Losartano kalio druska, 25mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Actavis Group hf., Islandija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Losartano kalio druska
1. Kas yra Losartan Actavis ir kam jis vartojamas
Veiklioji Losartan Actavis tablečių medžiaga losartanas priklauso vaistams, kurie vadinami angiotenzino II receptorių blokatoriais. Angiotenzinas II yra organizmo gaminama medžiaga, kuri, prisijungusi prie kraujagyslių sienelėje esančių receptorių, sutraukia kraujagysles, todėl didėja kraujospūdis. Losartanas neleidžia angiotenzinui II prisijungti prie minėtų receptorių, todėl atsipalaiduoja kraujagyslių lygieji raumenys, mažėja kraujospūdis. Ligoniams sergantiems didelio kraujospūdžio liga ir II tipo cukriniu diabetu losartanas lėtina inkstų funkcijos silpnėjimą.
Losartan Actavis vartojamas:
- suaugusių žmonių ir 6–18 metų vaikų bei aauglių didelio kraujospūdžio ligai (hipertenzijai) gydyti;
- hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių, kuriems laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad yra inkstų veiklos sutrikimas ir ³ 5 g per parą proteinurija (nenormalus baltymų kiekis šlapime), inkstų apsaugai;
- gydyti lėtiniu širdies nepakankamumu sergančius pacientus, jei gydytojas mano, kad gydymas specifiniais vaistais, vadinamais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKF inhibitoriais, t. y. vaistais nuo didelio kraujospūdžio ligos), netinka. Jeigu širdies nepakankamumą stabilizavo AKF inhibitoriai, gydymo jais keisti losartanu nereikia;
- gydyti pacientus, kuriems yra didelio kraujospūdžio liga ir sustorėjusi kairiojo širdies skilvelio sienelė. Nustatyta, kad Losartan Actavis mažina insulto riziką ("LIFE tyrimas").
2. Kas žinotina prieš vartojant Losartan Actavis
Losartan Actavis vartoti negalima:
- jeigu yra alergija losartanui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas;
- jeigu esate daugiau nei 3 mėnesius nėščia ( taip pat yra geriau vengti Losartan Actavis vartoti ankstyvojo nėštumo metu, žr. skyrių „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Losartan Actavis.
Prieš Losartan Actavis vartojimą gydytojui svarbu pasakyti:
- jeigu buvo pasireiškusi angioneurozinė edema: veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio sutinimas (žr. ir 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“);
- jeigu stipriai vemiate arba viduriuojate ir dėl to organizmas netenka nepaprastai daug skysčių ir (arba) druskų;
- jeigu vartojate diuretikų (vaistų, didinančių vandens išsiskyrimą pro inkstus) arba ribojate druskos kiekį maiste ir dėl to organizmas netenka nepaprastai daug skysčių ir druskų (žr. ir 3 skyriaus poskyrį „Dozavimas ypatingų grupių pacientams“);
- jeigu susiaurėjusios arba blokuotos į inkstus patenkančios kraujagyslės arba jeigu Jums neseniai persodintas inkstas;
- jeigu sutrikusi kepenų veikla (žr. 2 skyriaus poskyrį „ Losartan Actavis vartoti negalima“ ir 3 skyriaus poskyrį „Dozavimas ypatingų grupių pacientams“);
- jeigu sergate širdies nepakankamumu, tiek susijusiu, tiek nesusijusiu su inkstų veiklos sutrikimu arba sunkia gyvybei pavojinga širdies aritmija. Jeigu kartu esate gydomas beta adrenoblokatoriais, būtinas specialus atsargumas;
- jeigu yra širdies vožtuvų arba širdies raumens sutrikimų;
- jeigu sergate širdies išemine liga (pasireiškusia dėl kraujotakos susilpnėjimo širdies kraujagyslėse) arba smegenų kraujagyslių liga (pasireiškusia dėl smegenų kraujotakos susilpnėjimo);
- jeigu yra pirminis aldosteronizmas (tai sindromas, susijęs su hormono aldosterono išsiskyrimo iš antinksčių padidėjimu, atsiradusiu dėl antinksčių sutrikimo).
- Jei manote, kad esate arba galite tapti nėščia. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Losartan Actavis vartoti nerekomenduojama. Vartojamas nuo trečio nėštumo mėnesio šis vaistas gali padaryti didžiulės žalos Jūsų kūdikiui (žr. skyrių „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“).
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) (vadinamąjį sartaną, pavyzdžiui, valsartaną, telmisartaną, irbesartaną), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų.
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio) kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Losartan Actavis vartoti negalima“.
Vaikams ir paaugliams
Losartan Actavis poveikis vaikams netirtas. Norėdami gauti daugiau informacijos, pasikalbėkite su savo gydytoju. Losartan Actavis nerekomenduojama vartoti vaikams, kurių inkstų ar kepenų veikla sutrikusi arba kurie yra jaunesni negu 6 metų, kadangi duomenys apie šių pacientų grupes yra riboti.
Kiti vaistai ir Losartan Actavis
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Gydymo Losartan Actavis metu toliau išvardytų vaistų būtina vartoti itin atsargiai.
- Kiti kraujospūdį mažinantys medikamentai, kadangi jie gali dar daugiau sumažinti kraujospūdį. Taip pat kraujospūdį gali sumažinti bet kuris iš šių vaistų ar vaistų klasė: tricikliai antidepresantai, vaistai nuo psichozės, baklofenas, amifostinas.
- Preparatai, kurie organizme sulaiko kalį arba gali padidinti jo kiekį, pvz., kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, kalį organizme sulaikantys diuretikai (amiloridas, triamterenas, spironolaktonas), heparinas.
- Nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo (pvz., indometacinas), įskaitant COX-2 inhibitorius (tai vaistai, slopinantys uždegimą ir galintys padėti lengvinti skausmą), kadangi jie gali silpninti losartano kraujospūdį mažinantį poveikį.
Jeigu sutrikusi inkstų veikla, minėtų vaistų vartojant kartu su losartanu, ji gali dar pablogėti.
Medikamentų, kuriuose yra ličio, be atidžios Jūsų gydytojo priežiūros, kartu su losartanu vartoti negalima, kadangi gali prireikti laikytis specialių atsargumo priemonių, pvz., atlikinėti kraujo tyrimus.
Būtinas ypatingas atsargumas, jei esate gydomas losartanu kartu su kitu angiotenzino II receptorių blokatoriumi (pvz., valsartanu ar telmisartanu), nes gali padidėti mažo kraujospūdžio, alpimo, kalio koncentracijos padidėjimo ir inkstų funkcijos pokyčių dažnis.
Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti Jūsų dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių
- Jeigu vartojate AKF inhibitorių arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Losartan Actavis vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Losartan Actavis vartojimas su maistu ir gėrimais
Losartan Actavis galima gerti valgio metu arba nevalgius.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Jeigu esate nėščia (manote, kad galite būti pastojusi), pasakykite apie tai gydytojui. Jūsų gydytojas lieps jums nebevartoti vaisto prieš planuojant pastojimą arba iš karto sužinojus apie nėštumą, ir paskirs kitą vaistą vietoj Losartan Actavis. Losartan Actavis yra nerekomenduojamas ankstyvojo nėštumo laikotarpiu ir negali būti vartojamas, jei esate daugiau kaip tris mėnesius nėščia, nes tuomet jis gali labai pakenkti jūsų kūdikiui.
Žindymo laikotarpis
Pasakykite savo gydytojui, jei maitinate krūtimi ar ruošiatės pradėti tai daryti. Losartan Actavis nerekomenduojamas krūtimi maitinančioms motinoms. Jei motina nori maitinti krūtimi, gydytojas gali paskirti kitą vaistą, ypač jei norima žindyti naujagimį arba prieš laiką gimusį kūdikį.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Losartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus preparatas įtakos neturėtų daryti. Vis dėlto losartanas, kaip ir visi kiti vaistai nuo didelio kraujospūdžio ligos, kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos svaigimą ar mieguistumą. Jeigu toks poveikis pasireiškia, prieš dirbant minėtą darbą, reikia kreiptis į gydytoją patarimo.
3. Kaip vartoti Losartan Actavis
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Tikslią Losartan Actavis dozę nustatys Jūsų gydytojas, įvertinęs Jūsų būklę ir išsiaiškinęs, ar vartojate kitų vaistų.
Suaugę pacientai, sergantys didelio kraujospūdžio liga
Gydyti paprastai pradedama kartą per parą vartojama 50 mg losartano doze (viena Losartan Actavis 50 mg tablete). Daugiausiai kraujospūdis turėtų sumažėti po 3 – 6 gydymo savaičių. Vėliau kai kuriems pacientams gydytojas dozę gali didinti ir skirti gerti po 100 mg losartano (dvi Losartan Actavis 50 mg tabletes) kartą per parą.
