojami dozavimo būdai

Dozavimas suaugusiems žmonėms

Priklausomai nuo ligos sunkumo ir jodo kiekio, skydliaukės hormonų gamybos slopinimą galima pasiekti pradžioje skiriant 20 mg tiamazolo paros dozę. Didžiausia paros dozė yra 40 mg. Lengvesniais atvejais visiškai blokuojanti skydliaukės funkciją dozė nebūtina, todėl gali būti skiriama mažesnė pradinė dozė.

Po pradinio gydymo didesne doze (10 - 40 mg per parą tol, kol skydliaukės funkcija sunormalėja), rekomenduojami du skirtingi dozavimo būdai:

a)5–20 mg palaikomąją tiamazolo paros dozę derinant su levotiroksinu, siekiant išvengti hipotirozės (skydliaukės funkcijos susilpnėjimo).
b)Monoterapija 2,5–10 mg tiamazolo paros doze.

Dozė nustatoma, atsižvelgiant į kiekvieno paciento medžiagų apykaitos būklės, kurią rodo TSH (tirostimuliuojančio hormono) bei skydliaukės hormonų kiekis.

Jodo sukeltai tirotoksikozei gydyti gali prireikti didesnės dozės.

Dozavimas vaikams

Pradinė vidutinė tiamazolo paros dozė vaikams yra 0,5 mg/kg kūno svorio. Kai skydliaukės funkcija sunormalėja, atsižvelgiant į paciento medžiagų apykaitą, dozė mažinama iki palaikomosios. Siekiant išvengti hipotirozės, gali prireikti papildomai gydyti levotiroksinu.

Konservatyvus tirotoksikozės gydymas

Gydymo tikslas – kuo trumpiau vartojant vaisto, sunormalinti skydliaukės hormonų kiekį ir medžiagų apykaitą bei sukelti kuo ilgesnę ligos remisiją. Priklausomai nuo parinktų gydymui pacientų, daugiausiai 50 % jų ligos remisija gali trukti vienerius metus. Ligos remisija trunka labai nevienodai, to priežąstys galutinai neišaiškintos. Manoma, kad ligos remisijos trukmei gali turėti įtakos hipertirzės tipas (imunogeninis ar ne), gydymo trukmė, tiamazolo ir jodo (esančio maiste arba vartojamo gydyti) dozė.

Konservatyvus hipertirozės gydymas paprastai trunka nuo 6 mėnesių iki 2 metų (vidutiniškai 1 metus). Ligos remisijos tikimybė statistiškai didėja, ilgėjant preparato vartojimo trukmei. Jei remisijos sukelti nepavyksta ir įprastinų gydymo priemonių dėl kokių nors priežasčių taikyti negalima arba jeigu jos atmetamos, tiamazolu galima gydyti ilgalai. Tokiu atveju, gydoma kiek galima mažesne tiamazolo dozė kartu su maža levotiroksino doze arba be jos.

Jei struma didelė ir trachėja suspausta, tiamazolu gydyti (jei apskritai juo gydyti) reikia trumpai, nes ilgas šio vaisto vartojimas gali sukelti strumos augimą. Tokiu atveju gali reikėti gydymą itin atidžiai sekti (matuoti TSH koncentraciją ir trachėjos spindį). Geriausia kartu vartoti levotiroksino.

Tirotoksikozės gydymas prieš skydliaukės operaciją

Trijų ar keturių savaičių o išskirtinais atvejais ilgesnis, gydymas prieš operaciją gali padėti sunormalinti skydliaukės hormonų kiekį ir medžiagų apykaitą, tuo sumažindamas operacijos rizikingumą.

Pacientą reikia operuoti, tuoj pat, kai tik sunormalėja skydliaukės funkcija, priešingu atveju būtina papildomai vartoti levotiroksino. Gydymas nutraukiamas dieną prieš operaciją.

Tiamazolo sukeltai padidintai audinio trapumo ir kraujavimo rizikai sumažinti, chirurgas paskutiniąsias 10 dienų prieš operaciją gali skirti dideles dozes jodo (Plumerio jodo terapija).

