Mirzaten

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Mirzaten 30 mg plėvele dengtos tabletės
Mirzaten 45 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Plėvele dengtoje tabletėje yra 30 mg mirtazapino.
Plėvele dengtoje tabletėje yra 45 mg mirtazapino.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė. Mirzaten 30 mg plėvele dengtos tabletės su vagele.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Didžiosios depresijos epizodas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Tabletę reikėtų nuryti nepažeistą (nekramtytą), užgeriant skysčiu.
Mirzaten rekomenduojama gerti 1 kartą per parą, prieš miegą, tačiau paros dozę taip pat galima padalyti į kelias lygias vienkartines (viena geriama rytą, kita – vakare).

Suaugusiems. Pradinė dozė – 15 mg per parą. Ji paprastai didinama tol, kol pasireikš optimalus klinikinis poveikis. Dažniausiai veiksminga būna 15‑45 mg paros dozė.

Senyviems pacientams rekomenduojamos tokios pačios dozės kaip jaunesniems suaugusiems. Senyvą pacientą, kuriam didinama Mirzaten dozė, reikėtų atidžiai stebėti, kol saugiai pasireikš patenkinamas gydomasis poveikis.

Vaikams. Nenustatyta, ar saugu ir veiksminga vartoti mirtazapiną vaikams, todėl jiems šis vaistas nerekomenduojamas.
Skiriant mirtazapino pacientams, sergantiems inkstų arba kepenų nepakankamumu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jų organizme mirtazapino klirensas gali būti mažesnis.
Mirtazapino pusinis laikas yra 20‑40 val., todėl šį vaistą galima vartoti 1 kartą per parą. Išnykus ligos simptomams, jį rekomenduojama vartoti dar 4‑6 mėn., o vėliau palaipsniui nutraukti. Reikiamomis dozėmis vartojamo mirtazapino palankaus poveikio galima tikėtis po 2‑4 savaičių. Jei gydomojo poveikio nepasireiškia, dozę galima didinti iki didžiausios – 45 mg per parą. Jei per 2‑4 savaites gydomasis poveikis vis tiek nepasireiškia, šio vaisto vartojimą reikėtų nutraukti.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas mirtazapinui arba kuriam nors kitam šio vaisto komponentui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vartojant mirtazapiną (kaip ir kitus antidepresantus), galimas kaulų čiulpų funkcijos susilpnėjimas, kuris pasireiškia granulocitopenija ar agranulocitoze. Pradėjus vartoti Mirzaten, šių sutrikimų paprastai atsiranda po 4‑6 savaičių. Jie būna laikini ir dažniausiai išnyksta baigus vartoti vaistą. Mirtazapino klinikinių tyrimų metu buvo retų laikinos agranulocitozės atvejų. Gydytojas turėtų stebėti, ar nepasireiškė infekcijos požymių, pvz., kūno temperatūros padidėjimas, gerklės perštėjimas, stomatitas. Jų pasireiškus reikėtų nutraukti šio vaisto vartojimą ir ištirti kraujo kūnelių skaičių.
Atsargumas ir reguliarus stebėjimas būtinas mirtazapino skiriant pacientams, sergantiems:
epilepsija ar organiniu sindromu (gauta nedažnų pranešimų apie tai, kad šiomis ligomis sergantiems ir mirtazapiną vartojantiems pacientams prasidėjo traukuliai);
kepenų arba inkstų nepakankamumu;
širdies ligomis (pvz., laidumo sutrikimais, krūtinės angina, neseniai patyrusiems miokardo infarktą – jiems reikia įprastinių atsargumo priemonių, o kitų vaistų kartu skiriama atsargiai);
hipotenzija.

