Letor

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Letor 10 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Letor 10 mg

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg lerkanidipino hidrochlorido, atitinkančio 9,4 mg lerkanidipino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė.

Letor 10 mg

Tabletės yra geltonos, apskritos, abiejose pusėse išgaubtos, dengtos plėvele, su vagele vienoje pusėje ir lygios kitoje pusėje.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Lengvos arba vidutinio sunkumo pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama geriama dozė yra 10 mg kartą per parą ne mažiau kaip 15 minučių prieš valgį; dozė gali būti didinama iki 20 mg, priklausomai nuo individualaus paciento atsako.

Dozės koregavimas turi būti vykdomas palaipsniui, nes didžiausias antihipertenzinis poveikis gali tapti matomas maždaug po 2 savaičių.

Vartojimo būdas

Vartoti per burną.

Tabletę reikia praryti užgeriant pakankamu kiekiu skysčio (pvz., stikline vandens).

Kai kuriems asmenims, kuriems skiriant vieną antihipertenzinį preparatą nepakankamai koreguojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) gali būti naudinga skirti lerkanidipino su beta adrenoreceptorių blokatoriumi (atenololiu), diuretiku (hidrochlorotiazidu) arba angiotenziną konvertuojančiu fermentų inhibitoriumi (kaptopriliu arba enalapriliu).

Kadangi reakcijos į esamą dozę kreivė stabilizuojasi taikant dozes nuo 20 iki 30 mg, mažai tikėtina, kad didinant dozes efektyvumas pagerės; tačiau nepageidaujamos reakcijos gali sustiprėti.

Skyrimas senyviems žmonėms:

Nors remiantis farmakokinetiniais duomenimis ir klinikine patirtimi nustatyta, kad paros dozės keisti nereikia, pradedant gydymą vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų užtikrinti ypatingą priežiūrą.

Skyrimas vaikams ir paaugliams:

Letor nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Vartojimas esant inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimams:

Pacientams, sergantiems lengvu ir vidutiniu inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimu, gydymo pradžioje reikėtų užtikrinti ypatingą priežiūrą. Nors tokie pacientai gali toleruoti įprastas rekomenduojamas dozes, dozė didinama iki 20 mg per parą turi būti atsargiai. Antihipertenzinis poveikis gali būti sustiprintas pacientams su kepenų pažeidimais ir atitinkamai turi būti numatytas dozės keitimas.

Nerekomenduojama vartoti lerkanidipino pacientams su stipriai pažeistomis kepenimis arba inkstais (GFG < 30 ml/min.).

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliąjai medžiagai lerkanidipinui, dihidropiridinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių)
• Vaisingos moterys, nenaudojančios veiksmingos kontracepcijos.
• Kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija.
• Negydomas stazinis širdies nepakankamumas.
• Nestabili krūtinės angina.
• Stiprus inkstų arba kepenų pažeidimas.
• Mėnesio laikotarpis po miokardo infarkto.
• Vartojimas su:
• stipriais CYP3A4 inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių),
• ciklosporinu (žr. 4.5 skyrių),
• greipfrutų sultimis (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Skiriant lerkanidipiną pacientams su sinusinio mazgo silpnumu (jei neimplantuotas širdies stimuliatorius) turi būti užtikrinama ypatinga priežiūra. Nors atlikus hemodinamiškai kontroliuojamus tyrimus skilvelio funkcijos pažeidimas nebuvo nustatytas, taip pat reikia užtikrinti priežiūrą pacientams su kairiojo skilvelio disfunkcija. Buvo pareikšta, kad pacientams su išemine širdies liga kai kurie trumpo poveikio dihidropiridinai gali būti siejami su padidėjusiu pavojumi širdies ir kraujagyslių sistemai. Nors lerkanidipinas yra ilgo poveikio, tokiems pacientams reikia skirti daugiau dėmesio.

Retais atvejais lerkanidipinas gali sukelti skausmą širdies plote arba krūtinės anginą. Labai retais atvejais pacientams su esama krūtinės angina tokie atvejai gali pasireikšti dažniau, ilgiau arba stipriau. Atskirais atvejais galimas miokardo infarktas (žr. 4.8 skyrių).