Suaugę pacientai, sergantys didelio kraujospūdžio liga ir II tipo cukriniu diabetu
Gydyti paprastai pradedama kartą per parą vartojama 50 mg losartano doze (viena Losartan Actavis 50 mg tablete). Vėliau gydytojas, atsižvelgęs į Jūsų kraujospūdžio reakciją į medikamentą, dozę gali didinti ir skirti gerti po 100 mg losartano (dvi Losartan Actavis 50 mg tabletes) kartą per parą.
Losartan Actavis galima vartoti kartu su kitais kraujospūdį mažinančiais vaistais (pvz., diuretikais, kalcio kanalų blokatoriais, alfa arba beta adrenoblokatoriais bei centrinio poveikio medikamentais), insulinu bei kitais preparatais, kuriais paprastai mažinamas gliukozės kiekis kraujyje (pvz., sulfonilkarbamidais, glitazonu, gliukozidazės inhibitoriais).
Suaugę pacientai, sergantys širdies nepakankamumu
Gydyti dažniausiai pradedama 12,5 mg losartano doze (viena Losartan Actavis 12,5 mg tablete), vartojama kartą per parą.
Paprastai dozė kas savaitę palaipsniui didinama (t.y. pirmą savaitę vartojama 12,5 mg paros dozė, antrą savaitę - 25 mg, trečią savaitę - 50 mg, ketvirtą savaitę - 100 mg, penktą savaitę - 150 mg) iki įprastinės palaikomosios dozės, nustatytos Jūsų gydytojo. Didžiausia paros dozė yra 150 mg losartano (pvz., trys Losartan Actavis 50 mg tabletės arba viena Losartan Actavis 100 mg tabletė ir viena Losartan Actavis 50 mg tabletė).
Širdies nepakankamumo gydymo metu losartanas dažniausiai vartojamas kartu su diuretikais (vaistais, kurie didina pro inkstus pašalinamo vandens kiekį) ir (arba) rusmenės preparatais (vaistais, padedančiais stiprinti širdį ir didinti jos veiksmingumą) arba (ir) beta adrenoblokatoriais.
Dozavimas ypatingų grupių pacientams
Kai kuriems ligoniams, pvz., tiems, kurie buvo gydyti didele diuretikų doze, kurių kepenų veikla sutrikusi arba kurie yra vyresni negu 75 metų, gydytojas gali patarti gerti mažesnę losartano dozę. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, losartano vartoti draudžiama (žr. 2 skyriaus poskyrį „Losartan Actavis vartoti negalima“).
Vartojimas vaikams ir paaugliams (6–18 metų)
20–50 kg sveriantiems vaikams ir paaugliams rekomenduojama dozė yra 25 mg kartą per parą. Išimtiniais atvejais dozė gali būti padidinta iki didžiausios, t. y. 50 mg, kartą per parą.
Vartojimo būdas
Tabletę reikia nuryti užsigeriant stikline vandens. Vaisto kasdien reikia stengtis gerti tokiu pačiu paros laiku. Losartan Actavis svarbu vartoti tiek laiko, kiek gydytojo skirta.
Ką daryti pavartojus per didelę Losartan Actavis dozę?
Jeigu per apsirikimą iš karto išgersite per daug tablečių arba jeigu jų išgers vaikas, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Perdozavimo simptomai yra mažas kraujospūdis ir širdies plakimo padažnėjimas, nors galimas ir jo suretėjimas.
Pamiršus pavartoti Losartan Actavis
Jeigu įprastiniu laiku vaisto išgerti pamiršite, gerkite jo atėjus kitos dozės vartojimo laikui.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą tabletę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Nustojus vartoti Losartan Actavis
Losartan Actavis svarbu vartoti tiek laiko, kiek gydytojo skirta, kad būtų palaikoma vienoda Jūsų kraujospūdžio kontrolė.
Jeigu manote, kad losartanas veikia per stipriai arba per silpnai, pasikalbėkite su savo gydytoju arba vaistininku.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu Jums pasireiškė toliau išvardytas poveikis, Losartan Actavis nebevartokite ir nedelsdami pasakykite savo gydytojui arba vykite į artimiausios ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių:
Sunki alerginė reakcija (išbėrimas, niežulys, veido, lūpų, burnos ar ryklės sutinimas, kuris gali pasunkinti rijimą ar kvėpavimą).
Tai sunkus, bet retas šalutinis poveikis, kuris pasireiškia daugiau kaip 1 iš 10 000 pacientų, bet mažiau kaip 1 iš 1 000 pacientų. Jums gali prireikti skubios gydytojo pagalbos arba guldymo į ligoninę.
Pastebėtas Losartan Actavis šalutinis poveikis nurodytas toliau.
Dažnas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 10 žmonių):
- galvos svaigimas,
- mažas kraujospūdis,
- nuo dozės dydžio priklausomas ortostatinis poveikis, toks kaip kraujospūdžio mažėjimas stojantis iš gulimos ar sėdimos padėties,
- bendrojo pobūdžio silpnumas,
- nuovargis,
- per mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija),
- per didelis kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija),
- inkstų funkcijos pokytis, įskaitant inkstų nepakankamumą,
- sumažėjęs raudonųjų kraujo ląstelių kiekis (anemija),
- padidėjęs urėjos kiekis kraujyje, kreatinino ir kalio koncentracijos padidėjimas kraujo serume pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu.
Nedažnas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 100 žmonių):
- mieguistumas (somnolencija),
- galvos skausmas,
- miego sutrikimas,
- pernelyg greitas juntamas širdies plakimas (palpitacija),
- stiprus krūtinės skausmas (krūtinės angina),
- mažas kraujospūdis (ypač tuo atveju, jeigu organizmas netenka daug vandens per kraujagysles, pvz., pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu arba vartojantiems didelę diuretikų dozę),
- dusulys (dispnėja),
- pilvo skausmas,
- vidurių užkietėjimas,
- viduriavimas,
- pykinimas,
- vėmimas,
- ruplės (dilgėlinė),
- niežėjimas,
- išbėrimas,
- lokalus patinimas (edema),
- kosulys.
Retas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 1 000 žmonių):
- padidėjęs jautrumas,
- angioneurozinė edema,
- kraujagyslių uždegimas (angitas, įskaitant Henoch-Schonlein purpurą),
- tirpulio arba dilgčiojimo pojūtis (parestezija),
- alpulys (sinkopė),
- labai dažnas nereguliarus širdies plakimas (prieširdžių virpėjimas),
- smegenų priepuolis (insultas),
- kepenų uždegimas (hepatitas),
- alaninaminotransferazės (ALT) kiekio kraujyje padidėjimas, kuris nutraukus gydymą dažniausiai išnyksta.
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis):
- trombocitų kiekio sumažėjimas,
- migrena,
- kepenų funkcijos sutrikimas,
- raumenų ir sąnarių skausmas,
- į gripą panašūs simptomai,
- nugaros skausmas ir šlapimo takų infekcija,
- padidėjęs jautrumas saulės spinduliams (fotosensibilizacija),
- nepaaiškinamas raumenų skausmas ir patamsėjęs (arbatos spalvos) šlapimas (rabdomiolizė),
- impotencija,
- kasos uždegimas (pankreatitas),
- mažas natrio kiekis kraujyje (hiponatremija),
- depresija,
- bendrasis negalavimas,
- spengimas, zvimbimas, dundėjimas ar spragsėjimas ausyse (tinnitus),
- skonio sutrikimas (disgeuzija).
Šalutinis poveikis vaikams yra panašus į poveikį suaugusiems žmonėms.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Losartan Actavis
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant lizdinės plokštelės ir kartoninės dėžutės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
12,5 mg ir 25 mg tabletės, supakuotos į lizdines plokšteles
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
50 mg ir 100 mg tabletės, supakuotos į lizdines plokšteles
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Tablečių talpyklė
Šiam vaistiniam preparatai specialių laikymo sąlygų nereikia.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Losartan Actavis sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra losartanas. Kiekvienoje Losartan Actavis 25 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 25 mg losartano kalio druskos.
- Pagalbinės medžiagos
Tabletės šerdis: manitolis, mikrokristalinė celiuliozė, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas K 29/32 ir magnio stearatas. Tabletės plėvelė: hipromeliozė 6, titano dioksidas (E 171), talkas ir propilenglikolis.
