Ketonal

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ketonal 100 mg/2 ml injekcinis/infuzinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje ampulėje (2 ml tirpalo) yra 100 mg ketoprofeno.

Viename ml tirpalo yra 50 mg ketoprofeno.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: viename ml tirpalo yra 100 mg etanolio (96%), 20 mg benzilo alkoholio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. FARMACINĖ FORMA 

Injekcinis/infuzinis tirpalas.

Tirpalas yra bespalvis arba gelsvas, skaidrus, be matomų dalelių.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Lėtinių uždegiminių ir degeneracinių sąnarių ligų, pvz. reumatoidinio artrito, ankilozinio spondilito, osteoartrito paūmėjimo simptominis gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Suaugusiems žmonėms ir vyesniems kaip 15 metų paaugliams

Injekcija į raumenis

Rekomenduojama švirkšti po 1 ampulę (100 mg) 1-2 kartus per parą. Prireikus, kartu galima skirti Ketonal tablečių, kremo arba gelio. Atsižvelgus į ligonio būklę, Ketonal dozę galima didinti ir vartoti 200 mg ketoprofeno per parą.

Prieš pradedant gydymą 200 mg paros doze reikia rūpestingai apsvarstyti naudos ir rizikos santykį ir didesnės dozės rekomenduojama nevartoti (be to, žr. 4.4 skyrių).

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Infuzija į veną

Ketoprofeno tirpalą galima infuzuoti į veną tik ligoninėje.

Trumpalaikei infuzijai 100-200 mg ketoprofeno reikia skiesti 100 ml 0,9 % natrio chlorido tirpalo. Tirpalą rekomenduojama sulašinti per 0,5-1 valandą. Infuziją galima kartoti po 8 valandų.

Ilgalaikei infuzijai 100-200 mg ketoprofeno reikia skiesti 500 ml infuzijų tirpalo (natrio chlorido, Ringerio tirpalo, gliukozės). Tirpalą rekomenduojama sulašinti per 8 valandas. Infuziją galima kartoti po 8 valandų.

Didžiausia paros dozė - 200 mg ketoprofeno

Infuzijų nerekomenduojama tęsti ilgiau kaip 48 valandas.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi s

Tokiems pacientams rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Jei sutrikusi kepenų veikla ir albuminų koncentracija serume mažesnė negu 3,5 g/100 ml, gydymo pradžioje reikia vartoti ne didesnę kaip 100 mg paros dozę, kadangi hipoalbuminemijos atveju kraujyje gali padidėti laisvo aktyvaus ketoprofeno koncentracija. Vėliau dozę galima didinti, atsižvelgiant į vaisto toleravimą bei laisvo vaistinio preparato kiekį kraujyje.

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams yra didesnė sunkių nepageidaujamų reakcijų rizika. Paprastai senyvų pacientų gydymą ketoprofenu patartina pradėti mažiausia doze (100 mg) ir toliau tokius pacientus gydyti mažiausia veiksminga doze.

Vaikų populiacija

Kadangi ketoprofeno saugumas ir efektyvumas šiai populiacijai ištirtas nepakankamai, jaunesniems negu 15 metų pacientams šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama.

4.3 Kontraindikacijos 

Ketoprofeno vartoti draudžiama, jeigu:

• yra padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai, salicilatams bei kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo;
• yra buvę padidėjusio jautrumo reakcijų, tokių kaip bronchų spazmas, astmos priepuoliai, sloga, dilgėlinė ar kitokio tipo alerginių reakcijų ketoprofenui, acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU.
  Gauta pranešimų apie sunkias, retai mirtinas, anafilaksines reakcijas tokiems pacientams (žr. 4.8 skyrių);
• ankstesnio gydymo nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) metu kraujavo iš virškinimo trakto arba jis buvo prakiuręs;
• yra arba anksčiau kartojosi virškinimo sutrikimas, aktyvi pepsinė opa ar kraujavimas iš virškinimo trakto (t. y. buvo du arba daugiau patvirtintų atskirų išopėjimo ar kraujavimo epizodų);
• yra sunkus kepenų veiklos nepakankamumas;
• yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas;
• yra sunkus širdies veiklos nepakankamumas;
• yra kraujavimas iš smegenų kraujagyslių ar kitokio aktyvaus kraujavimo atvejais;
• yra polinkis į kraujavimą, kraujo krešėjimo sutrikimų ar vartojami antikoaguliantai;
• yra hemoraginė diatezė;
• yra paskutiniai trys nėštumo mėnesiai (žr. 4.6 skyrių);
• ligonis jaunesnis negu 15 metų.

