Risset

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Risset 1 mg plėvele dengtos tabletės
Risset 2 mg plėvele dengtos tabletės
Risset 3 mg plėvele dengtos tabletės
Risset 4 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Risset tabletėje yra 1 mg, 2 mg, 3 mg arba 4 mg veikliosios medžiagos risperidono.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Risset 1 mg tabletė yra balta, apvali ir abipusiai išgaubta su laužimo vagele vienoje pusėje.
Risset 2 mg tabletė yra apelsino spalvos, apvali, abipusiai išgaubta su laužimo vagele vienoje pusėje.
Risset 3 mg tabletė yra geltona, apvali ir abipusiai išgaubta su laužimo vagele vienoje pusėje.
Risset 4 mg tabletė yra žalia, apvali, abipusiai išgaubta su laužimo vagele vienoje pusėje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Risperidoną galima vartoti ūminės ir lėtinės šizofreninės psichozės ir kitų psichotinių būklių gydymui, kai pasireiškia pozityvūs simptomai pvz., haliucinacijos, kliedesiai, mastymo sutrikimai, priešiškumas ir įtarumas bei negatyvūs simptomai, pvz., skurdus afektas, pasyvumas ir iniciatyvos stoka, kalbos skurdumas. Risperidonas taip pat slopina afektinius simptomus susijusius su šizofrenija, pvz., depresiją, kaltės jausmą, nerimą.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pradėjus risperidono vietoje kito antipsichotiko
Prireikus, kito antipsichotinio vaisto vartojimą nutraukti palaipsniui ir pradėti gerti risperidoną. Kai vietoje depą organizme sudarančio antipsichotiko, nutariama vartoti risperidono, vaistą reikia gerti tada, kai ateina pirmesniojo medikamento kitos injekcijos laikas. Ar toliau vartoti antiparkinsoninius preparatus, reikia periodiškai nustatinėti.

Suaugusiems žmonėms
Risperidono reikia gerti vieną arba du kartus per parą. Pradžioje, visiems ligoniams, nepriklausomai nuo to, ar liga ūminė ar lėtinė reikia vartoti po 2 mg per parą. Sekančią dieną, dozę galima padidinti iki 4 mg per dieną. Kai kuriems ligoniams, pvz., tiems, kuriems pasireiškė pirmas ligos epizodas būklė gerėja lėtai nustatinėjant dozę. Po to, tęsiant palaikomąjį gydymą dozės galima nekeisti, arba prireikus nustatyti individualią dozę. Daugeliui pacientų vaisto poveikis veiksmingiausias, vartojant 4–6 mg per parą, tačiau, kai kuriems galima vartoti mažesnę dozę.
Vartojant didesnę nei 10 mg per parą dozę, dažniausiai būklė nepagerėja nei geriant nedidelę vaisto dozę, tačiau dažniau gali pasireikšti ekstrapiramidiniai simptomai. Didesnę, nei 10 mg per parą dozę galima vartoti tik kai kuriems pacientams, kai manoma, kad nauda bus didesnė už riziką. 16 mg per parą gerti negalima, nes netirta ar vartoti tokią dozę bus saugu.

Pagyvenusiems žmonėms
Pradžioje rekomenduojama gerti 0,5 mg du kartus per parą. Vėliau, dozė nustatoma kiekvienam ligoniui individualiai, didinant po 0,5 mg 2 kartus per dieną iki 1–2 mg 2 kartus per dieną.

Ligoniams, sergantiems kepenų nepakankamumu
Pradžioje rekomenduojama skirti 0,5 mg du kartus per parą. Vėliau, dozė nustatoma kiekvienam ligoniui individualiai, didinant po 0,5 mg 2 kartus per parą iki 1–2 mg 2 kartus per parą. Ligoniams, sergantiems kepenų nepakankamumu, risperidono vartoti atsargiai.

Vaikams
Vaikams iki 15 metų amžiaus vaisto vartoti nepatartina.