Losartan Actavis išvaizda ir kiekis pakuotėje
Losartan Actavis 25 mg tabletės yra baltos, apvalios, abipusiai išgaubtos, dengtos plėvele, 8 mm skersmens, pažymėtos 2L, be vagelės.
Pakuotės dydis
Lizdinių plokštelių pakuotė:
7, 10, 14, 15, 20, 21, 28, 30, 50, 56, 90, 98, 100 arba 210 plėvele dengtų tablečių.
Pakuotė ligoninėms: 280 plėvele dengtų tablečių.
Tablečių talpyklė:
100, 250 plėvele dengtų tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
| Tarptautinis pavadinimas | Losartano kalio druska |
| Vaisto stiprumas | 25mg |
| Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
| Grupė | Vaistinis preparatas |
| Pogrupis | Cheminis vaistas |
| Vartojimas | vartoti per burną |
| Registracijos numeris | LT/1/07/0792 |
| Registratorius | Actavis Group hf., Islandija |
| Receptinis | Receptinis |
| Vaistas registruotas | 2007.07.27 |
| Vaistas perregistruotas | 2011.06.01 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Losartan Actavis 25 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje Losartan Actavis 25 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 25 mg losartano kalio druskos.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė
Losartan Actavis 25 mg tabletės yra baltos, apvalios, abipusiai išgaubtos, dengtos plėvele, 8 mm skersmens, pažymėtos 2L, be vagelės.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
- Pirminės hipertenzijos gydymas.
- Hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems yra ³ 0,5 g per parą proteinurija, inkstų ligos gydymas (sudedamoji antihipertenzinio gydymo dalis).
- Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas (60 metų ir vyresniems pacientams), kai tolesnis gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais netinka dėl nepageidaujamo poveikio, ypač kosulio, arba kontraindikacijų. Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių būklę stabilizavo AKF inhibitoriai, gydymo keisti losartanu nereikia. Pacientų kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija turi būti ≤ 40% ir būklė stabilizuota lėtinio širdies nepakankamumo gydymo metu.
- Insulto rizikos mažinimas hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems EKG yra dokumentuota kairiojo skilvelio hipertrofija (žr. 5.1 skyrių LIFE tyrimas, Rasė).
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Hipertenzija
Įprastinė pradinė ir palaikomoji dozė daugumai pacientų yra 50 mg. Ji geriama kartą per parą. Stipriausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia praėjus 3 – 6 savaitėms nuo gydymo pradžios. Kai kuriems pacientams papildomos naudos gali duoti losartano dozės padidinimas iki 100 mg, geriamų kartą per parą (ryte). Losartano galima vartoti kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, ypač diuretikais, pvz., hidrochlorotiazidu (Žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrių).
Vaikų populiacija
Duomenų apie losartano veiksmingumą ir saugumą, gydant hipertenzija sergančius 6 – 18 metų vaikus ir paauglius, yra nedaug (žr. 5.1 skyrių). Farmakokinetikos hipertenzija sergančių vyresnių kaip 1 mėnesio vaikų organizme duomenų yra mažai (žr. 5.2 skyrių).
Daugiau kaip 20 kg, bet mažiau kaip 50 kg, sveriantiems pacientams, kurie gali nuryti tabletes, rekomenduojama dozė yra 25 mg kartą per parą. Išskirtiniais atvejais dozę galima padidinti iki didžiausios, t.y. 50 mg, kuri geriama kartą per parą. Dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją.
Daugiau negu 50 kg sveriantiems pacientams įprastinė dozė yra 50 mg kartą per parą. Išskirtiniais atvejais dozę galima padidinti iki didžiausios, t.y. 100 mg, kuri geriama kartą per parą. Didesnių kaip 1,4 mg/kg kūno svorio (arba didesnių nei 100 mg) paros dozių poveikio vaikams tyrimų neatlikta.
Jaunesniems kaip 6 metų vaikams losartano vartoti nerekomenduojama, nes duomenų apie tokio amžiaus pacientų gydymą šiuo vaistiniu preparatu yra mažai.
Losartano nerekomenduojama vartoti vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis mažesnis kaip 30 ml/min./1,73 m2, kadangi apie tokių pacientų gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra (žr. ir 4.4 skyrių).
Be to, losartanu nerekomenduojama gydyti vaikų, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. ir 4.4 skyrių).
Pacientai, sergantys hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu, susijusiu su ≥ 0,5 g per parą proteinurija
Įprastinė pradinė dozė yra 50 mg kartą per parą. Po mėnesio kartą per parą geriamą dozę galima padidinti iki 100 mg, atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją į gydymą. Losartan Actavis galima vartoti kartu su kitais antihipertenziniais preparatais (pvz., diuretikais, kalcio kanalų blokatoriais, alfa arba beta adrenoblokatoriais bei centrinio poveikio medikamentais), insulinu bei kitais įprastiniais gliukozės kiekį kraujyje mažinančiais vaistiniais preparatais (pvz., sulfonilkarbamidais, glitazonais bei gliukozidazės inhibitoriais).
Širdies nepakankamumas
Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, įprastinė pradinė Losartan Actavis dozė yra 12,5 mg kartą per parą. Dozę, atsižvelgiant į tai, kaip pacientas ją toleruoja, paprastai kas savaitę reikia didinti (t. y. 12,5 mg kartą per parą vartojamą dozę pradžioje reikia didinti iki 25 mg kartą per parą, po to iki 50 mg kartą per parą bei 100 mg kartą per parą iki didžiausios 150 mg paros dozės, vartojamos kartą per parą).
Insulto rizikos mažinimas hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems EKG yra dokumentuota kairiojo skilvelio hipertrofija
Įprastinė pradinė Losartan Actavis dozė yra 50 mg kartą per parą. Atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją, galima skirti kartu vartoti mažą hidrochlorotiazido dozę ir (arba) Losartan Actavis dozę padidinti iki 100 mg kartą per parą.
Pacientams, kurių kraujo tūris sumažėjęs
Pacientams, kurių kraujo tūris sumažėjęs (pvz., gydytiems didelėmis diuretikų dozėmis), pradinė dozė turėtų būti 25 mg kartą per parą (žr. 4.4 skyrių).
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodializuojami
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodializuojami, pradinio dozavimo keisti nebūtina.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Ligonius, kuriems anksčiau buvo sutrikusi kepenų funkcija, reikia gydyti mažesne doze. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra. Vadinasi, žmonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, losartanu gydyti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Senyviems pacientams
Nors vyresnius negu 75 metų žmones patariama pradėti gydyti 25 mg paros doze, senyviems žmonėms dozės keisti paprastai nebūtina.
Vartojimo metodas
Losartan Actavis tabletę reikia nuryti užsigeriant stikline vandens.
Losartan Actavis galima vartoti valgio metu arba nevalgius.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Losartan Actavis negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Jautrumo padidėjimas
Angioneurozinė edema. Pacientus, kuriems buvo angioneurozinė edema: veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio sutinimas, gydymo metu reikia atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių).
Hipotenzija bei skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Pacientams, kurių organizme dėl didelės diuretikų dozės vartojimo, druskos ribojimo dietoje, viduriavimo arba vėmimo trūksta skysčių ir (arba) druskos, gali pasireikšti, ypač po pirmos dozės pavartojimo, simptominė hipotenzija. Šias būkles reikia koreguoti prieš pradedant gydyti Losartan Actavis arba vartoti mažesnę pradinę vaistinio preparato dozę (žr. 4.2 skyrių). Tai taikytina ir 6-18 metų vaikams.
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Tiek sergantiems, tiek nesergantiems cukriniu diabetu pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dažnai sutrinka elektrolitų pusiausvyra, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį. Klinikinio tyrimo metu losartanu gydytiems II tipo cukriniu diabetu sergantiems ligoniams, kuriems buvo nefropatija, hiperkalemija pasireiškė dažniau, negu vartojusiems placebo (žr. 4.8 skyrių), vadinasi, gydymo metu reikia atidžiai matuoti kalio ir kreatinino kiekį kraujo plazmoje, ypač širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 30 – 50 ml/min.
Gydant losartanu nerekomenduojama kartu vartoti diuretikų, kalio pakaitalų ir kalio turinčių maisto papildų (žr. 4.5 skyrių).
Kepenų sutrikimas
Remiantis farmakokinetikos tyrimų duomenimis, rodančiais, kad kepenų ciroze sergančių ligonių kraujo plazmoje losartano koncentracija būna reikšmingai didesnė, pacientus, kurių kepenų funkcija buvo sutrikusi anksčiau, reikia gydyti mažesne doze. Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymo losartanu patirties nėra, todėl jų šiuo medikamentu gydyti negalima (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Losartano nerekomenduojama vartoti ir vaikams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).
