Budiair

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Budiair 200 mikrogramų/dozėje suslėgtas inhaliacinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvieno dozatoriaus paspaudimu išpurškiama 200 mikrogramų budezonido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Suslėgtas inhaliacinis tirpalas. 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Lengvos, vidutinio sunkumo bei sunkios nuolatinės astmos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Dozavimas parenkamas individualiai ir priklauso nuo ligos sunkumo bei gydymo fazės.

Jei pacientas Budiair pradeda vartoti vietoje kitų inhaliuojamųjų preparatų, gydymas turi būti individualizuotas.

Reikia atsižvelgti į prieš tai vartotą veikliąją medžiagą, dozavimą bei įpurškimo būdą.

Suaugę žmonės ir paaugliai. Jeigu astma sunki, pradedant gydyti inhaliuojamaisiais kortikosteroidais arba mažinant ar nutraukiant gydymą geriamaisiais kortikosteroidais, rekomenduojama 2‑4 kartus per parą vartoti 200 mikrogramų dozę (vieną inhaliaciją). Kol astma yra sunki, paros dozę galima didinti daugiausia iki 1600 mikrogramų. Palaikomoji dozė individualiai parenkama tokia, kad vartojant mažiausią kiekį preparato būtų nuslopinti simptomai: paprastai pakanka vienos inhaliacijos (200 mikrogramų) per parą.

6‑12 metų vaikai. Paprastai gydoma 200 mikrogramų paros doze (viena inhaliacija). Jei reikia, paros dozę galima didinti daugiausia iki 400 mikrogramų. Kokio amžiaus vaikus galima pradėti gydyti šiuo preparatu, priklauso nuo gebėjimo taisyklingai jį vartoti. Dozę reikia mažinti iki mažiausios, kurią vartojant palaikoma gera astmos kontrolė.

Pacientai, negydyti kortikosteroidais. Gydomasis budezonido poveikis paprastai pasireiškia per 10 dienų nuo gydymo pradžios, bet jei sekrecija iš bronchų gausi (tai mažina veikliosios medžiagos absorbciją per gleivinę), rekomenduojama trumpai (maždaug dvi savaites) kartu vartoti geriamųjų kortikosteroidų. Pradedama gydyti visa reikiama geriamojo preparato doze, vėliau ji laipsniškai mažinama, kol tampa pakankamas tik palaikomasis gydymas Budiair. Jeigu astmos paūmėjimą sukėlė bakterinė infekcija, būtina skirti antibiotikų bei didinti Budiair dozę.

Pacientai, gydyti kortikosteroidais. Kai pacientas vietoj geriamųjų kortikosteroidų pradeda vartoti Budiair, reikia specialių atsargumo priemonių, kadangi pogumburio funkcija po ilgalaikio gydymo geriamaisiais kortikosteroidais atsinaujina iš lėto. Budiair pradedama gydyti, kai paciento būklė tampa reliatyviai stabili. Gydymą geriamaisiais kortikosteroidais greta Budiair būtina tęsti maždaug 10 dienų, vėliau jų dozė laipsniškai mažinama ir paliekama mažiausia, kurią vartojant kartu su Budiair būklė laikosi stabili. Dažniausiai geriamųjų preparatų vartojimą pavyksta nutraukti visiškai, nors kai kada gali tekti vartoti nedidelę palaikomąją jų dozę. Kartais, kai vietoj geriamųjų preparatų pradedama vartoti Budiair, gali silpnėti sisteminis steroidų poveikis, todėl gali atsirasti rinitas, egzema, galvos skausmas, raumenų bei sąnarių skausmas ir retai pykinimas bei vėmimas. Jei tokių reiškinių atsiranda, gydytojas turi spręsti, ar tęsti gydymą inhaliuojamuoju preparatu. Fiziologinė natūraliųjų kortikosteroidų gamyba gali atsinaujinti lėtai, todėl tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sunkios infekcijos, traumos ar operacijos sukelto fizinio streso atvejais, gali prireikti kartu su Budiair vartoti geriamųjų kortikosteroidų. Be to, neilgai kartu vartoti geriamųjų steroidų gali prireikti, kai astma paūmėja, ypač jei daugėja gleivių kamščių bei didėja jų klampumas. Svarbiausia, kad pacientas laikytųsi vartojimo instrukcijų.

