Bupensan [Buprenorphine G.L. Pharma]

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Bupensan 4 mg poliežuvinės tabletės.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Bupensan 4 mg poliežuvinės tabletės

Vienoje tabletėje yra 4,32 mg buprenorfino hidrochlorido, atitinkančio 4 mg buprenorfino.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: bevandenė laktozė (91,086 mg). 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Bupensan 4 mg poliežuvinės tabletės

Baltos ovalios plokščios tabletės nuožulniais kraštais ir vagele abiejose pusėse.

Vagelė neskirta tabletei perlaužti.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Pakaitinis priklausomybės nuo opioidinių narkotikų gydymas, taikant kompleksinę visapusišką, tinkamai kontroliuojamą medicininę, socialinę ir psichologinę terapiją.

Gydyti Bupensan poliežuvinėmis tabletėmis galima tik 18 metų arba vyresnius pacientus, kurie sutinka gydytis nuo priklausomybės.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Pacientus reikia atidžiai sekti ir teikti paramą.

Gydyti privalo gydytojai, galintys užtikrinti tinkamą ir išsamų priklausomybe sergančių pacientų gydymą ir stebėjimą.

Pradėjus gydymą, vėliau bent kartą per savaitę reikia įvertinti pacientų būklę.

Norint sumažinti priklausomybę nuo vaistinio preparato, rekomenduojama vaisto vartoti prižiūrint gydytojui jo priimamajame arba vaistinėje. Kasdieninio vartojimo gydytojo priimamajame arba vaistinėje privaloma laikytis nuolat, o išimtis galima tik ypač retais atvejais (pvz., dėl darbo laiko).

Pradinis gydymas

Pradžioje turi būti vartojama 0,8-4,0 mg vienkartinė dozė. Tais atvejais, kai reikalinga mažesnė negu 2 mg dozė, reikia vartoti kitas buprenorfino poliežuvines tabletes, nes Bupensan yra tik 2 mg, 4 mg ir 8 mg stiprumo.

Nuo opiatų priklausomi pacientai, kuriems netaikytas vartojimo nutraukimas

Gydymo pradžioje buprenorfino dozė turi būti vartojama praėjus mažiausiai 4 valandoms po paskutinio opiatų vartojimo arba atsiradus pirmiesiems nutraukimo (abstinencijos) simptomams.

Metadoną vartojantys pacientai

Prieš pradedant gydymą buprenorfinu metadono dozę reikia sumažinti ne daugiau kaip 30 mg per parą. Nuo metadono priklausomiems pacientams buprenorfinas gali sukelti nutraukimo (abstinencijos) simptomus.

Perėjimas nuo pakaitinės metadono terapijos prie kito vaistinio preparato pakaitinės terapijos visuomet turi vykti bendradarbiaujant su pradėjusiu gydymą gydytoju, kuris iki to laiko vykdė pakaitinį gydymą; jie kartu turi sudaryti būsimą gydymo planą.

Dozės didinimas ir palaikymas

Buprenorfino dozę reikia didinti lėtai, įvertinus individualų paciento atsaką; didžiausia paros dozė neturi viršyti 24 mg. Rekomenduojama vienkartines dozes tolygiai paskirstyti per visą parą.

Dozės mažinimas ir gydymo nutraukimas

Pasiekus patenkinamą stabilizavimo laikotarpį, sutarus su pacientu dozę reikia palengva mažinti atidžiai kontroliuojant jo būklę tol, kol gydymas bus visiškai baigtas.

Poliežuvinių tablečių 2 mg, 4 mg ir 8 mg stiprumas leidžia dozę mažinti palengva. Jei dozę reikia mažinti mažesniais intervalais, reikia vartoti kitus buprenorfino poliežuvinių tablečių preparatus. Buprenorfinu gydytus pacientus baigus gydymą reikia stebėti, nes galimas atkrytis.

Svarbiausia žinoti, kad pakaitinis gydymas gali būti taikomas laikantis kontroliuojamų narkotikų ilgalaikio vartojimo tvarkos „pakaitiniam gydymui“ ir, jei įmanoma, vaistus vartoti vaistinėje.