Inkstų sutrikimas
Dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo galimi, ypač tiems pacientams, kurių inkstų funkcija priklauso nuo šios sistemos (pvz., ligoniams, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu arba kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi prieš pradedant gydyti), inkstų funkcijos pokyčiai, įskaitant nepakankamumą. Gydant losartanu, kaip ir kitais renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais preparatais, ligoniams, kuriems buvo abiejų inkstų (arba vieno, jeigu tik vienas funkcionavo) arterijų stenozė, padidėjo urėjos kiekis kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume. Preparato vartojimą nutraukus, šie inkstų funkcijos pokyčiai gali išnykti. Pacientus, kuriems yra abiejų inkstų (arba vieno, jeigu tik vienas funkcionuoja) arterijų stenozė, losartanu reikia gydyti atsargiai.
Vartojimas vaikams, kurių inkstų veikla sutrikusi
Vaikų, kurių glomerulų filtracijos greitis yra < 30 ml/min/1,73 m2, losartanu gydyti nerekomenduojama, nes duomenų apie jo vartojimą nėra (žr. 4.2 skyrių).
Gydymo losartanu metu reikia reguliariai stebėti inkstų funkciją, nes ji gali susilpnėti. Tai taikytina ypač tais atvejais, kai losartano vartojama kitų būklių (karščiavimo, dehidracijos), galinčių sutrikdyti inkstų funkciją, metu.
Įrodyta, kad losartano vartojimas kartu su AKF inhibitoriais sutrikdo inkstų funkciją, todėl kartu šių vaistinių preparatų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Inkstų persodinimas
Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas, į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą, paprastai nereaguoja, todėl jų losartanu gydyti nerekomenduojama.
Išeminė širdies arba smegenų kraujagyslių liga
Dėl didelio kraujospūdžio sumažėjimo išemine širdies ar smegenų kraujagyslių liga sergančius ligonius gali ištikti miokardo infarktas arba smegenų insultas.
Širdies nepakankamumas
Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, tiek susijusiu, tiek nesusijusiu su inkstų funkcijos sutrikimu, gydymo losartanu, kaip ir kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais, metu kyla sunkios arterinės hipotenzijos ir inkstų funkcijos sutrikimo (dažnai ūminio) rizika.
Ligonių, sergančių su sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu susijusiu širdies nepakankamumu, sunkiu (NYHA IV klasės) širdies nepakankamumu ar širdies nepakankamumu, susijusiu su gyvybei pavojinga širdies aritmija, gydymo losartanu patirtis yra nepakankama. Vadinasi, minėtų grupių pacientus losartanu reikia gydyti atsargiai. Losartanu kartu su beta adrenoblokatoriais reikia gydyti atsargiai (žr. 5.1 skyrių).
Aortos ar mitralinė stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Losartanu, kaip ir kitais kraujagysles plečiančiais preparatais, gydant pacientus, kuriems yra aortos ar mitralinė stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija, būtinas specialus atsargumas.
Nėštumas
Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, planuojančioms pastoti moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Kiti įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kaip buvo pastebėta gydant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, losartanas ir kiti angiotenzino II blokatoriai juodaodžiams kraujospūdį mažina akivaizdžiai silpniau negu nejuodaodžiams, matyt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių ligonių organizme renino kiekis dažniau būna mažas.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Hipotenzinį losartano poveikį gali stiprinti kiti antihipertenziniai preparatai. Vartojant kartu losartaną ir kitas hipotenziją, kaip nepageidaujamą reakciją, sukeliančias medžiagas (pvz., tricikliai antidepresantai, vaistiniai preparatai nuo psichozės, baklofenas, amifostinas), gali padidėti hipotenzijos rizika.
Losartaną daugiausiai metabolizuoja citochromo P 450 (CYP) 2C9 izofermentai į aktyvų karboksirūgšties metabolitą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad flukanozolas (CYP 2C9 inhibitorius) aktyvaus metabolito ekspoziciją sumažina maždaug 50%. Nustatyta, kad losartano vartojant kartu su rifampicinu (metabolizme dalyvaujančių fermentų induktoriumi) aktyvaus metabolito kiekis plazmoje sumažėja 40%. Šių pokyčių reikšmė klinikai nežinoma. Losartano vartojant kartu su fluvastatinu (silpnas CYP2C9 inhibitorius), ekspozicijos pokyčių nenustatyta.
Losartano, kaip ir kitų vaistinių preparatų, blokuojančių angiotenzino II atsiradimą arba jo sukeliamą poveikį, vartojant kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie organizme sulaiko kalį (pvz., diuretiku amiloridu, triamterenu ar spironolaktonu) arba gali didinti jo kiekį (pvz. heparinu), kalio papildais arba druskų pakaitalais, kuriuose yra kalio, gali padidėti kalio koncentraciją kraujo serume. Kartu šiais medikamentais gydyti nepatariama.
Kartu su AKF inhibitoriais vartojant ličio, laikinai padidėdavo ličio kiekis kraujo serume, sustiprėdavo toksinis jo poveikis. Labai retais atvejais tokia ličio sąveika pasireikšdavo ir su angiotenzino II blokatoriais. Ličio vartoti kartu su losartanu reikia skirti atsargiai. Jei tokiu deriniu gydyti būtina, gydymo metu rekomenduojama sekti ličio koncentraciją kraujo serume.
Angiotenzinui II jautrių receptorių blokatorius vartojant kartu su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVPNU), t.y. selektyviais COX-2 inhibitoriais, priešuždegiminėmis acetilsalicilo rūgšties dozėmis ar neselektyviais NVPNU, gali susilpnėti antihipertenzinis poveikis. Angiotenzinui II jautrių receptorių blokatorius arba diuretikus ir NVPNU vartojant kartu, gali padidėti inkstų funkcijos silpnėjimo, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą, rizika ir kalio koncentracijos serume padidėjimo rizija, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra silpna prieš pradedant gydyti. Šių vaistinių preparatų deriniu reikia gydyti atsargiai, ypač senyvus pacientus. Pacientus būtina tinkamai hidruoti ir sekti inkstų funkciją, pradėjus taikyti kompleksinį gydymą bei periodiškai jo metu.
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRB vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais AIIRB vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio rizikos nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Nors kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) keliamą riziką nėra, tačiau ji gali būti tokia pati, kaip gydymo kitais šios klasės preparatais metu. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, gydymą AIIRB būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojami AIIRB sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).
Jei moteris AIIRB vartoja antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru, rekomenduojama ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Reikia atidžiai stebėti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRB, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Žindymas
Kadangi nėra informacijos apie Losartan Actavis vartojimą žindymo metu, Losartan Actavis yra nerekomenduojamas ir alternatyvus gydymas vaistiniu preparatu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
Vis dėlto vairuojant ir valdant mechanizmus būtina prisiminti, kad anitihipertenziniai medikamentai gali sukelti galvos svaigimą ir mieguistumą, ypač gydymo pradžioje arba padidinus dozę.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Toliau išvardintų klinikinių tyrimų metu buvo vertinamas losartano poveikis:
- pirminės arterinės hipertenzijos kontroliuojami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo > 3000 suaugusių (18 metų ir vyresnių) pacientų;
- kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 177 vaikai (6 – 16 metų), sergantys hipertenzija;
- kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo > 9000 hipertenzija sergančių pacientų (55-80 metų), kuriems buvo kairiojo širdies skilvelio hipertrofija (žr. LIFE tyrimą 5.1 skyriuje);
- kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo > 7700 suaugusių pacientų, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu (žr. ELITE I, ELITE II ir HEAAL tyrimus 5.1 skyriuje);
- kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo > 1500 pacientų (31 metų ir vyresnių), sergančių II tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo proteinurija (žr. RENAAL tyrimą 5.1 skyriuje).
Šių klinikinių tyrimų metu dažniausia nepageidaujama reakcija buvo galvos svaigimas.
