Serdolect

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Serdolect 4 mg plėvele dengtos tabletės
Serdolect 12 mg plėvele dengtos tabletės
Serdolect 16 mg plėvele dengtos tabletės
Serdolect 20 mg plėvele dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Serdolect 4 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 4 mg sertindolio.
Serdolect 12 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 12 mg sertindolio.
Serdolect 16 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 16 mg sertindolio.
Serdolect 20 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg sertindolio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Plėvele dengta tabletė

Tablečių apibūdinimas:

4 mg: ovalios, geltonos, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje užrašyta “S4”.

12 mg: ovalios, rusvai gelsvos, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje užrašyta “S12”.

16 mg: ovalios, rožinės spalvos, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje užrašyta “S16”.

20 mg: ovalios, rausvos, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje užrašyta “S20”.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Šizofrenijos gydymas.

Dėl širdies ir kraujagyslių sistemos saugumo sertindolį galima skirti tik tiems ligoniams, kurie netoleravo bent vieno kito vaistinio preparato nuo psichozės.

Sertindolio neskirti ūminiais atvejais sujaudintiems pacientams, siekiant greitai sumažinti simptomus.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Sertindolis skiriamas gerti vieną kartą per parą su maistu arba be jo. Ligoniams, kuriems reikalinga sedacija, kartu galima skirti benzodiazepinų.

Pastaba. Prieš gydymą ir gydymo sertindoliu metu privaloma užrašyti EKG, žr. 4.4 skyrių.
Klinikinių turimų duomenimis, sertindolis QT intervalą pailgina labiau už kai kuriuos kitokius vaistinius preparatus nuo psichozės. Taigi, sertindolį galima vartoti tik tokiems ligoniams, kurie netoleravo bent vieno kitokio vaistinio preparato nuo psichozės.
Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas privalo griežtai laikytis saugumo priemonių, žr. 4.3 ir 4.4 skyrius.

Titravimas (dozių parinkimas)
Visus pacientus būtina pradėti gydyti 4 mg sertindolio doze per parą. Dozė didinama po 4 mg kas 4‑5 dienas, kol pasiekiama optimali palaikomoji paros dozė – 12‑20 mg. Dėl sertindolio alfa1 adrenoreceptorius blokuojančių savybių pradiniu dozės parinkimo periodu gali atsirasti ortostatinės hipotenzijos simptomų. Pradinė 8 mg dozė ar greitas dozės didinimas iš esmės sustiprina ortostatinės hipotenzijos riziką.

Palaikomasis gydymas
Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki 20 mg per parą. Tik išskirtiniais atvejais gali būti nustatyta didžiausia 24 mg paros dozė, kadangi klinikiniai tyrimai neparodė, kad, skiriant didesnę kaip 20 mg dozę, vaistinio preparato efektyvumas padidėtų. Be to, pasiekus viršutinę dozės ribą, gali dar labiau pailgėti QT intervalas.

Titravimo periodu ir palaikomojo gydymo pradžioje būtina sekti kraujospūdį.

Senyvi ligoniai
Farmakokinetinis tyrimas skirtumo tarp jaunų ir senyvų ligonių neparodė. Apie ligonius, vyresnius kaip 65 metų, klinikinių duomenų sukaupta mažai. Pradėti gydymą galima tik nuodugniai ištyrus širdies ir kraujagyslių būklę. Senyviems ligoniams dozė titruojama lėčiau ir skiriama mažesnė palaikomoji dozė (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai
Serdolect nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Inkstų veiklos sutrikimas
Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, galima skirti įprastinę sertindolio dozę (žr. 4.3 skyrių). Hemodializė sertindolio farmakokinetikos neveikia.

Kepenų veiklos sutrikimas
Ligoniams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozė parinkama palengva ir skiriama mažesnė palaikomoji dozė.

