Frontin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Frontin 1 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 1 mg alprazolamo.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 96 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Frontin 1 mg tabletės yra šviesiai rožinės spalvos, bekvapės, pailgos, iš abiejų pusių gaubtos, su laužimo vagele. Vienoje tabletės pusėje ir išraižyta stilizuota „E”, o kitoje – „313“. Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Trumpalaikio vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymas. 

Trumpalaikio panikos sutrikimo, su agorafobija ar be jos, gydymas. 

Alprazolamu galima gydyti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja paciento veiklą ar labai jį vargina. Negalima vartoti psichologiniam nerimui gydyti, tokiam kaip nerimas ar įtampa susiję su kasdieniniu stresu.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Optimali alprazolamo dozė yra individuali, ji priklauso nuo simptomų sunkumo ir organizmo individualaus atsako.

Nerimo sutrikimai

Gydyti būtina kiek įmanoma trumpiau. Ne ilgesnio kaip 4 savaičių trukmės gydymo pabaigoje pacientą rekomenduojama dar kartą ištirti ir nustatyti, ar reikalingas tolesnis gydymas, ypač jeigu pacientui ligos simptomai išnyko. Visas gydymas neturėtų trukti ilgiau kaip 8–12 savaičių, įskaitant ir laipsniško dozės mažinimo laikotarpį.

Tam tikrais atvejais gali prireikti ilgesnio už maksimalią gydymo trukmę gydymo. Tada gydymą galima skirti tik tada, kai paciento būklė yra pakartotinai ištirta ir įvertinta. Gydytojas turėtų žinoti, kad kai vaistinio preparato, kaip ir visų kitų benzodiazepinų, vartojama ilgą laiką, kai kuriems pacientams gali atsirasti priklausomybė nuo šio preparato.

Gydymą būtina pradėti mažiausia rekomenduojama doze. Negalima vartoti didesnės nei maksimali dozės.

Siekiant išvengti per didelio slopinimo (sedacijos), dozę reikia didinti palaipsniui. Jeigu reikia didinti vaisto dozę, pirmiausia didinama vakare vartojama vaisto dozė.

Suaugusiems (18 metų ir vyresni)

Pradinė dozė. Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 0,75–1,5 mg. Ji vartojama išdalyta į 2-3 dalis.

Palaikomoji dozė. Palaikomoji suaugusių žmonių paros dozė yra 0,5–4 mg per parą. Ji vartojama išdalyta į 2-3 dalis.

Su depresija susijęs nerimas

Suaugusieji (18 metų ir vyresni)

Pradinė dozė. Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 1,5 mg, išdalyta į 3 dalis.

Palaikomoji dozė. Palaikomoji suaugusių žmonių paros dozė yra 1,5–4,5 mg per parą. Ji vartojama išdalyta į 2-3 dalis.

Panikos sutrikimas

Suaugusieji (18 metų ir vyresni)

Pradinė dozė. Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 0,5–1 mg prieš miegą.

Palaikomoji dozė. Įprastai reikalinga didžiausia palaikomoji dozė, kuri gali būti koreguojama pagal paciento būklę. Dozė negali būti didesnė negu po 1 mg per dieną kas 3–4 paras. Daugelis pacientų gerai toleruoja 4–6 mg paros dozę suvartojamą per 3 ar 4 kartus per parą. Kai kuriems pacientams gali reikėti didžiausios dozės, iki 10 mg per parą.

Senyviems pacientams ir silpniems pacientams

Pradinė dozė. Pradinė senyvų žmonių paros dozė yra 0,5–0,75 mg. Ji vartojama išdalyta į 3 dalis.

Palaikomoji dozė. Palaikomoji senyvų žmonių paros dozė yra 0,5–0,75 mg per parą (per kelis kartus). Jei pacientas toleruoja, prireikus dozę galima palaipsniui didinti.

Pacientams, kurių inkstų ir (ar) kepenų veikla sutrikusi

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė.

Gydymo trukmė

Remiantis turimais duomenimis, nerimu ir depresija sergančius pacientus reikia gydyti 6 mėnesius, o sergančius panikos sutrikimu – iki 8 mėnesių.

Gydymo nutraukimas

Norint nutraukti alprazolamo vartojimą, dozę reikia mažinti palaipsniui, remiantis medicininės praktikos reikalavimais. Alprazolamo paros dozę patariama mažinti ne daugiau nei po 0,5 mg kas 3 paras. Kai kuriems pacientams gali prireikti dozę mažinti dar lėčiau (žr. 4.4 skyrių). Rekomenduojama pirmiausia sumažinti vidurinę paros dozę.