Vartojimo metodas

Vartojant reikia atlikti toliau išvardytus veiksmus.

Pakuotė, kurioje yra įprastinis purkštuvas

Gydymo sėkmė priklauso nuo to, ar taisyklingai naudojamasi inhaliatoriumi.

Inhaliatoriaus tinkamumo patikrinimas. Jei inhaliatoriumi pradedama naudotis pirmą kartą arba po trijų ir daugiau dienų pertraukos, pirmiausia patikrinamas jo tinkamumas: švelniai spaudžiant už šonų, nuo kandiklio nuimamas apsauginis dangtelis ir viena dozė išpurškiama į orą.

Būtina laikytis toliau išvardytų naudojimosi inhaliatoriumi taisyklių.

1. Inhaliatorius laikomas nykščiu bei rodomuoju pirštu taip, kad kandiklis būtų nukreiptas žemyn.
2. Nuimamas apsauginis kandiklio dangtelis.
3. Tolygiai iškvepiama, po to kandiklis stipriai suspaudžiamas lūpomis.
4. Tolygiai ir giliai įkvepiama pro burną, tuo pačiu metu rodomuoju pirštu paspaudžiant inhaliatoriaus viršų. Po inhaliacijos kvėpavimas sulaikomas kiek įmanoma ilgiau.

Įpurškus tiek dozių, kiek skirta, ant kandiklio vėl uždedamas apsauginis dangelis.

Kandiklis visą laiką turi būti švarus. Valant jis nuimamas nuo slėginės talpyklės ir išplaunamas drungnu vandeniu, vėliau paliekamas visiškai išdžiūti šiltoje vietoje. Vengti labai karštos aplinkos.

Jei preparatą inhaliuoja vaikas, jį turi prižiūrėti suaugęs žmogus. Inhaliacijos metu naudinga užspausti vaiko nosį.

Pakuotė, kurioje yra purkštuvas su „Jet“ tipo tarpine

Vartojant reikia atlikti toliau išvardytus veiksmus.

1. Jet neparuoštas naudojimui.
2. Nuo Jet kandiklio nuimamas apsauginis dangtelis ir inhaliatorius laikomas apverstas (talpyklė nukreipta į viršų).
3. Tolygiai iškvepiama, po to kandiklis stipriai suspaudžiamas lūpomis.
4. Slėginė talpyklė paspaudžiama rodomuoju pirštu ir giliai įkvepiama (tai galima padaryti ir po kelių sekundžių, pro Jet galima keletą kartų ramiai įkvėpti).
5. Įkvėpus kiek įmanoma ilgiau sulaikomas kvėpavimas, po to Jet kandiklis uždengiamas apsauginiu dangteliu.
6. Jet purkštuvas visą laiką turi būti švarus. Jis nuimamas nuo slėginės talpyklės ir išplaunamas drungnu vandeniu, vėliau paliekamas visiškai išdžiūti šiltoje vietoje. Vengti labai karštos aplinkos.

Po inhaliacijos ligonis turi praskalauti burną vandeniu (tai sumažina burnos ertmės ir ryklės kandidamikozės pavojų) (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Budiair neskirtas ūmiam astmos priepuoliui palengvinti. Tokiu atveju reikia trumpo poveikio bronchus plečiančio preparato.

Pacientą reikia mokyti, kaip taisyklingai naudotis inhaliatoriumi.

Budiair skirtas astmos profilaktikai, todėl svarbu, kad ligonis reguliariai vartotų paskirtas dozes tiek laiko, kiek gydytojo nurodyta, bei nenutrauktų gydymo staiga. Jeigu yra skrandžio opa, gydymo metu rekomenduojama atidi medikų priežiūra. 

Pereinant nuo geriamųjų kortikosteroidų prie inhaliuojamųjų bei vėliau, pacientui būtina ypatinga priežiūra. Prieš pridedant prie įprastinių sisteminio poveikio kortikosteroidų dozių dideles inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozes, paciento būklė turi būti stabili (taip pat žr. 4.2 skyrių). Maždaug po 10 dienų pradedamas sisteminio poveikio kortikosteroidų vartojimo nutraukimas, laipsniškai mažinant jų dozę iki įmanomos mažiausios. Gali pavykti sisteminio poveikio kortikosteroidus visiškai pakeisti inhaliuojamaisiais. Jei pacientų, kuriems gydymas sisteminio poveikio kortikosteroidais pakeistas inhaliuojamaisiais, antinksčių žievės funkcija yra pablogėjusi, streso atvejais gali tekti papildomai vartoti sisteminio poveikio gliukokortikoidų.

