Lercanidipin Orion

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Lercanidipin Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS  

Lercanidipin Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg lerkanidipino hidrochlorido, atitinkančio 18,8 mg lerkanidipino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė. 

Lercanidipin Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės

Rausvos, apvalios, abipusiai išgaubtos, plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje yra vagelė, o kita pusė yra lygi.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Lengvos arba vidutinio sunkumo pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama vartoti po 10 mg kartą per parą, dozę reikia gerti likus mažiausiai 15 min. iki valgio. Atsižvelgiant į paciento gydymo atsaką, paros dozę galima padidinti iki 20 mg.

Dozę reikia koreguoti palaipsniui, kadangi stipriausias jos poveikis kraujospūdžiui gali pasireikšti maždaug po 2 savaičių.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Tabletę reikia nuryti užgeriant pakankamu kiekiu skysčių (pvz., viena stikline vandens).

Kai kuriems ligoniams, kurių kraujospūdžio nepavyksta sureguliuoti vienu antihipertenziniu vaistiniu preparatu, būklė gali pagerėti derinant lerkanidipiną su beta adrenoblokatoriais (atenololiu), diuretikais (hidrochlorotiazidu) arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (kaptopriliu arba enalapriliu).

Kadangi reakcijos stiprumo priklausomai nuo dozės dydžio didėjanti kreivė nuo 20-30 mg dozių stabilizuojasi, todėl nepanašu, kad didesnės dozės veiksmingesnės, tačiau nepageidaujamas poveikis gali stiprėti.

Senyvi pacientai

Nors farmakokinetinių tyrimų duomenys ir gydymo patirtis rodo, kad tokiems ligoniams paros dozės koreguoti nereikia, tačiau pradedant gydyti senyvus pacientus, būtinas specialus atsargumas.

Vaikai ir paaugliai

Lercanidipin Orion vartoti jaunesnių kaip 18 metų vaikų gydymui nerekomenduojama, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas

Pradedant šiuo vaistiniu preparatu gydyti ligonius, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, būtinas specialus atsargumas. Nors tokie pacientai įprastą dozę toleruoja gerai, paros dozę didinti iki 20 mg būtina labai atsargiai. Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, antihipertenzinis poveikis gali būti stipresnis, todėl gali tekti koreguoti dozę.

Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų arba inkstų (GFG < 30 ml/min.) funkcijos sutrikimas, lerkanidipinu gydyti nerekomenduojama.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai lerkanidipinui, bet kokiam kitam dihidropiridinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaistinio preparato medžiagai.
• Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).
• Vaisingo amžiaus moterys, išskyrus tas, kurios naudoja veiksmingą kontracepcijos metodą.
• Kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija.
• Negydomas stazinis širdies nepakankamumas.
• Nestabili krūtinės angina.
• Sunkus inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas.
• Vieno mėnesio laikotarpis nuo ištikusio miokardo infarkto.
• Vartojimas kartu su:
• stipraus poveikio CYP3A4 inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių);
• ciklosporinu (žr. 4.5 skyrių);
• greipfrutų sultimis (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Lerkanidipinu gydant pacientus, kuriems yra sinusinio mazgo silpnumo sindromas, tačiau neimplantuotas širdies stimuliatorius, būtinas specialus atsargumas. Nors kontroliuojamų hemodinamikos tyrimų metu skilvelių funkcijos sutrikimų nepastebėta, tačiau pacientus, kurių kairiojo širdies skilvelio funkcija sutrikusi, reikia gydyti atsargiai. Manoma, kad išemine širdies liga sergantiesiems ligoniams kai kurių trumpai veikiančių dihidropiridinų vartojimas gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizikos padidėjimu. Nors lerkanidipino hidrochloridas veikia ilgai, tačiau minėtus pacientus juo reikia gydyti atsargiai.