Vaikų populiacija

Alprazolamo saugumas ir veiksmingumas netirtas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams, taigi vaikams iki 18 metų Frontin vartoti nerekomenduojama

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems benzodiazepinams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Sunkioji miastenija.
• Uždarojo kampo glaukoma.
• Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
• Miego apnėjos sindromas.
• Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių gydant Frontin pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas.

Panikos sutrikimai yra susiję su pirminiu ar antriniu didžiuoju depresiniu sutrikimu bei (negydant) savižudybių skaičiaus padidėjimu. Atsižvelgiant į tai, didesnėmis Frontin dozėmis gydant pacientus, sergančius panikos sutrikimais, reikėtų laikytis tokių pat atsargumo priemonių, kokių laikomasi bet kuriuo psichotropiniu vaistiniu preparatu gydant depresija sergančius pacientus ir kitais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad galbūt pacientas turi slaptų minčių ar planų, susijusių su savižudybe.

Jei yra didžioji depresija ar su depresija susijęs nerimas, tokiam pacientui depresijos negalima gydyti vien benzodiazepinais ar į juos panašiais preparatais, kadangi gali atsirasti ar didėti savižudybės rizika. Dėl šios priežasties alprazolamo reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra depresija pasireiškiančio sutrikimo ar polinkio į savižudybę požymių ir simptomų.

Senyviems pacientams reikia skirti sumažintą dozę (žr. 4.2 skyrių).

Benzodiazepinų reikia labai atsargiai skirti pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu ar kitokiais vaistiniais preparatais (žr. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika).

Priklausomybė

Dėl benzodiazepinų vartojimo gali atsirasti fizinė ir psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika yra ir pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais. Priklausomybė nuo vaistinio preparato gali atsirasti vartojant gydomąją dozę ir (arba) pacientams, kurie neturi rizikos veiksnių. Priklausomybės nuo vaistinio preparato atsiradimo rizika didėja, jei tuo pat metu vartojami keli benzodiazepinai (nepriklausomai nuo to, ar nuo nerimo, ar nemigai gydyti). Gauta pranešimų apie piktnaudžiavimo atvejus.

Siekiant išvengti priklausomybės išsivystymo, benzodiazepinų reikia vartoti tik esant indikacijoms, neviršijant nustatytos dozė ir kiek galima trumpiau.

Nutraukimo simptomai

Jeigu pasireiškia fizinė priklausomybė, nutraukus gydymą atsiranda nutraukimo simptomų. Tai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas, įtampa, neramumas, sumišimas, dirglumas ir miego sutrikimai. Sunkiais atvejais pasireiškia tokie simptomai: derealizacija, depersonalizacija, klausos aštrumo padidėjimas, tirpulys ir dilgčiojimas galūnėse, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, haliucinacijos ir epilepsijos priepuoliai.

Nutraukiant gydymą alprazolamu, dozę būtina mažinti laipsniškai, vadovaujantis geros klinikinės praktikos taisyklėmis. Alprazolamo paros dozę rekomenduojama mažinti ne daugiau kaip 0,5 mg kas tris dienas. Kai kuriems pacientams dozę gali reikėti mažinti dar lėčiau.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė turi būti kiek galima trumpesnė (žr. Dozavimas ir vartojimo metodas), ji priklauso nuo indikacijos, bet nerimo ir depresijos atveju gydymas turi trukti ne ilgiau kaip 8–12 savaičių ir 8 mėnesius panikos sutrikimų atveju, įskaitant dozės mažinimo laikotarpį. Gydymą pratęsti galima tik iš naujo įvertinus paciento būklę.

Gali būti naudinga gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo kursas bus ribotas, ir aiškiai paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Be to, svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie atoveiksmio sindromo galimybę, kad būtų sumažintas galimas su tokių simptomų atsiradimu susijęs nerimas nutraukiant vaistinio preparato vartojimą. Gauta duomenų, kad vartojant trumpo poveikio benzodiazepinų, nutraukimo sindromas gali pasireikšti laikotarpiu tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė. Jei vartojama ilgo poveikio benzodiazepinų, pacientą svarbu įspėti, kad jis jų nekeistų trumpo poveikio benzodiazepinais, nes gali atsirasti nutraukimo simptomų.

Amnezija

Benzodiazepinai, gali sukelti anterogradinę amneziją. Toks poveikis dažniausiai pasireiškia per keletą valandų po vaistinio preparato pavartojimo.