Tirotoksikozės gydymas prieš terapiją radioaktyviuoju jodu

Prieš gydymą radioaktyviuoju jodu, ypač jei tirotoksikozė sunki, labai svarbu sunormalinti skydliaukės hormonų kiekį ir medžiagų apykaitą, nes prieš tokią terapiją gydymo netaikant, pavieniais atvejais pasireiškė tirotoksinė krizė.

Pastaba. Tionamido dariniai gali mažinti skydliaukės audinio jautrumą radioaktyviųjų medžiagų poveikiui, todėl gydant autonomines adenomas radioaktyviuoju jodu, būtina užtikrinti, kad šalia adenomos esantys (paranoduliniai) audiniai nebūtų suaktyvinti.

Laikinas tirotoksikozės gydymas po terapijos radioaktyviuoju jodu

Gydymo trukmė ir dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir laikotarpį, per kurį pasireikš radioaktyviojo jodo poveikis (apytiksliai po 4-6 mėnesių).

Profilaktinis pacientų, kuriems diagnostikai vartojamos jodo turinčios kontrastinės medžiagos gali sukelti tirotoksikozę, gydymas

Įprasta paros dozė yra 10–20 mg tiamazolo ir 1 g perchlorato. Toks gydymas skiriamas apytiksliai 10 dienų (pvz., kai kontrastinės medžiaga šalinama pro inkstus). Gydymo trukmė priklauso nuo laikotarpio, kurį organizme susilaiko jodo turinti kontrastinė medžiaga.

Kepenų funkcijos pažeidimas
Jei kepenų funkcija pažeista, tiamazolo klirensas serume yra sumažėjęs. Tokiu atveju, reikia skirti pačią mažiausią vaisto dozę.

Vartojimo būdas

Tabletes reikia praryti nekramčius bei jas užgerti pakankamu skysčio kiekiu.

Pradinio gydymo didelėmis dozėmis laikotarpiu, paros dozę galima padalinti į lygias dalis ir vienodais intervalais išgerti jas visos dienos bėgyje.

Palaikomąją dozę galima gerti iš karto, ryte po pusryčių.

4.3 Kontraindikacijos

Thyrozol plėvele dengtų tablečių vartoti negalima, jei:
yra padidėjęs jautrumas tiamazolui, bet kuriam kitam tionamido dariniui arba bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai (žr. skyrių 6.1),
yra pakitęs kraujo ląstelių kiekis (granulocitopenija),
prieš pradedant gydyti yra tulžies stazė,
vartojant karbimazolo arba tiamazolo, buvo pažeisti kaulų čiulpai.

Kombinuotas gydymas tiamazolu ir skydliaukės hormonais nėštumo laikotarpiu yra draudžiamas (žr. 4.6 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Thyrozol plėvele dengtomis tabletėmis nerekomenduojama gydyti pacientų:
kuriems buvo pasireiškusi lengva alerginė reakcija: išbėrimas, niežulys.

Thyrozol plėvele dengtomis tabletėmis galima gydyti tik trumpai ir tik atidžiai gydytojui prižiūrint pacientus:
kuriems struma yra didelė ir trachėja suspausta, kadangi yra tolesnio strumos augimo rizika.

Prieš gydymą reikia atkreipti paciento dėmesį į agranulocitozės simptomus: stomatitą, faringitą, karščiavimą. Jam reikia paaiškinti, kad gydymo metu, ypač per pirmąsias savaites, atsiradus bent vienam iš šių simptomų, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes būtina patikrinti kraujo ląstelių kiekį.

Nustatyta, kad nepageidaujamas toksinis poveikis mieloidiniam audiniui dažnai pasireiškė vartojant labai dideles paros dozes (maždaug 120 mg). Tokia labai didele paros doze galima gydyti tik specialiu atveju, pvz., sunkią tirotoksikozę arba tirotoksinę krizę. Jei vartojant Thyrozol plėvele dengtų tablečių pažeidžiami kaulų čiulpai, gydymą šiuo vaistu reikia nutraukti ir, jei būtina, skirti kitos grupės antitiroidinių vaistinių preparatų.