Ketonal draudžiama vartoti skausmui, pasireiškusiam po širdies vainikinės arterijos šuntavimo operacijos, malšinti.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Ketonal vartoti kartu su NVNU, įskaitant selektyvaus poveikio ciklooksigenazės-2 inhibitorius, nerekomenduojama. 

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį ketoprofeno keliamą pavojų, nepakanka.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, ketoprofenu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

Senyvi pacientai

Vartojant NVNU senyviems pacientams, dažniau atsiranda šalutinių reakcijų, ypač kraujavimas iš virškinimo trakto arba jo prakiurimas, kurie gali būti mirtini (žr. 4.2 skyrių).

Kraujavimas iš virškinimo trakto, jo išopėjimas ir prakiurimas

Pacientams, net tokiems, kuriems anksčiau nebuvo sunkių virškinimo trakto reiškinių, vartojant bet kokių NVNU pastebėta kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ir prakiurimo atvejų, kurie gali būti mirtini. Prieš šiuos sutrikimus kartais būdavo/arba nebūdavo įspėjamųjų simptomų.

Kai kurių epidemiologinių tyrimų duomenimis, ketoprofenas gali būti susijęs su didele sunkaus toksinio poveikio virškinimo traktui rizika, panašia į kai kurių kitų NVNU, ypač vartojant Ketonal didelėmis dozėmis (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius)

Kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo rizika didesnė, jei didinama NVNU dozė, vaistinio preparato vartoja senyvas pacientas ar pacientas, kuriam buvo opų, ypač jei jos kraujavo ar prakiuro (žr. 4.3 skyrių). Šiems pacientams iš pradžių patariama vartoti mažiausią tinkamą dozę. Be to, reikia apsvarstyti, ar jiems ir pacientams, kuriems reikia vartoti mažą acetilsalicilo rūgšties dozę arba kitų vaistinių preparatų, galinčių didinti virškinimo trakto sutrikimų riziką, gydymo nereikia kombinuoti su apsauginiais vaistais, pvz., mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais (žr. toliau ir 4.5 skyrių).

Pacientai, ypač senyvi, kuriems buvo toksinio poveikio virškinimo traktui atvejų, turi informuoti gydytoją, ypač gydymo pradžioje, apie bet kokį neįprastą virškinimo trakto simptomą, ypač kraujavimą iš virškinimo trakto.

Vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai pacientams, gydomiems vaistiniais preparatais, pvz., geriamaisiais kortikosteroidais, antikoaguliantais (varfarinu), selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais ar vaistiniais preparatais, mažinančiais trombocitų agregaciją (pvz., acetilsalicilo rūgštimi), kurie gali didinti virškinimo trakto išopėjimo ar kraujavimo riziką (žr. 4.5 skyrių). Jei ligoniui, kuris gydomas Ketonal, pradeda kraujuoti iš virškinimo trakto arba jis išopėja, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. 

NVNU reikia vartoti atsargiai pacientams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis (opiniu kolitu, Krono liga), kadangi jos gali pasunkėti (žr. 4.8 skyrių).

Odos reakcijos

Labai retai pastebėta sunkių odos reakcijų, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso ir Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, susijusių su NVNU vartojimu (žr. 4.8 skyrių). Manoma , kad šių reakcijų atsiradimo rizika yra didžiausia gydymo pradžioje, daugeliu atvejų jos prasidėjo per pirmąjį gydymo mėnesį. Pastebėjus pirmųjų odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar kitų padidėjusio jautrumo požymių, Ketonal vartojimą reikia nutraukti.

Retai gali būti stebimas padidėjęs jautrumas šviesai, šviesos poveikio sukeltas odos uždegimas, todėl vartojant ketoprofeno rekomenduojama viso gydymo metu ir 2 savaites po jo vengti saulės spindulių ir nesikaitinti soliariumuose.

Infekcinės ligos

Kaip ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ketoprofenas gali slėpti infekcinių ligų simptomus.

Sisteminė raudonoji vilkligė ir įvairios jungiamojo audinio ligos

Dėl aseptinio meningito pavojaus, ligoniai, sergantys sistemine raudonąja vilklige ir jungiamojo audinio ligomis, ketoprofeno turėtų vartoti atsargiai (žr.4.8 skyrių)

Moterų vaisingumas

Ketoprofeno vartojimas gali mažinti moters vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama šio vaistinio preparato nevartoti. Reikia apsvarstyti, ar moterims, kurioms sunkiau pastoti arba kurioms atliekami tyrimai dėl nevaisingumo, nereikia nutraukti ketoprofeno vartojimo.

