LIVOSIL

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

LIVOSIL 140 mg kietosios kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 215,38 – 350 mg Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus (margainių vaisių) rafinuoto ir standartizuoto sausojo ekstrakto (24-27:1), atitinkančio 140 mg silimarino, apskaičiuoto pagal silibininą.

Ekstrakcijos tirpiklis: acetonas : vanduo (95:5). 

arba

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 215,38 – 350 mg Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus (margainių vaisių) rafinuoto ir standartizuoto sausojo ekstrakto (36-44:1), atitinkančio 140 mg silimarino, apskaičiuoto pagal silibininą.

Ekstrakcijos tirpiklis: etilacetatas

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kietoji kapsulė

Kapsulės yra kaštoninės spalvos, cilindro formos, užpildytos geltonos spalvos milteliais.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Papildomas lėtinio hepatito, kepenų cirozės ir toksinio kepenų pažeidimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiems žmonėms

Rekomenduojama LIVOSIL dozė yra 280 – 420 mg per parą. Galima gerti arba po vieną 140 mg kietąją kapsulę du kartus per parą, arba vieną 140 mg kietąją kapsulę tris kartus per parą.

Vaikų populiacija

LIVOSIL nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 paaugliams, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Remiantis esamais duomenimis, ligoniams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Senyviems pacientams

Rekomenduojama stebėti senyvus pacientus, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu, ar nereikia mažesnės preparato dozės.

Vartojimo metodas

Kapsulių nekramtyti, užgerti nedideliu kiekiu skysčio.

Gydymo kurso trukmė turėtų būti ne trumpesnė kaip 3 mėnesiai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Teoriškai, silimarinas gali mažinti gliukozės koncentraciją kraujyje. Todėl rekomenduojama stebėti pacientus, sergančius diabetu ar su sumažėjusia gliukozės koncentracija kraujyje (hipoglikemija) ir kurie vartoja preparatų, maisto papildų ar kitokių produktų, darančių įtaką gliukozės koncentracijai.

Vaikų populiacija

LIVOSIL nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 paaugliams, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Remiantis publikuotais duomenimis, silimarinas nesukelia farmakokinetinės sąveikos su indinaviru, irinotekanu, digoksinu ir midazolamu. Sąveikos tyrimų duomenimis, negalima atmesti farmakokinetinės sąveikos su metronidazolu ir kitais preparatais, kuriuos metabolizuoja citochromo P450 fermentai CYP3A ir CYP2C9. Pacientus, vartojančius LIVOSIL kapsules ir vaistinius preparatus, kurių metabolizmą veikia CYP3A ir CYP2C9 fermentai, reikia atidžiai stebėti.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie silimarino vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystimuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Žindymas

Nežinoma ar silimarino patenka į motinos pieną.

LIVOSIL nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Esamais duomenimis LIVOSIL kapsulės gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Remiantis klinikinių tyrimų ir poregistracinio saugumo stebėjimo duomenimis, rekomenduojamomis dozėmis vartojamas silimarinas yra saugus ir gerai toleruojamas. Nepageidaujamas poveikis pasireiškė labai retai.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas ( ≥1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Pacientams, kurių padidėjęs jautrumas kai kuriems augalams ar augaliniams preparatams, gali pasireikšti alergija silimarinui. Literatūros duomenimis, keletui pacientų pavartojus silimarino tablečių ir arbatos, pasireiškė anafilaksinis šokas. 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt .

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie vaistinio preparato perdozavimą nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – hepatoprotektoriai. ATC kodas – A05BA03.

Silimarinas yra iš tikrojo margainio (Silybum marianum) sėklų išskiriama augalinės kilmės veiklioji medžiaga. Silimarinas yra keturių flavonolignanų izomerų mišinys. Silimarinas ir vienas iš jo sudėtinių dalių silibinas pasižymi apsauginiu poveikiu kepenims.