Lerkanidipinas retais atvejais gali sukelti skausmą širdies plote arba krūtinės anginą. Labai retai krūtinės angina sergantiems pacientams gali padažnėti, trukti ilgiau ar pasunkėti krūtinės anginos priepuoliai. Buvo pavienių miokardo infarkto atvejų (žr. 4.8 skyrių).

Inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas

Pradedant šiuo vaistiniu preparatu gydyti ligonius, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, būtinas specialus atsargumas. Nors tokie pacientai įprastą dozę toleruoja gerai, paros dozę didinti iki 20 mg būtina labai atsargiai. Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, antihipertenzinis poveikis gali būti stipresnis, todėl gali tekti koreguoti dozę.

Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų arba inkstų (GFG < 30 ml/min.) funkcijos sutrikimas, lerkanidipinu gydyti nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių).

Alkoholio vartojimo reikia vengti, nes jis gali sustiprinti kraujagysles plečiančių antihipertenzinių preparatų poveikį (žr. 4.5 skyrių).

CYP3A4 induktoriai, pvz., traukulius slopinantys preparatai (pvz., fenitoinas, karbamazepinas) ar rifampicinas gali mažinti lerkanidipino koncentraciją kraujo serume, todėl lerkanidipino veiksmingumas gali būti mažesnis negu tikimasi (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nustatyta, kad lerkanidipinas metabolizuojamas veikiant CYP3A4 fermentui, todėl kartu vartojami CYP3A4 inhibitoriai arba induktoriai gali turėti įtakos jo metabolizmui ir eliminacijai.

Todėl reikia vengti lerkanidipino skirti kartu su CYP 3A4 inhibitoriais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, ritonaviru, eritromicinu, troleandomicinu) (žr. 4.3 skyrių).

Sąveikos su stipraus poveikio CYP3A4 inhibitoriumi ketokonazolu tyrimo metu nustatyta, kad smarkiai padidėjo lerkanidipino kiekis kraujo plazmoje (S-lerkanidipino eutomero AUC padidėjo 15 kartų ir C_max – 8 kartus).

Lerkanidipino ir ciklosporino kartu skirti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Preparatų vartojant kartu, padidėjo lerkanidipino ir ciklosporino koncentracija kraujo plazmoje. Jaunų sveikų savanorių tyrimų metu nustatyta, kad ciklosporino pavartojus praėjus 3 valandoms po išgerto lerkanidipino, pastarojo preparato koncentracija kraujo plazmoje nepakito, o ciklosporino AUC padidėjo 27 %. Vis dėlto lerkanidipino hidrochlorido vartojant kartu su ciklosporinu, lerkanidipino koncentracija kraujo plazmoje padidėjo 3 kartus, o ciklosporino AUC padidėjo 21 %.

Lerkanidipino negalima vartoti kartu su greipfrutų sultimis (žr. 4.3 skyrių).

Lerkanidipinas, kaip ir kiti dihidropiridinai, yra jautrus greipfrutų sulčių sukeltam metabolizmo slopinimui. To pasekmės yra biologinio prieinamumo padidėjimas ir hipotenzinio poveikio sustiprėjimas.

20 mg lerkanidipino dozę išgėrus kartu su midazolamu, senyvų savanorių organizme, lerkanidipino absorbcija padidėjo (apytikriai 40 %), bet sumažėjo absorbcijos greitis (t_max nuo 1,75 val. pailgėjo iki –3 val.). Midazolamo koncentracija nepakito.

Atsarga būtina lerkanidipino hidrochlorido skiriant vartoti kartu su kitais CYP3A4 substratais, pavyzdžiui, terfenadinu, astemizolu, III klasės antiaritmikais, pvz., amjodaronu, chinidinu.

Kartu su CYP3A4 indukuojančiais medikamentais, pvz., traukulius slopinančiais preparatais (pvz., fenitoinu, karbamazepinu) ar rifampicinu lerkanidipino hidrochlorido reikia vartoti atsargiai, nes gali susilpnėti antihipertenzinis poveikis. Taip gydant, reikia dažniau negu įprasta matuoti kraujospūdį. 