Yra duomenų, kad vaistinių preparatų slopinančių ciklooksigenazę/prostaglandinų sintezę vartojimas gali mažinti moters vaisingumą dėl poveikio ovuliacijai. Nutraukus šio vaistinio preparato vartojimą, vaisingumas atsistato.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Pacientams, kuriems astma yra kartu su lėtine sloga, lėtiniu sinusitu ir /ar nosies polipais, alergijos aspirinui ir/ar NVNU rizika būna didesnė, negu kitiems žmonėms. Vartojant ketoprofeną gali išsivystyti astmos priepuolis ar bronchų spazmas, ypač asmenims, kurie yra jautrūs acetilsalicilo rūgščiai ir/ar NVNU (žr.4.3 skyrių).

Pacientams sirgusiems praeityje ar sergantiems bronchine astma ar alerginėmis ligomis gali išsivystyti broncho spazmas.

Regos sutrikimai

Jeigu pasireiškia regos sutrikimas, pvz., sumažėja vaizdo ryškumas, gydymą reikia nutraukti.

Atsargumo priemonės

Gydymo pradžioje būtina atidžiai sekti pacientų, kuriems yra širdies veiklos nepakankamumas, cirozė ir nefrozė, diuretikais gydomų pacientų ir pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas, ypač jeigu pacientas senyvas, inkstų veiklą. Ketoprofenas, vartojamas šiems pacientams, dėl prostaglandinų sintezės slopinimo gali sumažinti inkstų kraujotaką ir paskatinti inkstų dekompensaciją.

Atsargumas reikalingas pacientams, kuriems yra buvusi hipertenzija ir/ar lengvas arba vidutinio sunkumo stazinis širdies nepakankamumas, kadangi gauta pranešimų apie skysčio susilaikymą ir edemą, susijusius su gydymu NVNU.

Reikia atkreipti dėmesį, kad esant užkrečiamajai ligai, ketoprofenas, kaip ir kiti NVNU, dėl savo uždegimą slopinančių, skausmą malšinančių ir temperatūrą mažinančių savybių gali slėpti užkrečiamosios ligos progresavimo simptomus, pvz., karščiavimą

Pacientams, kurių nenormali kepenų veikla ar kurie yra sirgę kepenų liga, turi būti reguliariai įvertinamas, ypač ilgalaikio gydymo metu, transaminazių kiekis. Retai aprašyta geltos ir kepenų uždegimo, susijusių su ketoprofenu, atvejų.

Kaip ir vartojant kitų NVNU, turi būti skiriamas kruopštus dėmesys, jeigu gydomiems pacientams yra hipertenzija, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir/ar smegenų kraujagyslių liga, taip pat prieš pradedant ilgalaikį gydymą pacientams, kuriems yra kardiovaskulinėnės ligos rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipemija, cukrinis diabetas, rūkymas).

Atsargiai skirti ketoprofeną pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, ir smegenų kraujagyslių susirgimais.

Ketonal atsargiai turi vartoti ligoniai, sergantys hemofilija, Vilebranto liga, sunkia trombocitopenija, inkstų arba kepenų veiklos nepakankamumu, vartojantys antikoaguliantų (kumarino ar heparino darinių, ypač mažos molekulinės masės heparinų), taip pat pacientai, kuriems pasireiškė krešėjimo sutrikimų.

Prieš didesnes operacijas vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti.

Ketoprofeno reikia atsargiai skirti alkoholikams ir rūkaliams, nes jiems dažniau gali pasireikšti nepageidaujamas vaistinio preparato poveikis.

Ligoniams, ypač senyviems, ilgai vartojant NVNU, būtina sekti kraujo sudėtį, inkstų bei kepenų funkciją. Jei kreatinino klirensas mažesnis negu 0,33 ml/sek. (20 ml/min.), ketoprofeno dozę reikia mažinti.

Kraujavimo iš virškinimo trakto rizika: santykinė rizika yra didesnė žmonėms, kurių mažas kūno svoris.

Hiperkalemija: hiperkalemiją skatina diabetas ar kartu taikomas gydymas kalį organizme sulaikančiais preparatais (žr. 4.5 skyrių). Tokiomis aplinkybėmis turi būti reguliariai matuojamas kalio kiekis.

Jeigu skausmas yra stiprus, ketoprofeno injekcijos į raumenis gali būti vartojamos kartu su morfino dariniais.