Vartojimas esant inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimams:

Pradedant gydymą pacientams, sergantiems nestipriu ir vidutiniu inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimu, reikėtų užtikrinti ypatingą priežiūrą. Nors šie pacientai gali toleruoti įprastas rekomenduojamas dozes, dozė didinama iki 20 mg per parą turi būti atsargiai. Antihipertenzinis poveikis gali būti sustiprintas pacientams su kepenų pažeidimais ir atitinkamai turi būti numatytas dozės keitimas.

Nerekomenduojama vartoti lerkanidipino pacientams su stipriai pažeistomis kepenimis arba inkstais (GFG < 30 ml/min.) (žr. 4.2 skyrių).

Turi būti vengiama vartoti alkoholį, nes jis gali sustiprinti kraujagyslių plečiamųjų antihipertenzinių medicininių preparatų poveikį (žr. 4.5 skyrių).

CYP3A4 induktoriai, tokie kaip antikonvulsiniai preparatai (pvz., fenitoinas, karbamazepinas) ir rifampicinas gali sumažinti lerkanidipino kiekį plazmoje, tokiu būdu lerkanidipino poveikis gali būti mažesnis, nei tikėtasi (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žinoma, kad lerkanidipiną metabolizuoja CYP3A4 fermentas ir tokiu būdu tuo pačiu metu vartojami CYP3A4 inhibitoriai bei sukėlėjai gali paveikti metabolizmą ir pašalinti lerkanidipiną.

Turi būti vengiama skirti lerkanidipiną kartu su CYP3A4 inhibitoriais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, ritonaviru, eritromicinu, troleandomicinu) (žr. 4.3 skyrių).

Sąveikos su stipriu CYP3A4 inhibitoriumi, ketokonazolu, tyrimo metu buvo nustatytas labai padidėjęs lerkanidipino kiekis plazmoje (S-lerkanidipino eutomero 15 kartų padidėjęs AUC ir 8 kartus padidėjęs C_max). 

Ciklosporino vartoti kartu su lerkanidipinu negalima (žr. 4.3 skyrių).

Vartojant abu preparatus kartu, plazmoje buvo nustatytas padidėjęs tiek lerkanidipino, tiek ciklosporino kiekis. Atlikus tyrimą su jaunais ir sveikais savanoriais, buvo nustatyta, kad kai ciklosporinas buvo vartojamas praėjus 3 valandoms po to, kai buvo vartojamas lerkanidipinas, lerkanidipino kiekis plazmoje nepasikeitė, o tuo tarpu ciklosporino AUC padidėjo 27 %. Todėl kartu vartojant lerkanidipiną ir ciklosporiną tai 3 kartus padidino lerkanidipino kiekį arba 21 % padidino ciklosporino AUC kiekį plazmoje.

Lerkanidipino negalima vartoti kartu su greipfrutų sultimis (žr. 4.3 skyrių).

Lerkanidipinas yra jautrus greipfruto sulčių sukeltam metabolizmo slopinimui dėl ko padidėja biologinis prieinamumas ir sustiprėja hipotenzinis poveikis.

Vartojant 20 mg dozėmis kartu su midazolamu, pvz., vyresnio amžiaus savanoriams, lerkanidipino absorbcija buvo padidėjusi (maždaug 40 %), o absorbavimo santykis buvo sumažėjęs (t_max buvo pavėlintas nuo 1,75 iki 3 valandų). Midazolamo koncentracija nepasikeitė.

Lerkanidipinas turi būti atsargiai skiriamas su kitais CYP3A4 substratais, tokiais kaip terfenadinas, astemizolas, III klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip amjodaronas, chinidinas.

Lerkanidipinas turi būti atsargiai skiriamas kartu su CYP3A4 induktoriais, tokiais kaip antikonvulsiniai preparatai (pvz., fenitoinas, karbamazepinas), ir rifampicinu, nes antihipertenzinis poveikis gali sumažėti ir kraujo spaudimą reikės tikrinti dažniau nei įprastai.