Bet kokį dozės keitimą gydantis gydytojas turi suderinti su gydymą pradėjusiu gydytoju.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Kepenų veiklos sutrikimo poveikis buprenorfino farmakokinetikai nežinomas. Kadangi veiklioji medžiaga ekstensyviai metabolizuojama, tikėtina, kad, esant vidutiniam ir sunkiam kepenų veiklos sutrikimui, pacienų kraujo plazmoje veikliosios medžiagos koncentracija būna didesnė. Kadangi esant paciento kepenų nepakankamumui buprenorfino farmakokinetika gali pakisti, esant lengvam arba vidutinio sunkumo kepenų pažeidimui rekomenduojamos mažesnės pradinės dozės ir atsargus dozės didinimas (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems nustatytas inkstų nepakankamumas, dozės keisti nebūtina. Atsargumo rekomenduojama laikytis esant sunkiam inkstų veiklos sutrikimui (CL_CR<30ml/min.) (žr. 5.2 skyrių).

Paaugliai

Bupensan nerekomenduojama gydyti paauglius (jaunesnius kaip 18 metų), nes nepakanka šių pacientų gydymo patyrimo.

Vartojimo būdas

Vartoti po liežuviu. Pacientams reikia nurodyti, kad šio vaisto vartojimas po liežuviu yra vienintelis saugus ir veiksmingas vartojimo būdas. Tabletę reikia laikyti po liežuviu, kol ji ištirps (dažniausiai per 5-10 minučių).

Tablečių negalima tirpinti ir švirkšti, nes tai gali sukelti sunkų nepageidaujamą poveikį su galima mirtina baigtimi (kvėpavimo slopinimas, sunkus kepenų pažeidimas) ir sunkias vietines reakcijas, kartais įskaitant sepsines reakcijas.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• MAO inhibitorių vartojimas šiuo metu arba per praėjusias dvi savaites.
• Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
• Sunkus kepenų nepakankamumas.
• Ūminis alkoholizmas arba baltoji karštligė (delirium tremens).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Bupensan poliežuvines tabletes rekomenduojama vartoti tik priklausomybei nuo opiatų gydyti.

Gydantysis gydytojas turi įvertinti pripratimo ir kenksmingo vartojimo (pvz., švirkštimo į veną) riziką, ypač pradėjus gydymą.

Nelegali prekyba

Į nelegalią prekybą buprenorfinas patenka iš pacientų arba įsigijus iš asmenų, kurie jį pavogė iš pacientų arba vaistinių. Nelegali prekyba poliežuvinėmis buprenorfino tabletėmis ar jų platinimas gali padidinti naujų narkomanų skaičių, perdozavimo, krauju perduodamų virusinių infekcijų plitimą, kvėpavimo slopinimo ir kepenų pažeidimų riziką.

Pakaitinio gydymo indikacijos klausimą ypač atidžiai reikia spręsti tuomet, kai priklausomybė trunka mažiau kaip metus arba jeigu pacientas jaunesnis kaip 20 metų.

Pakaitinį gydymą galima pradėti tik tuomet, kai pacientas informuojamas apie visus gydymo ypatumus ir pasirašoma pakaitinio gydymo ir priežiūros sutartis. Prieš pradedant gydymą buprenorfinu paciento priklausomybę nuo opiatų būtina patvirtinti nustačius opiatus šlapime.

Pradėjus gydymą Bupensan gydytojas turi žinoti, kad buprenorfino molekulės pasižymi dalinėmis agonistinėmis savybėmis. Buprenorfinas prisijungia prie µ ir к opiatų receptorių ir nuo opiatų priklausantiems pacientams gali sukelti nutraukimo (abstinencijos) simptomus.

Gydymo buprenorfinu sėkmė priklauso nuo paskirtos jo dozės ir nuo gydomųjų priemonių derinio (medicininių, psichologinių, socialinių ir išsilavinimo veiksnių) paciento stebėjimo metu.

Bupensan poliežuvinėmis tabletėmis rekomenduojama gydyti ribotą laikotarpį. Tai padeda lengviau pritaikyti vaisto dozę, pagerina paciento prisitaikymą ir sumažina priklausomybės arba neteisingo vartojimo (pvz., švirkštimo į veną) riziką.