Svarbi informacija apie Ketonal sudėtį

Tirpale yra 12,3 % (tūrio) etanolio, t. y. 2 ml tirpalo yra 200 mg etanolio (96%). Toks kiekis pavojingas pacientams, sergantiems alkoholizmu. Be to, į tai būtina atsižvelgti preparato skiriant ligoniams, kuriems yra smegenų trauma ar smegenų liga.

1 ml tirpalo yra 20 mg benzilo alkoholio ir 800 mg propilenglikolio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Vartoti kartu nerekomenduojama

Kiti NVNU, įskaitant selektyvius ciklooksigenzės-2 inhibitorius) ir didelę acetilsalicilo rūgšties dozę:

Didesnė virškinimo trakto išopėjimo ir kraujavimo iš jo rizika. Gali padidinti nepageidaujamo poveikio riziką (žr.skyrių 4.4).

Antikoaguliantai (heparinas ir varfarinas) ir trombocitų agregacijos inhibitoriai (t. y. tiklopidinas, klopidogrelis):

Didesnė kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyriu). Jeigu vartojimas neišvengiamas, pacientą būtina atidžiai sekti.

Litis:

Ličio kiekio kraujo plazmoje padidėjimo rizika. Dėl sumažėjusio ličio šalinimo pro inkstus, kartais jo kiekis kraujo plazmoje gali tapti toks, kad sukelia toksinį poveikį. Kai reikalinga, turi būti atidžiai sekamas ličio kiekis kraujo plazmoje ir gydymo NVNU metu bei jį baigus, pakoreguojama ličio dozė.

Metotreksatas, vartojamas didesnėmis kaip 15 mg per savaitę dozėmis:

Padidėjusi metotreksato, ypač vartojamo didelėmis dozėmis (didesnėmis kaip 15 mg per savaitę), toksinio poveikio kraujodarai rizika, galbūt susijusi su metotreksato išstūmimu iš jo junginių su baltymu ir dėl sumažėjusio šios medžiagos inkstų klirenso.

Vartojant kartu reikalingas atsargumas 

Diuretikai:

Diuretikų vartojimas pacientams, ypač tokiems, kurie yra dehidruoti, susijęs su antrine, atsiradusia dėl prostaglandinų sukelto inkstų kraujotakos sumažėjimo, didesne inkstų nepakankamumo išsivystymo rizika. Prieš pradedant gydyti vaistinių preparatų deriniu, tokius ligonius reikia rehidruoti ir, pradėjus gydymą, sekti jų inkstų veiklą (žr. 4.4 skyrių).

AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriai ir angiotenzino II antagonistai:

Kai kuriems pacientams, kurių inkstų veikla susilpnėjusi (pvz., dehidruotiems ligoniams ar senyviems žmonėms), ketonalio vartojimas kartu su AKF inhibitoriumi, angiotenzino II anagonistu arba medžiaga, slopinančia ciklooksigenazės aktyvumą, gali sukelti tolesnį inkstų veiklos blogėjimą, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą.

Širdį veikiantys glikozidai:

Ketonal vartojant kartu su širdį veikiančiais glikozidais, didėja šių vaistinių preparatų toksiškumas, nes silpnėja širdį veikiančių glikozidų šalinimas iš organizmo. NVNU vartojant kartu su širdį veikiančiais glikozidais, gali pasunkėti širdies nepakankamumas, sumažėti glomerulų filtracijos greitis ir padidėti glikozidų kiekis kraujo plazmoje.

Metotreksatas, vartojamas mažesnėmis kaip 15 mg per savaitę dozėmis:

Pirmosiomis gydymo vaistų deriniu savaitėmis reikia kas savaitę tikrinti visų kraujo ląstelių kiekybinės sudėties rodmenis. Jeigu yra bet kokių inkstų veiklos pokyčių ar jeigu pacientas yra senyvas, tikrinimą reika atlikti dažniau.

Su hiperkalemija susijusi rizika:

Tam tikri vaistiniai preparatai ar jų terapinės grupės, t. y. kalio druskos, kalį tausojantys diuretikai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, NVNU, heparinai (mažo molekulinio svori ar nefrakcionuoti), ciklosporinas, takrolimuzas ir trimetoprimas, gali skatinti hiperkalemiją. Jos pasireiškimas gali priklausyti nuo kofaktorių buvimo. Ši rizika padidėja, jeigu aukščiau minėtų vaistinių preparatų vartojama kartu su Ketonal.