Vietoj geriamųjų preparatų pradėjus vartoti inhaliuojamąjį budezonidą, gali atsinaujinti anksčiau sisteminio poveikio kortikosteroidų nuslopinti simptomai: rinitas, egzema, galvos skausmas, raumenų bei sąnarių skausmas, retai pykinimas bei vėmimas. Šių sutrikimų šalinimui reikalingas specifinis gydymas.

Pradėjus mažinti sisteminio poveikio gliukokortikoidų vartojimą, kai kuriems pacientams gali pablogėti savijauta, nors kvėpavimo funkcija nepakinta ar net pagerėja. Tokiems pacientams reikia nurodyti tęsti gydymą inhaliuojamuoju budezonidu ir mažinti sisteminio poveikio kortikosteroidų vartojimą, nors klinikiniai požymiai, pavyzdžiui, rodantys antinksčių nepakankamumą, ir pasunkėja.

Pacientams, kuriuos reikėjo skubiai gydyti didelėmis kortikosteroidų dozėmis arba kurie inhaliuojamųjų kortikosteroidų vartojo ilgai didžiausiomis rekomenduojamosiomis dozėmis, gali išlikti antinksčių funkcijos susilpnėjimo pavojus. Tokiems pacientams gali atsirasti antinksčių nepakankamumo požymių ir simptomų prieš skubias ar planines operacijas, galinčias sukelti stresą; tokiu atveju būtina apsvarstyti papildomą sisteminį gydymą kortikosteroidais.

Kaip ir vartojant kitų inhaliuojamųjų preparatų, galimas paradoksinis bronchų spazmas: iškart po įpurškimo pasunkėja švokštimas. Jei tai pasireiškia, gydymą reikia nedelsiant nutraukti, įvertinti paciento būklę ir, jei reikia, pakeisti gydymą. 

Jei, nepaisant gerai kontroliuojamo gydymo, būna ūmaus dusulio priepuolių, būtina vartoti greitai veikiančių inhaliuojamųjų bronchodilatatorių ir iš naujo įvertinti paciento būklę. Jei vartojant didžiausias inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozes astmos kontrolė nėra adekvati, gali tekti trumpam skirti sisteminio poveikio kortikosteroidų.

Gali pasireikšti sisteminis inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikis, ypatingai ilgą laiką vartojant dideles jų dozes. Tikimybė pasireikšti šiems požymiams yra žymiai mažesnė nei vartojant geriamųjų kortikosteroidų. Gali pasireikšti toks sisteminis poveikis: Kušingo sindromas, Kušingoido požymiai, antinksčių slopinimas, vaikų ir paauglių augimo sulėtėjimas, mineralinio kaulų tankio sumažėjimas, katarakta bei gliaukoma ir rečiau eilė psichologinių arba elgesio pokyčių, įskaitant psichomotorinį hiperaktyvumą, miego sutrikimus, nerimą, depresiją arba agresiją (ypatingai vaikams).

Todėl svarbu, kad pacientas būtų reguliariai stebimas ir inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozė būtų sumažinta iki mažiausios dozės, kurią skiriant būtų palaikoma veiksminga astmos kontrolė.

Labai retais atvejais jauniems pacientams, ilgą laiką (kelis mėnesius ar metus) gydomiems didesnėmis dozėmis nei rekomenduojama (apie 1000 mikrogramų per parą), pasireiškė ūminė antinksčių funkcijos krizė. Pradiniai antinksčių nepakankamumo simptomai būna nespecifiniai: anoreksija, pilvo skausmas, kūno svorio sumažėjimas, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Specifiniai simptomai, pasireiškiantys vartojant inhaliuojamųjų kortikosteroidų, yra hipoglikemija su sąmonės pritemimu ir (arba) traukuliai. Būklės, skatinančios antinksčių funkcijos krizę, yra trauma, chirurginė operacija, infekcija bei greitas dozės mažinimas. Didelę dozę vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti, o dozę mažinti palaipsniui. Gali tekti tirti antinksčių funkcijos rezervą.