Pakaitinio gydymo metu reikia reguliariai tirti šlapimą (kontroliuojama imant šlapimą tyrimui) dėl opiatų (kiekybinis nustatymas), barbitūratų, metakvalono, benzodiazepinų, prireikus – dėl kokaino ir amfetamino bei jų metabolitų. Taip pat reikia pacientą apžiūrėti, ar nėra adatos dūrių žymių.

Pakaitinio gydymo laikotarpiu pacientas gali patirti skausmą. Nustačius somatines skausmo priežastis, narkomanijos gydymo įstaigoje reikia skirti papildomą skausmo malšinimą.

Gydymo nutraukimas gali sukelti nutraukimo (abstinencijos) simptomus, kurie gali atsirasti vėliau.

Kvėpavimo slopinimas: pasitaikė mirties atvejų dėl kvėpavimo slopinimo, ypač tais atvejais, kai buprenorfinas buvo vartojamas kartu su benzodiazepinais ir alkoholiu (žr. 4.5 skyrių) arba kai jis buvo vartojamas nesilaikant nuorodų (pvz., parenteriniu būdu). 

Hepatitas, kepenų veiklos sutrikimai: vartojant vaisto neteisingai (ypač švirkščiant į veną) pasitaikė sunkių ūmių kepenų pažeidimų. Kepenų pažeidimų dažniausiai būna pavartojus didelę dozę dėl toksinio poveikio mitochondrijoms. Buvęs anksčiau arba įgytas mitochondrijų pažeidimas (dėl genetinių defektų, virusinių infekcijų, ypač dėl lėtinio C hepatito, alkoholizmo, anoreksijos ir kartu vartojamų toksiškai mitochondrijas veikiančių vaistų, pvz.: acetilsalicilo rūgšties, izoniazido, valproatų, amjodarono, antiretrovirusinių nukleozidinių analogų) gali būti reikšmingas kepenų pažeidimo atsiradimui. Prieš gydymą Bupensan ir gydymo metu į šiuos faktorius reikia atsižvelgti. Įtarus kepenų veiklos sutrikimą ir nežinant jo priežasties, pacientą reikia atidžiai ištirti. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, siekiant vengti nutraukimo sindromo (abstinencijos) arba priklausomybės pasikartojimo, gali reikėti nutraukti gydymą Bupensan. Jeigu gydymas tęsiamas toliau, būtina atidžiai kontroliuoti kepenų funkciją.

Šis vaistinis preparatas gali sukelti abstinencijos simptomus priklausomybe sergantiems pacientams, jeigu vartojamas praėjus mažiau kaip 4 valandoms po paskutinio heroino ar kitų trumpo veikimo opiatų vartojimo, arba mažiau kaip 24 valandoms po paskutinės metadono dozės (žr. 4.2 skyrių). Priešingai, abstinencijos simptomai galimi vartojant suboptimalias dozes.

Buprenorfinas gali sukelti mieguistumą, kuris gali sustiprėti vartojant kitas centrinio poveikio medžiagas, pvz.: alkoholis, trankviliantai, raminamieji ir migdomieji vaistai (žr. 4.5 skyrių). 

Vaistas gali sukelti ortostatinę hipotenziją. 

Tyrimai su gyvūnais ir klinikiniai tyrimai su žmonėmis parodė, kad buprenorfinas sukelia priklausomybę, bet rečiau negu morfinas. Pakaitinis gydymas negali panaikinti priklausomybės opiatams.

Pradedant gydymą, koreguojant dozę ir sekant pacientus labai svarbu laikytis rekomendacijų (žr. 4.2. skyrių).

Sportininkus reikia įspėti, kad šis vaistas gali sukelti teigiamą antidopingo kontrolės rezultatą.

Ypatingo atsargumo reikia laikytis pacientams, kuriems nustatyti:

• galvos pažeidimai ir padidėjęs intrakranijinis spaudimas;
• traukuliai;
• hipotenzija;
• prostatos hipertrofija ir šlapimtakio susiaurėjimas;
• astma arba kvėpavimo nepakankamumas (vartojant buprenorfiną pasitaikė kvėpavimo slopinimo atvejų);
• inkstų nepakankamumas (30% suvartotos dozės išsiskiria su šlapimu; todėl gali pailgėti eliminacija pro inkstus);
• kepenų nepakankamumas (gali pasikeisti buprenorfino metabolizmas kepenyse).