Su trombocitų agregaciją mažinančiu poveikiu susijusi rizika:

Kelios medžiagos dalyvauja sąveikose dėl jų trombocitų agregaciją mažinančio poveikio: tirofibanas, eptifibatidas, abcichimabas ir iloprostas. Kraujavimo rizika būna didesnė, jeigu kartu vartojami keli trombocitų agregaciją mažinantys vaistiniai preparatai.

Vartojant kartu reikia atkreipti dėmesį

Anthipertenzinės medžiagos (beta adrenoreceptorių blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, diuretikai):

Sumažėjusios antihipertenzinės potencijos rizika (kraujagysles plečiančių prostaglandinų slopinimas NVNU).

Tromboliziniai vaistai:

Didesnė kraujavimo rizika.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai:

Didesnė kraujavimo iš virškinimo trakto rizika (žr. 4.4 skyrių).

Kortikosteroidai:

Didesnė kraujavimo iš virškinimo trakto ir jo išopėjimo rizika (žr. 4.4 skyrių).

Pentoksifilinas:

Didesnė kraujavimo rizika. Reikalingas dažnesnis klinikinės būklės ir kraujavimo laiko sekimas.

Probenecidas:

Kartu vartojamas probenecidas gali smarkiai sumažinti ketoprofeno klirensą.

Geriamieji vaistai nuo diabeto, vaistai nuo epilepsijos

Ketoprofenas stiprina geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto bei kai kurių vaistinių preparatų nuo epilepsijos, pvz., fenitoino, poveikį.

Baklofenas:

NVNU gali lėtinti baklofeno išsiskyrimą.

Mifepristonas:

Jei NVNU vartojama kartu su mifepristonu, gali silpnėti šio vaistinio preparato poveikis. Tarp mifepristono ir NVNU vartojimo rekomenduojama daryti 8 – 12 parų pertrauką.

Ritonaviras:

Ritonaviras gali didinti NVNU koncentraciją kraujo plazmoje.

Chinolonų grupės antimikrobiniai preparatai:

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad NVNU gali padidinti mėšlungio riziką susijusią su chinolonų grupės antimikrobiniais vaistiniais preparatais. Pacientai vartojantys NVNU ir chinolonų grupės antimikrobinius vaistinius prepratus turi didesnį rizikos pavojų atsirasti mėšlungiui.

Ciklosporinas, takrolimuzas

Ketonal vartojant kartu su ciklosporinu, didėja šio vaistinio preparato toksiškumas, nes silpnėja ciklosporino šalinimas iš organizmo.

Ciklosporino arba tkrolimuzo vartojant kartu su NVNU pacientams, ypač senyviems, atsiranda papildomo nefrotoksinio poveikio rizika.

Zidovudinas:

Kartu skiriant NVNU padidėja hematologinio toksiškumo pavojus. ŽIV teigiamiems ir hemofilija sergantiems asmenims kartu gydomiems zidovudinu ir NVNU, padidėja hematomų ir kraujo išsiliejimo į sąnarinę ertmę pavojus.

Aminoglikozidai:

NVNU gali sumažinti aminoglikozidų išsiskyrimą.

Augaliniai ekstraktai:

Ginkgo biloba gali padidinti NVNU kraujavimo rizikos pavojų.

Įtaka laboratorinių tyrimų rodmenims

Ketoprofenas slopina trombocitų agregaciją, todėl ilgėja kraujavimo laikas. Labai dažnai (ne daugiau kaip 15 % ligonių) šiek tiek padidėja kepenų fermentų aktyvumas. Vartojant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nedažnai (mažiau kaip 1 % pacientų) kraujyje reikšmingai padidėja ALT (SGPT) ar AST (SGOT) aktyvumas.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali daryti neigiamą įtaką nėštumui ir/ar gemalo bei vaisiaus vystymuisi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pavartojus prostaglandinų sintezės inhibitoriaus būna didesnė savaiminio aborto, širdies sklaidos trūkumų bei įgimto pilvo sienos plyšio atsiradimo rizika. Širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos trūkumų absoliuti rizika, padidėja nuo mažiau nei 1% iki maždaug 1,5%. Manoma, kad didėjant dozei ir ilgėjant vartojimo trukmei, rizika didėja. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius dažniau pastebėta persileidimų prieš implantaciją ir po jos, gemalo ir vaisiaus žuvimo atvejų. Be to, gyvūnams, organogenezės metu vartojusiems prostaglandinų sintezės inhibitoriaus, dažniau pastebėta įvairių sklaidos trūkumų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos trūkumus. Per pirmuosius šešis nėštumo mėnesius ketoprofeno vartoti negalima, nebent gydyti juo neabejotinai būtina. Jeigu moteriai, kuri ketina pastoti arba kuri yra nėščia (pirmaisiais 6 nėštumo mėnesiais) reikia vartoti ketoprofeno, jo dozė turi būti kiek įmanoma mažesnė ir vartojimo trukmė kiek galima trumpesnė. 

Paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali sukelti:

• toksinį poveikį vaisiaus širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užsidarymą ir plautinę hipertenziją);
• vaisiaus inkstų veiklos sutrikimą, kuris gali progresuoti net iki inkstų veiklos nepakankamumo, kurio metu sumažėja vaisiaus vandenų;

Vartojami nėštumo pabaigoje, motinai ir naujagimiui gali sukelti:

• kraujavimo laiko pailgėjimą (dėl antiagregacinio poveikio, kurį sukelia net labai mažos dozės);
• gimdos susitraukimų slopinimą (todėl gimdymas gali prasidėti vėliau ar trukti ilgiau). 

Vadinasi, per paskutinius tris nėštumo mėnesius ketoprofeno vartoti draudžiama.

Žindymas

Nėra duomenų apie tai, kad ketoprofenas išsiskiria su motinos pienu. Žindančioms moterims ketoprofeno vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Ketonal gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Labai jautriems pacientams NVNU gali sukelti galvos svaigimą, sukimąsi ir mieguistumą. Gali pasireikšti regos sutrikimų. Pacientai turi būti įspėti apie galimą mieguistumą, galvos svaigimą ar traukulius ir informuoti, kad pasireiškus minėtiems simptomams reikia atsisakyti vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Pastebėta, kad vartojant NVNU, gali pasireikšti edema, padidėjęs kraujospūdis ir širdies nepakankamumas. Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). 

Toliau pateiktas ketoprofeno nepageidaujamas poveikis, suklasifikuotas pagal organų sistemas ir pasireiškimo dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 

Žemiau aprašytos nepageidaujamos reakcijos pasireiškė suaugusiems, vartojusiems ketoprofeno:

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Retas. Hemoraginė anemija, leukopenija.

Dažnis nežinomas. Agranulocitozė, trombocitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas. Anafilaksinės reakcijos (įskaitant šoką).

Psichikos sutrikimai

Dažnis nežinomas. Nuotaikos kaita.

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažnas. Galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas.

Akių sutrikimai

Retas. Miglotas matymas (žr. 4.4 skyrių).

Ausų ir labirintų sutrikimai

Retas. Spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Dažnis nežinomas. Širdies veiklos nepakankamumas,.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažnis nežinomas: Arterinė hipertenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Retas. Astma.

Dažnis nežinomas. Bronchų spazmas (ypač pacientams, kuriems yra nustatytas padidėjęs jautrumas acetilsalicilo rūgščiai ir kitiems NVNU), sloga.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnas. Vėmimas.

Nedažnas. Vidurių užkietėjimas, viduriavimas, skrandžio uždegimas.

Retas. Burnos gleivinės uždegimas, pepsinė opa, kolitas

Dažnis nežinomas. Kraujavimas iš virškinimo trakto ar jo prakiurimas.

Virškinimo trakto diskomfortas, skrandžio skausmas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Retas. Kepenų uždegimas, transaminazių aktyvumo padidėjimas, bilirubino kiekio padidėjimas serume dėl kepenų uždegimo..

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažnas. Išbėrimas, niežulys.

Dažnis nežinomas. Padidėjusio jautrumas šviesai reakcija, nuplikimas, dilgėlinė, lėtinės dilgėlinės paūmėjimas, angioneurozinė edema, pūslinis išbėrimas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažnis nežinomas. Ūminis inkstų nepakankamumas, kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nefritinis sindromas.

Skysčio ir(arba) natrio susilaikymas organizme su galima edema, hiperkalemija (žr 4.4 skyrių ir 4.5 skyrių).

Organinis inkstų pakenkimas, kuris gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą: gauta pranešimų apie pavienius kanalėlių nekrozės ir inkstų spenelių nekrozės atvejus.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nedažnas. Edema.

Klinikinių tyrimų ir epidemiologiniai duomenys rodo, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ir ilgalaikiam gydymui) gali būti susijęs su arterinių trombozinių reiškinių (pvz., miokardo infarkto ar insulto) rizikos padidėjimu.

Buvo pranešta apie kelis skausmo ir deginimo pojūčio injekcijos vietoje atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Suaugusiems žmonėms pagrindiniai perdozavimo požymiai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas. Sunkaus perdozavimo atveju buvo pastebėta hipotenzija, kvėpavimo slopinimas ir kraujavimas iš virškinimo trakto.