Psichinės ir paradoksinės reakcijos

Vartojant benzodiazepinus gali pasireikšti neramumas, susijaudinimas, dirglumas, pykčio priepuoliai, manija, įniršis, košmarai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kiti elgesio sutrikimai. Jei pasireiškia minėtas poveikis, vaisto vartojimą būtina nutraukti. Šios reakcijos dažniau kyla vaikams ir senyviems pacientams.

Pripratimas

Jei benzodiazepinų vartojama kartotinai kelias savaites, migdomasis jų poveikis gali susilpnėti.

Alprazolamo efektyvumas sergant depresija, susijusia su psichoziniais simptomais, dvipoliu nuotaikos sutrikimu ar endogenine depresija, nenustatytas.

Kiekvienoje tabletėje yra 96 mg laktozės monohidrato, todėl šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojant alprazolamą ir CNS slopinančias medžiagas, antiepilepsinius vaistinius preparatus, antihistamininius vaistinius preparatus ir alkoholį gali sustiprėti centrinę nervų sistemą slopinantis poveikis.

Alprazolamo kartu su alkoholiu vartoti nerekomenduojama. Kartu su CNS slopinančiomis medžiagomis alprazolamo rekomenduojama vartoti atsargiai. Jei kartu su alprazolamu vartojama antipsichozinių vaistinių preparatų (neuroleptikų), migdomųjų preparatų, anksiolitikų ar raminamųjų preparatų, antidepresantų, narkotinių analgetikų, vaistinių preparatų nuo epilepsijos, anestetikų ir raminamąjį poveikį sukeliančių antihistamininių vaistinių preparatų, gali sustiprėti centrinę nervų sistemą slopinantis poveikis. Jei kartu vartojama narkotinių analgetikų, gali sustiprėti euforija ir sustiprėti psichologinė priklausomybė.

Jei alprazolamo vartojama kartu su jo metabolizmą keičiančiais preparatais, gali pasireikšti farmakokinetinė sąveika.

CYP3A inhibitoriai

Medžiagos, kurios slopina tam tikrus kepenų fermentus (ypač citochromą P4503A4), gali didinti alprazolamo koncentraciją ir stiprinti poveikį. Klinikinių ir in vitro alprazolamo tyrimų bei klinikinių preparatų, kurių metabolizmas yra panašus į alprazolamo, tyrimų metu gauta duomenų apie alprazolamo ir daugelio vaistinių preparatų esamą įvairaus laipsnio sąveiką ar galimą sąveiką. Remiantis turimais duomenimis apie sąveikos laipsnį ir pobūdį, padarytos toliau išvardytos rekomendacijos.

• Alprazolamo nerekomenduojama vartoti kartu su ketokonazolu, itrakonazolu ar kitais azolų tipo preparatais nuo grybelių infekcijos.
• Nefazodonas ar fluvoksaminas kartu vartojamo alprazolamo AUC didina maždaug 2 kartus. Alprazolamo vartoti kartu su nefazodonu, fluvoksaminu ir cimetidinu rekomenduojama atsargiai, be to, būtina apsvarstyti dozės sumažinimą.
• Alprazolamo rekomenduojama atsargiai vartoti kartu su fluoksetinu, propoksifenu, geriamaisiais kontraceptikais, diltiazemu ir makrolidų grupės antibiotikais, tokiais kaip eritromicinas, klaritromicnas ir troleandomicinas.

CYP3A4 inhibitoriai

Kadangi alprazolamo metabolizme dalyvauja CYP3A4, šio fermento induktoriai gali skatinti alprazolamo metabolizmą.

ŽIV proteazės inhibitorių (pvz., ritonaviro) ir alprazolamo sąveika yra kompleksinė ir priklauso nuo ekspozicijos laiko. Trumpalaikės, mažos ritonaviro dozės labai sumažina alprazolamo klirensą, pailgina pusinės eliminacijos laiką ir sustiprina klinikinį poveikį. Vis dėl to, jei ritonaviro ekspozicija ilga, CYP3A indukcija persveria šį slopinimą. Dėl šios sąveikos alprazolamo dozę reikia koreguoti arba jo vartojimą nutraukti. 

- Metronidazolis, ir ne taip ryškiai sertralinas ir paroksetinas gali didinti alprazolamo koncentraciją kraujo plazmoje ir jo aktyvumą.

- Alprazolamas gali padidinti ličio koncentraciją kraujo plazmoje, todėl būtina tai stebėti;

- Taip pat alprazolamas gali padidinti kartu vartojamo imipramino, desipramino (trečdaliu) ir digoksino koncentraciją kraujo plazmoje.

- Alprazolamas sustiprina miorelaksantų poveikį.