Kadangi CYP3A4 inhibitoriai gali padidinti buprenorfino koncentraciją kraujo plazmoje (žr. 4.5 skyrių), ypač atidžiai dozę reikia didinti pacientams, kurie vartoja CYP3A4 inhibitorių. Šiems pacientams gali labiau tikti mažesnės dozės.

Šio vaisto sudėtyje yra laktozės, todėl pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaisto vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Deriniai, kurių vartoti negalima

Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI): pavartojus MAOI dvi savaites prieš opiato petidino skyrimą, pasitaikė gyvybei pavojinga sąveika, susijusi su centrinės nervų sistemos veikla (kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimai). Negalima paneigti panašios sąveikos su buprenorfinu (žr. 4.3 skyrių).

Nerekomenduojami deriniai

Alkoholis: alkoholis sustiprina buprenorfino slopinamąjį poveikį, sukeldamas pavojų vairuojant ir valdant mechanizmus. Buprenorfino negalima vartoti kartu su alkoholiniais gėrimais arba vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra alkoholio.

Pranešama apie mirties atvejus kartu pavartojus buprenorfino, benzodiazepinų ir alkoholio.

Deriniai, kuriuos vartoti reikia atsargiai

Vartojant kartu su benzodiazepinais gali sustiprėti kvėpavimo centro slopinimas, kilti pavojus kvėpavimo sustojimui ir gyvybei. Pacientams, kuriems nustatyta pripratimo prie vaistų rizika, reikia sumažinti dozę ir (arba) tokio derinio vengti (žr. 4.4 skyrių).

Kiti vaistai, slopinantys centrinę nervų sistemą: kiti opiatų junginiai (tokie skausmą malšinantys ir kosulį slopinantys vaistai kaip metadonas, dekstropropoksifenas, kodeinas, dekstrometorfanas ir noskapinas), kai kurie vaistai nuo depresijos, raminamąjį poveikį sukeliantys H₁ receptorių blokatoriai, barbitūratai, ne benzodiazepinų grupės anksiolitikai, neuroleptikai, klonidinas ir kitos panašios medžiagos; tokie deriniai sustiprina centrinės nervų sistemos depresiją. 

Iš tikrųjų tokių opiatų agonistų kaip morfinas ir jam panašių skausmą malšinančių preparatų poveikis dėl dalinio buprenorfino antagonistinio poveikio gali susilpnėti.

Daugiausia buprenorfino metabolizuojama gliukuronizacijos būdu ir mažesnis kiekis (maždaug 30 %), veikiant CYP3A4. Vartojant kartu CYP3A4 inhibitorių, plazmoje gali padidėti buprenorfino koncentracija ir veiksmingumas.

Fenprokumonas: pranešama apie įtariamą sąveiką tarp sušvirkšto buprenorfino ir fenprokumono, dėl kurios atsirado purpura.

Kitų vaistų poveikis buprenorfinui

CYP3A4, CYP 2C19, CYP2D6 inhibitoriai arba induktoriai

Buprenorfinas metabolizuojamas veikiant izofermentui CYP3A4. Buprenorfino ir ketokonazolo (stiprus CYP3A4 inhibitorius) sąveikos tyrimo duomenimis, padidėjo buprenorfino C_max ir AUC (plotas po vaisto koncentracijos ir laiko kreivių sankirta) bei šiek tiek mažiau norbuprenorfino (atitinkamai 70% ir 50%).

Buprenorfino vartojimas kartu su stipriais CYP3A4 inhibitoriais (pvz.: tokiais azolo grupės priešgrybeliniais vaistais kaip ketokonazolas arba itrakonazolas, eritromicinas, gestagenai, troleandomicinas, ŽIV proteazės inhibitoriais ritonaviru, indinaviru, nelfinaviru ir sakvinaviru) gali reikšmingai padidinti buprenorfino arba norbuprenorfino koncentraciją kraujo plazmoje. Tokio derinio reikia vengti arba atidžiai kontroliuoti situaciją, nes gali prireikti sumažinti dozę.

