Vesicare

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Vesicare 10 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Vesicare 10 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg solifenacino sukcinato, atitinkančio 7,5 mg solifenacino.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: laktozės monohidratas (102,5 mg)

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Vesicare 10 mg plėvele dengta tabletė yra apvali, šviesiai rožinė. Vienoje jos pusėje yra ženklas ir skaitmuo „151“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Simptominis nesuvaldomo šlapimo nelaikymo ir (ar) padažnėjusio bei priverstinio šlapinimosi, galinčio atsirasti pacientams, kuriems yra padidėjusio šlapimo pūslės aktyvumo sindromas, gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Suaugę žmonės, įskaitant senyvus

Rekomenduojama gerti po 5 mg solifenacino sukcinato kartą per parą. Prireikus dozę galima didinti ir gerti po 10 mg solifenacino sukcinato kartą per parą.

Vaikų populiacija

Vesicare saugumas ir veiksmingumas vaikams dar neištirti, todėl jo negalima vartoti vaikams.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Jeigu yra lengvas arba vidutinio laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas didesnis kaip 30 ml/min.), dozės koreguoti nereikia, o jeigu inkstų funkcijos sutrikimas sunkus (kreatinino klirensas ne didesnis kaip 30 ml/min.), reikia gydyti atsargiai ir vaistinio preparato vartoti ne daugiau kaip 5 mg kartą per parą (žr. 5.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Jeigu yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Jeigu kepenų funkcijos sutrikimas vidutinio laipsnio (7 - 9 balai pagal Child-Pugh skalę), pacientus būtina gydyti atsargiai, vaistinio preparato jiems galima vartoti ne daugiau kaip 5 mg kartą per parą (žr. 5.2 skyrių).

Vaistiniai preparatai, stipriai slopinantys citochromą P 450 3A4

Vartojant kartu su ketokonazolu ar kitu stipriu CYP3A4 inhibitoriumi (skiriant terapines pastarojo dozes), pvz., ritonaviru, nelfinaviru, itrakonazolu, negalima vartoti didesnės kaip 5 mg Vesicare dozės (žr. 4.5 skyrių).

Vartojimo metodas

Vesicare tabletę reikia vartoti per burną nesmulkintą, užgeriant skysčiu. Jos vartojimas nuo valgio laiko nepriklauso.

4.3 Kontraindikacijos 

Šlapimo susilaikymas, sunki virškinimo trakto būklė, įskaitant toksinį gaubtinės žarnos padidėjimą, generalizuota miastenija, uždaro kampo glaukoma arba tokių būklių atsiradimo rizika.

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Atliekama hemodializė (žr. 5.2 skyrių).
• Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių).
• Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ar vidutinis kepenų funkcijos sutrikimas, kai pacientas kartu gydomas stipriu CYP3A4 inhibitoriumi, pvz., ketokonazolu (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant vartoti Vesicare reikia nustatyti, ar nėra kitokių dažno šlapinimosi priežasčių (širdies nepakankamumo ar inkstų ligos). Jeigu yra šlapimo takų infekcija, reikia pradėti tinkamą antibakterinį gydymą.

Vesicare būtina atsargiai vartoti pacientams, jei yra:

• kliniškai reikšminga šlapimo pūslės obstrukcija, kelianti šlapimo susilaikymo riziką;
• obstrukcinis virškinimo trakto sutrikimas;
• pablogėjusios virškinimo trakto peristaltikos rizika;
• sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, t.y. kreatinino klirensas ne didesnis kaip 30 ml/min. (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Tokiems pacientams negalima vartoti didesnės kaip 5 mg dozės;
• vidutinio laipsnio kepenų funkcijos sutrikimas, t.y. 7 - 9 balai pagal Child-Pugh skalę (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Tokiems pacientams negalima vartoti didesnės kaip 5 mg dozės;
• kartu vartojama stiprių CYP3A4 inhibitorių, pvz., ketokonazolo (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius);
• stemplinės angos išvarža arba gastroezofaginis refliuksas, jei kartu vartojama vaistinių preparatų (pvz., bisfosfonatų), dėl kurių poveikio gali atsirasti ar paūmėti ezofagitas;
• autonominė neuropatija.