Sertindolio titravimas ligoniams, kuriems anksčiau buvo nutrauktas gydymas
Atnaujinant gydymą sertindoliu ligoniams, kurie vaistinio preparato nebevartojo trumpiau kaip vieną savaitę, sertindolio dozės parinkti iš naujo nereikia ‑ galima toliau tęsti gydymą palaikomąja doze. Kitu atveju turi būti taikoma anksčiau nurodyta titravimo schema. Prieš pradedant sertindolio titravimą iš naujo, būtina užrašyti EKG.

Perėjimas nuo gydymo kitais vaistiniais preparatais nuo psichozės
Gydymą sertindoliu galima pradėti pagal rekomenduojamą titravimo schemą, kartu nutraukiant kitų geriamųjų vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimą. Ligoniams, gydytiems organizme depą sudarančiais vaistiniais preparatais nuo psichozės, sertindolis pradedamas vartoti vietoj sekančios depą sudarančios injekcijos.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas sertindoliui arba bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai.

Nesureguliuota hipokaliemija ir hipomagneziemija.

Buvo sunki širdies kraujagyslių liga, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, aritmija ar bradikardija (<50 dūžių per minutę).

Įgimtas ilgo QT intervalo sindromas ligoniui arba jo šeimoje buvo šios ligos atvejų, taip pat kai nustatytas įgytas QT intervalo pailgėjimas (QTc ilgesnis kaip 450 ms vyrams ir ilgesnis kaip 470 ms moterims).

Vaistinių preparatų, kurie ilgina QT intervalą, vartojimas. Svarbios tokios vaistinių preparatų klasės:
- I a ir III klasės antiaritminiai vaistiniai preparatai (pvz.: chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
- kai kurie vaistiniai preparatai nuo psichozės (pvz., tioridazinas);
- kai kurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
- kai kurie antihistamininiai vaistiniai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolis);
- kai kurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz., gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Pateikiamas sąrašas nėra išsamus, nes draudžiama vartoti ir kitus vaistinius preparatus, kurie ilgina QT intervalą (pvz.: cizapridą, litį).

Sertindolio draudžiama skirti kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra stiprūs kepenų citochromo P450 3A fermentų inhibitoriai (žr. 4.5 skyrių). Svarbios tokios vaistinių preparatų klasės:
- sisteminio poveikio azolų grupės vaistiniai preparatai nuo grybelių (pvz., itrakonazolis);
- kai kurie makrolidų grupės antibiotikai (pvz.: eritromicinas, klaritromicinas);
- ŽIV proteazės inhibitoriai (pvz., indinaviras);
- kai kurie kalcio kanalų blokatoriai (pvz.: diltiazemas, verapamilis).

Pateikiamas sąrašas nėra išsamus, nes draudžiama vartoti ir kitus vaistinius preparatus, kurie stipriai slopina CYP3A fermentus (pvz., cimetidiną).

Sertindolio draudžiama skirti ligoniams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Širdies ir kraujagyslių sistema
Klinikiniai tyrimai parodė, kad sertindolis pailgina QT intervalą labiau nei kai kurie kiti vaistiniai preparatai nuo psichozės. QT intervalas pailgėja daugiau, kai skiriamos viršutinės rekomenduojamos dozės (20 mg ir 24 mg). QTc intervalo pailgėjimas, vartojant kai kurių vaistinių preparatų, siejamas su galimybe sukelti Torsade de Pointes tipo (TdP) aritmiją (galimai mirtiną polimorfinę skilvelių tachikardiją) ir staigią mirtį. Visgi klinikinių ir neklinikinių tyrimų duomenys negalėjo patvirtinti, ar sertindolis pasižymi didesniu aritmogeniniu veikimu už kitus vaistinius preparatus nuo psichozės. Todėl sertindolį galima skirti tik tiems ligoniams, kurie netoleruoja bent vieno iš kitų vaistinių preparatų nuo psichozės.

Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas privalo griežtai laikytis saugumo priemonių

EKG kontrolė
- EKG kontrolė privaloma prieš gydymą ir gydymo sertindoliu metu.
- Sertindolį vartoti draudžiama, jeigu prieš gydymą QTc intervalas ilgesnis kaip 450 ms vyrams arba ilgesnis kaip 470 ms moterims.
- Reikia užrašyti EKG prieš pradedant vartoti sertindolį, kai maždaug po trijų savaičių pasiekiama pusiausvyrinė apykaita arba 16 mg per parą dozė ir po trijų gydymo mėnesių. Palaikomojo gydymo metu EKG reikia užrašinėti kas 3 mėnesius.
- Palaikomojo gydymo metu EKG reikia užrašyti prieš kiekvieną dozės padidinimą ir padidinus dozę.
- Rekomenduojama užrašyti EKG papildomai skyrus arba padidinus dozę kartu su sertindoliu vartojamų vaistinių preparatų, kurie gali padidinti sertindolio koncentraciją (žr. 4.5 skyrių).
- Jei gydymo sertindoliu metu užregistruojamas ilgesnis kaip 500 ms QTc intervalas, sertindolio vartojimą būtina nutraukti.
- Jeigu ligoniui atsiranda simptomų, pavyzdžiui, palpitacija, traukuliai arba apalpimas, kurie gali rodyti aritmiją, gydytojas, paskyręs vaistinį preparatą, turi organizuoti skubų tokio ligonio ištyrimą, įskaitant EKG užrašymą.
- Geriausia EKG užrašyti ryte. QTc intervalą rekomenduojama apskaičiuoti pagal Bazett arba Fridericia formules.

Ligoniams, kurie kartu gydomi vaistiniais preparatai, ilginančiais QT intervalą, ar vaistiniais preparatais, slopinančiais sertindolio metabolizmą, gresia didesnė QT intervalo pailgėjimo rizika (žr. 4.3 skyrių).

Ligoniams, kuriems gresia didelė elektrolitų pusiausvyros sutrikimo rizika, prieš pradedant gydymą sertindoliu būtina nustatyti kalio ir magnio koncentraciją kraujo serume. Prieš pradedant gydymą būtina sureguliuoti per mažą kalio ir magnio koncentraciją kraujo serume. Tikrinti kalio koncentraciją kraujo serume rekomenduojama tiems ligoniams, kurie vemia, viduriuoja, gydomi kalį varančiais diuretikais, arba kai yra kitokių elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.

Dėl sertindolio alfa1 adrenoreceptorius blokuojančio aktyvumo pradiniu dozės parinkimo periodu gali atsirasti ortostatinė hipotenzija.

Vaistiniai preparatai nuo psichozės gali slopinti dopamino agonistų poveikį. Ligoniams, sergantiems Parkinsono liga, sertindolis skiriamas atsargiai.

Kai kurie SSRI, pavyzdžiui, fluoksetinas ir paroksetinas (stiprūs CYP2D6 inhibitoriai) gali didinti sertindolio koncentraciją plazmoje (koeficientas 2 ar 3). Sertindolį vartoti kartu su minėtais vaistiniais preparatais reikia labai atsargiai ir tik tada, kai laukiama nauda persveria galimą pavojų. Gali prireikti vartoti mažesnę palaikomąją sertidolio dozę ir atidžiai rašyti EKG, prieš keičiant minėtų vaistinių preparatų dozę ir po dozės pakeitimo (žr. 4.5 skyrių).

Ligoniams, kurių organizme CYP2D6 metabolizuoja silpnai, sertindolis vartojamas atsargiai (žr. 4.5 skyrių).

Vartojantiems sertindolį labai retai atsiranda hiperglikemijos arba pradinės diabeto stadijos paūmėjimo atvejų. Todėl diabetikus bei ligonius, turinčius cukrinio diabeto atsiradimo rizikos veiksnių, derėtų nuolat tinkamai stebėti.