Mirtazapino (kaip ir kitų antidepresantų) atsargiai skiriama:
jei sutrikęs šlapinimasis, pvz., dėl prostatos hipertrofijos (vis dėlto su mirtazapinu susijusių sutrikimų neturėtų pasireikšti, kadangi šio vaisto anticholinerginis poveikis yra silpnas);
pacientams, sergantiems ūmine uždarojo kampo glaukoma arba turintiems padidėjusį akispūdį (vis dėlto su mirtazapinu susijusių sutrikimų taip pat pasireikšti neturėtų, kadangi šio vaisto anticholinerginis poveikis yra silpnas);
pacientams, sergantiems cukriniu diabetu.
Pasireiškus geltai, mirtazapino vartojimą reikėtų nedelsiant nutraukti.

Gydant mirtazapinu (kaip ir kitais antidepresantais), reikėtų atsižvelgti į tai, kad:
pacientams, sergantiems šizofrenija ar kitu psichoziniu sutrikimu, gali pasunkėti psichoziniai simptomai ir sustiprėti kliedesiai;
gydoma bipolinio sutrikimo depresijos fazė gali pereiti į manijos fazę;
yra savižudybės pavojus, ypač pradedant gydymą, todėl pacientui negalima duoti daug tablečių;
antidepresantai nekelia priklausomybės pavojaus, tačiau, jų vartojimą nutraukus staiga, gali pasireikšti pykinimas, galvos skausmas ir bendras negalavimas;
senyvi pacientai dažnai būna jautresni vaistams (ypač antidepresantų nepageidaujamiems poveikiams). Mirtazapino klinikinio tyrimo, atlikto su senyvais pacientais metu, dažnesnių negu jaunesniems pacientams nepageidaujamų poveikių nepastebėta, tačiau jiems šio vaisto vartojimo patirties kol kas yra nedaug.

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metu
Mirzaten draudžiama skirti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams. Klinikinių tyrimų metu elgesio siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Mirtazapinas gali sustiprinti CNS slopinantį alkoholio poveikį, todėl šį vaistą vartojantiems pacientams reikėtų atsisakyti alkoholinių gėrimų.
Mirzaten tablečių nereikėtų vartoti kartu su MAO inhibitoriais ir 2 savaites jų vartojimą baigus.
Mirtazapinas gali sustiprinti benzodiazepinų sedatyvinį poveikį, todėl jų kartu su Mirzaten skiriama atsargiai.

4.6Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimai su gyvūnais kenksmingo mirtazapino poveikio vaisiui neparodė. Vis dėlto mirtazapino vartojimo nėščioms moterims patirties nėra, todėl joms šio vaisto galima skirti tik neabejotinai būtinais atvejais. Mirzaten vartojančioms vaisingoms moterims reikėtų naudoti kontracepcines priemones.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad su motinos pienu išsiskiria labai mažai mirtazapino, tačiau žindyvėms šis vaistas nerekomenduojamas, kadangi reikiamų tyrimų su žmonėmis neatlikta.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Mirzaten gali mažinti gebėjimą sutelkti dėmesį ir budrumą. Antidepresantus vartojantys pacientai neturėtų dirbti pavojingo darbo, kuriam reikia budrumo ir sutelkto dėmesio, pvz., darbo su technika ir vairavimo.
4.8 Nepageidaujamas poveikis

Depresija sergančius pacientus gali varginti įvairūs šios ligos simptomai, todėl kartais būna sunku įvertinti, kurių priežastis yra liga ir kurių – Mirzaten.

Dažniausi nepageidaujami poveikiai, pasireiškiantys vartojant mirtazapiną, yra:
padidėjęs apetitas ir kūno svorio prieaugis;
galvos svaigimas ar sedatyvinis poveikis (paprastai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis; sumažinus dozę, sedatyvinis poveikis paprastai nesusilpnėja, tačiau gali išnykti antidepresinis poveikis).

Retais atvejais gali pasireikšti šių nepageidaujamų poveikių:
ortostatinė hipotenzija;
manija;
traukuliai, drebulys, mioklonija;
edema ir (kartu) kūno svorio prieaugis;
ūminis kaulų čiulpų slopinimas (eozinofilija, granulocitopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija ir trombocitopenija);
padidėjusi transaminazių koncentracija serume;
egzantema.