Lerkanidipino vartojant kartu su beta -adrenoblokatoriumi metoprololiu, kurio didžiausia dalis iš organizmo pašalinama per kepenis, biologinis metoprololio prieinamumas nekito, bet lerkanidipino sumažėjo 50%. Šis pokytis galimas dėl beta-adrenoblokatoriaus sukeliamo kraujotakos sumažėjimo kepenyse. Jis gali atsirasti ir vartojant kitų šios grupės vaistinių preparatų. Taigi lerkanidipino galima saugiai vartoti kartu su beta-adrenoblokatoriais, bet dozę reikia atitinkamai koreguoti.

Sąveikos tyrimais nustatyta, kad sveikų 65 (± 7) metų (vidurkis ir standartinis nuokrypis) savanorių organizme fluoksetinas (CYP2D6 ir CYP3A4 inhibitorius) kliniškai reikšmingai kartu vartojamo lerkanidipino farmakokinetikos nekeičia.

Kartu su lerkanidipinu vartojant 800 mg cimetidino paros dozę, lerkanidipino koncentracija kraujo plazmoje reikšmingai nekito, tačiau didesnę cimetidino dozę reikia vartoti atsargiai, nes gali didėti biologinis lerkanidipino prieinamumas ir stiprėti jo kraujospūdį mažinantis poveikis.

Ilgai beta-metildigoksinu gydomų pacientų, išgėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, organizme farmakokinetinės sąveikos požymių neatsirado. Digoksino vartojančių sveikų savanorių, nevalgius išgėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, organizme digoksino C_max padidėjo vidutiniškai 33 %, o AUC ir inkstų klirensas reikšmingai nepakito. Jeigu ligonis gydomas lerkanidipinu ir digoksinu, reikia atidžiai stebėti, ar jam neatsiranda toksinio digoksino poveikio požymių. 

Kartotinai 20 mg lerkanidipino hidrochlorido dozę vartojant kartu su 40 mg simvastatino doze, lerkanidipino AUC reikšmingai nepakito, bet simvastatino AUC padidėjo 56 %, aktyviojo jo metabolito beta -hidroksiacto rūgšties – 28 %. Mažai tikėtina, kad šie pakitimai būtų kliniškai reikšmingi. Lerkanidipino geriant ryte, o simvastatiną vakare (taip ir rekomenduojama šio vaistinio preparato vartoti), sąveika nėra tikėtina. 

Varfarino vartojančių sveikų savanorių, nevalgius išgėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, organizme varfarino farmakokinetika nepakito.

Lerkanidipino buvo saugiai vartota kartu su diuretikais ir AKF inhibitoriais.

Alkoholio vartojimo reikia vengti, nes jis gali sustiprinti kraujagysles plečiančių antihipertenzinių preparatų poveikį (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimais nustatyta, kad žiurkėms ir triušiams teratogeninio poveikio lerkanidipinas nedaro, žiurkių dauginimosi funkcijos netrikdo. Tačiau, kadangi nėščių ir kūdikį krūtimi maitinančių moterų gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra ir tyrimais įrodyta, kad kiti dihidropiridinai gyvūnams sukelia teratogeninį poveikį, nėščių ir vaisingo amžiaus moterų, nesinaudojančių veiksmingu kontracepcijos metodu, lerkanidipinu gydyti negalima. Kadangi lerkanidipino lipofiliškumas didelis, tikėtina, kad jo išsiskiria su motinos pienu, todėl šio vaisto negalima skirti žindyvėms.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydymo lerkanidipinu patirtis rodo, kad gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus jis neturėtų trikdyti. Vis dėlto būtinas atsargumas, nes vartojant šio vaisto, gali atsirasti galvos svaigimas, astenija, nuovargis, retais atvejais - mieguistumas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Apie 1,8 % gydytų pacientų pasireiškė nepageidaujamos reakcijos.

