MoxonidinHEXAL

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
MoxonidinHEXAL 0,2
MoxonidinHEXAL 0,3
MoxonidinHEXAL 0,4
Plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 0,2 mg, 0,3 mg arba 0,4 mg moksonidino. Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. VAISTO FORMA
Plėvele dengtos tabletės.
Išvaizda. Visos tabletės yra apvalios, maždaug 6 mg skersmens. 0,2 mg tabletė yra šviesiai raudona, 0,3 mg – raudona, 0,4 mg – tamsiai raudona.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Lengvos arba vidutinio sunkumo pirminės hipertenzijos gydymas.
4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas
Suaugę žmonės
Gydymą reikia pradėti nuo mažiausios dozės. Vidutinė dienos dozė yra 0,2 mg moksonidino. Ją patariama gerti iš ryto. Jei gydomasis poveikis nepakankamas, po trijų savaičių dozę galima didinti, t. y. vartoti 0,4 mg. Ją galima gerti iš karto (geriausiai iš ryto) arba per du kartus (iš ryto ir vakare). Jei po 3 savaičių gydymo pageidaujamas poveikis vis dar nepakankamas, dozę toliau galima didinti iki didžiausios, t. y. 0,6 mg, kurią reikia gerti per du kartus (iš ryto ir vakare). Iš karto reikėtų gerti ne daugiau kaip 0,4 mg (didžiausia vienkartinė dozė), per dieną – 0,6 mg (didžiausia dienos dozė) moksonidino.
Vaisto farmakokinetikai maistas įtakos nedaro.
Moksonidino vartojimas nuo valgymo laiko nepriklauso.
Kadangi nepakanka patirties, moksonidino reikėtų nevartoti jaunesniems negu 16 metų pacientams.
Pagyvenę žmonės
Jei nesutrikusi inkstų veikla, vaistą reikia dozuoti taip pat, kaip jaunesniems žmonėms.
Inkstų veiklos sutrikimas
Jei yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis didesnis negu 30 ml/min., bet mažesnis negu 60 ml/min., vienkartinė dozė turėtų būti ne didesnė kaip 0,2 mg, dienos – 0,4 mg moksonidino. Ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas, mokonidino vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių “Kontraindikacijos”).
Kepenų veiklos sutrikimas
Pacientų, sergančių kepenų veiklos sutrikimu, klinikinių stebėjimų neatlikta. Kadangi kepenyse moksonidino metabolizuojama mažai, minėto organo veiklos sutrikimas didesnės įtakos vaisto farmakokinetikai tikriausiai nedaro, todėl ligoniams, sergantiems lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimu, moksonidiną reikia dozuoti taip pat, kaip nurodyta suaugusiems žmonėms. Ligoniams, sergantiems sunkiu kepenų veiklos sutrikimu, mokonidino vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių “Kontraindikacijos”).
4.3. Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas moksonidinui ar bet kuriai pagalbinei tablečių medžiagai.
Sinusinio mazgo silpnumo sindromas ar sinuatrialinė blokada.
Bradikardija (ramybės metu širdis susitraukinėja rečiau negu 50 kartų per minutę).
Sunkus inkstų veiklos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis mažesnis negu 30 ml/min., kreatinino koncentracija serume didesnė negu 160 mol/l).
Buvusi angioneurozinė edema.
II arba III laipsnio atrioventrikulinė blokada.
Piktybinė aritmija.
Širdies nepakankamumas (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).
Sunki išeminė širdies liga ar nestabili krūtinės angina.
Sunki kepenų liga.
4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kadangi nepakanka patirties, moksonidino patariama nevartoti, jei yra:
protarpinis šlubavimas;
Raynaudo liga;
Parkinsono liga;
epilepsija;
glaukoma;
depresija;
nėštumas ar žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių “Nėštumas ir žindymas”);
per jaunas pacientas, t. y. jaunesnis negu 16 metų.
Jei yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis didesnis negu 30 ml/min., bet mažesnis negu 60 ml/min., kreatinino koncentracija serume didesnė negu 105 mol/l, bet mažesnė negu 160 ol/l), būtina nuolat stebėti ypač gydymo pradžioje, moksonidino hipotenzinį poveikį. Tokiems ligoniams dozę reikia nustatyti labai atidžiai.
Nutraukus moksonidino vartojimą, atoveiksmio sukelto kraujo spaudimo padidėjimo iki šiol nepastebėta. Vis dėlto patariama gydymą moksonidinu nutraukti ne iš karto, bet laipsniškai per dvi savaites (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas”).
Jeigu moksonidinas yra vartojamas kartu su -adrenoblokatoriumi ir gydymą abiem vaistais reikia nutraukti, kad per daug nepadidėtų kraujospūdis, pirmiausia būtina nutraukti gydymą -adrenoblokatoriumi ir tik po to paėjus kelioms dienoms – moksonidinu.
Labai atsargiai moksonidino reikia vartoti ligoniams, kuriems yra sunkus smegenų kraujotakos nepakankamumas, periferinės kraujotakos sutrikimas ar kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas.
Kadangi nepakanka klinikinių duomenų, ar ligoniams, sergantiems vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu, moksonidino vartoti saugu, nežinoma, todėl tokiems pacientams medikamento reikia vartoti atsargiai.
Žmonėms, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės rezorbcijos nepakankamumas, šio medikamento vartoti negalima.
Žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas” bei 4.5 skyrių “Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”.
4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Moksonidino vartojant su kitokiais vaistais nuo aukšto kraujospūdžio pasireiškia stipresnis hipotenzinis poveikis.
Moksonidinas gali stiprinti triciklių antidepresantų (minėtų vaistų kartu patariama nevartoti), vaistų nuo nerimo, alkoholio, raminamųjų bei migdomųjų preparatų poveikį. Jei benzodiazepinų vartojama kartu su moksonidinu, gali pasireikšti stipresnis raminamasis poveikis. Pastarasis medikamentas, vartojamas kartu su lorazepamu, šiek tiek mažina pacientų gebėjimą pažinti.
Moksonidinas šalinamas per inkstų kanalėlius sekrecijos būdu, todėl jis gali sąveikauti su kitais minėtu būdu šalinamais vaistais, pvz., rusmenės preparatais, insulinu, sulfanilkarbamidu, nitratų dariniais, preparatais nuo reumato, hiperglikemijos, virškinimo trakto opų, alopurinoliu, kolchicinu, probenecidu, skydliaukės ekstraktais. Tolazodinas gali mažinti moksonidino poveikį. Ši sąveika priklauso nuo dozės.
4.6. Nėštumas ir žindymas
Moksonidino vartojančių nėščių moterų klinikinių stebėjimų neatlikta. Tyrimų su gyvūnais metu pastebėtas toksinis poveikis dauginimuisi (žr. 5.3 skyrių “Ikiklinikinių saugumo turimų duomenys”). Ar vaistas pavojingas žmogui, nežinoma. Moksonidino nėščioms moterims galima vartoti tik būtiniausiu atveju.
Moksonidinas išsiskiria su motinos pienu, todėl žindyvėms šio preparato reikėtų nevartoti.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus
Moksonidino įtaka gebėjimui vairuoti transportą ar valdyti mechanizmus neištirta, tačiau medikamentas gali sukelti mieguistumą ir svaigulį. Į tai reikia atsižvelgti, jei dirbami minėti darbai.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Dažniausiai, ypač gydymo pradžioje, gali džiūti burna, skaudėti galvą, atsirasti svaigulys, bendrasis silpnumas bei mieguistumas. Vaisto vartojant toliau, paprastai minėtų simptomų dažnumas ir stiprumas sumažėja.