4.9 Perdozavimas

Klinikinis perdozuoto mirtazapino saugumas nežinomas. Toksikologinių tyrimų duomenimis, perdozuotas šis vaistas kliniškai reikšmingo kardiotoksinio poveikio nesukelia. Klinikinių tyrimų duomenimis, jis nesukelia ir kitų kliniškai reikšmingų nepageidaujamų poveikių, išskyrus stiprų sedatyvinį.
Mirtazapino perdozavusiam pacientui reikėtų išplauti skrandį. Gydymas simptominis. Reikia imtis bendrųjų priemonių gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantai, ATC kodas – N06AX11

Mirzaten (mirtazapinas) yra antidepresantas, skirtas didžiajai depresijai gydyti. Mirzaten palankiai veikia šios ligos simptomus, pvz., anhedoniją, psichomotorikos sulėtėjimą, miego sutrikimus (ankstyvus prabudimus) ir kūno svorio mažėjimą.
Kiti simptomai, kuriuos gali palengvinti Mirzaten, yra interesų praradimas, mintys apie savižudybę ir nuotaikos kitimai (rytą geresnė negu vakare). Šio vaisto gydomasis poveikis paprastai pasireiškia 1-2 gydymo savaičių.
Mirtazapinas yra centrinio veikimo α2 antagonistas, skatinantis noradrenerginių ir serotoninerginių impulsų perdavimą. Serotoninerginių impulsų perdavimo sustiprėjimą lemia poveikis 5-HT1 receptoriams, kadangi 5-HT2 ir 5-HT3 receptorius mirtazapinas blokuoja. Selektyvaus 5-HT1 receptorių aktyvinimo klinikinė reikšmė antidepresiniam poveikiui dar neištirta.
Manoma, kad abu mirtazapino enantiomerai turi reikšmės šio vaisto antidepresiniam poveikiui, kadangi L(+) enantiomeras blokuoja 2 ir 5-HT2 receptorius, D(-) enantiomeras – 5-HT3 receptorius.
Sedatyvinį mirtazapino poveikį lemia šio vaisto antagonizmas histamino (H1) receptoriams. Dažniausiai šis vaistas toleruojamas gerai. Jis beveik neturi anticholinerginio poveikio ir vartojamas gydomosiomis dozėmis beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas mirtazapinas greitai ir gerai rezorbuojamas (biologinis prieinamumas – 50 %), didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per maždaug 2 val. Apie 85 % mirtazapino būna prisijungusio prie serumo baltymų. Vidutinis pusinis eliminacijos laikas yra 20-40 val., tačiau kai kurias atvejais jis buvo ilgesnis (iki 65 val.) ar trumpesnis jaunų vyrų organizme. Atsižvelgiant į pusinį laiką, šį vaistą galima vartoti 1 kartą per parą. Pusiausvyrinė koncentracija susidaro po 3-4 dienų, vėliau vaistas nesikaupia. Rekomenduojamomis dozėmis vartojamo mirtazapino farmakokinetika yra linijinio pobūdžio.
Mirtazapinas ekstensyviai metabolizuojamas ir per kelias dienas pašalinamas su šlapimu bei išmatomis. Pagrindiniai metabolizmo būdai yra demetilinimas ir oksidacija, vėliau vyksta konjugacija. Demetilintas metabolitas yra farmakologiškai aktyvus, jo farmakokinetika yra panašaus pobūdžio kaip nepakitusio mirtazapino.
Mirtazapino eliminacija gali sulėtėti dėl inkstų ar kepenų nepakankamumo.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Per os duodamo mirtazapino ūminis ir lėtinis toksiškumas bei poveikiai pelių, žiurkių, triušių ir šunų dauginimuisi yra minimalūs. Pelėms ir žiurkėms, gavusioms 240‑1010 mg/kg mirtazapino, pasireiškusio ūminio toksiškumo požymiai buvo ataksija, sumažėjęs aktyvumas, ptozė, raumenų trūkčiojimas, nenormaliai lėtas kvėpavimas ir piloerekcija. Ilgai (vienerius metus) per os didelėmis dozėmis duodamas mirtazapinas sukėlė žymų kūno svorio sumažėjimą, lengvą trumpalaikę anemiją ir trumpalaikį kepenų svorio padidėjimą. Toksinio poveikio kepenų ląstelėms požymių nerasta.
Su žiurkėmis atliktų poveikio vaisingumui tyrimų metu per os iki 100 mg/kg dozėmis (t.y. 20 kartų viršijančiomis didžiausią rekomenduojamą 45 mg paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m2) duodamas mirtazapinas poravimuisi ir apvaisinimui nekenkė. Kai mirtazapino dozė 3 kartus ar daugiau viršijo didžiausią rekomenduojamą žmogui, sutriko rujos ciklas, o kai ją viršijo 20 kartų – padažnėjo žuvimai iki implantacijos.
Tiriant poveikį reprodukcijai, mirtazapino duota per os vaikingoms žiurkių (100 mg/kg dozėmis) ir triušių (40 mg/kg dozėmis) patelėms. Pirmoji dozė atitinka 20 kartų, antroji – 17 kartų didesnę už didžiausią rekomenduojamą žmogui. Mirtazapino teratogeninio poveikio nenustatyta. Žiurkėms, gavusioms mirtazapino 20 kartų (bet ne 3 kartus) didesnėmis negu didžiausia rekomenduojama žmogui dozėmis, padažnėjo žuvimai iki implantacijos, palikuonys gimė mažesnio svorio, daugiau jų nudvėsė per pirmas tris laktacijos dienas.
Keturi tyrimai in vitro ir vienas in vivo mirtazapino mutageninio poveikio neparodė.
Ilgalaikių kancerogeninio poveikio tyrimų metu žiurkėmis, kurioms mirtazapino duota 12 kartų didesnėmis negu didžiausia rekomenduojama žmogui dozėmis, padažnėjo kepenų ląstelių navikai bei skydliaukės folikulinė adenoma, cistadenoma ar karcinoma. Taip pat kepenų navikai šiek tiek padažnėjo pelėms, 18 mėn. gavusioms mirtazapino 20 kartų didesnėmis dozėmis negu didžiausia rekomenduojama žmogui, tačiau šis pokytis laikomas rūšiai specifišku (žmogui jo pasireikšti neturėtų).