Buprenorfino sąveika su CYP3A4 izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais netirta, todėl rekomenduojama Bupensan vartojančius pacientus atidžiai stebėti, kai jie kartu gydomi fenobarbitaliu, karbamazepinu, fenitoinu ir rifampicinu.

Buprenorfino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Tyrimais ir vitro įrodyta, kad buprenorfinas slopina CYP2D6 ir CYP3A4 izofermentus. Vartojant terapine koncentracija tokio slopinimo rizika in vivo tikėtina maža, bet jos atmesti negalima. Kai buprenorfinas derinamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie yra CYP2D6 ir CYP3A4 substratas, šių vaistų koncentracija kraujo plazmoje gali padidėti ir gali atsirasti su doze susijęs nepageidaujamas poveikis. Buprenorfinas in vitro izofermento CYP2D6 neslopina. Poveikis kitiems vaistus metabolizuojantiems fermentams netirtas.

Šiuo metu turimais duomenimis, reikšmingos sąveikos su kokainu, kuris dažniausiai vartojamas mišiniuose su kitais opiatų narkotikais, nestebėta.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie Bupensan vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. 

Nėštumo pabaigoje net trumpai vartotos didelės buprenorfino dozės gali sukelti naujagimio kvėpavimo slopinimą. Ilgalaikis buprenorfino vartojimas per paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius gali sukelti abstinencijos sindromą naujagimiui. Todėl nėštumo metu buprenorfino vartoti nerekomenduojama.

Žindymo laikotarpis

Buprenorfino ir jo metabolitų patenka į žindyvės pieną. Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad buprenorfinas gali slopinti laktaciją. Taigi vartojant Bupensan žindymą reikia nutraukti.

Vaisingumas

Duomenų apie buprenorfino poveikį žmogaus vaisingumui nėra. Tyrimais su žiurkėmis nepageidaujamo poveikio vaisingumui nenustatyta (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Buprenorfinas gali sukelti mieguistumą, ypač vartojant kartu su alkoholiu arba centrinę nervų sistemą slopinančiais vaistais. Todėl reikia laikytis atsargumo vairuojant ir valdant mechanizmus (žr. 4.5 skyrių).

Asmenys, kurie vartoja narkotikus arba vaistinius preparatus, galinčius turėti įtakos gebėjimui vairuoti, dėl medicininių indikacijų, leidimą vairuoti gali gauti individualiai, kai tai patvirtinama medicinos įstaigoje.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio atsiradimas priklauso nuo paciento toleravimo slenksčio, kuris vartojantiems narkotikus yra didesnis negu bendros populiacijos asmenims.

Nepageidaujamas poveikis klasifikuojamas pagal organų sistemų klases ir dažnį, kuris apibūdinamas taip:

labai dažni: ≥1/10,

dažni: nuo ≥1/100 iki <1/10,

nedažni: nuo ≥1/1000 iki <1/100,

reti: nuo ≥1/10 000 iki <1/1000

labai reti: < 1/10 000,

dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: angioneurozinė edema, anafilaksinis šokas.

Psichikos sutrikimai

Reti: haliucinacijos.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas, alpulys, svaigulys.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni: ortostatinė hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: bronchų spazmas, kvėpavimo slopinimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Reti: transaminazių kiekio padidėjimas kraujo plazmoje, kepenų nekrozė, hepatitas (žr. 4.4 skyrių).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: išbėrimas, dilgėlinė, niežulys.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: nemiga, astenija, mieguistumas, prakaitavimas.

Esant išreikštai priklausomybei nuo narkotikų pradėjus vartoti buprenorfino gali būti abstinencijos požymių, kurie esti panašūs į naloksono poveikį. 

Jei vaistas vartojamas piktnaudžiavimui švirkščiant į veną, gali būti vietinių reakcijų, pranešama apie kartais pasitaikančias sepsines komplikacijas, galimą sunkų ūminį hepatitą (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Dėl dalinio agonizmo ypatumų buprenorfinas pasižymi plačiu teoriniu saugumo intervalu.

Svarbiausieji perdozavimo simptomai yra kvėpavimo slopinimas, galintis baigtis kvėpavimo sustojimu ir mirtimi.