Senyvi ligoniai
Sertindolio vartojimas su demencija susijusių psichozių ir (arba) elgsenos sutrikimų gydymui nėra patvirtintas, todėl nerekomenduojama juo gydyti senyvų ligonių, sergančiu demencija.
Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad sergantiems demencija ir vartojantiems netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės ligoniams apie 3 kartus dažniau atsiranda cerebrovaskulinių sutrikimų. Padidinto pavojaus atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Galimybės, kad pavojus gali padidėti ir vartojant kitokius vaistinius preparatus nuo psichozės ar kitai pacientų grupei, negalima atmesti. Pacientams, kuriems yra padidėjęs insulto atsiradimo pavojus, Serdolect reikia vartoti atsargiai.
Senyviems ligoniams yra ženkliai padidėjusi širdies ir kraujagyslių sunkių sutrikimų rizika, todėl skiriant sertindolio pacientams vyresniems kaip 65 metų amžiaus reikia imtis atsargumo priemonių. Gydymą galima pradėti tik nuodugniai ištyrus širdies ir kraujagyslių funkciją.

Kepenų funkcijos sutrikimas
Ligonius, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, būtina atidžiai tikrinti. Rekomenduojama lėtesnis titravimas ir mažesnė palaikomoji dozė.

Vėlyvoji diskinezija
Manoma, kad vėlyvąją diskineziją sukelia padidėjęs dopamino receptorių jautrumas bazaliniuose ganglijuose dėl vaistinių preparatų nuo psichozės sukeliamos lėtinės receptorių blokados. Klinikinių tyrimų metu gydant sertindoliu ekstrapiramidiniai simptomai išryškėjo retai (palyginti su placebu). Visgi ilgalaikis gydymas vaistiniais preparatais nuo psichozės (ypač didelėmis dozėmis) susijęs su vėlyvosios diskinezijos rizika. Jei atsiranda vėlyvosios diskinezijos simptomų, vaistinio preparato dozę būtina sumažinti arba nutraukti vaistinio preparato vartojimą.

Traukuliai
Sertindolį būtina atsargiai skirti ligoniams, kuriems buvo traukulių

Piktybinis neurolepsinis sindromas
Užregistruotas galimai mirtinų simptomų kompleksas, kartais apibūdinamas kaip piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS), buvo susijęs su vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimu. Gydant piktybinį neurolepsinį sindromą, pirmiausia reikia skubiai nutraukti vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimą.

Vartojimo nutraukimas
Staiga nutraukus vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimą nustatyta ūminio nutraukimo simptomų, pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, smarkesnis prakaitavimas ir nemiga. Be to, gali vėl atsirasti psichozės simptomų, nustatyta nevalingų judesių sutrikimų (pvz., ataksija, distonija ir diskinezija). Rekomenduojama vaistinio preparato vartojimą nutraukti laipsniškai.

Pagalbinės medžiagos
Tablečių sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

QT intervalo pailgėjimas, susijęs su sertindolio vartojimu, gali atsirasti dėl kartu skiriamų vaistinių preparatų, kurie ilgina QT intervalą. Todėl tokių vaistinių preparatų skirti kartu draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Tokia sąveika gali pasireikšti, pavyzdžiui, tarp chinidino ir sertindolio. Be to, chinidinas ne tik ilgina QT intervalą (žr. 4.3 skyrių), bet ir reikšmingai slopina CYP2D6 fermentą.

Sertindolis daugiausia metabolizuojamas citochromo P450 sistemos izofermentų CYP2D6 ir CYP3A. CYP2D6 fermentas populiacijoje yra polimorfinis. Abu izofermentus taip pat gali slopinti įvairūs psichotropiniai ir kiti vaistiniai preparatai (žr. 4.4 skyrių).

CYP2D6
Sertindolio koncentracija plazmoje padidėja (koeficientas 2 ar 3) ligoniams, kartu vartojantiems fluoksetiną arba paroksetiną (stiprūs CYP2D6 inhibitoriai). Taigi sertindolį vartoti kartu su minėtais arba kitais CYP2D6 inhibitoriais reikia labai atsargiai. Gali tekti vartoti mažesnę palaikomąją sertindolio dozę ir kruopščiai tikrinti EKG prieš keičiant tokių vaistinių preparatų dozę ir po dozės pakeitimo (žr. 4.4 skyrių).