Pacientus, vartojančius anksčiau minėtų preparatų, būtina atidžiai stebėti.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenys apie su benzodiazepinų vartojimo susijusį teratogeninį poveikį, poveikį postnataliniam vystymuisi ir elgesiui yra nenuoseklūs. Didelės apimties kohortos tyrimais paremti duomenys rodo, kad benzodiazepinų ekspozicija pirmuoju nėštumo trimestru nėra susijusi su sunkių apsigimimų rizikos padidėjimu. Vis dėl to kai kurių ankstyvųjų atvejo kontrolės tyrimų metu gauta duomenų apie burnos nesuaugimo rizikos padidėjimą du kartus.

Nustatyta, kad antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu didelėmis dozėmis vartojami benzodiazepinai slopina vaisiaus aktyvius judesius ir mažina širdies ritmo svyravimus.

Jei dėl medicininių priežasčių benzodiazepinų (net ir mažomis dozėmis) vartojama nėštumo pabaigoje, gali atsirasti glebaus naujagimio sindromas, pvz., ašinė hipotonija ir žindymo sutrikimų, sukeliančių kūno svorio didėjimo sulėtėjimą. Tokie požymiai būna laikini, tačiau jie gali trukti nuo 1 iki 3 savaičių (tai priklauso nuo preparato pusinės eliminacijos laiko). Jei vartojamos didelės dozės, naujagimiui gali pasireikšti kvėpavimo depresija ar apnėja ir hipotermija. Be to, kelias dienas po gimimo naujagimiui gali būti nutraukimo sindromas, kurio simptomai yra labai stiprus jaudrumas, ažitacija ir tremoras (šis sindromas galimas net tuo atveju, jei glebaus naujagimio sindromo neatsiranda). Nutraukimo simptomų atsiradimo po gimimo laikas priklauso nuo preparato pusinės eliminacijos laiko.

Alprazolamo nėštumo laikotarpiu vartoti negalima, nebent klinikinė moters būklė yra tokia, kad alprazolamo vartoti būtina. Jei alprazolamo vartoja nėščia moteris arba pastojama jo vartojimo laikotarpiu, pacientę reikia informuoti apie galimą pavojų vaisiui.

Jei gydymas alprazolamu yra būtinas nėštumo pabaigoje, nerekomenduojama vartoti didelių dozių, be to, būtina stebėti, ar naujagimiui neatsiranda nutraukimo simptomų ir (arba) glebaus naujagimio sindromo.

Žindymas

Nors su moters pienu alprazolamo išsiskiria nedaug, jo žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Raminamasis poveikis, amnezija, sutrikusi koncentracija ir sutrikusi raumenų funkcija gali turėti neigiamos įtakos gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jeigu pacientas pakankamai išsimiega, budrumo sumažėjimo rizika padidėja (žr. sk. „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”).

Kadangi alprazolamas veikia paciento psichomotoriką, pradėjus gydymą šiuo preparatu tam tikrą laiką (nustatoma kiekvienu atveju) negalima vairuoti ir valdyti mechanizmų. Vėliau apribojimai turėtų būti nustatomi individualiai kiekvienam pacientui.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau pateiktas nepageidaujamos poveikis pastebėtas vartojant alprazolamą, jo dažnis apibūdinamas taip:

Labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100, < 1/10), nedažni (≥ 1/1 000, < 1/100), reti (≥ 1/10 000, < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). 

Alprazolamo vartojimas (net gydomosiomis dozėmis) gali sukelti fizinę priklausomybę, gydymo nutraukimas gali sukelti nutraukimo ar atoveiksmio sindromą. Gali atsirasti psichinė priklausomybė.

Gauta duomenų apie piktnaudžiavimą benzodiazepinais (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Šio vaistinio preparato, kaip ir kitokių benzodiazepinų, perdozavimo atveju pavojaus gyvybei kilti neturėtų, išskyrus atvejus, kai kartu vartojama kitokių CNS slopinančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Gydant bet kurio vaistinio preparato perdozavimo atveju, reikia pagalvoti, kad pacientas galėjo pavartoti keletą vaistinių preparatų.

Perdozavus geriamųjų benzodiazepinų, sąmoningam pacientui reikia sukelti vėmimą (per vieną valandą), o nesąmoningam pacientui – išplauti skrandį (kvėpavimo takai turi būti apsaugoti). Jei skrandžio ištuštinimas palankaus poveikio nesukelia, būtina vartoti aktyvintosios anglies absorbcijai sumažinti. Ypač svarbu intensyvios terapijos skyriuje stebėti kvėpavimo ir kardiovaskulines sistemas.