Žemiau išvardytų nepageidaujamų reiškinių dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų, nustatytų placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų bei rinkos stebėsenos metu, dažnis
Nepageidaujamos reakcijos | Nepageidaujamų reakcijų dažnis pagal indikacijas | Kita | ||||
| Hipertenzija | Hipertenzija sergantys pacientai, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio hipertrofija | Lėtinis širdies nepakankamumas | Hipertenzija ir II tipo cukrinis diabetas su inkstų liga | Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką | |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
|
| ||||
Anaemija |
|
| Dažni |
| Dažnis nežinomas | |
Trombocito-penija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Imuninės sistemos sutrikimai | ||||||
Padidėjusio jautrumo reakcijos, anafilaksinės reakcijos, angioneurozinė edema* ir angitas** |
|
|
|
| Reti | |
Psichikos sutrikimai | ||||||
Depresija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Nervų sistemos sutrikimai | ||||||
| Galvos svaigimas | Dažni | Dažni | Dažni | Dažni |
|
Somnolencija | Nedažni |
|
|
|
| |
| Galvos skausmas | Nedažni |
| Nedažni |
|
|
Miego sutrikimai |
| Nedažni |
|
|
|
|
Parestezija |
|
| Reti |
|
| |
Migrena |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Disgeuzija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Ausų ir labirintų sutrikimai | ||||||
Galvos sukimasis (vertigo) | Dažni | Dažni |
|
|
| |
Spengimas ausyse |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Širdies sutrikimai | ||||||
Palpitacija | Nedažni |
|
|
|
| |
Krūtinės angina | Nedažni |
|
|
|
| |
Sinkopė |
|
| Reti |
|
| |
Prieširdžių virpėjimas |
|
| Reti |
|
| |
Cerebrovaskulinis priepuolis |
|
| Reti |
|
| |
Kraujagyslių sutrikimai |
|
| ||||
Ortostatinė hipotenzija (įskaitant nuo dozės priklausomą ortostatinį poveikį)║ | Nedažni |
| Dažni | Dažni |
| |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | ||||||
Dispnėja |
|
| Nedažni |
|
| |
Kosulys |
|
| Nedažni |
| Dažnis nežinomas | |
Virškinimo trakto sutrikimai |
|
| ||||
Pilvo skausmas | Nedažni |
|
|
|
| |
Vidurių užkietėjimas | Nedažni |
|
|
|
| |
Viduriavimas |
|
| Nedažni |
| Dažnis nežinomas | |
Pykinimas |
|
| Nedažni |
|
| |
Vėmimas |
|
| Nedažni |
|
| |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | ||||||
Pankreatitas |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Hepatitas |
|
|
|
| Reti | |
Kepenų funkcijos sutrikimai |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | ||||||
Dilgėlinė |
|
| Nedažni |
| Dažnis nežinomas | |
Niežulys |
|
| Nedažni |
| Dažnis nežinomas | |
Išbėrimas | Nedažni |
| Nedažni |
| Dažnis nežinomas | |
Jautrumas šviesai |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | ||||||
Mialgija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Artralgija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Rabdomiolizė |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | ||||||
Inkstų sutrikimas |
|
| Dažni |
|
| |
Inkstų nepakankamumas |
|
| Dažni |
|
| |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | ||||||
Erekcijos funkcijos sutrikimas / impotencija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
| ||||
Astenija | Nedažni | Dažni | Nedažni | Dažni |
| |
Nuovargis | Nedažni | Dažni | Nedažni | Dažni |
| |
Edema | Nedažni |
|
|
|
| |
Negalavimas |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Tyrimai | ||||||
| Hiperkalemija | Dažni |
| Nedažni† | Dažni‡ |
|
Alaninamino-transferazės (ALT) padaugėjimas§ | Reti |
|
|
|
| |
Urėjos kiekio kraujyje, kreatinino kiekio kraujo serume ir kalio kiekio kraujo serume padidėjimas |
|
| Dažni |
|
| |
Hiponatremija |
|
|
|
| Dažnis nežinomas | |
Hipoglikemija |
|
|
| Dažni |
| |
* Įskaitant gerklų, balso klosčių, veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio patinimą (sukeliantį kvėpavimo takų obstrukciją); kai kuriems šių pacientų angioneurozinė edema buvo pasireiškusi ankstesnio kitokių vaistinių preparatų, įskaitant AKF inhibitorius, vartojimo metu
** Įskaitant Henoch-Schönlein purpurą
║ Ypač pacientams, kurių kraujo tūris kraujagyslėse sumažėjęs, pvz., pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu arba gydomiems didele diuretikų doze
† Dažnai pacientams, kurie vietoj 50 mg vartoja 150 mg losartano dozę
‡ Klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo II tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai su nefropatija, metu hiperkalemija >5,5 mmol/l pasireiškė 9,9% losartano tabletėmis gydytų pacientų ir 3,4% pacientų, vartojusių placebo
§ Gydymą nutraukus, paprastai išnyko
Šios papildomos nepageidaujamos reakcijos (jų dažnis nežinomas): nugaros skausmas, šlapimo organų infekcija ir į gripą panašūs simptomai, losartano vartojusiems pacientams pasireiškė dažniau, negu vartojusiems placebo.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dėl renino angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo rizikos grupių pacientams buvo inkstų funkcijos pokyčio, įskaitant nepakankamumą, atvejų. Preparato vartojimą nutraukus inkstų funkcijos pokyčiai gali išnykti (žr. 4.4 skyrių).
Vaikų populiacija
Nustatytos nepageidaujamos reakcijos vaikams yra panašios į pasireiškusias suaugusiems žmonėms. Vaikų populiacijos tyrimų duomenų yra nedaug.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Intoksikacijos simptomai
Duomenys apie perdozavimą žmogui yra riboti. Labiausiai tikėtini perdozavimo simptomai yra hipotenzija ir tachikardija. Bradikardija galėtų pasireikšti dėl parasimpatinio (nervo klajoklio) stimuliavimo.
Intoksikacijos gydymas
Jeigu pasireiškė simptominė hipotenzija, reikia pradėti palaikomąjį gydymą.
Gydomosios priemonės priklauso nuo laiko, praėjusio nuo vaistinio preparato vartojimo, ir simptomų pobūdžio bei sunkumo. Pirmiausiai reikia stabilizuoti kraujotakos sistemos funkciją. Jei preparato buvo pavartota per burną, reikia duoti gerti pakankamą aktyvintos anglies dozę. Būtina atidžiai sekti gyvybinių funkcijų parametrus, prireikus, gyvybines funkcijas koreguoti. Hemodialize iš organizmo neįmanoma pašalinti nei losartano, nei aktyvaus jo metabolito.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II blokatoriai, gryni, ATC kodas - C09CA01.
Losartanas yra sintetinis, geriamasis angiotenzino II receptorių (AT1 tipo) blokatorius. Angiotenzinas II yra svarbiausias aktyvus renino ir angiotenzino sistemos hormonas, stipriai sutraukiantis kraujagysles ir lemiantis hipertenzijos patofiziologiją. Prisijungęs prie daugelyje audinių (pvz., lygiuosiuose kraujagyslių raumenyse, antinksčiuose, inkstuose, širdyje) esančių AT1 receptorių, angiotenzinas II sukelia svarbų biologinį poveikį, įskaitant kraujagyslių susitraukimą ir aldosterono išsiskyrimą. Be to, angiotenzinas II stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją.
Losartanas selektyviai blokuoja AT1 receptorius. Tyrimų in vitro ir in vivo metu losartanas ir aktyvus jo karboksirūgšties metabolitas E-3174 blokavo visą fiziologijai reikšmingą angiotenzino II (nepriklausomai nuo jo šaltinio ar sintezės būdo) poveikį.
Agonistinio poveikio minėtiems receptoriams losartanas nesukelia, kitiems hormonams jautrių receptorių ar kardiovaskulinės sistemos funkcijai svarbių jonų srovės kanalų neblokuoja. Bradikininą skaldančio AKF (kininazės II) losartanas neslopina, todėl bradikinino sukeliamo nepageidaujamo poveikio nestiprina.
Vartojant losartano, neigiamasis grįžtamasis renino sekrecijos ryšys nefunkcionuoja, todėl kraujo plazmoje padidėja renino kiekis. Jam padidėjus, didėja ir angiotenzino II kiekis. Nepaisant tokio padidėjimo, antihipertenzinis poveikis ir aldosterono koncentracijos kraujo plazmoje mažėjimas išlieka, vadinasi, veiksmingai blokuojami angiotenzinui II jautrūs receptoriai. Losartano vartojimą nutraukus, renino ir angiotenzino II kiekis kraujyje per 3 paras tampa toks, koks buvo prieš pradedant gydyti.
Prie AT1 receptorių losartano ir aktyvaus jo metabolito trauka yra didesnė negu prie AT2. Aktyvus losartano metabolitas yra 10 – 40 kartų veiksmingesnis už losartaną (dozę apskaičiavus svoriu kūno svoriui).