Žemiau pateiktoje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios gali būti susijusios su vaistinio preparato poveikiu. Jos sugrupuotos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį (nedažnos, retos).

Nepageidaujamo poveikio pasireiškimo dažniui klasifikuoti naudojami toliau išvardyti terminai:

Labai dažnas (≥1/10)

Dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10)

Nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)

Retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)

Labai retas (<1/10 000)

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis) 

Kaip lentelėje išvardyta, kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu dažniausios nepageidaujamos reakcijos, kurių kiekviena pasireiškė mažiau negu 1 % pacientų, yra galvos skausmas, galvos svaigimas, periferinė edema, tachikardija, palpitacija ir paraudimas.

Po vaisto pateikimo į rinką gauta spontaninių pranešimų apie labai retai pasireiškiantį toliau išvardytą nepageidaujamą poveikį: dantenų hipertrofiją, grįžtamą kepenų transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimą, hipotenziją, padažnėjusį šlapinimąsi ir krūtinės skausmą.

Lerkanidipinas retais atvejais gali sukelti skausmą širdies plote arba krūtinės anginą. Labai retai krūtinės angina sergantiems pacientams gali padažnėti, trukti ilgiau ar pasunkėti krūtinės anginos priepuoliai. Pavieniais atvejais galimas miokardo infarktas.

Atrodo, kad neigiamos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje ir lipidų kiekiui kraujo serume lerkanidipinas nedaro.

4.9 Perdozavimas

Po vaisto pateikimo į rinką, pasitaikė trys perdozavimo atvejai (savižudybės tikslu buvo išgerta, atitinkamai, 150 mg, 280 mg ir 800 mg lerkanidipino). Pirmajam pacientui atsirado mieguistumas, jam buvo išplautas skrandis. Antrąjį pacientą ištiko kardiogeninis šokas ir kartu pasireiškė sunki miokardo išemija ir lengvas inkstų nepakankamumas. Pastarasis pacientas buvo gydytas didelėmis katecholaminų dozėmis, furozemidu, širdį veikiančiais glikozidais ir parenteriniu būdu vartojamais plazmos pakaitalais. Trečiajam pacientui atsirado vėmimas ir hipotenzija, jis buvo gydytas aktyvuota anglimi, laisvinamaisiais ir jam buvo infuzuota dopamino. Visi trys pacientai pasveiko, jokių pasekmių nebuvo.

Perdozavus gali labai išsiplėsti periferinės kraujagyslės ir dėl to atsirasti didelė hipotenzija ir refleksinė tachikardija. Jeigu pasireiškia sunki hipotenzija, bradikardija ir ligonis netenka sąmonės, reikia gydyti širdies ir kraujagyslių funkciją gerinančiais medikamentais, bradikardiją reikia šalinti į veną vartojamu atropinu.

Atsižvelgiant į ilgalaikį lerkanidipino farmakologinį poveikį, vaistinio preparato perdozavus, būtina stebėti širdies ir kraujagyslių būklę mažiausiai 24 valandas. Duomenų apie hemodializės naudą nėra. Kadangi veiklioji medžiaga yra labai lipofiliška, jos koncentracija kraujo plazmoje negali būti pavojingo periodo trukmės rodikliu, o dializė gali būti neveiksminga.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė:

Selektyvūs kalcio kanalų daugiausiai veikiantys kraujagysles

ATC kodas: C08CA13 

Lerkanidipinas yra dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius. Jis slopina kalcio prasiskverbimą per membraną į širdies ir lygiųjų raumenų ląsteles. Antihipertenzinis poveikis priklauso nuo sukeliamo tiesioginio kraujagyslių lygiųjų raumenų atpalaidavimo ir dėl to bendro periferinio pasipriešinimo sumažėjimo. Nepaisant trumpo pusinės eliminacijos laiko kraujo plazmoje, antihipertenzinis lerkanidipino aktyvumas dėl didelio jo pasiskirstymo membranose koeficiento yra ilgalaikis. Kadangi kraujagysles šis medikamentas veikia selektyviai, todėl neigiamo inotropinio poveikio nesukelia.