Rekomenduojama reguliariai matuoti vaikų, ilgą laiką gydomų inhaliuojamaisiais kortikosteroidais, ūgį. Jei augimas sulėtėja, reikia keisti gydymą: gliukokortikoidų dozę mažinama iki mažiausios, kurią vartojant palaikoma veiksminga astmos kontrolė. Be to, reikia apsvarstyti, ar pacientą nevertėtų siųsti pas vaikų kvėpavimo ligų specialistą.

Pacientai, kuriems anksčiau buvo būtini geriamieji kortikosteroidai, gali justi antinksčių funkcijos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl ilgalaikio jų vartojimo. Liovusis vartoti geriamųjų kortikosteroidų, kol antinksčių funkcija normalizuosis, gali praeiti nemažai laiko, todėl pacientams, kurie vietoj geriamųjų kortikosteroidų pradėjo vartoti budezonido, gali dar ilgą laiką grėsti antinksčių žievės funkcijos sutrikimo pavojus. Tokiu atveju reikia reguliariai tikrinti pogumburio, hipofizės ir antinksčių žievės (PHA) sistemos funkciją.

Vartojant inhaliuojamųjų kortikosteroidų gali atsirasti burnos kandidamikozės pavojus. Šiai infekcijai gali prireikti tinkamo priešgrybelinio gydymo, o kai kuriems pacientams gali tekti nutraukti gydymą (žr. 4.2 skyrių). Kad būtų mažesnis burnos kandidamikozės bei užkimimo pavojus, pacientui reikia patarti po kiekvieno inhaliuojamųjų kortikosteroidų įsipurškimo gerai praskalauti burną ar išsivalyti dantis.

Klinikiniai astmos simptomai gali paūmėti susirgus ūmine bakterine infekcine kvėpavimo takų liga, todėl gali prireikti gydymo tinkamu antibiotiku. Tokiais atvejais gali tekti didinti inhaliuojamojo budezonido dozę ar trumpam skirti sisteminio poveikio kortikosteroidų. Astmos priepuolio simptomams šalinti reikia vartoti greitai veikiančių inhaliuojamųjų bronchodilatatorių.

Ypatingai atsargūs turi būti pacientai, kurie serga aktyvia ar neaktyvia plaučių tuberkulioze, grybeline, virusine ar kita kvėpavimo takų infekcija.

Jei iš paciento kvėpavimo takų išsiskiria daug gleivinio sekreto, gali tekti trumpam skirti vartoti geriamųjų kortikosteroidų.

Pablogėjusi kepenų funkcija veikia kortikosteroidų eliminaciją, todėl gali sulėtėti eliminacijos greitis ir padidėti sisteminė ekspozicija; žinomas galimas sisteminis pašalinis poveikis. Reikia reguliariai tikrinti tokių pacientų PHA sistemą.

Kartu ketokonazolo, itrakonazolo, ŽIV proteazės inhibitorių bei kitų stiprių CYP3A4 inhibitorių rekomenduojama nevartoti. Jeigu tai neįmanoma, intervalas nuo vieno vaisto vartojimo iki kito turi būti kiek įmanoma ilgesnis (žr. 4.5 skyrių).

Preparato sudėtyje yra šiek tiek etanolio (vienoje dozėje mažiau nei 10 mg) bei glicerolio. Jų kiekis toks mažas, kad įprastinės gydomosios dozės jokio pavojaus žmogui nekelia.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Jei pacientas vartoja geriamųjų kortikosteroidų, prie gydymo vien Budiair būtina pereiti laipsniškai. Stabilizavus ligonio būklę, galima pradėti gydyti Budiair ir palaipsniui mažinti geriamųjų kortikosteroidų dozę, bendroji paciento būklė turi būti nuolat stebima. Tai būtina dėl lėtos antinksčių funkcijos, kurią ilgai vartojami geriamieji kortikosteroidai buvo nuslopinę, atsinaujinimo (žr. 4.2 skyrių).