Hipertenzijos gydymo tyrimai
Kontrolinių klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems lengva arba vidutinio sunkumo hipertenzija, kartą per parą geriama losartano dozė statistiškai reikšmingai sumažino sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Kraujospūdžio matavimo, praėjus 24 val. ir 5 – 6 val. po dozės pavartojimo, duomenys rodo jo mažėjimą 24 valandų laikotarpiu. Natūralus kraujospūdžio svyravimas paros metu išliko. Kraujospūdžio sumažėjimas intervalo tarp dozių vartojimo pabaigoje buvo maždaug 70 - 80 % to sumažėjimo, kuris pasireiškė praėjus 5 – 6 val. po preparato pavartojimo.
Losartano vartojimą nutraukus, hipertenzija sergantiems pacientams staigiai kraujospūdis nepadidėjo. Nors losartanas ženkliai sumažino kraujospūdį, tačiau klinikai reikšmingo poveikio širdies susitraukimų dažniui nedarė.
Losartano veiksmingumas hipertenzija sergantiems vyrams ir moterims, jaunesniems negu 65 metų ir senyviems ligoniams yra vienodas.
LIFE tyrimas
Losartano įtaka hipertenzijos vertinamosios baigties mažėjimui buvo nustatinėta tyrimu LIFE (The Losartan Intervention For Endpoint Reduction in hypertension). Tai atsitiktinių imčių tyrimas, atliktas trigubai aklu, aktyvios kontrolės būdu. Jame dalyvavo 9193 hipertenzija sergantys 55 – 80 metų pacientai, kuriems EKG tyrimu buvo dokumentuota kairiojo širdies skilvelio hipertrofija. Tiriamieji atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienos grupės pacientams buvo skirta kartą per parą gerti po 50 mg losartano, kitos - po 50 mg atenololio. Jei kraujospūdis reikiamai nemažėjo (t. y. netapo < 140/90 mm Hg), pirmiausia buvo skirta papildomai vartoti 12,5 mg hidrochlortiazido paros dozę, vėliau prireikus losartano ir atenololio dozė buvo didinama iki kartą per parą geriamos 100 mg dozės. Kad kraujospūdis mažėtų tiek, kiek reikia, prireikus buvo skiriama papildomai vartoti ir kitų antihipertenzinių medikamentų, išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II blokatorius ir beta adrenoblokatorius.
Tiriamieji buvo stebimi vidutiniškai 4,8 metus.
Pirmaeilė vertinamoji baigtis buvo bendra, t. y. kardiovaskulinis mirštamumas ir ligotumas, nustatytas atsižvelgiant į bendrą kardiovaskulinės mirties, smegenų insulto ir miokardo infarkto dažnio mažėjimą. Nors abiejų grupių tiriamųjų kraujospūdis mažėjo reikšmingai ir tiek pat, pacientams, kuriems pirmaeilės vertinamosios baigties apraiškų atsirado, losartanas riziką sumažino 13% (p = 0,021, 95% PI: 0,77-0,98), daugiau negu atenololis. Tą daugiausiai lėmė smegenų insulto dažnio sumažėjimas. Smegenų insulto riziką losartanas sumažino 25% daugiau negu atenololis (p = 0,001, 95% PI: 0,63 – 0,89). Kardiovaskulinės mirties ir miokardo infarkto dažnis abiejų grupių pacentams reikšmingai nesiskyrė.
Rasė
LIFE tyrimo metu losartanu gydytiems juodaodžiams pacientams pirmaeilės bendros vertinamosios baigties, t. y. širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (pvz., miokardo infarkto ir kardiovaskulinės mirties) ir ypač smegenų insulto, rizika buvo didesnė, negu gydytiems atenololiu. Vadinasi, LIFE tyrimo metu gauti duomenys apie losartano ir atenololio įtaką kardiovaskuliniam mirštamumui ir ligotumui hipertenzija sergantiems juodaodžiams, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio hipertofija, netaikytini.
Tyrimas RENAAL
Angiotenzino II receptorių blokatoriaus losartano įtaka nuo insulino nepriklausomo diabeto vertinamosios baigties mažėjimui buvo nustatinėjama tyrimu RENAAL (The Reduction of Endpoints in NIDDM with the Angiotensin II Receptor Antagonist Losartan). Tai daugiacentris, atsitiktinių imčių, kontrolinis (poveikis lygintas su placebo sukeliamu) tyrimas, atliktas dvigubai aklu būdu. Jame dalyvavo 1513 pacientų, sergančių II tipo diabetu, kuriems buvo proteinurija ir hipertenzija arba pastarosiosios ligos nebuvo. Tyrimo metu losartanu buvo gydytas 751 tiriamasis.
Tyrimo tikslas - įrodyti, kad losartano kalio druska, be naudingo kraujospūdį mažinančio poveikio, sukelia dar ir inkstus saugantį poveikį.
Pacientams, kuriems buvo proteinurija ir kurių kraujo serume kreatinino koncentracija buvo 1,3 – 3 mg/dl, atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienos grupės tiriamiesiems kartu su jau vartojamais antihipertenziniais medikamentais, išskyrus AKF inhibitorius ir angiotenzino II blokatorius, buvo skirta kartą per parą gerti 50 mg losartano dozę, kuri prireikus buvo didinama, kad pasireikštų kraujospūdžio reakcija, kitos grupės - placebo. Tyrėjams buvo nurodyta, kad prireikus kartą per parą geriamą losartano dozę galima didinti iki 100 mg. 72% pacientų didžiąją tyrimo laikotarpio dalį gėrė po 100 mg kartą per parą. Abiejų grupių tiriamiesiems prireikus buvo leista papildomai vartoti kitų antihipertenzinių preparatų (diuretikų, kalcio kanalų blokatorių, alfa ar beta adrenoblokatorių bei centrinio poveikio antihipertenzinių medikamentų). Pacientai buvo stebimi ne ilgiau kaip 4,6 metus (vidutiniškai 3,4 m.).
Pirmaeilė vertinamoji baigtis buvo sudėtinė, t. y. kreatinino kiekio kraujo serume padvigubėjimas ir galutinė inkstų nepakankamumo stadija (dializės ar inkstų persodinimo būtinumas) arba mirtis.
Gauti rezultatai rodo, kad pacientams, kuriems pirmaeilės vertinamosios baigties apraiškų buvo, losartanas (327 apraiškos) jų riziką sumažino 16,1% (p = 0,022) daugiau negu placebas (359 apraiškos). Tyrimo rezultatai rodo, kad losartanu gydytiems pacientams reikšmingai sumažėjo atskirų sudėtinės vertinamosios baigties komponentų ir jų derinių rizika: kreatinino kiekio kraujo serume padvigubėjimo rizika sumažėjo 25,3% (p = 0,006), galutinės inkstų nepakankamumo stadijos rizika - 28,6% p = 0,002), galutinės inkstų nepakankamumo stadijos arba mirties rizika - 19,9% (p = 0,009), kreatinino kiekio kraujo serume padvigubėjimo arba galutinės inkstų nepakankamumo stadijos rizika - 21% (p = 0,01).
Mirtingumo dėl įvairių priežasčių dažnis abiejų grupių tiriamiesiesms reikšmingai nesiskyrė.
Šo tyrimo metu pacientai losartaną paprastai toleravo gerai: dėl nepageidaujamų reiškinių losartano ir placebo vartojimo nutraukimo dažnis buvo vienodas.
Tyrimas HEAAL
Pasauliniu kontroliuojamu klinikiniu tyrimu (HEAAL), kuriame dalyvavo širdies nepakankamumu (II–IV klasės pagal NYHA) sergantys 3834 pacientai (18–98 metų), netoleravę ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais, buvo nustatinėta angiotenzino II receptorių blokatoriaus losartano įtaka širdies nepakankamumo vertinamajai baigčiai. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes, kurios be jau taikomo įprastinio foninio gydymo, išskyrus AKF inhibitorius, buvo gydomos kartą per parą vartojama 50 mg arba 150 mg losartano doze.
Pacientai buvo stebimi ilgiau negu 4 metus (vidurkis: 4,7 metų). Tyrimo metu pirmaeilė vertinamoji baigtis buvo mišri: mirties nuo visų priežasčių arba hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo dažnis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad gydymas 150 mg losartano doze (828 reiškiniai), palyginti su gydymu 50 mg losartano doze (889 reiškiniai), daugeliui pacientų, patyrusių pirmaeilę mišrią vertinamąją baigtį, lėmė rizikos sumažėjimą 10,1% (p = 0,027; 95% PI: 0,82–0,99). Tai daugiausia buvo priskirtina hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo dažnio sumažėjimui. Gydymas 150 mg losartano doze hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo riziką sumažino 13,5%, palyginti su gydymu 50 mg losartano doze (p = 0,025; 95% PI: 0,76–0,98). Mirties nuo visų priežasčių dažnis tarp gydomų grupių reikšmingai nesiskyrė. 150 mg doze gydomos grupės pacientams inkstų sutrikimas, hipotenzija ir hiperkalemija pasireiškė dažniau, negu 50 mg doze gydomos grupės pacientams, tačiau šie nepageidaujami reiškiniai nelėmė reikšmingai dažnesnį gydymo nutraukimą 150 mg doze gydomos grupės pacientams.