Kadangi lerkanidipino hidrochloridas kraujagysles plečia palaipsniui, hipertenzija sergantiems ligoniams ūminė hipotenzija ir kartu refleksinė tachikardija pasitaiko retai.

Antihipertenzinis lerkanidipino, kuris yra racematas, poveikis daugiausiai priklauso nuo (S)-enantiomero.

Be klinikinių tyrimų, paremiančių terapines indikacijas, atliktas ir nedidelis nekontroliuojamas, tačiau atsitiktinių imčių, tyrimas su sunkia hipertenzija sergančiais ligoniais (vidutinis diastolinis kraujospūdis ± SN buvo 114,5 ± 3,7 mmHg), kuriuo nustatyta, kad iš 25 pacientų, kartą per parą gėrusių 20 mg lerkanidipino hidrochlorido dozę, kraujospūdis tapo normalus 40 % pacientų, o iš 25 tiriamųjų, du kartus per parą gėrusių 10 mg dozę, 56 %. Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių kontroliuojamo (poveikis lygintas su placebo sukeliamu) tyrimo metu ligoniams, sergantiems izoliuota sistoline hipertenzija, lerkanidipinas veiksmingai sumažino sistolinį kraujospūdį nuo pradinio vidutinio, t. y. 172,6 (± 5,6) mmHg iki 140,2 (± 8,7) mmHg.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgerta 10‑20 mg lerkanidipino dozė absorbuojama visa, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda maždaug po 1,5‑3 val. ir būna atitinkamai 3,30 ± 2,09 ng/ml ir 7,66 ± 5,90 ng/ml.

Dviejų lerkanidipino enantiomerų parametrai kraujo plazmoje yra panašūs: laikas, per kurį koncentracija kraujo plazmoje tampa didžiausia, yra vienodas, (S)‑enantiomero didžiausia koncentracija kraujo plazmoje ir AUC yra vidutiniškai 1,2 karto didesni, abiejų enantiomerų pusinės eliminacijos laikas iš esmės yra toks pat. Vieno enantiomero virtimo kitų in vivo nenustatyta.

Kadangi daug lerkanidipino hidrochlorido metabolizuojama prieš jam patenkant į sisteminę kraujotaką, išgerto po valgio medikamento absoliutus biologinis prieinamumas yra apie 10%, bet sveikų savanorių, lerkanidipino išgėrusių nevalgius, organizme jis būna sumažėjęs iki trečdalio.

Lerkanidipino, išgerto 2 val. laikotarpiu po riebaus maisto, biologinis prieinamumas yra 4 kartus didesnis. Taigi lerkanidipino hidrochlorido reikia gerti prieš valgį.

Pasiskirstymas

Pasiskirstymas iš kraujo į audinius ir organus vyksta greitai ir ekstensyviai.

Su kraujo baltymais susijungia daugiau kaip 98 % lerkanidipino. Kadangi, esant sunkiam inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimui sumažėja baltymo kiekis kraujo plazmoje, laisvoji vaisto frakcija kraujyje gali būti didesnė.

Biotransformacija

Lerkanidipino hidrochloridą ekstensyviai metabolizuoja CYP3A4 izofermentai. Šlapime ir išmatose nepakitusio vaistinio preparato nenustatyta. Jis daugiausiai metabolizuojamas į neveiklius metabolitus ir apie 50% išgertos dozės išsiskiria su šlapimu. 

Tyrimais in vitro, atliktais su žmogaus kepenų mikrosomomis, nustatyta, kad lerkanidipinas šiek tiek slopina CYP3A4 ir CYP2D6 aktyvumą, kai jo koncentracijai yra atitinkamai 160 ir 40 kartų didesnė už atsirandančią didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje išgėrus 20 mg dozę.