Budezonidas pirmiausia metabolizuojamas veikiant CYP3A4. Šio fermento inhibitoriai (pvz., ketokonazolas, itrakonazolas) gali keletą kartų padidinti budezonido sisteminę ekspoziciją (žr. 4.4 skyrių). Reikia vengti kartu vartoti šių vaistų, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių dozavimo rekomendaciją. Jeigu tai neįmanoma, intervalas nuo vieno vaisto vartojimo iki kito turi būti kiek įmanoma ilgesnis ir budezonido dozė taip pat turėtų būti galimai sumažinta.

Nedaug duomenų, susijusių su inhaliacinio budezonido, vartojamo didelėmis dozėmis, sąveika, rodo žymaus (vidutiniškai 4 kartus) budezonido koncentracijos plazmoje padidėjimo galimybę inhaliavus vieną 1000 μg jo dozę kartu 1 kartą per parą vartojant 200 mg itrakonazolo.

Padidėjusi koncentracija plazmoje ir sustiprintas kortikosteroidų poveikis, buvo pastebėtas moterims, be to gydytoms estrogenais arba kontraceptiniais steroidais, tačiau kartu su budezonidu vartojant sudėtinių geriamųjų kontraceptikų mažomis dozėmis, jokio poveikio pastebėta nebuvo.

AKTH stimuliacijos testo, naudojamo hipofizės funkcijos nepakankamumo nustatymui, rezultatai gali būti netikslūs (mažesni dydžiai) dėl antinksčių funkcijos slopinimo.

Preparate yra šiek tiek etanolio, todėl jį vartojant kartu su disulfiramu ar metronidazolu, ypač jei organizmo jautrumas padidėjęs, teoriškai galima sąveika.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Remiantis didelės apimties prospektyvinio epidemiologinio tyrimo metu gautais rezultatais bei poregistracine patirtimi gautais duomenimis, inhaliuojant budezonidą nėštumo metu, nepageidaujamo poveikio vaisiaus ar naujagimio sveikatos būklei nerodo.

Kaip ir vartojant kitus vaistus, budezonido nėštumo metu galima vartoti tik įvertinus naudą mamai ir galimą pavojų vaisiui.

Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad gliukortikoidai sukelia vaisiaus sklaidos ydas. Toks poveikis žmogui, vartojančiam rekomenduojamą dozę, neturėtų būti reikšmingas.

Reikia vartoti mažiausią veiksmingą budezonido dozę, padedančią palaikyti reikiamą astmos kontrolę.

Žindymas

Budezonidas išsiskiria į motinos pieną. Vis dėlto, vartojant budezonido terapinėmis dozėmis, joks poveikis žindomam kūdikiui pasireikšti neturėtų. Budezonidas gali būti vartojamas žindymo metu.

Astma sergančioms krūtimi maitinančioms moterims palaikomajam gydymui inhaliuojant budezonido (200 arba 400 mikrogramų 2 kartus per parą), pastebėtas nežymus sisteminis budezonido poveikis žindomam kūdikiui. Farmakokinetinio tyrimo metu apskaičiuota paros dozė kūdikiui buvo 0,3% nuo motinos paros dozės abiem dozavimo atvejais; vidutinė koncentracija naujagimių kraujo plazmoje buvo maždaug 1/600 koncentracijos, nustatytos motinos kraujo plazmoje, turint omenyje visišką biologinį prieinamumą per kūdikio burną. Budezonido koncentracija visuose naujagimių kraujo plazmos mėginiuose buvo mažesnė negu kiekybinio nustatymo riba.

Remiantis inhaliuojamojo budezonido tyrimų duomenimis ir faktu, kad vartojant budezonidą terapinėmis dozėmis į nosį, inhaliuojant, per burną ar į tiesiąją žarną terapinių dozių intervalais, budezonidas rodo linijines PK savybes, jo tikėtinas poveikis žindomam kūdikiui yra mažas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Budiair gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos

Nepageidaujamos reakcijos sugrupuotos pagal organų sistemų klases ir dažnį, išvardytos toliau. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip:

labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

*Susiję su vaikų populiacija, žr. žemiau

Pradėjus vartoti inhaliuojamuosius kortikosteroidus pacientams, sergantiems naujai diagnozuota LOPL, padidėja pavojus susirgti plaučių uždegimu. Tačiau 8 atliktų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 4643 LOPL segančių pacientų, gydytų budezonidu, ir 3643 pacientų, aklai parinktų vartoti ne inhaliuojamus kortikosteroidus, duomenys padidėjusio pavojaus susirgti pneumonija neparodė. Iš šių 8 tyrimų pirmų 7 tyrimų rezultatai buvo publikuoti kaip metaanalizė.