Pailgėjusio QT intervalo ir Torsade de Pointes pasireiškimo atvejų pastebėta tiems pacientams, kuriems buvo rizikos veiksnių, pavyzdžiui, anksčiau nustatytas ilgo QT intervalo sindromas ir hipokalemija.

Ar ligoniams, kuriems dėl neurogeninių priežasčių pernelyg padidėjęs šlapimo pūslę sutraukiančiojo raumens (detrusoriaus) jautrumas, vaistinio preparato vartoti saugu ir veiksminga, dar nenustatyta. 

Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės absorbcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Kai kuriems solifenacino sukcinatą vartojantiems pacientams pasireiškė angioneurozinė edema su kvėpavimo takų obstrukcija. Jeigu pasireiškia angioneurozinė edema, solifenacino sukcinato vartojimą reikia nutraukti bei skirti tinkamą gydymą ir (arba) imtis atitinkamų priemonių. 

Kai kuriems solifenacino sukcinato vartojantiems pacientams pasireiškė anafilaksinė reakcija. Jeigu pacientui pasireiškia anafilaksinė reakcija, solifenacino sukcinato vartojimą reikia nutraukti bei skirti tinkamą gydymą ir (arba) imtis atitinkamų priemonių.

Didžiausias Vesicare poveikis pasireiškia ne anksčiau kaip po 4 savaičių.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakologinė sąveika

Vaistinį preparatą vartojant kartu su kitokiu vaistiniu preparatu, kuriam būdingos anticholinerginės savybės, gali sustiprėti terapinis ir nepageidaujamas poveikis. Nustojus vartoti Vesicare, kitų anticholinerginių vaistinių preparatų galima vartoti ne anksčiau, kaip po savaitės. Terapinį solifenacino poveikį gali silpninti kartu vartojami cholinomimetikai.

Solifenacinas gali silpninti vaistinių preparatų, kurie skatina virškinimo trakto peristaltiką, pvz., metoklopramido ir cisaprido, poveikį.

Farmakokinetinė sąveika

Tyrimais in vitro įrodyta, kad terapinė solifenacino koncentracija neslopina iš žmogaus kepenų mikrosomų išskirtų CYP1A1/2, 2C9, 2C19, 2D6 ar 3A4, todėl mažai tikėtina, kad solifenacinas keistų vaistinių preparatų, kurie metabolizuojami šių CYP fermentų, klirensą.

Kitų vaistinių preparatų poveikis solifenacino farmakokinetikai

Solifenaciną metabolizuoja CYP3A4. Kartu vartojant ketokonazolo, stipraus CYP3A4 inhibitoriaus, 200 mg paros dozę, dvigubai padidėjo solifenacino AUC, o vartojant 400 mg ketokonazolo paros dozę, solifenacino AUC padidėjo trigubai. Taigi, kartu su ketokonazolu ar kitokiu terapinėmis dozėmis vartojamu stipriu CYP3A4 inhibitoriumi (pvz., ritonaviru, nelfinaviru, itrakonazolu) vartojant Vesicare, didžiausia pastarojo vaistinio preparato dozė neturi viršyti 5 mg (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ar vidutinis kepenų funkcijos sutrikimas, vienu metu vartoti solifenacino ir stipraus CYP3A4 inhibitoriaus draudžiama.

Fermentų indukcijos poveikis solifenacino ir jo metabolitų farmakokinetikai, taip pat didelio afiniteto CYP3A4 substratų poveikis solifenacino ekspozicijai neištirti. Kadangi solifenaciną metabolizuoja CYP3A4, galima farmakokinetinė sąveika su kitais didelio afiniteto CYP3A4 substratais (pvz., verapamiliu, diltiazemu) ir CYP3A4 indukuojančiais vaistiniais preparatais (pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu).

Solifenacino poveikis kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Geriamieji kontraceptikai

Vartojant Vesicare, farmakokinetinės solifenacino ir sudėtinių geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio ir levonorgestrelio) sąveikos nenustatyta.

Varfarinas

Vesicare nekeičia R-varfarino ar S- varfarino farmakokinetikos ir jų poveikio protrombino laikui.

Digoksinas

Digoksino farmakokinetikai Vesicare įtakos neturi.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie poveikį moterims, kurios pastojo vartodamos solifenacino, nėra. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio kenksmingo poveikio vaisingumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi bei palikuonių atsivedimui neparodė (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Vaistinio preparato skirti nėščioms moterims reikia atsargiai. 