Atsitiktinai vaisto perdozavus reikia pradėti taikyti bendras palaikomąsias priemones, įskaitant paciento kvėpavimo ir širdies veiklos stebėjimą.

Gydymas: simptominis kvėpavimo slopinimo gydymas taikant standartines intensyviosios terapijos priemones. Jeigu vartojamas opiatų antagonistas (pvz., naloksonas), reikia įsidėmėti buprenorfino ilgalaikio poveikio ypatumus.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti nervų sistemą veikiantys vaistai; vaistai priklausomybės ligoms gydyti; vaistai opiatų priklausomybei gydyti, ATC kodas – N07 BC01

Buprenorfinas yra dalinis opijaus receptorių agonistas bei antagonistas, veikiantis μ (miu) ir κ (kappa) opijaus receptorius galvos smegenyse. Jo veiksmingumas opiatų pakaitinio gydymo metu siejamas su lėtu grįžtamojo pobūdžio ilgalaikiu prisijungimu prie μ (miu) receptorių, dėl to, manoma, sumažėja priklausomybė nuo narkotikų. 

Dėl dalinio agonizmo ypatumų buprenorfinas pasižymi plačiu saugumo intervalu ir jo slopinantis poveikis širdies ir kvėpavimo funkcijoms išreikštas vidutiniškai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas buprenorfinas patenka į enterohepatinę recirkuliaciją vykstant N-dealkilinimui ir gliukuronizacijai plonojoje žarnoje ir kepenyse. Todėl šio vaistinio preparato vartoti per burną negalima.

Pavartoto po liežuviu buprenorfino tikslus visiškas biologinis prieinamumas nežinomas, bet manoma, kad jis yra maždaug 15-30%. Maksimali koncentracija pavartojus po liežuviu kraujo plazmoje susidaro po 90 minučių, maksimalios dozės ir koncentracijos santykis yra tiesinis, apie 2-16 mg.

Pasiskirstymas

Po absorbcijos seka greita pasiskirstymo fazė, pusinės eliminacijos laikas yra 2-5 valandos.

Biotransformacija

Buprenorfinas metabolizuojamas veikiant 14-N-dealkilinimui ir sujungimui su gliukurono rūgštimi. Klinikiniai duomenys patvirtina, kad N-dealkilinimas vyksta veikiant izofermentui CYP3A4. Susidaręs N-dealkilbuprenorfinas yra silpno vidinio aktyvumo μ (miu) agonistas.

Eliminacija

Eliminacija vyksta bi- arba trieksponentiniu būdu, galutinis eliminacijos periodas ilgas – 32 valandos dėl dalinės buprenorfino reabsorbcijos po konjugato hidrolizės žarnyne bei, iš dalies, dėl didelio molekulės lipofiškumo.

Didžiausia buprenorfino dalis sujungta su gliukurono rūgštimi metabolitų pavidalu išsiskiria su tulžimi išmatose (70%), likusi dalis – su šlapimu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Teratogeniškumo tyrimais su žiurkėmis ir triušiais nustatyta, kad buprenorfinas embriotoksiniu arba teratogeniniu poveikiu nepasižymi. Nepageidaujamo poveikio žiurkių vaisingumui ar reprodukcinei funkcijai buprenorfinas nesukelia, nors po sušvirkštimo į raumenis ar jo sugirdžius dėl atsivedimo sutrikimų nustatytas didelis perinatalinis ir postnatalinis palikuonių žuvimas bei patelės laktacijos sutrikimai. Be to, patelėms duodant dideles dozes su maistu vaisingumo ir laktacijos laikotarpiu žiurkių jaunikliams nustatytas neryškus kai kurių neurologinių funkcijų (paviršinio išsitiesimo reflekso ir atsako į gąsdinimą) formavimosi sulėtėjimas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas

Manitolis

Kukurūzų krakmolas

Povidonas (K=22,5-27,0)

Citrinų rūgštis monohidratas

Natrio citratas

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

PVC/PVdC/PVC-aliuminio lizdinė plokštelė: Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Aliuminio-aliuminio lizdinė plokštelė: Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

PVC/PVdC/PVC-Al arba Al-Al lizdinė plokštelė.

Pakuotėje yra 7, 10, 28 arba 30 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.