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

30 mg tabletėje:
Laktozės monohidratas,
Celiuliozės milteliai
Natrio karboksimetilkrakmolas
Gelifikuotas krakmolas
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Hipromeliozė
Dažiklis
Titano dioksidas (E171),
Dažiklis raudonas geležies oksidas (E172),
Dažiklis geltonas geležies oksidas (E172)
Talkas
Makrogolis 6000.

45 mg tabletėje:
Laktozės monohidratas
Celiuliozės milteliai
Natrio karboksimetilkrakmolas
Gelifikuotas krakmolas
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Hipromeliozė
Dažiklis titano dioksidas (E171)
Talkas
Makrogolis 6000.

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

30 plėvele dengtų tablečių po 30 mg (3 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.
50 plėvele dengtų tablečių po 30 mg (5 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.
60 plėvele dengtų tablečių po 30 mg (6 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.
90 plėvele dengtų tablečių po 30 mg (9 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.

30 plėvele dengtų tablečių po 45 mg (3 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.
50 plėvele dengtų tablečių po 45 mg (5 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.
60 plėvele dengtų tablečių po 45 mg (6 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.
90 plėvele dengtų tablečių po 45 mg (9 aliuminio folijos ir baltos PVC-PVDC folijos lapeliai po 10 tablečių) dėžutėje.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.