Per didelė Thyrozol plėvele dengtų tablečių dozė gali sukelti subklinikinę arba klinikinę hipotirozę ir strumos augimą dėl TSH kiekio padidėjimo, todėl vaisto dozę reikia mažinti tuojau pat, kai tik medžiagų apykaita sunormalėja, ir, jei būtina, kartu vartoti levotiroksino. Netikslinga nutraukti Thyrozol plėvele dengtų tablečių vartojimo ir gydyti vien tik levotiroksinu.

Strumos augimas, vartojant tiamazolo, nepaisant sumažėjusio TSH kiekio, yra sukeltas pagrindinės ligos ir jo išvengti, papildomai vartojant levotiroksiną, neįmanoma.

Endokrininės akies obuolio ligos atsiradimas ar pasunkėjimas nelabai priklauso nuo skydliaukės ligos eigos. Ši komplikacija nėra priežastis keisti gydymą (atlikti operaciją, koreguoti antitiroidinių vaistų arba radioaktyviojo jodo preparatų vartojimą) ir nelaikoma nepageidaujamu poveikiu, jei gydymas yra tinkamas.

Po antitireoidino gydymo, kurio metu papildomos gydymo priemonės nuo tirotoksikozės nebuvo taikytos, labai mažai daliai pacientų gali pasireikšti vėlyvoji hipotirozė. Manoma, kad ji tikriausiai nėra nepageidaujamas vaisto poveikis ir pasireiškia dėl pagrindinės ligos sukelto skydliaukės parenchimos uždegimo ir destrukcijos.

Gydant tiamazolu, hipertirozės sukelto patologiškai padidėjusio energijos sunaudojimo sumažėjimas gali sąlygoti kūno svorio didėjimą (paprastai pageidaujamą). Pacientui reikia paaiškinti, kad jo būklės gerėjimas reiškia energijos sunaudojimo normalėjimą.

Thyrozol plėvele dengtose tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas  Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Jodo trūkumas stiprina skydliaukės reakciją į tiamazolą, jodo perteklius šią reakciją silpnina. Kitokia tiesioginė šio medikamento ir kitokių vaistinių preparatų sąveika nežinoma, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kitokių vaistų metabolizmas ir šalinimas iš hipertiroze sergančio paciento organizmo gali būti greitesnis. Jis normalėjimas yra susijęs su skydliaukės funkcijos normalėjimu. Prireikus būtina keisti dozę..

Įrodyta, kad hipertirozės korekcija gali normalizuoti padidėjusį antikoaguliantų aktyvumą hipertiroze sergantiems žmonėms.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Paprastai nėštumas turi teigiamą poveikį tirotoksikozei. Vis dėlto, hipertirozės gydymas dažnai yra reikalingas, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Negydoma tirotoksikozė nėštumo laikotarpiu gali sukelti rimtų komplikacijų, pvz., priešlaikinį gimdymą bei apsigimimus. Tačiau, hipotirozė, kurią sukelia netinkamai parinkta tiamazolo dozė, taip pat yra susijusi su polinkiu į persileidimą.

Tiamazolas prasiskverbia per placentos barjerą, medikamento koncentracija vaisiaus kraujyje būna tokia pati kaip motinos serume. Jei vartojama netinkama dozė, naujagimiui gali atsirasti struma ir hipotirozė, be to, gali sumažėti naujagimio svoris.
pavieniais atvejais naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo tiamazolo, atsirasdavo dalinė galvos odos aplazija. Šie simptomai po kelių savaičių savaime išnykdavo.

Buvo atvejų, kai įvairūs vystymosi defektai, t.y. choaninė atrezija, stemplės atrezija, hipoplaziniai speneliai, uždelstas protinis ir motorinis vystymasis, buvo susijęs su pirmomis nėštumo savaitėmis skirtu gydymu didelėmis tiamazolo dozėmis. Tačiau, kelių tyrimų, kuriais buvo nustatinėjamas tiamazolo poveikis vaisiui, metu jokio svarbaus poveikio morfologiniam, fiziniam ar protiniam vystymuisi, taip pat skydliaukės funkcijai, nenustatyta.