4.3 Kontraindikacijos

Risperidono vartoti negalima jei organizmo jautrumas vaistui yra padidėjęs.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Risperidono nerekomenduojama vartoti demencijos sukeltų elgesio simptomų gydymui, nes jį vartojant padidėja galvos smegenų kraujotakos nepageidaujamų reiškinių rizika (įskaitant insultą ir praeinantį smegenų išemijos priepuolį, PSIP). Pacientams, kuriems nustatyta demencija, ūmines psichozes reikia gydyti trumpai ir tik prižiūrint specialistui.

Randomizuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi (>65 m.) pacientai, sergantys demencija, duomenimis vartojant risperidoną (palyginti su placebo) maždaug tris kartus padidėjo galvos smegenų kraujotakos nepageidaujamų reiškinių rizika (įskaitant insultą ir praeinantį smegenų išemijos priepuolį). Galvos smegenų kraujotakos nepageidaujamų reiškinių buvo 3,3 % (33 iš 989) pacientų, gydytų risperidonu ir 1,2 % (8 iš 693) pacientų, gydytų placebu. Prieš gydant bet kokį pacientą, kuriam yra buvę CVA ar PSIP, gydytojas turi atsargiai įvertinti galvos smegenų kraujotakos nepageidaujamų reiškinių riziką, kuri atsiranda vartojant risperidoną (nustatyta senyvų pacientų, sergančių demencija, stebėjimų duomenimis, kurie aprašyti anksčiau). Atsargumo priemonių taip pat reikia, esant kitiems galvos smegenų kraujotakos sutrikimo rizikos faktoriams, įskaitant hipertenziją, diabetą, rūkymą, prieširdžių virpėjimą ir kt.

Risperidonui būdingas alfa adrenoblokuojantis poveikis, todėl gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija, ypač pradžioje nustatinėjant dozę. Pasireiškus hipotenzijai, reikia apsvarstyti ar mažinti vaisto dozę.
Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos liga, įskaitant ir tuos, kuriems elektrokardiogramoje prailgėjęs QT intervalas, risperidono vartoti reikia atsargiai ir palaipsniui didinant nustatinėti dozę. Klinikinių tyrimų duomenimis, risperidonas nesusijęs su QTc intervalo prailgėjimu. Risperidoną, kaip ir kitus antipsichotinius vaistus vartoti kartu su preparatais prailginančiais QT intervalą, reikia atsargiai.

Jei prireikia ilgesnio sedacinio poveikio, reikia skirti kitą papildomą vaistą, pvz., benzodiazepinų grupės preparatą, tačiau didinti risperidono dozę nepatariama.

Vartojant vaistus, kurie yra dopamino receptorių antagonistai gali prasidėti vėlyvoji diskinezija, kada pasireiškia ritmiški, nevalingi, ypač liežuvio ir (arba) veido judesiai. Nustatyta, kad ekstrapiramidinių simptomų atsiradimas yra rizikos veiksnys vėlyvajai diskinezijai atsirasti. Jei pasireiškia vėlyvajai diskinezijai būdingi požymiai ir simptomai, visų antipsichotinių vaistų vartojimą reikia nutraukti.
Vartojant neuroleptikų gali pasireikšti piktybinis neurolepsinis sindromas, kuriam būdinga hipertermija, raumenų rigidiškumas, autonominės nervų sistemos nestabilumas, sąmonės sutrikimas ir padidėjęs kreatinfosfokinazės kiekis kraujyje. Tokiu atveju reikia nutraukti bet kokių antipsichotinių vaistų, įskaitant risperidoną, vartojimą.
Rekomenduojama pagyvenusiems ir pacientams, sergantiems inkstų ir kepenų nepakankamumu padalinti pradinę ir vėliau vartojamą dozę pusiau.

Ligoniams, sergantiems Parkinsono liga vartoti risperidoną reikia atsargiai, nes, manoma, kad gali pablogėti būklė.

Klasikiniai neuroleptikai gali sumažinti traukulių slenkstį. Todėl tokiems ligoniams vartoti vaistą reikia atsargiai.

Kaip ir vartojant kitus neuroleptikus, ligonius reikia sekti, nes jie gali priaugti svorio.