Žindymas

Ar solifenacino išsiskiria su motinos pienu, nežinoma. Kadangi į pelių pieną solifenacino ir (ar) jo metabolitų patenka, ir priklausomai nuo dozės sulėtėja jauniklių augimas (žr. 5.3 skyrių), maitinančioms krūtimi moterims Vesicare vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Solifenacinas, kaip ir kitokios anticholinerginės medžiagos, gali sutrikdyti regą (matoma lyg per miglą) bei nedažnai sukelti mieguistumą ir nuovargį (žr. 4.8 skyrių). Toks poveikis neigiamai veikia gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Saugumo duomenų santrauka

Dėl farmakologinio solifenacino poveikio Vesicare gali sukelti nepageidaujamą anticholinerginį poveikį (paprastai lengvą arba vidutinio sunkumo). Nepageidaujamo anticholinerginio poveikio pasireiškimo dažnis priklauso nuo dozės.

Dažniausiai sukeliama Vesicare nepageidaujama reakcija – burnos sausmė. Ji atsirado 11 % pacientų, gydytų 5 mg solifenacino paros doze, 22 % ligonių, gydytų 10 mg paros doze, ir 4 % placebo vartojusių žmonių. Burnos sausmė dažniausiai būdavo lengva ir tik retkarčiais dėl jos tekdavo nutraukti gydymą. Paprastai vaistinį preparatą pacientai toleravo labai gerai (maždaug 99 %) ir maždaug 90 % Vesicare vartojusių ligonių baigė visą 12 savaičių trukmės tyrimo periodą.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 

* pastebėti po vaistinio preparato patekimo į rinką.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus solifenacino sukcinato gali pasireikšti ūmus antichlolinerginis poveikis. Didžiausia atsitiktinai pacientui duota solifenacino sukcinato dozė buvo 280 mg per 5 valandas. Ši dozė sąlygojo psichikos būklės pakitimus, tačiau dėl to paciento hospitalizuoti neprireikė.

Gydymas

Perdozavus solifenacino sukcinato, pacientą reikia gydyti aktyvinta anglimi. Galima plauti skrandį (jeigu nepraėjo daugiau kaip 1 valanda), bet draudžiama sukelti vėmimą. 

Apsinuodijus šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitokiais anticholinerginiais vaistiniais preparatais, galimas toliau nurodytas simptominis gydymas:

• sunkų centrinį anticholinerginį poveikį, pvz., haliucinacijas ar stiprų susijaudinimą, gydyti fizostigminu ar karbacholiu;
• traukulius ar stiprų susijaudinimą gydyti benzodiazepinais;
• esant kvėpavimo nepakankamumui, taikyti dirbtinį kvėpavimą;
• tachikardiją šalinti beta blokatoriais;
• atsiradus šlapimo susilaikymui – kateterizuoti;
• midriazę gydyti pilokarpino akių lašais ir (ar) perkelti pacientą į tamsią patalpą.

Perdozavus Vesicare, kaip ir kitų antimuskarininių medžiagų, ypatingą dėmesį reikia skirti ligoniams, kuriems yra pailgėjusio QT intervalo rizika (kai yra hipokalemija, bradikardija ir tuo pačiu metu vartojama vaistinių preparatų, ilginančių QT intervalą), ir tokiems žmonėms, kurie prieš pradėdami vartoti Vesicare, sirgo tiesiogiai susijusiomis širdies ligomis (t.y., išemine širdies liga, aritmija, staziniu širdies nepakankamumu).

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – urologiniai antispazminiai vaistai, ATC kodas – G04B D08. 

Veikimo mechanizmas

Solifenacinas - konkurencinis, specifinis cholinerginių receptorių antagonistas.

Šlapimo pūslę inervuoja parasimpatiniai cholinerginiai nervai. Acetilcholinas, veikdamas muskarininius receptorius (daugiausia M3 potipio), sutraukia šlapimo pūslės lygiuosius raumenis (detrusorių). Farmakologinių tyrimų, atliktų in vitro ir in vivo, rezultatai parodė, kad solifenacinas yra muskarininių M3 receptorių konkurencinis inhibitorius. Be to, nustatyta, kad jis yra specifinis muskarininių receptorių antagonistas, turintis mažą afinitetą (arba visai jo neturintis) įvairiems kitokiems receptoriams ir jonų kanalams.