Kadangi toksinis poveikis embrionui negali būti visiškai atmestas, nėštumo metu
Thyrozol plėvele dengtų tablečių galima vartoti tik kruopščiai įvertinus galimą naudą, tik pačią mažiausią veiksmingą dozę ir tik kartu nevartojant skydliaukės hormonų.

Žindymo laikotarpis

Tiamazolas išsiskiria į motinos pieną, medikamento koncentracija jame priklauso nuo koncentracijos motinos serume, todėl kūdikiui gali atsirasti hipotirozė.

Jei vartojama ne didesnė kaip 10 mg tiamazolo paros dozė ir kartu skydliaukės hormonų nevartojama, žindyti galima.
Jei nėštumo ar žindymo metu moteris vartojo tiamazolo, reikia reguliariai stebėti naujagimio skydliaukės veiklą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Thyrozol plėvele dengtos tabletės gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip:
labai dažni (≥1/10)
dažni (nuo ≥1 iki <1/10)
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)
labai reti (nuo <1/10 000), įskaitant pavienius atvejus

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažni
Agranulocitozė gali atsirasti maždaug 0,3–0,6 % pacientų. Ji gali išlikti kelias savaites ar mėnesius po gydymo pradžios. Tokiu atveju, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Dažniausiai agranulocitozė praeina savaime.

Labai reti
Trombocitopenija, pancitopenija, generalizuota limfadenopatija.

Endokrininiai sutrikimai
Labai reti
Insulino autoimuninis sindromas (jo metu labai sumažėja gliukozės kiekis kraujyje).

Nervų sistemos sutrikimai
Reti
Skonio jutimo sutrikimas (disgeuzija, ageuzija). Šie simptomai susilpnėja nutraukus medikamento vartojimą, tačiau visiškas skonio jutimo sunormalėjimas gali užtrukti kelias savaites.

Labai reti
Neuritas, polineuropatijos.

Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti
Ūminis seilių liaukų sutinimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti
Yra aprašyti pavieniai cholestazinės geltos arba toksinio hepatito atvejai. Paprastai jų simptomai visiškai išnyksta nutraukus vaisto vartojimą. Gydymo metu atsiradusius kliniškai nepastebimus cholestazės požymius, pvz., fermentų (–gliutamiltransferazės, šarminės fosfatazės arba jos kaului specifinio izofermento) kiekio padidėjimą, būtina atskirti nuo tirotoksikozės sukelto minėtų fermentų kiekio padidėjimo kraujo serume.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni
Įvairaus stiprumo alerginė odos reakcija: niežulys, išbėrimas, dilgėlinė. Paprastai ji būna lengva ir dažniausiai praeina nenutraukus vaisto vartojimo.

Labai reti
Sunki alerginė reakcija, įskaitant išplitusį dermatitą. Nuplikimas. Vaisto sukelta raudonoji vilkligė..

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažni
Artralgija, kuri gali atsirasti palaipsniui ir net po kelių gydymo mėnesių.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Reti
Medikamentinis karščiavimas.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimas sukelia hipotirozę ir atgalinio ryšio poveikiu aktyvina adenohipofizės veiklą, kuri skatina strumos augimą. Tokio poveikio galima išvengti tuoj pat mažinant dozę, kai sunormalėja skydliaukės hormonų kiekis ir medžiagų apykaita ir, jei būtina, kartu vartojant levotiroksino (žr. 4.2 skyrių).

Neigiamos pasekmės atsitiktinai išgėrus didelę Thyrozol plėvele dengtų tablečių dozę nėra žinomos.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – tirostatiniai preparatai, sieros turintys imidazolo dariniai, ATC kodas – H03BB02.