Yra duomenų, kad nutraukus antipsichozinių vaistų didelių dozių vartojimą labai retai pasireiškia ūminiai nutraukimo simptomai, įskaitant pykinimą, vėmimą, prakaitavimą ir nemigą. Vėl gali atsirasti psichozės simptomų ir nevalingų judesių sutrikimų, (pvz., akatizija, distonija ir diskinezija). Dėl to nutraukiant antipsichotinių vaistų vartojimą. rekomenduojama laipsniškai mažinti dozę.

Risperidono vartojimas jaunesnių kaip 15 metų vaikų šizofrenijos gydymui nėra pakankamai ištirtas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Galima risperidono sąveika su kitais vaistais metodiškai neištirta. Risperidonas pirmiausiai veikia centrinę nervų sistemą (CNS), todėl jį vartoti su kitais centrinio poveikio vaistais reikia atsargiai.
Risperidonas gali silpninti (antagonistinis poveikis) levodopos ir kitų dopamino receptorių agonistų veiksmingumą.
Karbamazepinas mažina veiklios antipsichozinės risperidono frakcijos koncentraciją kraujo plazmoje. Panašus poveikis gali pasireikšti ir vartojant kitus vaistus, kurie sužadina kepenų metabolizmo fermentus. Todėl, pradedant vartoti karbamazepiną ar kitus kepenų fermentus sužadinančius vaistus, risperidono dozę gali prireikti iš naujo nustatyti ir prireikus padidinti. Taip pat, nutraukus šių vaistų vartojimą, risperidono dozę reikia iš naujo įvertinti ir prireikus sumažinti.
Vartojant fenotiazinus, triciklius antidepresantus ir kai kuriuos beta adrenoblokatorius gali padidėti risperidono koncentracija kraujyje, tačiau vaisto frakcija, daranti antipsichozinį poveikį nekinta. Fluoksetinas gali padidinti risperidono koncentraciją kraujo plazmoje, tačiau antipsichozinį poveikį darančios frakcijos kiekis padidėja nedaug. Pacientams kartu pradėjusiems vartoti fluoksetiną, reikia apsvarstyti risperidono dozės mažinimo galimybę. In vitro tyrimų duomenimis tokia pat sąveika gali pasireikšti kartu pradėjus vartoti haloperidolį.
Risperidoną vartojant kartu su vaistais, kurių didelis kiekis jungiasi su plazmos baltymais, kliniškai svarbaus vaisto koncentracijos pakitimo nenustatyta.
Risperidoną vartojant kartu su maistu, vaisto absorbcija nepakinta.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nors tyrimų metu tiesioginio toksinio poveikio gyvūnų dauginimosi funkcijai risperidonas nesukėlė, tačiau pasireiškė netiesioginis jo poveikis dėl prolaktino apykaitos ar centrinės nervų sistemos funkcijos pokyčio, būdingas žiurkių rujos uždelsimas ir elgesio pokyčiai poravimosi ir žindymo metu.

Tyrimų metu teratogeninio poveikio risperidonas nesukėlė. Ar saugu risperidono vartoti nėščioms moterims nenustatyta, todėl, nėščias moteris risperidonu galima gydyti tik įsitikinus, kad nauda bus didesnė už galimą žalą.

Su gyvūnų pienu išskiriamas ir risperidonas, ir 9-hidroksirisperidonas. Nustatyta, jog jų patenka ir į motinos pieną. Todėl risperidonu gydomoms moterims kūdikio krūtimi maitinti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Risperidonas gali trikdyti veiklą, kuriai būtinas budrumas, todėl jo vartojančius pacientus reikia įspėti, kad nevairuotų ir nevaldytų mechanizmų tol, kol jiems nebus nustatytas vaisto poveikis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Risperidonas paprastai toleruojamas gerai. Nepageidaujamą jo poveikį dažniausiai būna sunku atskirti nuo ligos simptomų. Pastebėti nepageidaujami reiškiniai, susiję su risperidono vartojimu, nurodyti toliau.