Farmakodinaminis poveikis

Vesicare poveikis skiriant 5 mg ir 10 mg dozes buvo ištirtas atlikus keletą dvigubai koduotų, atsitiktinės atrankos, kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo vyrai ir moterys, kuriems buvo padidėjęs šlapimo pūslė aktyvumas.

Toliau esančioje lentelėje parodyta, kad vertinant pagrindinę ir antrinę vertinamąją baigtį ir 5 mg, ir 10 mg Vesicare dozės sukėlė statistiškai reikšmingą pagerėjimą palyginus su placebu. Vaisto poveikis pasireiškė per vieną savaitę nuo gydymo pradžios ir išliko stabilus 12 savaičių. Ilgalaikio atviro tyrimo rezultatai parodė, kad veiksmingumas išlieka ne mažiau kaip 12 mėnesių. Po 12 gydymo solifenacinu savaičių maždaug 50 % pacientų, kurie iki gydymo kentėjo nuo šlapimo nelaikymo, šlapimo nelaikymo epizodų nepasireiškė. Be to, 35 % ligonių pradėjo šlapintis rečiau kaip 8 kartus per parą. Padidėjusio šlapimo pūslės aktyvumo simptomų gydymas taip pat turėjo teigiamos įtakos daugeliui gyvenimo kokybės rodiklių: pagerino bendrąją savijautą, dėl šlapimo nelaikymo apribotą visuomeninę, fizinę ir socialinę veiklą, pagerino emocijas, palengvino ligos simptomus ir sunkumo rodiklius, pagerino miegą ir energijos pojūtį. 

Keturių kontroliuojamųjų III fazės tyrimų, kurių metu vaistinio preparato buvo skiriama 12 savaičių, rezultatai (susumuoti duomenys)

Pastaba: 4 pagrindinių tyrimų metu vartota Vesicare 10 mg ir placebo. Dviejų iš 4 tyrimų metu vartota ir Vesicare 5 mg, o vieno tyrimo metu ir po 2 mg tolterodino 2 kartus per parą.

Kiekviename atskirame tyrime dalyvavo ne visos ligonių grupės ir vertinti ne visi rodikliai, todėl nurodytų pacientų skaičius analizuojant rodiklius ir tiriamąsias grupes gali nesutapti.

* p-reikšmė porinei imčiai vaistinio preparato ir placebo poveikiui palyginti.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus Vesicare tablečių, didžiausia solifenacino koncentracija kraujo plazmoje (C_max) susidaro po 3‑8 val., t_max nepriklauso nuo dozės. Cmax ir plotas, kurį atriboja koncentracijos kreivė (AUC), didėja proporcingai, didinant dozę nuo 5 mg iki 40 mg. Absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 90  %. Maistas solifenacino C_max ir AUC nekeičia.

Pasiskirstymas

Solifenacino suleidus į veną, tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 600 l. Daug (maždaug 98 %) vaistinio preparato jungiasi su kraujo plazmos baltymais, visų pirma su α1 rūgšties glikoproteinu.

Biotransformacija Didžioji dalis solifenacino metabolizuojama kepenyse, visų pirma citochromo P450 3A4 (CYP3A4), tačiau egzistuoja ir kitokie metabolizmo būdai, kurie gali turėti įtakos solifenacino metabolizmui. Sisteminis solifenacino klirensas – maždaug 9,5 l/val., o galutinės pusinės eliminacijos laikas – 45‑68 val. Išgėrus solifenacino, be jo kraujo plazmoje nustatomas vienas farmakologiškai aktyvus (4R-hidroksisolifenacinas) ir trys neaktyvūs metabolitai (solifenacino N-gliukuronidas, N-oksidas ir 4R-hidroksi-N-oksidas).

Eliminacija

Pavartojus vienkartinę 10 mg [¹⁴C-ženklinto]-solifenacino dozę, per 26 paras su šlapimu išsiskyrė maždaug 70 % radioaktyvios medžiagos, o su išmatomis – 23 %. Šlapime maždaug 11 % radioaktyvios medžiagos sudarė nepakitusi veiklioji medžiaga, maždaug 18 % - N-oksido metabolitas, 9 % - 4R-hidroksi-N-oksido metabolitas ir 8 % - 4R-hydroksimetabolitas (aktyvus metabolitas).