Labai dažnas
(> 1 iš 10)
Dažnas
(> 1 iš 100, <1 iš 10)
Nedažnas
(> 1 iš 1000, <1 iš 100)
Labai retas
<1 iš 10000), įskaitant pavienius atvejus)
Psichikos sutrikimas

Mąstymo pokyčiai
Depresija, nerimas

Nervų sistemos sutrikimas
Mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys
Miego sutrikimas
Raminamasis poveikis

Virškinimo trakto sutrikimas

Pykinimas, vidurių užkietėjimas ir kitokie virškinimo trakto negalavimai

Bendrieji sutrikimai
Burnos džiūvimas
Astenija
Įvairių sričių edema, kojų silpnumas, angioedema, trumpalaikis sąmonės išnykimas, skysčio susikaupimas, blogas apetitas, paausio skausmas

Inkstų ir šlapimo latakų sistemos sutrikimas

Šlapimo susilaikymas ar nelaikymas

Odos ir poodinių audinių pažeidimas

Alerginė odos reakcija

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimas

Kepenų reakcija (uždegimas, tulžies stazė)
Akių pažeidimas

Akių sausumo ar deginimo pojūtis

Kraujagyslių sistemos sutrikimas

Kraujagyslių išsiplėtimas
Ortostatinė ar kitokia hipotenzija, galūnių parestezija, Raynaudo sindromas, periferinės kraujotakos sutrikimas