Dažni nepageidaujami reiškiniai
Nemiga, ažitacija, nerimas, galvos skausmas.

Nedažni nepageidaujami reiškiniai
Somnolencija, nuovargis, galvos svaigimas, gebėjimo susikaupti sutrikimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, regos sutrikimas (daiktai matomi lyg per miglą), priapizmas, erekcijos, ejakuliacijos bei orgazmo sutrikimas, šlapimo nelaikymas, rinitas, bėrimas ir kitos alerginės reakcijos.

Vartojant risperidoną gali atsirasti galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.

Nors ekstrapiramidinės sistemos funkciją risperidonas sutrikdo žymiai rečiau ir silpniau nei haloperidolis, tačiau kai kuriems pacientams gali atsirasti ekstrapiramidinių simptomų: tremoras, rigidiškumas, per didelis seilėtekis, bradikinezija, akatizija, ūminė distonija. Minėtas poveikis dažniausiai būna silpnas ir laikinas, paprastai jis išnyksta, sumažinus dozę ir (arba) pavartojus, jei reikia, antiparkinsoninių vaistų. Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys ūmine manija, metu vartojant risperidoną daugiau kaip 10 % tiriamųjų atsirado ekstrapiramidinių simptomų, tai yra rečiau nei vartojant įprastinių neuroleptikų.

Kartais risperidonas gali sukelti hipotenziją, įskaitant ortostatinę hipotenziją su svaiguliu ir tachikardiją, įskaitant refleksinę tachikardiją arba hipertenziją.

Vartojant risperidono, priklausomai nuo vaisto dozės gali padidėti prolaktino koncentracija kraujo plazmoje. Dėl to gali pasireikšti galaktorėja, ginekomastija, amenorėja, sutrikti mėnesinių ciklas.
Gydant risperidonu gali padidėti kūno svoris, atsirasti edema, padaugėti kepenų fermentų.

Gali nedaug sumažėti neutrofilų ir (arba) trombocitų.

Vartojant risperidono labai retais atvejais pasireiškė hiperglikemija ir cukrinio diabeto paūmėjimas.
Pacientams, sergantiems šizofrenija, risperidonas, kaip ir įprastiniai neuroleptikai, kartais gali sukelti intoksikaciją vandeniu su sumažėjusiu natrio kiekiu kraujyje dėl polidipsijos ar neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo, vėlyvąją diskineziją, kūno temperatūros reguliavimo sutrikimą bei traukulius.

Slopinimas daug dažniau pasireiškia vaikams ir paaugliams, negu suaugusiems žmonėms. Paprastai jis būna silpnas ir laikinas.

Staiga nutraukus antipsichotinių vaistų vartojimą gali pasireikšti vaisto nutraukimo reakcijos.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus, paprastai pasireiškia stipresnis vaisto farmakologinis poveikis. Tai mieguistumas, slopinimas, tachikardija, hipotenzija ir ekstrapiramidinės sistemos sutrikimo simptomai. Vaisto perdozavus, retai gali pailgėti QT intervalas. Ūminio perdozavimo atveju reikia nustatyti, ar pacientas nėra pavartojęs kelis vaistus.

Būtina užtikrinti, kad būtų laisvi paciento kvėpavimo takai, kad jis tinkamai kvėpuotų ir gautų pakankamai deguonies. Reikia plauti skrandį (jei ligonis nesąmoningas, pradžioje reikia jį intubuoti) ir skirti aktyvintos anglies bei vidurių laisvinamųjų preparatų. Būtina nedelsiant pradėti sekti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją ir nepertraukiamai atlikti elektrokardiogramą, kad būtų galima kuo greičiau pastebėti prasidedančią aritmiją.
Specifinio priešnuodžio risperidonui nėra, todėl ligonį būtina gydyti tinkamomis pagalbinėmis priemonėmis. Pasireiškus hipotenzijai ar kraujotakos kolapsui, reikia į veną infuzuoti skysčių ir (arba) injekuoti simpatikomimetikų. Sunkų ekstrapiramidinės sistemos sutrikimą reikia gydyti anticholinerginiais preparatais. Pacientui būtina nuolatinė priežiūra ir gyvybinių funkcijų sekimas tol, kol jis pasveiksta.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti antipsichotiniai vaistai, ATC kodas – N05AX08.