Veikimo mechanizmas

Remiantis literatūros duomenimis, silimarinas ir silibinas veikia keturiomis kryptimis: sukelia (1) antioksidacinį bei viduląstelinę gliutationo koncentraciją ir laisvųjų radikalų surišimą reguliuojantį poveikį; (2) stabilizuoja ląstelės membraną ir reguliuoja jos pralaidumą, tokiu būdu stabdo hepatotoksinių medžiagų patekimą į hepatocitus; (3) skatina RNR sintezę ribosomose bei stimuliuoja kepenų regeneraciją ir (4) slopina hepatocitų virtimą į miofibroblastus – procesą, atsakingą už kolageno skaidulų kaupimąsi kepenų cirozės metu. Manoma, kad svarbiausias preparato veikimo būdas, užtikrinantis kepenų apsaugines savybes, yra laisvųjų radikalų surišimas ir pašalinimas. Nustatyta, kad silimarinas taip pat sukelia uždegimą slopinantį ir priešvėžinį poveikį. Gyvūnų modeliuose, silimarinas neutralizuoja kai kurių medžiagų, įskaitant A. phalloides, etanolio, paracetamolio (acetaminofeno) bei anglies tetrachlorido hepatotoksinį poveikį. Klinikinių tyrimų ir jų sisteminių apžvalgų duomenimis, silimarinas gali pagerinti klinikinę ūmaus ir lėtinio virusinio, vaistų ar toksinių medžiagų sukelto hepatito eigą, o vartojant kartu su kitais vaistais yra tinkamas gydyti alkoholinę ir Child A klasės kepenų cirozę. Publikuoti pavienių klinikinių atvejų aprašymai parodė silimarino ir/arba silibino veiksmingumą gydant apsinuodijimus (Amanita phalloides). Silimariną vartojantiems pacientams, kurie ilgą laiką buvo gydomi ar turėjo kitokį kontaktą su hepatotoksinėmis medžiagomis (butirofenonais, fenotiazinais, toluenu, ksilenu, organiniais fosfatais), stebėtas kepenų funkcijos rodiklių pagerėjimas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Silibinas yra mažai tirpus vandenyje, todėl jis prastai absorbuojamas iš virškinamojo trakto, o jo biologinis prieinamumas yra mažas. Didžiausia silibino koncentracija sveikų savanorių plazmoje pasiekiama praėjus 1,3-1,8 val. po silimarino išgėrimo.

Pasiskirstymas

Didžioji dalis silibino (75-90 %) konjugacijos būdu greitai jungiasi su sulfato grupe ir glukurono rūgštimi.

Eliminacija

Silibino pusinės eliminacijos laikas yra apie 6 val. Tik 1-5 % išgerto silimarino išsiskiria su šlapimu nepakitęs, o 20-40 % silibino dozės konjuguotoje formoje patenka į tulžį.

Silibino farmakokinetika kepenų ciroze sergančių pacientų organizme yra panaši kaip ir sveikų savanorių. Nėra duomenų apie silibino farmakokinetiką inkstų nepakankamumu sergančių pacientų, senyvų žmonių ir vaikų organizmuose.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Silimarino ūminis toksiškumas tirtas su įvairiomis gyvūnų rūšimis. Sugirdžius 20 g/kg pelėms ir 1 g/kg kūno svorio dozę šunims, gyvūnai liko gyvi ir nepasireiškė jokio nepageidaujamo poveikio. 50 % mirtinos dozės (LD ₅₀) silimarino infuzuojant į veną pelėms yra 400 mg/kg kūno svorio, žiurkėms – 385 mg/kg ir triušiams bei šunims – 140 mg/kg kūno svorio. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad silimarino ūminis toksiškumas yra labai nedidelis. Taip pat nedidelis ir poūmis bei lėtinis preparato toksiškumas. Silimarinas nesukelia embriotoksinio poveikio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Kapsulės turinys

Bevandenis kalcio-vandenilio fosfatas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Talkas

Magnio stearatas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Kapsulės korpusas

Želatina

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Skaidri PVC/Al folijos lizdinė plokštelė, kurioje supakuota 15 kietųjų kapsulių.

Kartono dėžutėje yra 15, 30, 45 arba 60 kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.