Endokrininės sistemos sutrikimas

Ginekomastija, impotencija, susilpnėjęs lytinis potraukis

4.9. Perdozavimas
Pastebėtas vienas netyčinio perdozavimo atvejis. 2 metų vaikas išgėrė nežinomą kiekį moksonidino. Manoma, kad tai galėjo būti daugiausiai 14 mg. Vaikui atsirado tokių simptomų: raminamasis poveikis, koma, hipotenzija, miozė, kvėpavimo sutrikimas. Skrandžio plovimo, gliukozės infuzijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ir kitų priemonių pagalba per 11 valandų minėti simptomai visiškai išnyko.
Atsižvelgiant į moksonidino farmakodinaminį poveikį, suaugusiems žmonėms gali pasireikšti raminamasis poveikis, hipotenzija, ortostatinės reguliacijos sutrikimas, bradikardija, burnos džiūvimas. Retai gali atsirasti vėmimas ir paradoksinis kraujospūdžio padidėjimas.
Jei yra sunkus perdozavimas, dėl galimo sąmonės sutrikimo ir kvėpavimo slopinimo patariama pacientą atidžiai stebėti. Teikiant pagalbą mažinama vaisto rezorbcija, pvz., išplaunamas skrandis (jei po perdozavimo praėjo nedaug laiko), duodama gerti aktyvuotos anglies, vidurių laisvinamųjų vaistų, ir taikomas simptominis gydymas.
Specifinio priešnuodžio nežinoma. Be bendrųjų palaikomųjų priemonių (skysčių leidimo į veną, katecholaminų), dalį moksonidino perdozavimo simptomų gali pašalinti alfa2 adrenoreceptorių blokatorius fentolaminas. Jo poveikis priklauso nuo dozės. Jei yra sunki bradikardija, rekomenduojama vartoti atropino.
5. Farmakologinės savybės
5.1. Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė. Antihipertenzinis vaistas. Centrinio poveikio antiadrenerginis preparatas.
ATC kodas. C02AC.
Įvairių tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad moksonidinas yra junginys, sukeliantis stiprų antihipertenzinį poveikį. Tyrimų duomenimis, kraujo spaudimas sumažėja dėl moksonidino poveikio centrinei nervų sistemai.
Nustatyta, kad moksonidinas selektyviai prisijungia prie smegenų kamieno I1 imidazolino receptorių. Imidazolinui jautrūs receptoriai yra susikaupę rostralinėje ventrolateralinėje pailgųjų smegenų dalyje, t. y. struktūroje, kuri kontroliuoja periferinės simpatinės nervų sistemos veiklą. Manoma, kad dėl vaisto sąveikos su I1 imidazolino receptoriais mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Šis pokytis pastebėtas ištyrus širdies, žarnų ir inkstų simpatinių nervų aktyvumą.
Moksonidinas išsiskiria iš kitų simpatikolizinių antihipertenzinių medikamentų, kadangi jo afinitetas alfa2 receptoriams, palyginti su I1 imidazolino receptoriais, yra labai mažas. Manoma, kad alfa2 receptoriai yra tarpinė grandis, per kurią centrinio poveikio vaistai nuo hyipertenzijos sukelia dažniausią nepageidaujamą poveikį, t. y. burnos džiuvimą ir raminamąjį poveikį.
Vaistas sumažina vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą ramybės ir fizinio krūvio metu.
Ar moksonidinas daro įtaką sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nežinoma.
5.2. Farmakokinetika
Rezorbcija
Išgertas moksonidinas greitai rezorbuojamas iš virškinimo trakto. Žmogaus organizmas rezorbuoja maždaug 90 % išgertos dozės. Maistas moksonidino farmakokinetikai įtakos nedaro. Vaistas beveik nesuyra pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu, todėl jo biologinis prieinamumas yra 88 %.
