Benfogamma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Benfogamma 300 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 300 mg benfotiamino (riebaluose tirpaus vitamino B₁ darinio).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Balta, pailga plėvele dengta tabletė su laužymo vagele abiejose pusėse.

Vagelė nėra skirta tabletei perlaužti.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Vitamino B₁ trūkumo sukeltų klinikinių pokyčių gydymas, jeigu nepadeda speciali dieta.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas 

Suaugusiesiems

Įprasta dozė yra viena plėvele dengta tabletė vieną kartą per parą.

Vaikų populiacija

Benfogamma nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams iki 18 metų, kadangi duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Šiems pacientams benfotiamino dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Šiems pacientams benfotiamino dozės koreguoti nereikia.

Vartojimo metodas

Plėvele dengtą tabletę reikia nuryti nekramtytą, užsigerti skysčiu.

Vartojimo trukmė

Benfogamma iš pradžių vartojamas bent 3 savaites. Po to palaikomasis gydymas nustatomas pagal terapinį poveikį. Nepasireiškus arba pasireiškus nepakankamam terapiniam poveikiui po 4 savaičių, gydymas turi būti pakartotinai apsvarstytas.

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nėra.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Tiaminą inaktyvina 5-fluoruracilas, kadangi 5-fluoruracilas konkurenciškai slopina tiamino fosforilinimą iki tiamino pirofosfato.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie benfotiamino vartojimą nėštumo metu nėra. Galima rizika nėščiosioms nėra žinoma, jeigu benfotiaminas vartojamas dozėmis kaip paskirta. Kadangi duomenų dėl vartojimo nėščiosioms nėra, benfotiamino negalima vartoti nėštumo metu.

Žindymo laikotarpis

Vitaminas B₁ prasiskverbia į motinos pieną. Dėl atsargumo benfotiaminas neturėtų būti vartojamas žindymo laikotarpiu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Benfogamma gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai reti: padidėjusio jautrumo reakcijos (dilgėlinė, odos išbėrimas).

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai reti: klinikinių tyrimų su benfotiaminu metu buvo užfiksuoti atskiri virškinimo trakto sutrikimų atvejai, tokie kaip pykinimas ir kai kurie kiti. Vis dėlto jų dažnis reikšmingai nesiskyrė nuo nepageidaujamų poveikių dažnio, pasireiškusio placebo gydytose grupėse. Priežastiniai ryšiai su benfotiaminu kol kas nėra aiškūs ir gali būti priklausomi nuo dozės.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Kadangi gydomųjų dozių intervalas labai platus, iki šiol nėra žinoma apie geriamosios vaisto formos perdozavimo atvejus.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vitaminai, preparatai neuropatijai gydyti, ATC kodas – A11DA03.

Vitaminas B₁ yra organizmui būtina medžiaga. Riebaluose tirpus vaisto pirmtakas benfotiaminas organizme transformuojamas į biologiniu požiūriu aktyvų tiamino pirofosfatą (TPP). TPP dalyvauja svarbiose angliavandenių metabolizmo funkcijose. Tiamino pirofosfatas veikia kaip kofermentas piruvatą verčiant acetilkofermentu A ir vykstant pentozės fosfato ciklo transketolazės reakcijai. Be to, jis dalyvauja citrinų rūgšties cikle sukcinilkofermento A sintezės iš alfa ketoglutarato reakcijoje. Dėl glaudžių metabolinių ryšių tiamino pirofosfatas sąveikauja su kitais B komplekso vitaminais.

Be kitų funkcijų kokarboksilazė yra piruvato dehidrogenazės, kuri turi daugiausia reikšmės oksidacijos būdu skaldant gliukozę, kofermentas. Kadangi nervų ląstelės daugiausiai energijos gauna oksiduodamos gliukozę, normaliai nervų veiklai yra būtinas pakankamas tiamino kiekis. Esant didesnei gliukozės koncentracijai, taip pat padidėja tiamino poreikis.