Risperidonas yra naujas antipsichozinis vaistas, priklausantis naujai benzisoksazolo darinių klasei.
Risperidonas yra selektyvaus poveikio monoaminerginės sistemos antagonistas, pasižymintis unikaliomis savybėmis. Jis stipriausiai blokuoja serotonininius 5-HT2 ir dopamininius D2 receptorius. Be to, risperidonas veikia alfa-1 adrenoreceptorius, silpniauhistamininius H1 ir alfa-2 adrenoreceptorius. Cholinerginių receptorių šis vaistas neveikia. Nors risperidonas stipriai blokuoja D2 receptorius ir, manoma dėl to susilpnėja pozityvūs šizofrenijos simptomai, tačiau, palyginti su įprastiniais neuroleptikais, motoriką slopina mažiau ir rečiau sukelia katalepsiją. Kadangi risperidonas galvos smegenyse serotonininius ir dopamininius receptorius blokuoja vienodai, todėl jis slopina ir negatyvius šizofrenijos simptomus bei afektinio sutrikimo simptomus, o nepageidaujamą poveikį ekstrapiramidinei sistemai sukelia silpnesnį.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas risperidonas virškinimo trakte rezorbuojamas visas, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1–2 val. Maistas rezorbcijai įtakos nedaro, todėl vaistą galima gerti valgio metu arba nevalgius.

Vykstant hidroksilinimui, risperidonas metabolizuojamas į 9-hidroksi-risperidoną, kurio aktyvumas yra maždaug toks pat, kaip risperidono. Kai kuriems pacientams, su įgimtu debrisochino defektu risperidono hidroksilinimas gali sutrikti, tačiau 9-hidroksi-risperidono, kuris sudaro antipsichozinę vaisto frakciją, kiekis nekinta.
Išgerto risperidono antipsichozinės vaisto frakcijos 9-hidroksi-risperidono pusinės eliminacijos laikas yra 24 val.
Daugumos pacientų organizme risperidono apykaita (Steady-state) tampa pastovi po 1 dienos, 9-hidroksi-risperidono  po 4–5 dienų. Vartojant terapinę dozę, risperidono koncentracija plazmoje yra proporcinga dozei.
Senyvų žmonių ir pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme risperidono koncentracija kraujo plazmoje būna didesnė, o jo eliminacija lėtesnė. Sergant kepenų ligomis, risperidono koncentracija kraujo plazmoje nekinta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kitų tyrimų duomenys, liečiantys vaisto saugumą, šioje vaisto charakteristikų santraukoje nepateikiami.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tablečių šerdis:
Laktozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Karboksimetilkrakmolo natris
Talkas
Magnio stearatas.

Plėvelė
Risset 1 mg tabletė:
Hidroksipropilmetilceliuliozė
Laktozės monohidratas
Titano dioksidas (E171)
Polietilenglikolis 4000
Natrio citrato dihidratas.

Risset 2 mg tabletė:
Hidroksipropilmetilceliuliozė
Laktozės monohidratas
Titano dioksidas (E171)
Polietilenglikolis 4000
Natrio citrato dihidratas
Sunset Yellow FCF (E110).

Risset 3 mg tabletė:
Hidroksipropilmetilceliuliozė
Laktozės monohidratas
Titano dioksidas (E171)
Polietilenglikolis 4000
Natrio citrato dihidratas
Chinolono geltonasis (E104).

Risset 4 mg tabletė:
Hidroksipropilmetilceliuliozė,
Laktozės monohidratas,
Ttitano dioksidas (E171),
Polietilenglikolis 4000,
Natrio citrato dihidratas,
Chinolono geltonasis (E104),
Indigo karminas (E132).

6.2 Nesuderinamumas

Nenustatytas.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tabletės yra apelsino spalvos PVC/PVDC lakšte.
Pakuotėje 20 arba 60 tablečių

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.