Tyrimai ELITE-I ir ELITE-II
48 savaites trukusio tyrimo ELITE, kuriame dalyvavo 722 širdies nepakankamumu (II-IV klasės pagal NYHA) sergantys pacientai, metu losartano ir kaptoprilio įtakos pirmaeilei vertinamajai baigčiai, t. y. inkstų funkcijos pokyčiui ilgalaikio gydymo metu, skirtumo nepastebėta. ELITE tyrimo metu pastebėto rezultato, kad losartanas, palyginti su kaptopriliu, mažina mirtingumo riziką, tolesnis tyrimas ELITE II (jis aprašytas toliau) nepatvirtino.
ELITE II tyrimo metu buvo lygintas losartano, vartojamo po 50 mg kartą per parą (kartą per parą geriama pradinė dozė, t. y. 12,5 mg, pradžioje buvo padidinta iki 25 mg, vėliau - iki 50 mg), ir kaptoprilio, vartojamo po 50 mg 3 kartus per parą (pradinė, 3 kartus per parą geriama dozė, t. y. 12,5 mg, pradžioje buvo padidinta iki 25 mg, vėliau - iki 50 mg) poveikis. Pirminė vertinamoji baigtis šio žvalgomojo tyrimo metu buvo mirtingumas dėl bet kokios priežasties.
Tyrime dalyvavę 3152 širdies nepakankamumu (II-IV klasės pagal NYHA) sergantys pacientai buvo sekami beveik 2 metus (vidutiniškai 1,5 m.), kad būtų galima nustatyti, ar losartanas mirtingumą dėl bet kokios priežasties mažina daugiau negu kaptoprilis. Pirmaeilės vertinamosios baigties tyrimas rodo, kad losartano ir kaptoprilio įtaka mirtingumo dėl bet kokios priežasties mažėjimui statistiškai reikšmingai nesiskiria.
Šių abiejų kontrolinių lyginamųjų (poveikis lygintas ne su placebo sukeliamu), tyrimų metu širdies nepakankamumu sergantys ligoniai losartaną toleravo geriau negu kaptoprilį: vartojimo nutraukimo dėl nepageidaujamo poveikio bei kosulio dažnis buvo reikšmingai mažesnis.
ELITE II tyrimo metu mažam tiriamųjų skaičiui (22 % visų širdies nepakankamumu sergančių pacientų), kurie pradžioje buvo gydyti beta adrenoblokatoriais, mirtingumo dažnis padidėjo.
ONTARGET, VA NEPHRON-D ir ALTITUDE tyrimai
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Vaikų populiacija
Antihipertenzinis Losartan Actavis poveikis nustatinėtas klinikiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 177 hipertenzija sergantys 6 - 16 metų vaikai, kurių kūno svoris buvo didesnis negu 20 kg, glomerulų filtracijos greitis - didesnis negu 30 ml/min./1,73m2. Pacientams, sveriantiems daugiau kaip 20 kg, bet mažiau kaip 50 kg, buvo skirta vartoti 2,5 mg, 25 mg arba 50 mg losartano dozę kartą per parą, daugiau negu 50 kg svėrusiems pacientams - 5 mg, 50 mg arba 100 mg losartano dozę kartą per parą. Po trijų savaičių gydymo kartą per parą vartojama losartano doze, kraujospūdžio sumažėjimas priklausė nuo dozės dydžio.
Apskritai, atsakas priklausė nuo dozės dydžio. Mažą dozę vartojusių tiriamųjų grupę palyginus su vidutinę dozę vartojusių grupe, dozės ir atsako ryšys buvo labai akivaizdus (I etapas: -6,2 mm Hg, palyginti su -11,65 mm Hg), tačiau vidutinę dozę vartojusių tiriamųjų grupę palyginus su didelę dozę vartojusių grupe, šis ryšys buvo mažesnis (I etapas: -11,65 mm Hg, palyginti su -12,21 mm Hg). Panašu, kad tirtos mažiausios dozės (2,5 mg ir 5 mg), atitinkančios vidutinę 0,07 mg/kg kūno svorio paros dozę, neužtikrina pastovaus antihipertenzinio veiksmingumo.
Šie rezultatai buvo patvirtinti tyrimo II etapu, kurio metu pacientai po trijų gydymo savaičių atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti toliau vartoti losartaną arba placebo. Palyginti su vartojusiais placebo, kraujospūdžio padidėjimo skirtumas buvo didžiausias vartojusiems vidutinę losartano dozę, (vartojusiems vidutinę dozę -6,70 mm Hg, vartojusiems didelę dozę - 5,38 mm Hg). Tiek placebo vartojusiems pacientams, tiek tęstinio tyrimo metu vartojusiems mažiausią tirtą losartano dozę, mažiausio diastolinio kraujospūdžio padidėjimas buvo vienodas. Tai patvirtina, kad mažiausios losartano dozės kiekvienos grupės pacientams reikšmingo antihipertenzinio poveikio nedarė.
Ilgalaikis losartano poveikis augimui, brendimui ir bendrajam vystymuisi netirtas. Antihipertenzinio gydymo losartanu ilgalaikis veiksmingumas mažinant vaikų kardiovaskulinį mirštamumą ir ligotumą netirtas.
Vaikams su proteinurija, kurie serga hipertenzija (N = 60) arba kurių kraujospūdis normalus (N = 246), losartano poveikis proteinurijai buvo nustatinėtas 12 savaičių placebu ir aktyviu vaistiniu preparatu (amlodipinu) kontroliuojamu klinikiniu tyrimu. Proteinurija buvo nustatoma tada, kai šlapime proteino/kreatinino santykis buvo ³ 0,3. Hipertenzija sergantys 6–18 metų pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes ir gydyti arba losartanu (N = 30), arba amlodipinu (N = 30). 1–18 metų pacientai, kurių kraujospūdis normalus, atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes ir gydyti arba losartanu (N = 122), arba placebu (N = 124). Losartano dozė buvo 0,7–1,4 mg/kg kūno svorio (iki didžiausios 100 mg paros dozės). Amlodipino dozė buvo 0,05–0,2 mg/kg kūno svorio (iki didžiausios 5 mg paros dozės).
Iš viso po 12 savaičių gydymo losartano vartojusiems pacientams nustatytas statistiškai reikšmingas proteinurijos, palyginti su pradine, sumažėjimas 36%, palyginti su padidėjimu 1% placebo ar amlodipino vartojusių pacientų grupei (p £ 0,001). Hipertenzija sergantiems pacientams, kurie buvo gydyti losartanu, nustatytas proteinurijos, palyginti su pradine, sumažėjimas -41,5% (95% PI: -29,9; -51,1), palyginti su padidėjimu +2,4% (95% PI: -22,2; 14,1) amlodipino vartojusių pacientų grupei. Losartanu gydytos grupės pacientams sistolionio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas buvo didesnis (-5,5/-3,8 mm Hg), palyginti su amlodipinu gydytų pacientų grupe (-0,1/+0,8 mm Hg). Losartanu gydytų vaikų, kurių kraujospūdis normalus, grupei nustatytas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas (-3,7/-3,4 mm Hg), palyginti su placebu gydytų pacientų grupe. Reikšmingos koreliacijos tarp proteinurijos ir kraujospūdžio sumažėjimo nepastebėta, tačiau įmanoma, kad losartanu gydytai pacientų grupei kraujospūdžio sumažėjimas iš dalies buvo atsakingas už proteinurijos sumažėjimą.
Ilgalaikis losartano poveikis vaikams su proteinurija buvo tirtas net 3 metus to paties tyrimo nekoduotos saugios tęstinės fazės, kurioje dalyvauti buvo pakviesti visi 12 savaičių pagrindinį tyrimą baigę pacientai, metu. Į nekoduotą tęstinę fazę buvo įtraukti iš viso 268 pacientai, kurie iš naujo atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes ir gydomi arba losartanu (N = 134), arba enalapriliu (N = 134) ir 109 pacientai buvo stebimi ³ 3 metus (iš anksto specifikuota baigimo riba > 100 pacientams, tęstiniu periodu baigusiems 3 metų stebėjimą). Losartano ir enalaprilio dozių, vartojamų pagal tyrėjo nuožiūrą, ribos buvo atitinkamai 0,3–4,42 mg/kg kūno svorio per parą ir 0,02–1,13 mg/kg kūno svorio per parą. Tyrimo tęstinės fazės metu dauguma < 50 kg sveriančių pacientų neviršijo didžiausios 50 mg paros dozės ir daugumai > 50 kg sveriančių pacientų neviršijo 100 mg paros dozės.