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Vaistinio preparato, vartojamo terapinėmis dozėmis, farmakokinetika yra tiesinė.

Kitos ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai

Atsižvelgiant į amžių dozavimo keisti nereikia. Tyrimų, atliktų su senyvo amžiaus žmonėmis, rezultatai parodė, kad solifenacino ekspozicija, išreikšta AUC, pavartojus 5 mg ar 10 mg solifenacino sukcinato kartą per parą, sveikų senyvų žmonių (65 - 80 m.) ir sveikų jaunesnių žmonių (jaunesnių kaip 55 m.) buvo panaši. Senyvų žmonių organizme vidutinis absorbcijos greitis, išreikštas t_max, buvo šiek tiek lėtesnis, o galutinės pusinės eliminacijos laikas maždaug 20 % ilgesnis. Šis nedidelis skirtumas laikomas kliniškai nereikšmingu.

Farmakokinetinės solifenacino savybės vaikų ir paauglių organizme netirtos.

Lytis

Farmakokinetinėms solifenacino savybėms lytis įtakos neturi.

Rasė

Farmakokinetinėms solifenacino savybėms rasė įtakos neturi.

Sutrikusi inkstų funkcija

Solifenacino AUC ir C_max rodikliai pacientų, kuriems yra nesunkus arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, organizme reikšmingai nesiskyrė nuo sveikų savanorių. Ligonių, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas ≤ 30 ml/min.), organizme solifenacino ekspozicija buvo reikšmingai didesnė negu kontrolinės grupės tiriamųjų: C_max buvo didesnė maždaug 30 %, AUC – daugiau kaip 100 %, t_½ – daugiau kaip 60 %. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kreatinino klirenso ir solifenacino klirenso. Solifenacino farmakokinetinės savybės pacientams, kuriems atliekamos hemodializės, netirtos.

Sutrikusi kepenų funkcija

Jeigu pacientams yra vidutinio laipsnio kepenų funkcijos sutrikimas (7-9 balai pagal Child-Pugh skalę), C_max nepakinta, AUC padidėja 60 %, t_½ padvigubėja. Farmakokinetinės solifenacino savybės pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, netirtos.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, toksinio poveikio reprodukcijai, embriono ir vaisiaus vystymuisi, genotoksiškumo ir galimo kancegoriškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Tyrimo su pelėmis metu vertinant prenatalinį ir postnatalinį vystimąsi nustatyta, kad solifenacino skiriant laktuojančioms patelėms priklausomai nuo dozės kliniškai reikšmingais dydžiais sumažėja atsivestų jauniklių išgyvenamumas, jų svoris ir sulėtėja fizinis vystymasis. Pelių jaunikliams, kuriems nuo 10-osios arba nuo 21-osios dienos po gimimo buvo skiriama tokių vaistinio preparato dozių, kurios sukėlė farmakologinį poveikį, nustatytas nuo dozės priklausantis padidėjęs kritimų dažnis be prieš tai pasireiškiančių klinikinių požymių; abejose grupėse nustatytas padidėjęs kritimų dažnis lyginant su suaugusiomis pelėmis. Pelių jaunikliams, kuriems vaistinio preparato buvo skirta nuo 10-osios dienos po gimimo, preparato ekspozicija plazmoje buvo didesnė nei suaugusioms pelėms; o pelių jaunikliams, kuriems vaistinio preparato buvo skirta nuo 21‑osios dienos po gimimo, preparato sisteminė ekspozicija buvo panaši kaip ir suaugusioms pelėms. Klinikinė padidėjusio pelių jauniklių kritimo dažnio reikšmė nežinoma..

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Kukurūzų krakmolas

Laktozės monohidratas

Hipromeliozė

Magnio stearatas

Plėvelė

Makrogolis 8000

Talkas

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Talpyklė

PVC/aliuminio lizdinės plokštelės, į kurias supakuotos tabletės. 

Pakuotės dydis (lizdinė plokštelė):

3, 5, 10, 20, 30, 50, 60, 90, 100 arba 200 tablečių (gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės).

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.