Kai lerkanidipinas buvo skiriamas kartu su beta adrenoreceptorių blokatoriumi metoprololiu, kurį daugiausiai šalina kepenys, metoprololio biologinis prieinamumas nepasikeitė, kai tuo tarpu lerkanidipino – sumažėjo 50 %. Šis poveikis gali būti susijęs su beta adrenoreceptorių blokatoriaus sukeliamu kraujotakos sumažėjimu kepenyse, ir todėl jis gali atsirasti ir su kitais šios klasės vaistiniais preparatais. Todėl lerkanidipiną galima saugiai skirti su beta adrenoreceptorių blokatoriais, bet gali prireikti koreguoti dozę.

Sąveikos su fluoksetinu (CYP2D6 ir CYP3A4 inhibitoriaus) tyrimas, atliktas su 65 ± 7 metų amžiaus savanoriais (vidurkis ± nuokrypis), neatskleidė kliniškai reikšmingo lerkanidipino farmakokinetikos pakitimo.

Kartu vartojant cimetidiną po 800 mg per parą, tai nesukelia žymių lerkanidipino kiekio plazmoje pakitimų, bet vartojant didesnes dozes reikia skirti daugiau dėmesio, nes lerkanidipino biologinis prieinamumas ir hipotenzinis poveikis gali padidėti.

Kartu skiriant 20 mg lerkanidipino pacientams, kurie buvo ilgai gydomi beta-metildigoksinu, nebuvo nustatyta farmakokinetinės sąveikos įrodymų. Sveikiems savanoriams, gydytiems digoksinu ir netrukus po to vartojusiems 20 mg lerkanidipino dozes, buvo nustatytas vidutinis 33 % digoksino C_max padidėjimas, kai tuo tarpu AUC ir inkstų klirensas ženkliai nepasikeitė. Pacientai, kuriems tuo pat metu taikomas gydymas digoksinu, turi būti atidžiai stebimi kliniškai dėl digoksino toksiškumo požymių.

Kai 20 mg lerkanidipino buvo kelis kartus vartojama kartu su 40 mg simvastatino, lerkanidipino AUC stipriai nepakito, kai tuo tarpu simvastatino AUC padidėjo 56 %, o jo aktyvaus metabolito beta-hidroksirūgšties – 28 %. Nėra tikėtina, kad tokie pasikeitimai būtų reikšmingi kliniškai. Nėra tikėtina sąveika, kai lerkanidipinas vartojamas ryte, o simvastatinas – vakare, kaip ir rekomenduojama vartoti šį vaistinį preparatą.

Kartu skiriant 20 mg lerkanidipino sveikiems savanoriams, kurie juos vartojo nevalgę, nepakeitė varfarino farmakokinetikos.

Lerkanidipinas buvo saugiai vartojamas su diuretikais ir AKF inhibitoriais

Turi būti vengiama vartoti alkoholį, nes jis gali sustiprinti kraujagysles plečiančiųjų antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Pagal turimus duomenis apie lerkanidipiną, nėra teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams įrodymų, o reprodukcinės žiurkių savybės paveiktos nebuvo. Nepaisant to, kadangi nėra klinikinės patirties dėl lerkanidipino vartojimo nėštumo ir žindymo laikotarpiu, ir buvo nustatyta, kad kiti dihidropiridino komponentai yra teratogeniški gyvūnams, nėštumo metu arba vaisingoms moterims, nenaudojančioms veiksmingos kontracepcijos, lerkanidipinas neturi būti skiriamas. Dėl didelio lerkanidipino lipofiliškumo tikėtina, kad jo gali patekti į pieną. Todėl jis neturi būti skiriamas maitinančioms motinoms.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Klinikiniai lerkanidipino tyrimai rodo, kad nėra tikėtina, kad jis gali pabloginti paciento sugebėjimą vairuoti arba vadyti mechanizmus. Tačiau reikia būti atsargiems, nes gali atsirasti svaigulys, astenija, nuovargis, ir, retais atvejais, mieguistumas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Apie 1,8 % gydytų pacientų patyrė nepageidaujamą poveikį.