CYP3A
Sertindolio koncentracija plazmoje šiek tiek padidėjo (<25%) ligoniams, vartojantiems makrolidų grupės antibiotikų (pvz., CYP3A inhibitorių eritromiciną) ir kalcio kanalų antagonistų (diltiazemą, verapamilį). Pasekmės ligoniams, kurių organizme CYP2D6 metabolizuoja silpnai, gali būti sunkesnės, nes sertindolio eliminacija bus paveikta tiek per CYP2D6, tiek per CYP3A fermentus. Visus ligonius, kurių organizme CYP2D6 metabolizuoja silpnai, nustatyti neįmanoma, todėl sertindolį vartoti kartu su CYP3A inhibitoriais draudžiama, nes tai gali sukelti reikšmingą sertindolio koncentracijos padidėjimą (žr. 4.3 skyrių).

Sertindolio metabolizmui didelės įtakos turi vaistiniai preparatai, aktyvinantys CYP izofermentus, ypač rifampicinas, karbamazepinas, fenitoinas ir fenobarbitalis, kurie gali sumažinti sertindolio koncentraciją kraujo plazmoje (koeficientas 2 ar 3). Dėl sumažėjusio antipsichozinio efektyvumo ligoniams, vartojantiems šiuos ar kitus vaistinius preparatus, gali prireikti padidinti sertindolio dozę iki viršutinės dozės ribos.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Ar saugu sertindolį vartoti nėštumo metu, neištirta.

Toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su gyvūnais metu sertindolis teratogeninio poveikio nesukėlė. Peri ir postnatalinių tyrimų duomenimis, dozės, kurios buvo žmogui rekomenduojamos gydomosios dozės ribose, sukėlė žiurkių palikuonių vislumo sumažėjimą (žr. 5.3 skyrių).

Dėl minėtos priežasties sertindolį vartoti nėštumo metu draudžiama.

Žindymas
Tyrimų su žindyvėms neatlikta, tačiau tikėtina, kad sertindolio patenka į motinos pieną.

Jeigu gydyti sertindoliu būtina, reikia apsvarstyti, ar galima nutraukti žindymą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Sertindolis sedacijos nesukelia, tačiau pacientui reikia patarti nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų, kol bus nustatytas individualus jautrumas vaistiniam preparatui.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu nustatyti nepageidaujami reiškiniai, kurie vartojant sertindolį reiškėsi didesniu negu 1% dažnumu ir reikšmingai skyrėsi nuo placebo (išvardyti mažėjimo tvarka): rinitas ir nosies užgulimas, ejakuliacijos sutrikimas (sumažėjęs ejakuliato tūris), galvos svaigimas, burnos džiūvimas, ortostatinė hipotenzija, kūno svorio didėjimas, periferinė edema, dusulys, parestezija ir QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 skyrių).

Ekstrapiramidiniai simptomai (EPS)
Sertindoliu gydytiems ligoniams pasireiškė panašūs nepageidaujami reiškiniai, susiję su EPS, kaip ir ligoniams, vartojusiems placebą. Be to, ligonių, kuriems reikalingas gydymas nuo EPS, klinikinių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu gydytų sertindoliu dalis nesiskyrė nuo placebu gydytų ligonių.

Kai kurios vaistinio preparato nepageidaujamos reakcijos atsiranda pradėjus gydymą ir išnyksta toliau gydant, pavyzdžiui, ortostatinė hipotenzija.