Apibendrinti saugaus pratęsimo rezultatai rodo, jog losartanas buvo gerai toleruojamas ir lėmė ilgalaikį proteinurijos sumažėjimą be pastebimo glomerulų filtracijos greičio (GFG) pokyčio ilgiau negu 3 metus. Pacientams, kurių kraujospūdis normalus (N = 205), enalaprilio, palyginti su losartanu, poveikis skaičiumi buvo didesnis proteinurijai: 33% (95% PI: -47,2; -15), palyginti su 16,6% (95% PI: -34,9; 6,8), ir GFG: 9,4 (95% PI: 0,4; 18,4), palyginti su -4 (95% PI: -13,1; 5) ml/min./1,73 m2. Hipertenzija sergantiems pacientams (N = 49) losartano, palyginti su enalapriliu, poveikis skaičiumi buvo didesnis proteinurijai:
-44,5% (95% PI: -64,8; -12,4), palyginti su -39,5% (95% PI: -62,5; -2,2) ir GFG: 18,9 (95% PI: 5,2; 32,5), palyginti su -13,4 (95% PI: -27,3; 0,6) ml/min./1,73 m2.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Išgertas losartanas absorbuojamas gerai ir prieš patekdamas į sisteminę kraujotaką, metabolizuojamas į aktyvų metabolitą karboksirūgšties darinį bei kitokius neaktyvius metabolitus. Sisteminis biologinis losartano prieinamumas yra 33%. Didžiausia losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija kraujo plazmoje atsiranda atitinkamai po 1 val. ir 3 – 4 val.
Pasiskirstymas
Prie kraujo plazmos baltymų, daugiausiai albumino, jungiasi 99% losartano ir aktyvaus jo metabolito. Losartano pasiskirstymo tūris yra 34 l.
Biotransformacija
Maždaug 14% į veną injekuotos arba išgertos losartano dozės verčiama aktyviu metabolitu. Išgėrus arba suleidus į veną žymėto 14C-losartano kalio, kraujo plazmoje cirkuliuojantis radioaktyvumas buvo susijęs daugiausiai su losartanu ir aktyviu jo metabolitu. Pastebėta, kad maždaug 1% pacientų organizme losartano į aktyvų metabolitą verčiama mažai.
Be aktyvaus metabolito, atsiranda neaktyvių metabolitų.
Eliminacija
Losartano ir jo aktyvaus metabolito klirensas plazmoje yra atitinkamai maždaug 600 ml/min ir 50 ml/min. Losartano išgėrus, jo ir aktyvaus metabolito koncentracija mažėja polieksponentiškai, galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai apie 2 val. ir 6 – 9 val. Losartano ir aktyvaus jo metabolito klirensas inkstuose yra atitinkamai maždaug 74 ml/min. ir 26 ml/min. Losartano išgėrus, su šlapimu nepakitusio preparato pavidalu išsiskiria apie 4 % dozės, aktyvaus metabolito pavidalu - maždaug 6 % dozės. Išgėrus ne didesnę kaip 200 mg losartano kalio druskos dozę, losartano ir aktyvaus jo metabolito farmakokinetika yra tiesinė.
Per burną pavartoto losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija plazmoje mažėja polieksponentiškai, galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai apie 2 val. ir 6 - 9 val. Vartojant 100 mg dozę kartą per parą nei losartano, nei aktyvaus jo metabolito kraujo plazmoje beveik nesikaupia.
Losartano kalio druskos ir jos metabolitų eliminacijai svarbus išsiskyrimas ir su tulžimi, ir su šlapimu. Žymėto 14C losartano išgėrus, iš žmogaus organizmo radioaktyviosios medžiagos su šlapimu išsiskiria 35%, su išmatomis - 58 %, suleidus į veną - atitinkamai 43 % ir 50 %.
Ypatingos populiacijos
Hipertenzija sergančių senyvų žmonių organizme losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija kraujo plazmoje iš esmės nesiskiria nuo jaunesnių žmonių.
Hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje losartano koncentracija buvo dvigubai didesnė, negu hipertenzija sergančių vyrų, tačiau aktyvaus metabolito kiekis nesiskyrė.
Losartano išgėrusių ligonių, kuriems buvo lengva arba vidutinio sunkumo alkoholinė kepenų cirozė, kraujo plazmoje losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija buvo atitinkamai 5 kartus ir 1,7 karto didesnės negu jaunių vyrų savanorių (žr. 4.2 ir 4.4 skyrių).
Pacientų, kurių kreatinino klirensas buvo didesnis negu 10 ml/min. kraujo plazmoje losartano koncentracija nekito hemodializuojamų ligonių organizme losartano AUC buvo maždaug 2 kartus didesnis, negu žmonių, kurių inkstų funkcija normali.
Aktyvaus losartano metabolito koncentracija pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodializuojami, kraujo plazmoje nekinta.
Hemodialize iš organizmo neįmanoma pašalinti nei losartano, nei aktyvaus jo metabolito.
Farmakokinetika vaikų organizme
Losartano farmakokinetika tirta 50 hipertenzija sergančių vyresnių negu mėnesio, bet jaunesnių negu 16 metų vaikų, kurie kartą per parą gėrė maždaug 0,54 - 0,77 mg/kg kūno svorio (vidutinė dozė) losartano dozę.
Nustatyta, kad aktyvus losartano metabolitas formuojasi visų amžiaus grupių vaikų organizme. Gauti rezultatai rodo, kad kūdikių, pradedančių vaikščioti, ikimokyklinio amžiaus bei mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių organizme per burną pavartoto losartano farmakokinetikos parametrai yra maždaug panašūs. Metabolito farmakokinetikos parametrai minėtųjų grupių tiriamųjų organizme skyrėsi labiau. Palyginus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius, šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Kūdikių ir (arba) pradedančių vaikščioti vaikų organizme ekspozicija buvo palyginti didelė.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įprastinių ikiklinikinių farmakologinių saugumo, toksinio kartotinių dozių poveikio, genotoksinio bei kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis, specifinio pavojaus žmogui preparatas nekelia.
Toksinio kartotinių dozių poveikio tyrimų metu losartanas mažino eritrocitų parametrus (jų ir hemoglobino kiekį bei hematokrito rodmenis), didinto karbamido azoto kiekį kraujo serume, kartais - kreatinino kiekį kraujo serume, mažino širdies svorį (su histologiniais pokyčiais tai nekoreliavo), sukėlė virškinimo trakto pokyčius (gleivinės pažaidą, opas, erozijas, hemoragiją). Nustatyta, kad losartanas, kaip ir kitos tiesiogiai renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančios medžiagos, vėlyvajam vaisiaus vystymuisi daro nepageidaujamą poveikį, lemiantį vaisiaus žūtį ir sklaidos trūkumus.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės šerdis
Manitolis
Mikrokristalinė celiuliozė
Kroskarmeliozės natrio druska
Povidonas K 29/32
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė
Hipromeliozė 6
Titano dioksidas (E 171)
Talkas
Propilenglikolis
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
12,5 mg tabletės: 4 metai.
25 mg tabletės: 3 metai.
50 mg tabletės: 3 metai.
100 mg tabletės: 3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Lizdinės plokštelės
12,5 mg tabletės. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
25 mg tabletės. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
50 mg tabletės. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
100 mg tabletės. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Tablečių talpyklės
12,5 mg tabletės. Šiam vaistiniam preparatai specialių laikymo sąlygų nereikia.
25 mg tabletės. Šiam vaistiniam preparatai specialių laikymo sąlygų nereikia.
50 mg tabletės. Šiam vaistiniam preparatai specialių laikymo sąlygų nereikia.
100 mg tabletės. Šiam vaistiniam preparatai specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Lizdinės plokštelės (aliuminio/PVC/PVDC)
Pakuotės dydis:
7, 10, 14, 15, 20, 21, 28, 30, 50, 56, 90, 98, 100 arba 210 plėvele dengtų tablečių.
Pakuotė ligoninėms: 280 plėvele dengtų tablečių.
DTPE talpyklė su LDPE dangteliu:
100, 250 plėvele dengtų tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Daktare, kodėl man jūs liepėte iškišti liežuvį, o visai į jį nežiūrite?
- Man paprasčiau skaityti jūsų ligos istoriją, kai niekas netrukdo!- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?