Vaikų populiacija

Dėl vaikų augimo sulėtėjimo pavojaus, augimas turi būti matuojamas, kaip aprašyta 4.4 skyriuje.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Ūminis, net labai didelis, budezonido perdozavimas klinikinių problemų neturėtų sukelti.

Perdozavimo simptomai

Ūminis budezonido toksiškumas mažas. Ilgą laiką vartojant per didelę dozę, gali pasireikšti sisteminis gliukokortikoidų poveikis, pavyzdžiui, sumažėjęs atsparumas infekcijai, hiperkorticizmas bei antinksčių slopinimas. Gali atrofuotis antinksčių žievė bei pablogėti gebėjimas prisitaikyti streso atveju.

Perdozavimo gydymas

Esant ūminiam perdozavimui, jokių specialių neatidėliotinų priemonių imtis nereikia. Gydymą budezonidu reikia tęsti astmai kontroliuoti rekomenduojamomis dozėmis. PHA sistemos funkcija atsistato per kelias dienas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti vaistiniai preparatai nuo obstrukcinių plaučių ligų, inhaliuojamieji gliukokortikoidai, ATC kodas – R03B A02

Veiklioji Budiair medžiaga budezonidas yra sintetinis nehalogenintas inhaliuojamasis lokalaus poveikio kortikosteroidų preparatas, aktyviai slopinantis uždegimą. Vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, jis nedaro sisteminio poveikio, neslopina antinksčių žievės funkcijos.

Astmos kontrolė gali pagerėti per 24 valandas nuo gydymo budezonido inhaliacijomis pradžios, bet stipriausias poveikis atsiranda tik po kelių savaičių nepertraukiamo gydymo.

Veikimo mechanizmas 

Tikslus kortikosteroidų poveikis uždegimui astmos atvejais nežinomas. Nustatyta, kad budezonidas slopina kelių tipų ląsteles (pvz., eozinofilus, makrofagus, mastocitus, limfocitus, neutrofilus) bei mediatorius (pvz., citokinus, leukotrienus, eikozanoidus, histaminą), dalyvaujančius alerginio ir nealerginio kvėpavimo takų uždegimo procese. Gali būti, kad toks poveikis lemia budezonido veiksmingumą gydant astmą: sumažėja hipersekrecija, hiperreaktyvumas, neleidžiama atsirasti bronchų spazmui. Ligoniams, kurių jautrumas padidėjęs, budezonidas mažina histaminu ar metacholinu sukeltą kvėpavimo takų reaktyvumą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Budezonidas tiekiamas kaip dviejų epimerų (22R ir 22S) mišinys. Ištyrus jų afinitetą gliukokortikoidų receptoriams, nustatyta, kad 22R forma dvigubai aktyvesnė už 22S epimerą. Šios dvi budezonido formos viena į kitą nepereina.

Absorbcija ir pasiskirstymas

Budezonidas yra vidutiniškai lipofiliškas, jo afinitetas gliukokortikoidų receptoriams didelis, budezonidą greitai absorbuoja kvėpavimo takų gleivinė.

Po inhaliacijos praėjus maždaug 20 minučių budezonidas, susijungęs su ląstelės viduje esančiomis riebalų rūgštimis vykstant grįžtamajai konjugacijai, virsta esteriu, todėl lokalus uždegimą slopinantis poveikis plaučiuose būna ilgesnis.

Į kraujotaką patenka 10‑30% preparato (dalis per plaučius, dalis nurijus) ir greitai bei smarkiai metabolizuojamas kepenyse į mažai veiklius metabolitus. Su plazmos baltymais susijungia 88% preparato, jo pasiskirstymo tūris yra didelis.

Biotransformacija

Budezonidas daugiausia eliminuojamas vykstant metabolizmui. Veikiant citochromui P4503A4, budezonidas greitai ir ekstensyviai metabolizuojamas, susidaro du svarbiausi metabolitai. In vitro tyrimais nustatyta, kad šių metabolitų gliukokortikoidinis aktyvumas nesiekia 1% pradinės medžiagos aktyvumo. Ištyrus žmogaus plaučius bei serumą, nustatyta, kad čia vyksta nedidelė metabolinė inaktyvacija.