Lentelėje nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal organų sistemų klases ir dažnį:

Labai dažni (≥1/10);
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10);
Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000);
Labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Tyrimai
Dažni
Svorio padidėjimas, QT intervalo pailgėjimas, raudonosios kraujo ląstelės šlapime, baltosios kraujo ląstelės šlapime
Širdies sutrikimai
Dažni
Periferinė edema
Nedažni
Torsade de Pointes (žr. 4.4 skyrių)
Nervų sistemos sutrikimai
Dažni
Galvos svaigimas, parestezija
Nedažni
Apalpimas, traukuliai, judesių sutrikimas (ypač esant vėlyvajai diskinezijai (žr. 4.4 skyrių)
Reti
Atvejai, apibūdinami kaip piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS), susiję su sertindolio vartojimu (žr. 4.4 skyrių).
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Labai dažni
Rinitas ir nosies užgulimas
Dažni
Dusulys
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni
Burnos džiūvimas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nedažni
Hiperglikemija
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni
Ortostatinė hipotenzija (žr. 4.4 skyrių)
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Dažni
Ejakuliacijos sutrikimas (sumažėjęs ejakuliato tūris)

4.9 Perdozavimas

Sertindolio ūminio perdozavimo patirties sukaupta per mažai. Buvo mirties atvejų. Visgi ligoniai, išgėrę 840 mg dozę, pasveiko be komplikacijų. Buvo nustatyta tokių perdozavimo požymių ir simptomų: mieguistumas, neaiški kalba, tachikardija, hipotenzija ir praeinantis QTc intervalo pailgėjimas. Buvo nustatyti Torsade de Pointes (TdP) atvejų, dažniausiai vartojant sertindolį kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie taip pat sukelia TdP.

Gydymas
Ūminio perdozavimo atveju būtina atlaisvinti kvėpavimo takus ir užtikrinti, kad į juos patektų reikiamas deguonies kiekis.

Nedelsiant reikia nepertraukiamai užrašinėti EKG ir stebėti kitas gyvybines funkcijas. Jei QTc intervalas pailgėjęs, rekomenduojama, kad pacientas būtų stebimas tol, kol QTc intervalas taps normalus. Būtina atsižvelgti į sertindolio pusinės eliminacijos laiką plazmoje, kuris yra nuo 2 iki 4 parų.

Turi būti sudarytas intraveninis priėjimas ir apsvarstyta galimybė skirti aktyvintosios anglies ir vidurių laisvinamųjų vaistinių preparatų. Turi būti numatyta, kad vaistinis preparatas galėjo sukelti dauginių pažeidimų.

Specifinio priešnuodžio sertindoliui nėra. Dializės metu jis iš organizmo nepasišalina. Būtina imtis atitinkamų pagalbinių priemonių. Hipotenziją ir kraujotakos kolapsą reikia gydyti atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, skirti į veną skysčių. Jei kraujotakai palaikyti skiriama simpatomimetinių vaistinių preparatų, adrenalinas ir dopaminas vartojami atsargiai, nes beta adrenoreceptorių stimuliavimas kartu su antagonizmu alfa1 adrenoreceptoriams, vartojant sertindolį, gali pagilinti hipotenziją.

Skiriant antiaritminių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, chinidiną, dizopiramidą ir prokainamidą, kurie teoriškai gali pailginti QT intervalą, gali sustiprinti sertindolio QT intervalą ilginantį poveikį.

Jei atsiranda ūminių ekstrapiramidinių simptomų, reikia skirti anticholinerginių vaistinių preparatų. Gydytojas turi atidžiai prižiūrėti ir tikrinti ligonius, kol jie pasveiks.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – limbinei sistemai selektyvus vaistiniai preparatai nuo psichozės
ATC kodas – N05A E 03

Buvo nustatyta, kad sertindolio, kaip antipsichozinio vaistinio preparato, neurofarmakologinio veikimo spektras priklauso nuo selektyvaus mezolimbinės sistemos dopaminerginių receptorių neuronuose slopinimo ir susijęs su subalansuotu slopinančiu poveikiu centriniams dopamino D2 ir serotonino 5HT2 receptoriams, taip pat kaip ir alfa1 adrenerginiams receptoriams.

Farmakologinių tyrimų su gyvūnais duomenimis, sertindolis 100 kartų selektyviau slopina dopamino spontaninį aktyvumą mezolimbiniuose skilvelio stogo laukelio neuronuose, nei dopaminą juodosios smegenų medžiagos tankiosios dalies receptoriuose. Manoma, kad juodosios smegenų medžiagos tankiosios dalies aktyvumo slopinimas susijęs nepageidaujamu poveikiu judėjimui (EPS), kurį sukelia daugelis vaistinių preparatų nuo psichozės.