Be to, sąveikos žmogaus organizme tyrimais nustatyta, kad lerkanidipinas neturi įtakos midazolamo (būdingo CYP3A4 substrato) arba metoprololio (būdingo CYP2D6 substrato) kiekiui kraujo plazmoje. Vadinasi, vartojant terapinę lerkanidipino dozę, vaistinių preparatų kurie metabolizuojami veikiant CYP3A4 ir CYP2D6, biotransformacijos slopinimas nėra tikėtinas.

Eliminacija

Vaistinis preparatas iš organizmo eliminuojamas biotransformacijos būdu. 

Apskaičiuota, kad vidutinė galutinės pusinės eliminacijos trukmė yra 8‑10 valandų. Terapinis aktyvumas trunka 24 valandas, nes daug vaistinio preparato prisijungia prie lipidinės membranos. Vartojant kartotines dozes, medikamento organizme nesikaupia.

Kinetikos pobūdis

Per burną vartojant lerkanidipino dozes, lerkanidipino koncentracijos kraujo plazmoje didėjimas nėra tiesiogiai proporcingas dozės dydžiui (netiesinė kinetika). Išgėrus 10 mg, 20 mg arba 40 mg dozę, didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje santykis buvo 1:3:8 ir ploto po koncentracijos plazmoje-laiko kreivėmis 1:4:18; tai rodo palaipsnį priešsisteminio metabolizmo įsotinamą. Vadinasi, didinant dozę, didėja biologinis medikamento prieinamumas.

Ypatingos pacientų grupės

Senyvų žmonių ir pacientų, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, organizme lerkanidipino farmakokinetika yra panaši į bendros populiacijos pacientų. Ligonių, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba kuriems atliekama dializė, kraujo plazmoje vaistinio preparato koncentracija būna didesnė (apie 70 %). Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, biologinis lerkanidipino prieinamumas padidėja, nes paprastai šis vaistinis preparatas intensyviai metabolizuojamas kepenyse.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Farmakologinio saugumo tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad antihipertenzinį poveikį darančios dozės autonominės ir centrinės nervų sistemos bei virškinimo trakto funkcijos neveikia.

Ilgalaikių tyrimų metu žiurkėms ir šunims pasireiškęs poveikis buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su žinomu didelių kalcio kanalų blokatorių dozių sukeliamu poveikiu ir daugiausiai atspindėjo pernelyg didelį farmakodinaminį aktyvumą.

Lerkanidipinas genotoksinio poveikio nedarė, kancerogeninio jo poveikio nepastebėta.

Žiurkių vaisingumo ir dauginimosi funkcijos lerkanidipinas netrikdė.

Žiurkėms ir triušiams teratogeninio poveikio nesukėlė, bet didelės dozės žiurkėms sukėlė embriono žūtį prieš implantaciją ir po jos, lėtino vaisiaus vystymąsi.

Didelės lerkanidipino hidrochlorido dozės (12 mg/kg kūno svorio per parą), vartojamos atsivedimo laikotarpiu, sukėlė distociją.

Lerkanidipino ir (arba) jo metabolitų pasiskirstymas vaikingų gyvūnų patelių organizme bei jo išsiskyrimas su motinos pienu tiriamas nebuvo.

Toksinis metabolitų poveikis atskirai netirtas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas  

Lercanidipin Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletės branduolys

Celiuliozė, mikrokristalinė

Kukurūzų krakmolas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

Povidonas K 30

Natrio stearilfumaratas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 6000

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

Titano dioksidas (E 171)

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys 

Lercanidipin Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės

PVC-Aliuminio lizdinės plokštelės arba PVC/PVDC-Aliuminio lizdinės plokštelės kartono dėžutėse.

Pakuočių dydžiai: 7, 14, 28, 35, 42, 50, 56, 98, 100, 280 (10x28) plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.