Pacientas turi būti nedelsiant perkeltas į specializuotą ligoninės skyrių, kur gali būti pradėtas simptominis gydymas.

Specifinio priešnuodžio nėra. 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė - nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, ATC kodas - M01AE03

Veikimo mechanizmas

Ketoprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Jam būdingas priešuždegiminis, skausmą malšinantis ir padidėjusią kūno temperatūrą mažinantis veikimas. Toks poveikis įrodytas atlikus tyrimus in vitro ir su gyvūnais. Atlikus tyrimus su gyvūnais, kuriems buvo sukeltas uždegimas, nustatyta, kad ketoprofenas, slopindamas ciklooksigenazę ir dalinai lipooksigenazę, mažina prostaglandinų ir leukotrienų sintezę. Be to, vaistas slopina bradikinino sintezę ir stabilizuoja lizosomų membranas.

Vaistas vartojamas įvairiam skausmui ir uždegimui malšinti sergant uždegiminėmis, degeneracinėmis bei metabolinėmis reumatinėmis ligomis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Preparato veiklioji medžiaga – ketoprofenas. Toliau išvardytos veikliosios medžiagos ketoprofeno savybės.

Absorbcija

Vaisto biologinis pasisavinimas - 90 proc. Po vienkartinės 100 mg ketoprofeno injekcijos į raumenis, jau po 15 min. vaisto galima nustatyti serume ir smegenų skystyje. Didžiausia ketoprofeno koncentracija plazmoje (1,3 µg/ml) atsiranda per 2 valandas. Pradėjus infuziją, po 5 min. susidaro 26,4±5,4 µg/ml ketoprofeno koncentracija plazmoje. Nutraukus infuziją, tokia vaisto koncentracija išlieka 4 minutes.

Pasiskirstymas

Apie 99 proc. ketoprofeno susiriša su plazmos baltymais, daugiausiai su albuminais. Preparato pasiskirstymo audiniuose tūris yra 0,1-0,2 l/kg. Ketoprofenas prasiskverbia į sąnarių skystį.

Pusiausvyrinė ketoprofeno koncentracija kraujyje susidaro per 24 valandas. Senyvo amžiaus pacientams pusiausvyrinė 6,3 µg/ml koncentracija susidaro per 8,7 val.

Biotransformacija ir eliminacija

Ketoprofeno intensyviai metabolizuoja kepenų mikrosomų fermentai. Jis prijungiamas prie gliukurono rūgšties ir pašalinamas. Ketoprofeno eliminacijos iš plazmos klirensas yra 1,16 ml/min./kg. Dėl greito metabolizavimo, vaisto pusinės eliminacijos periodas yra tik 2 valandos. 80 proc. ketoprofeno šalinama su šlapimu, daugiausia (apie 90 proc.) ketoprofeno gliukuronido pavidalo. Apie 10 proc. vaisto pasišalina su išmatomis. Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, ketoprofeno eliminacija yra lėtesnė. Ji prailgėja viena valanda. Jei pacientai serga kepenų nepakankamumu, ketoprofenas gali kauptis audiniuose. Senyvo amžiaus žmonėms vaisto metabolizmas ir eliminacija ilgesni, tačiau šis pokytis būna reikšmingas klinikai tik pacientams, kurių susilpnėjusi inkstų veikla.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių ikiklinikinių farmakologinių saugumo, toksinio kartotinių dozių poveikio, genotoksinio bei kancerogeninio poveikio ir toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, specifinio pavojaus žmogui preparatas nekelia.

Ūminis toksinis poveikis

Geriamojo ketoprofeno LD₅₀ pelėms yra 360 mg/kg, žiurkėms – 160 mg/kg, jūrų kiaulytėms – 1300 mg/kg.

Lėtinis toksinis poveikis

Tyrimo, kurio metu 4 savaites kasdien žiurkėms buvo sugirdoma 2 mg/kg kūno svorio, 6 mg/kg kūno svorio arba 18 mg/kg kūno svorio ketoprofeno dozė, duomenimis, 6-30 parą krito 10 % gyvūnų, vartojusių 18 mg/kg kūno svorio dozę, kai kurioms žiurkėms pastebėtas skrandžio išopėjimas. Tokia pati vaisto dozė šunims sukėlė skrandžio išopėjimą, tačiau nei vienas gyvūnas nenugaišo. Palyginus su indometacinu, pusė gyvūnų, kuriems sugirdyta 6 mg/kg kūno svorio indometacino dozė, ir visi gyvūnai, kuriems sugirdyta 18 mg/kg kūno svorio indometacino dozė, nugaišo.