Vaistiniai preparatai nuo psichozės slopindami dopamino receptorius didina prolaktino koncentraciją serume. Ligoniams, vartojantiems sertindolį, prolaktino koncentracija išliko normali tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių (vienerių metų) tyrimų metu.

Sertindolis muskarininių ir histamino H1 receptorių neveikia. Tai patvirtinta tuo, kad nenustatyta su šiais receptoriais susijusių anticholinerginio poveikio ir sedacijos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Sertindolis eliminuojamas, vykstant metabolizmui kepenyse, vidutinis pusinės eliminacijos laikas – maždaug 3 paros. Vartojant kartines sertindolio dozes klirensas sumažėja vidutiniškai maždaug 14 l/val. (moterų klirensas maždaug 20% mažesnis nei vyrų, nors pagal kūno svorį koreguoti klirensai yra panašūs). Todėl, vartojant kartotines dozes, vaistinio preparato sankaupa dėl padidėjusio sisteminio biologinio prieinamumo yra didesnė, nei numatyta po vienkartinės dozės. Kai apykaita pusiausvyrinė, klirensas nuo dozės nepriklauso, o koncentracija plazmoje yra proporcinga dozei. Dėl citochromo P450 2D6 (CYP2D6) polimorfizmo įvairių žmonių organizme sertindolio farmakokinetika skiriasi. Ligonių, kurių organizme šių kepenų fermentų yra per mažai, sertindolio klirensas sudaro 1/2 ar 1/3 asmenų, kurių organizme CYP2D6 metabolizuoja plačiai. Todėl ligonių, kurių organizme minėti fermentai metabolizuoja silpnai (iki 10% populiacijos), plazmoje vaistinio preparato koncentracija bus 2‑3 kartus didesnė už normalią. Pagal sertindolio koncentraciją plazmoje gydomojo poveikio įvairiems ligoniams numatyti negalima, todėl individualią dozę geriausiai nustatyti pagal gydomąjį poveikį ir toleravimą.

Absorbcija
Išgertas sertindolis gerai absorbuojamas, tmax maždaug 10 valandų. Įvairaus stiprumo dozės yra bioekvivalentiškos. Maistas ir aliuminio bei magnio skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistiniai preparatai kliniškai reikšmingo poveikio sertindolio absorbcijos apimčiai ir greičiui nesukelia.

Pasiskirstymas
Išgėrus kartotines sertindolio dozes, menamas pasiskirstymo tūris (V/F) yra maždaug 20 l/kg. Su kraujo plazmos baltymais, daugiausia albuminais ir alfa1 rūgšties glikoproteinais, susijungia apie 99,5% sertindolio. Ligoniams, vartojantiems rekomenduojamą dozę, 90% nustatomos koncentracijos yra žemiau 140 ng/ml (~320 nmol/l). Sertindolis prasiskverbia į eritrocitus, santykis kraujas/plazma lygus 1,0. Sertindolis greitai prasiskverbia pro kraujo smegenų ir placentos barjerus.

Metabolizmas
Žmogaus plazmoje nustatyti du metabolitai: dehidrosertindolis (imidazolidinono žiedo oksidacija) ir norsertindolis (N dealkilinimas). Kai veikliosios medžiagos apykaita pusiausvyrinė, dehidrosertindolio ir norsertindolio koncentracijos yra atitinkamai maždaug 80% ir 40%. Sertindolio aktyvumas daugiausiai priklauso nuo nepakitusio vaistinio preparato, o metabolitai reikšmingo farmakologinio poveikio žmonėms nedaro.