Lentelėje pavaizduotas nepageidaujamo poveikio, bent galimai susijusio ir galinčio būti priežastimi, dažnis, suskirstytas į grupes pagal MedDRA sistemos organų klasę ir įvertintas pagal dažnį (nedažni, reti).

Klasifikuojant nepageidaujamo poveikio dažnumą buvo naudojama tokia terminologija:

Labai dažni (≥1 / 10)

Dažni (nuo ≥1 / 100 iki <1 / 10)

Nedažni (nuo ≥1 / 1 000 iki <1 / 100)

Reti (nuo ≥1 / 10 000 iki <1 / 1 000)

Labai reti (<1 / 10 000)

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kaip pavaizduota lentelėje, dažniausiai pasitaikantis nepageidaujamas poveikis, nustatytas atlikus klinikinius tyrimus, yra galvos skausmas, svaigulys, periferinė edema, tachikardija, greitesnis širdies plakimas, paraudimas; kiekvienas jų buvo nustatytas mažiau kaip 1 % pacientų.

Pagal pateiktus duomenis rinkai iš atsitiktinių pranešimų sukauptos patirties, labai retai buvo nurodytas šis nepageidaujamas poveikis: dantenų hipertrofija, grįžtamieji kepenų transaminazių kiekio serume padidėjimai, hipotenzija, padažnėjęs šlapinimasis ir skausmas krūtinėje.

Retais atvejais lerkanidipinas gali sukelti skausmą širdies plote arba krūtinės anginą. Labai retais atvejais pacientams su esama krūtinės angina tokie atvejai gali pasireikšti dažniau, ilgiau arba stipriau. Atskirais atvejais buvo nustatytas miokardo infarktas.

Nenustatyta, kad lerkanidipinas neigiamai veiktų cukraus kiekį kraujyje arba lipidų kiekį serume.

4.9 Perdozavimas

Vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką, buvo nustatyti trys perdozavimo atvejai (atitinkamai 150 mg, 280 mg ir 800 mg lerkanidipino, praryto mėginant nusižudyti). Pirmajam pacientui atsirado mieguistumas ir jis buvo gydytas skrandžio plovimu. Antrajam pacientui išsivystė kardiogeninis šokas su sunkia miokardo išemija ir vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas; jis buvo gydytas taikant dideles dozes katecholaminų, furozemido, širdį veikiančių glikozidų ir parenteriniu būdu vartojamais plazmos pakaitalais. Trečiajam pacientui pasireiškė vėmimas ir hipotenzija, jis buvo gydytas aktyvuota anglimi, vidurių laisvinamaisiais preparatais ir dopamino infuzija. Visais trimis atvejais pacientai buvo išgydyti be pasekmių.

Tikėtina, kad perdozavimas gali sukelti periferinių kraujagyslių išsiplėtimą su žymia hipotenzija ir refleksine tachikardija. Sunkios hipotenzijos, bradikardijos ir sąmonės praradimo atvejais gali padėti širdies ir kraujagyslių funkciją gerinančiais vaistiniais preparatais, bradikardijos šalinimui skirti į veną vartojamo atropino.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį farmakologinį lerkanidipino poveikį, būtina, kad perdozavusių pacientų širdies ir kraujagyslių būklė būtų stebima ne trumpiau kaip 24 valandas. Nėra informacijos apie dializės naudingumą. Kadangi aktyvioji medžiaga yra labai lipofiliška, jos koncentracija kraujo plazmoje negali būti pavojingo periodo trukmės rodikliu, o dializė gali būti neefektyvi.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – selektyvūs kalcio kanalų blokatoriai, daugiausiai veikiantys kraujagysles

ATC kodas – C08CA13

Lerkanidipinas yra dihidropiridino grupės kalcio kanalų blokatorius ir blokuoja kalcio patekimą per membraną į širdies ir lygiuosius raumenis. Antihipertenzinio poveikio mechanizmas yra susijęs su tiesioginiu kraujagyslių lygiųjų raumenų atpalaiduojamuoju poveikiu, taip sumažinant bendrą periferinį pasipriešinimą. Nepaisant trumpo pusinės eliminacijos laiko kraujo plazmoje, antihipertenzinis lerkanidipino aktyvumas dėl didelio jo pasiskirstymo membranose koeficiento yra ilgalaikis. Kadangi kraujagysles šis medikamentas veikia selektyviai, todėl neigiamo inotropinio poveikio nesukelia.