Jei kraujyje yra nepakankamas kokarboksilazės kiekis, audiniuose ir kraujyje kaupiasi tarpiniai medžiagų apykaitos produktai, pvz., piruvatas, laktatas, ketoglutaratas, į kuriuos raumenys, miokardas ir centrinė nervų sistema reaguoja ypač jautriai. Benfotiaminas slopina tokių toksinių medžiagų kaupimąsi.

Ištirti, ar organizme netrūksta vitamino B₁, galima nustačius eritrocituose fermentų, kurių veiklai būtinas timidino difosfatas, pvz., transketolazės (ETK), aktyvumą ir aktyvumo mastą (aktyvumo koeficientą a-ETK). ETK koncentracija plazmoje yra 2 – 4 mg/100 ml. 

Tyrimų su gyvūnais duomenimis, vitaminas B₁ (t.y. benfotiaminas) pasižymėjo neuralginius skausmus malšinančiu aktyvumu. Buvo pastebėtas ir teigiamas poveikis transketolazėms, kadangi vitaminas B₁ veikia kaip jų aktyvatorius, ypač gydant alkoholizmu sergančius pacientus.

Nustatyta, kad didelės vitamino B₁ dozės yra veiksminga priemonė Vernikės encefalopatijai gydyti ir tai laikoma tiesioginio vitamino poveikio CNS (centrinei nervų sistemai) požymiu. 

Benfotiamino veiksmingumas gydant diabetinę polineuropatiją įrodytas remiantis kelių klinikinių tyrimų, atliktų dvigubai aklu būdu ir kontroliuotų placebo, duomenimis. 1989 m. Ledermanno atlikto klinikinio tyrimo metu buvo stebimas preparato, kurio sudėtyje buvo benfotiamino, vitamino B₆ ir vitamino B₁₂, veiksmingumas. Tyrimo duomenimis jau per 3 savaites reikšmingai sumažėjo neuropatijos požymių bei pagerėjo vibracijos pojūtis. Taip pat buvo stebimas reikšmingas pagerėjimas jautrumo sutrikimų atveju. Skausmo pojūtis sumažėjo 47 % ligonių, vartojusių preparato bei tik 10 % pacientų, vartojusių placebo. 1996 m. atlikto Starke ir Federlino tyrimo metu, remiantis objektyviais impulsų sklidimo nervais greičio parametrais, nustatytas kombinuotojo benfotiamino preparato veiksmingumas ligoniams, sergantiems diabetine polineuropatija. Šį teigiamą poveikį patvirtino ir ilgalaikio, t. y. trukusio 12 mėnesių, klinikinio stebėjimo duomenys.

Kito dvigubai aklu būdu atlikto placebo kontroliuoto klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad vartojant vien tik benfotiaminą reikšmingai sumažėjo neuropatijos požymių (remiantis kompanijos duomenimis, 1993 m.).

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Benfotiaminas yra vitamino B1 provaistas, kuris turi atvirą tiazolo žiedą, būtiną vitamino savybėms pasireikšti. Šis žiedas užsidaro, vykstant perėjimui pro gleivinės barjerą. Išgertas benfotiaminas nepakinta skrandyje, nes rūgštinėje aplinkoje išlieka stabilus. Jo absorbcija yra priklausoma nuo išgertos dozės ir vyksta dvylikapirštėje žarnoje. Toks absorbcijos būdas yra priešingas vandenyje tirpiems tiamino dariniams, kurių įsotinimo kinetika vyksta plonajame žarnyne.

Lyginamieji tyrimai parodė, kad benfotiaminas yra absorbuojamas greičiau, geriau ir didesne apimtimi nei vandenyje tirpus tiamino hidrochloridas.