Ekskrecija (išsiskyrimas)
Sertindolis ir jo metabolitai eliminuojasi labai lėtai, išgėrus radioaktyviai žymėtojo vaistinio preparato, per 14 dienų pasišalina 50‑60%. Maždaug 4% dozės nepakitusio vaistinio preparato ir jo metabolitų, kurių būna mažiau kaip 1% nepakitusio vaistinio preparato kiekio, išsiskiria su šlapimu. Kita nepakitusio vaistinio preparato ir jo metabolitų dalis pasišalina su išmatomis ‑ pagrindiniu vaistinio preparato ekskrecijos keliu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų su gyvūnais duomenimis, EKG QT intervalo pailgėjimas greičiausiai atsiranda dėl uždelsto veikimo kalio kanalų slopinimo (IKr, HERG). Tačiau sertindolis ankstyvosios antrinės depoliarizacijos triušių ir šunų širdies Purkinje skaidulose neveikė. Ankstyvoji antrinė depoliarizacija laikoma esmine Torsade de Pointes sukeliančia priežastimi. Sertindolis triušiams, kuriems pašalintas atrioventrikulinis mazgas širdyje, Torsade de Pointes skilvelių aritmijos nesukėlė, išskyrus atvejus, kai eksperimentiniu būdu buvo sukelta ūminė hipokaliemija (1,5 mmol) ar bradikardija. Visgi tyrimų su gyvūnais duomenis taikyti žmonėms, vertinant QT pailgėjimą ir aritmiją, reikia atsargiai, nes gali būti reikšmingų tarprūšinių skirtumų.

Sertindolio ūminis toksinis poveikis silpnas. Lėtinio toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir šunimis duomenimis (kai ekspozicija 3‑5 kartus didesnė už tą, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme) keliais atvejais toks poveikis pasireiškė. Toks poveikis atitiko vaistinio preparato farmakologines savybes.

Toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su gyvūnais duomenimis, sertindolis akivaizdaus teratogeninio poveikio nesukėlė. Peri ir postnatalinių tyrimų duomenimis, dozės, kurios buvo žmogui rekomenduojamos gydomosios dozės ribose (0,2 mg/kg per parą), sukėlė žiurkių palikuonių vislumo sumažėjimą, o didesnės dozės, kurios sukėlė toksinį poveikį patelei, ‑ sumažėjusį jauniklių išgyvenamumą ankstyvuoju žindymo laikotarpiu, mažesnį svorio augimą ir lėtesnę jauniklių raidą.

Suaugusiems žiurkių patinams, skiriant 0,14 mg/kg per parą ir didesnes sertindolio dozes, sutriko kergimasis ir veisimasis. Suaugusiųjų vislumo pažeidimas, kuris buvo grįžtamas, priskirtas sertindolio farmakologinėms savybėms.

Daugybės tyrimų in vitro ir in vivo duomenimis, sertindolis genotoksinio poveikio nesukėlė. Kancerogeninio poveikio tyrimai su pelėmis ir žiurkėmis parodė, kad gydomoji sertindolio dozė auglių atsiradimo grėsmės nesukelia.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys
Kukurūzų krakmolas
Laktozės monohidratas
Hidroksipropilceliuliozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Kroskarmeliozės natrio druska
Magnio stearatas.

Tabletės plėvelė
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E 171)
Makrogolis 400
ir
4 mg: geltonasis geležies oksidas (E 172)
12 mg: geltonasis geležies oksidas (E 172), raudonasis geležies oksidas (E 172)
16 mg: raudonasis geležies oksidas (E 172)
20 mg: geltonasis geležies oksidas (E 172), raudonasis geležies oksidas (E 172), juodasis geležies oksidas (E 172).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo dėžutėje ar talpyklėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

4 mg 30 tablečių lizdinės plokštelės;
100 tablečių polipropileno talpyklė.
12 mg: 28 tablečių lizdinės plokštelės;
100 tablečių polipropileno talpyklė.
16 mg: 28 tablečių lizdinės plokštelės;
100 tablečių polipropileno talpyklė.
20 mg: 28 tablečių lizdinės plokštelės;
100 tablečių polipropileno talpyklė.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.