Eliminacija

Budezonidas išsiskiria su šlapimu bei išmatomis konjuguotų bei nekonjuguotų metabolitų pavidalu.

Įkvėpto preparato pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 valandos.

Ypatingos pacientų grupės

Jei sergama kepenų liga, budezonido ekspozicija gali padidėti. Pusinės eliminacijos iš vaikų plazmos laikas daug trumpesnis nei iš suaugusių žmonių.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų su gyvūnais metu nustatytas toksinis poveikis yra susijęs su labai stipriu farmakologiniu aktyvumu.

Įprastiniais genotoksinio poveikio tyrimais genotoksinio budezonido poveikio nenustatyta.

Poveikio gyvūnų dauginimosi funkcijai tyrimais nustatyta, kad kortikosteroidai, taigi ir budezonidas, gali lemti vaisiaus sklaidos ydas (pvz.: nesuaugęs gomurys, skeleto anomalijos). Manoma, kad žmogui, vartojančiam gydomąsias dozes, panašus poveikis netikėtinas.

Specifiniais tyrimais nustatyta, kad budezonido preparato, kuriame yra HFA 134a propelento, lokalus toleravimas geras.

Tiriant įvairius gyvūnus nustatyta, kad daugiausia dvejus metus kasdien purškiamas HFA 134a propelentas nedarė toksinio poveikio net tokiu atveju, kai jo koncentracija būdavo didesnė už susidarančią gydant žmones rekomenduojamomis dozėmis.

Tyrimais, skirtais nustatyti propelento HFA 134a poveikį gyvūnų dauginimosi funkcijai bei embriono ir vaisiaus raidai, jokių kliniškai svarbių nepageidaujamų reiškinių nepastebėta, taigi jie netikėtini ir žmonėms.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

1,1,1,2 tetrafluoretanas (HFA 134a)

Etanolis, bevandenis

Glicerolis

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

18 mėnesių.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Talpyklė yra slėginė. Draudžiama ją pradurti, laikyti prie karščio šaltinių (net tuščią), tiesioginėje saulės šviesoje ar užšaldyti.

Laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Vidinė pakuotė. Vientisa slėginė aliumininė talpyklė su dozavimo vožtuvu, su įprastiniu purkštuvu bei kandiklio apsauginiu dangteliu arba polipropileninis purkštuvas su „Jet“ tipo tarpine ir kandiklio apsauginiu dangteliu.

Purkštuvo su „Jet“ tipo tarpine savybės

Jet įtaisas buvo sukurtas siekiant pagerinti paprasto dozuoto inhaliatoriaus veiksmingumą, palengvinti gydymąsi pacientams, kuriems sunku suvokti inhaliavimo taisykles (ypač senyviems žmonėms ir vaikams), nes nebereikia sinchroniškai atlikti dviejų veiksmų (įpurkšti ir įkvėpti). Naudojant Jet įtaisą, mažiau veikliosios medžiagos nusėda burninėje ryklės dalyje, todėl geresnis lokalus toleravimas.

Dėl ypatingos Jet įtaise esančios kameros formos susidaro sūkurinė srovė, į kurią patekusios dalelės išbūna pakibusios tiek laiko, kad prarastų savo kinetinę energiją ir leistų daliai propelento išgaruoti. Dėl to dauguma dalelių susidūrimų vyksta ne burninėje ryklės dalyje, bet Jet įtaise. Dalelės, prieš patekdamos į kvėpavimo takus, sumažėja, todėl geriau prasiskverbia į apatinius kvėpavimo takus.

Išorinė pakuotė. Spausdinta plono kartono dėžutė.

Tiekiamos slėginės talpyklės, kuriose yra 200 inhaliuojamųjų dozių.

Pakuotės

• Slėginė talpyklė su įprastiniu purkštuvu, kurioje yra 200 inhaliuojamųjų dozių.
• Slėginė talpyklė su purkštuvu su „Jet“ tipo tarpine, kurioje yra 200 inhaliuojamųjų dozių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Pakuotėje yra slėginė talpyklė su įprastiniu purkštuvu arba purkštuvu su „Jet“ tipo tarpine.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.