Kadangi lerkanidipino hidrochloridas kraujagysles plečia palaipsniui, hipertenzija sergantiems ligoniams ūminė hipotenzija ir kartu refleksinė tachikardija pasitaiko retai.

Antihipertenzinis lerkanidipino, kuris yra raceminis, poveikis, labiausiai susijusi su jo (S)-enantiomeru.

Papildomai prie klinikinių tyrimų, atliktų pagrindžiant terapines indikacijas, vėliau buvo atliktas nedidelės apimties nekontroliuojamas, tačiau atsitiktinių imčių tyrimas su sunkia hipertenzija sergančiais ligoniais (vidutinis diastolinis kraujospūdis + SN buvo 114,5 + 3,7 mmHg), ir buvo nustatyta, kad kraujospūdis normalizavosi 40 % iš 25 pacientų, vartojusių 20 mg lerkanidipino dozę vieną kartą per parą, ir 56 % iš 25 pacientų, vartojusių 10 mg dozes du kartus per parą. Dvigubai aklo, randomizuoto, kontroliuojamo tyrimo naudojant placebą pacientams su izoliuotu sistoliniu padidėjusiu kraujospūdžiu metu lerkanidipinas buvo efektyvus mažinant sistolinį kraujo spaudimą nuo vidutinės pirminės 172,6 + 5,6 mmHg reikšmės iki 140,2 + 8,7 mmHg.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Lerkanidipinas yra visiškai absorbuojamas pavartojus 10–20 mg per burną Didžiausia koncentracija plazmoje, 3,30  + 2,09 ng/ml ir, atitinkamai, 7,66  + 5,90 ng/ml, atsiranda praėjus maždaug 1,5–3 valandoms po dozės suvartojimo.

Abiejų lerkanidipino enantiomerų kiekio plazmoje profilis buvo panašus: laikas iki didžiausios koncentracijos plazmoje yra vienodas, didžiausia koncentracija plazmoje ir AUC yra, vidutiniškai, 1,2 karto didesni (S) enantiomerui. Abiejų enantiomerų pusinės eliminacijos laikai iš esmės yra vienodi. Nebuvo nustatyta enantiomerų interkonversijos in vivo.

Dėl aukšto pirmojo pateikimo metabolizmo, absoliutus biologinis lerkanidipino prieinamumas pacientams, kurie jį vartojo per burną su maistu, yra maždaug 10 %, nors jis sumažėjo iki 1/3, kai buvo skiriamas sveikiems nevalgiusiems savanoriams.

Vartojant lerkanidipiną per burną, jo prieinamumas padidėja 4 kartus, kai lerkanidipinas išgeriamas iki 2 val. po sotaus riebaus maisto. Todėl lerkanidipinas turi būti vartojamas prieš valgį.

Pasiskirstymas

Pasiskirstymas iš plazmos į audinius ir organus yra greitas ir ekstensyvus.

Su kraujo baltymais susijungia daugiau kaip 98% lerkanidipino. Kadangi baltymų kiekis plazmoje sumažėja pacientams su stipriu inkstų ar kepenų veiklos sutrikimu, laisvoji aktyviosios medžiagos frakcija gali padidėti.

Biologinė transformacija

Lerkanidipiną ekstensyviai metabolizuoja CYP3A4; šlapime arba išmatose nebuvo rasta pirminės aktyvios medžiagos. Jis daugiausiai paverčiamas neaktyviais metabolitais ir maždaug 50 % dozės pašalinama į šlapimą.

Tyrimais in vitro, atliktais su žmogaus kepenų mikrosomomis, nustatyta, kad lerkanidipinas šiek tiek slopina CYP3A4 ir CYP2D6 aktyvumą, kai jo koncentracijai yra atitinkamai 160 ir 40 kartų didesnė už atsirandančią didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje išgėrus 20 mg dozę.