Šešis mėnesius žiurkėms kasdien buvo sugirdoma 3 mg/kg kūno svorio, 6 mg/kg kūno svorio arba 9 mg/kg kūno svorio ketoprofeno dozė. Po aštuonių savaičių nugaišo 53 % patinų, girdytų 6 mg/kg kūno svorio doze, ir 67 % patinių bei 20 % patelių, girdytų 9 mg/kg kūno svorio doze. Gyvūnams, vartojusiems 9 mg/kg kūno svorio dozę, sumažėjo plazmos baltymų kiekis ir padidėjo blužnies bei kepenų svoris. Atlikus išgyvenusių gyvūnų audinių histologinius tyrimus, reikšmingų pokyčių nenustatyta.

Toksinis poveikis vaisingumui, kancerogeninis ir mutageninis poveikis

Atlikus ilgalaikius tyrimus su pelėmis, kurioms kasdien buvo sugirdoma ne daugiau kaip 32 mg/kg kūno svorio dozė, ketoprofeno kancerogeninio poveikio nenustatyta. Atlikus Ames mėginį, ketoprofeno gebėjimo sukelti mutageninį poveikį nenustatyta. Žiurkių patinams kasdien sugirdant ne didesnę kaip 9 mg/kg kūno svorio ketoprofeno dozę, jų vaisingumas nepakito. Žiurkių patelėms, kurioms kasdien buvo sugirdoma 6 mg/kg kūno svorio arba 9 mg/kg kūno svorio ketoprofeno paros dozė, sumažėjo implantacijos vietų skaičius. Atlikus tyrimus su žiurkių ir šunų patinais, nustatytas spermatogenezės slopinimas. Šunų ir babuinų patinams, vartojusiems didelę ketoprofeno dozę, sumažėjo gyvūnų sėklidžių svoris.

Teratogeninis poveikis

Tyrimo su pelėmis, kurios kasdien vartojo ne didesnę kaip 12 mg/kg kūno svorio ketoprofeno paros dozę, bei žiurkėmis, kurios kasdien vartojo ne didesnę kaip 12 mg/kg kūno svorio ketoprofeno paros dozę, teratogeninio ir embriotoksinio poveikio nepastebėta.

Tyrimų su triušiais duomenimis, patelei toksinės dozės yra susiję su embriotoksiniu, bet ne teratogeniniu poveikiu.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Propilenglikolis

Etanolis (96 %)

Benzilo alkoholis

Natrio hidroksidas (pH sureguliavimui)

Injekcinis vanduo.

6.2 Nesuderinamumas 

Maišyti ketoprofeno ir tramadolio viename buteliuke negalima, nes atsiranda nuosėdų.

Infuzijų tirpalo buteliukus būtina įvynioti į juodą popierių arba aliuminio foliją, nes ketoprofenas yra jautrus šviesos poveikiui.

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Praskiestas tirpalas turi būti vartojamas iš karto.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ⁰ C temperatūroje.

Praskiesto tirpalo laikymo sąlygos nurodytos 6.3 sk..

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Gintaro spalvos stiklinė vamzdelio formos ampulė, kurioje yra 2 ml injekcinio tirpalo.

Kartono dėžutėje yra 10 ampulių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Trumpalaikei infuzijai į veną 100-200 mg ketoprofeno reikia skiesti 100 ml 0,9 % natrio chlorido tirpalo. 

Ilgalaikei infuzijai į veną 100-200 mg ketoprofeno reikia skiesti 500 ml infuzijų tirpalo: 0,9 % natrio chlorido, Ringerio tirpalo arba gliukozės.

Ketoprofeną galima maišyti kartu su narkotiniais analgetikais, pvz., 10-20 mg morfino sumaišyti su 100-200 mg ketoprofeno ir praskiesti 500 ml infuzijų tirpalo (natrio chlorido, Ringerio tirpalo, gliukozės). Paruoštas tirpalas yra bespalvis, skadrus, be matomų dalelių. Infuziją galima pakartoti po 8 valandų. Tokiu atveju didžiausia ketoprofeno paros dozė - 200 mg. 

Maišyti ketoprofeno ir tramadolio tirpalus viename buteliuke negalima, nes atsiranda nuosėdų.

Infuzijų tirpalo buteliukus būtina įvynioti į juodą popierių arba aliuminio foliją, nes ketoprofenas yra jautrus šviesos poveikiui.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.