Pasiskirstymas
Prie plazmos baltymų prisijungia tik maždaug 7 % moksonidino. Jo tariamasis pasiskirstymo tūris (Vdss) yra 1,8 (± 0,4 l/kg). Išgėrus plėvele dengtą tabletę, didžiausia moksonidino koncentracija plazmoje atsiranda per 30 – 180 min.
Metabolizmas
Metabolizuojama tik 10 – 20 % dozės. Metabolizmo metu dažniausiai atveriamas imidazolino žiedas, todėl atsiranda 4,5-dehidromoksonidinas ir aminometanamidinas. Kraujo spaudimą 4,5-dehidromoksonidinas mažina maždaug 10 kartų, aminometanamidinas – 100 kartų silpniau, negu moksonidinas.
Šalinimas
Beveik visas moksonidinas ir jo metabolitai yra šalinami su šlapimu. Per pirmas 24 valandas su šlapimu pašalinama daugiau negu 90 %, su išmatomis – maždaug 1 % dozės. Nepakitusia forma šalinama 50 – 75 % moksonidino. Vidutinis vaisto pusinės eliminacijos iš plazmos periodas trunka 2,2 – 2,3 valandos, vidutinė pusinės eliminacijos periodo per inkstus trukmė yra 2,6 – 2,8 valandos.
Ligoniams, sergantiems vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis 30 – 60 ml/min.), AUC (plotas, kurį koordinačių sistemoje riboja vaisto koncentracijos ir laiko kreivė) padidėja 85 % ir klirensas sumažėja 52 %. Tokiems ligoniams būtina koreguoti dozavimą: per dieną jiems galima gerti ne daugiau kaip 0,4 mg, iš karto – ne daugiau kaip 0,2 mg preparato.
Jei yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis mažesnis negu 30 ml/min.), vaisto klirensas sumažėja 68 % ir pusinės eliminacijos periodas gali trukti net 7 valandas. Tokiems ligoniams vaisto vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių “Kontraindikacijos”).
Farmakokinetika vaikams
Vaikams farmakokinetikos tyrimų neatlikta.
5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įprastinių ikiklinikinių medikamento saugumo, daugkartinių dozių toksiškumo, gebėjimo skatinti mutaciją ir auglių atsiradimą bei toksinio poveikio dauginimuisi tyrimų su gyvūnais metu specifinio pavojaus žmonėms nenustatyta.
Toksinio poveikio dauginimuisi tyrimų su žiurkėmis, kurios vartojo ne didesnę kaip 6,4 mg/kg kūno svorio dozę, metu poveikio vaisingumui nepastebėta. Tyrimų su žiurkėmis, kurioms buvo sugirdoma 27 mg/kg kūno svorio arba mažesnė dozė, ir triušiais, kuriems buvo sugirdoma ne didesnė kaip 4,9 mg/kg kūno svorio dozė, duomenimis, moksonidinas teratogeninio poveikio nesukelia. Žiurkių, kurioms buvo sugirdoma 9 mg/kg kūno svorio arba mažesnė dozė, moksonidinas vaisiaus ir atsivestų jauniklių vystymosi nesutrikdė.
1.Farmaciniai duomenys
1.1.Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Laktozės monohidratas, krospovidonas, povidonas K25, magnio stearatas.
Dangalo sudėtis
Hipromeliozė, titano dioksidas (E171), makrogolis 400, raudonasis geležies oksidas (E172).
1.2.Nesuderinamumas
Nepastebėtas.
1.3.Tinkamumo laikas
2 metai.
Pasibaigus tinkamumo laikui medikamento vartoti draudžiama.
1.4.Specialios laikymo sąlygos
Vaistą reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 30 ºC temperatūroje.
1.5.Pakuotės pobūdis ir turinys
PVC, PVDC ir aliuminio lizdinės pakuotės lakštai
Pakuotė, kurioje yra 10,20,28,30,50,98, 100, 400 (20 x 20 arba 10 x 40, tik gydymo įstaigai) plėvele dengtų tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija
Specialių reikalavimų nėra.