Be to, atlikus sąveikos tyrimus su žmonėmis, buvo nustatyta, kad lerkanidipinas nepakeitė midazolamo, tipinio CYP3A4 substrato, arba metoprololio, tipinio CYP2D6 substrato, kiekio plazmoje. Todėl nėra tikėtina, kad taikant terapines dozes lerkanidipinas slopintų aktyviųjų medžiagų, kurias metabolizuoja CYP3A4 ir CYP2D6, biologinę transformaciją.

Šalinimas

Šalinimas iš esmės vykdomas biologinės transformacijos būdu. 

Apskaičiuota, kad vidutinė galutinės pusinės eliminacijos trukmė yra 8-10 valandų. Terapinis aktyvumas trunka 24 valandas, nes daug vaistinio preparato prisijungia prie lipidinės membranos. Vartojant kartotines dozes, medikamento organizme nesikaupia.

Kinetikos pobūdis

Kai lerkanidipinas vartojamas geriant, preparato kiekis plazmoje nėra tiesiogiai proporcingas dozavimui (netiesinė kinetika). Pavartojus 10, 20 arba 40 mg, didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje santykis buvo 1:3:8, AUC - 1:4:18, tai rodo palaipsninį pirmojo karto metabolizmo įsotinimą. Atitinkamai, prieinamumas didėja didinant dozes.

Charakteristikos pagal pacientų kategorijas

Senyvų pacientų ir pacientams su lengvu ir vidutiniu inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimu lerkanidipino farmakokinetinis poveikis buvo panašus į tą, kuris buvo stebimas bendrojoje pacientų populiacijoje; pacientams su stipriu inkstų funkcijos sutrikimu arba nuo dializės priklausantiems pacientams buvo nustatytas didesnis aktyviosios medžiagos lygis (apie 70 %). Pacientams su vidutiniu ir stipriu kepenų funkcijos sutrikimu sisteminis biologinis lerkanidipino prieinamumas gali padidėti, nes aktyvioji medžiaga paprastai yra ekstensyviai metabolizuojama kepenyse.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Farmakologinių saugos tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad poveikio autonominei nervų sistemai, centrinei nervų sistemai ar virškinimo trakto funkcijai taikant antihipertenzines dozes, nėra.

Atitinkamas poveikis, kuris buvo nustatytas atlikus ilgalaikius tyrimus su žiurkėmis ir šunimis, buvo susijęs, tiesiogiai arba netiesiogiai, su žinomu didelių kalcio kanalų blokatorių dozių poveikiu, paprastai tai atspindėjo padidėjusią farmakodinaminę veiklą.

Lerkanidipinas nebuvo genotoksiškas ir nebuvo įrodytas jo kancerogeninis pavojingumas.

Gydant lerkanidipinu poveikio vaisingumui ir bendrajai reprodukcijai žiurkėms nebuvo. 

Nebuvo gauta jokio teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams; tačiau žiurkėms didelės lerkanidipino dozės sukėlė embriono žūtį prieš implantaciją ir po jos bei lėtino vaisiaus vystymąsi.

Lerkanidipino hidrochloridas, vartojamas didelėmis dozėmis (12 mg/kg/parą), gimdymo metu sukėlė distociją.

Lerkanidipino ir (arba) jo metabolitų pasiskirstymas besilaukiančiuose gyvūnuose ir jų išskyrimas į pieną tiriamas nebuvo.

Toksiškumo tyrimų metu metabolitai atskirai vertinami nebuvo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Letor 10 mg

Tabletės branduolys

Kukurūzų krakmolas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Mikrokristalinė celiuliozė

Poloksameras 188

Natrio stearilfumaratas

Makrogolis 6000

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 6000

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Titano dioksidas (E 171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

Letor 10 mg

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Letor 10 mg

PVC/Al lizdinės plokštelės arba PVC/PVDC/Al lizdinės plokštelės kartono dėžutėse.

Pakuotės dydžiai: 28, 50, 98 arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.