Tiamazolas slopina jodo įjungimą į tiroziną bei skydliaukės hormonų sintezę (poveikis priklauso nuo dozės). Toks poveikis leidžia šiuo vaistiniu preparatu takyti dėl įvairių priežasčių atsiradusios tirotoksikozės simptominį gydymą.

Ar tiamazolas veikia imunologinio proceso sukeltos tirotoksikozės (Greivso ligos) natūralią eigą, t. y. ar jis slopina svarbiausią imunopatogenetinį procesą, iki šiol galutinai neištirta. Anksčiau susintetintų skydliaukės hormonų išsiskyrimo iš skydliaukės vaistas neveikia. Tai paaiškina, kodėl latentinio laikotarpio trukmė nuo tiroksino ir trijodtironino koncentracijos serume sunormalėjimo bei klinikinio pagerėjimo kiekvienu atveju skiriasi. Tirotoksikozės, kurią sukelia hormonų išsiskyrimas, dėl skydliaukės ląstelių pažeidimo, pvz., sukelto radioaktyviojo jodo arba tiroidito, tiamazolas neveikia.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas tiamazolas greitai ir visiškai absorbuojamas, didžiausia koncentracija serume atsiranda po 0,4–1,2 val. Prie plazmos baltymų jo jungiasi mažai (nereikšmingai). Tiamazolas kaupiasi skydliaukėje, joje preparatas lėtai metabolizmas.
Nors vaisto koncentracija serume svyruoja, tiamazolo koncentracija skydliaukėje būna pastovi, todėl vienkartinės dozės poveikis trunka maždaug 24 valandas. Remiantis dabartinėmis žiniomis nustatyta, kad tiamazolo farmakokinetika nepriklauso nuo skydliaukės veiklos. Pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 - 6 valandos. Esant kepenų funkcijos nepakankamumui, jis pailgėja. Tiamazolas šalinamas pro inkstus ir su tulžimi. Šiek tiek jo išsiskiria su išmatomis, tai rodo cirkuliavimą žarnyno ir kepenų kraujotakoje). Per 24 valandas pro inkstus pašalinama 70% išgerto vaisto. Tik šiek tiek medikamento išsiskiria nepakitusio. Duomenų apie farmakologinį metabolitų aktyvumą iki šiol nėra.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų yra nedaug.

Vienkartinės dozės toksiškumo duomenys rodo, kad ūmus toksinis poveikis yra silpnas.

Kartotinių dozių tyrimų metu tokios dozės, kurios yra gerokai didesnės už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui, sukėlė kaulų čiulpų pažaidą.

Genotoksiškumo tyrimai neatskleidė akivaizdaus mutageninio ar klastogeninio poveikio.

Dvejus metus trukusio lėtinio toksiškumo tyrimo metu žiurkių skydliaukei pasireiškė tik farmakologinis poveikis. Kitokio reikšmingo poveikio atvejų nebuvo. Dvejus metus trukusio lėtinio toksiškumo tyrimo metu pelėms dažniau atsirado hepatoma, tačiau rezultatas statistiškai nepatikimas. Šio tyrimo metu tiamazolas buvo skiriamas su geriamuoju vandeniu, kuriame jo koncentracija buvo 500 mg/l. Minėto velesniojo tyrimo rezultatų reikšmė yra abejotina ir tiamazolas nei pagal tarptautinės mokslinės vėžio agentūros (angl. IARC – International Agency for Research of Cancer) nei pagal nacionalinės toksikolgijos programos (angl. NTP – National Toxicology Program) kriterijus nepriskiriamas kancerogenams.

6. farmacinė informacija

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Hipromeliozė
Talkas
Celiuliozės milteliai
Kukurūzų krakmolas
Laktozės monohidratas
Karboksimetilkrakmolo C natrio druska

Plėvelė
Dimetikonas 100
Makrogolis 400
Hipromeliozė
Titano dioksidas E171
Geltonasis geležies oksidas E172

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Lizdinė plokštelė, pagaminta iš polivinilchlorido plėvelės ir aliuminio folijos.
Kartono dėžutėje yra 50 plėvele dengtų tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.