Pasiskirstymas

Išgėrus benfotiamino, žarnyno fosfatazės sukelia defosforilinimą iki S-benzoiltiamino (SBT). SBT yra tirpus riebaluose, todėl pasižymi didele skvarba į organus taikinius. Maždaug 40% tiamino nustatoma raumenyse. Kraujyje tiaminas pasiskirsto netolygiai. 75% aptinkama eritrocituose, 15% leukocituose ir 10% plazmoje susijungusio su albuminais. Nustatyta, kad iš dviejų medžiagų (benfotiamino ir tiamino) organizme susidaro biologiškai aktyvus kofermentas tiamino difosfatas (TDP) ir tiamino trifosfatas. Atlikus viso gyvūno autoradiogramas, naudojant žymėtą benfotiaminą, buvo nustatytas ypač aukštas radioaktyvumo lygis kraujyje, kepenyse, inkstuose, raumenyse ir smegenyse.

Biotransformacija (junginio cheminiai pokyčiai organizme)

Benfotiamino išgėrus tiriamiesiems, turintiems normalų tiamino kiekį arba jo stygių, visame kraujyje, raudonosiose kraujo ląstelėse, cerebrospinaliniame skystyje ir šlapime sukeliamas greitas tiamino aktyvumo padidėjimas. Kartu su organizme esančiu tiaminu ir jo riebaluose esančiais tirpiais dariniais benfotiaminas verčiamas biologiškai aktyviu metabolitu tiamino difosfatu (TDP), o kitomis fosforilintomis formomis (TMP ir TTP) virsta mažesnė dalis medžiagos.

Vykstant fermentinei benfotiamino transformacijai į tiaminą, susidaro benzoinė ir hipurinė rūgštys. Tada tiaminas metabolizuojamas iki žinomų metabolitų (tiamino rūgšties, metiltiazolo acto rūgšties ir piramino).

Eliminacija

Suvartojus nedidelę dozę tiamino ir (arba) benfotiamino, su šlapimu išskiriama labai nedaug nepakitusio tiamino arba jo neišsiskiria visai. Tačiau absorbuotas ir (arba) organizme esantis tiaminas, kurio kiekis yra didesnis nei gali sukaupti audiniai ir viršija kofermentų poreikį, greitai pašalinamas pro inkstus ir išskiriamas su šlapimu nepakitęs (laisvas arba forforilintas) arba metabolitų, įskaitant ir pirimidiną bei tiazolo dalis, pavidalu.

Dėl ribotos kaupimosi audiniuose galimybės kasdien turi būti suvartojamas pakankamas kiekis tiamino. Vidutinis benfotiamino pusinės eliminacijos iš plazmos laikas (t1/2) yra 3,6 valandos.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

a) Ūmus, poūmis bei lėtinis toksinis poveikis

Tyrimų su gyvūnais metu labai didelės vitamino B₁ dozės sukėlė bradikardiją. Be to, atsirado vegetatyvinių ganglijų ir raumenų skaidulų posinapsinių membranų blokados simptomų.

Tyrimų su gyvūnais metu, kurių objektas buvo lėtinis toksiškumas, nebuvo pastebėta jokių patologinių organų pokyčių, vartojant 100 mg/kg benfotiamino dozes.

b) Gebėjimas sukelti auglius ir mutacijas

Nepastebėta jokio mutageninio vitamino B₁ poveikio klinikinių tyrimų metu.

Vitamino B₁ ilgalaikių tyrimų su gyvūnais, kurių metu būtų tiriamas jo gebėjimas sukelti auglius, nėra.

c) Toksinis poveikis dauginimuisi

Vitaminas B₁ prasiskverbia į vaisiaus organizmą. Jo koncentracija vaisiaus ir naujagimio organizme būna didesnė negu motinos organizme.

Didelės vitamino B₁ dozės nebuvo pakankamai ištirtos tyrimų su gyvūnais metu.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė

Talkas

Povidonas K30

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Kroskarmeliozės natrio druska

Ilgos grandinės daliniai gliceridai

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Polietilenglikolis

Sacharino natrio druska

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PVCD ir aliuminio folijos lizdinė plokštelė. Kartono dėžutėje yra 10, 30, 60 arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.