Perdozavimo atveju dažniausiai pasireiškia centrinės nervų sistemos aktyvumo slopinimas, kurio išraiška gali būti nuo mieguistumo iki komos. Lengvų perdozavimo atvejų simptomai yra mieguistumas, sumišimas ir letargija. Sunkesniais atvejais pasireiškia ataksija, hipotonija, hipotenzija, kvėpavimo slopinimas, retais atvejais koma ir labai retais atvejais mirtis. 

Kaip priešnuodį galima skirti vartoti flumazenilį.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – benzodiazepinai, ATC kodas – N05BA12. 

Alprazolamas yra nerimą mažinantis benzodiazepinų grupės vaistas (tiazolo žiedą turintis benzodiazepinas).

Alprazolamas turi panašias kokybines savybes kaip benzodiazepinai: pasižymi nerimo mažinamuoju, raminamuoju bei migdomuoju, traukulių malšinamuoju ir raumenų atpalaiduojamuoju poveikiu.

Vis dėl to kiekybiniu požiūriu benzodiazepinų farmakodinaminės savybės skiriasi, todėl jie vartojami skirtingais atvejais.

Alprazolamo poveikis, kaip ir kitų benzodiazepinų poveikis, pasireiškia jam prisijungus prie GASR_A receptorių benzodiazepinų jungimosi vietų. Taip CNS sustiprėjus nervinio impulso perdavimui per GASR_A receptorius, sumažinamas atitinkamų neuronų aktyvumas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Alprazolamas yra greitai absorbuojamas. Išgėrus vaisto didžiausia koncentracija plazmoje susidaro praėjus 1–2 val. Vidutinis alprazolamo pusperiodis yra 12–15 val.

Pasiskirstymas

80% vaisto jungiasi prie plazmos baltymų.

Biotransformacija ir eliminacija

Alprazolamas yra metabolizuojamas dalyvaujant kepenų citochromo P-450 fermentams. Pagrindiniai metabolitai yra alfa-hidroksialprazolamas ir benzofenono dariniai. Šių metabolitų kiekis plazmoje yra labai nedidelis. Biologinis alfa-hidroksialprazolamo aktyvumas yra maždaug dvigubai silpnesnis už alprazolamo. Benzofenono dariniai yra neveiklūs.

Alprazolamo plazmos klirensas yra 1,1 ml/min./kg kūno svorio. Veiklių metabolitų pusinės eliminacijos laikas yra toks pat kaip ir nepakitusio junginio. Alprazolamas ir jo metabolitai yra šalinami daugiausiai su šlapimu. Vaisto kaupimosi nestebėta.

Pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas ar pacientų, kurių kepenys yra pažeisti alkoholio, taip pat senyvo amžiaus pacientų organizme alprazolamo farmakokinetika yra pakitusi, todėl šiems pacientams gali reikti skirti mažesnes dozes. Ypatingą dėmesį reikia skirti pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Alprazolamas nesukėlė mutageninio poveikio Ames mėginiuose in vitro. Alprazolamas nesukėlė chromosomų aberacijų mikrobranduolių mėginiuose in vivo žiurkėms vartojant didžiausią tirtą 100 mg/kg dozę, kuri yra 500 kartų didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg paros dozę žmogui.

Dvejus metus trukusių alprazolamo biologinių tyrimų metu vartojant iki 30 mg/kg paros dozes žiurkėms (150 kartų didesnes už didžiausią rekomenduojamą 10 mg paros dozę žmogui) ir iki 10 mg/kg paros dozes pelėms (50 kartų didesnes už didžiausią rekomenduojamą 10 mg paros dozę žmogui) kancerogeninio poveikio požymių nepastebėta.

Alprazolamas nesutrikdė žiurkių vislumo vartojant didžiausią tirtą 5 mg/kg paros dozę, kuri yra 25 kartus didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg paros dozę žmogui.

Žiurkes dvejus metus gydant 3, 10 ir 30 mg/kg alprazolamo paros dozėmis (nuo 15 iki 150 kartų didesnėmis už didžiausią rekomenduojamą 10 mg paros dozę žmogui), pastebėtos nuo dozės priklausomo kataraktos (patelėms) ir ragenos vaskuliarizacijos (patinams) atvejų padažnėjimo tendencijos. Šie pokyčiai neišnyko praėjus 11 mėnesių po gydymo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Frontin 1 mg tabletės

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Natrio laurilsulfatas

Kukurūzų krakmolas

Magnio stearatas

Mikrokristalinė celiuliozė

Laktozės monohidratas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

Frontin 1 mg tablečių – 3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartoninė dėžutė, kurioje yra rudo stiklo buteliukas su balto plastiko vaikų neatidaromu uždoriu ir pakuotės lapelis. Buteliuke yra 30 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.