Nexmezol

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nexmezol 40 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename flakone yra 40 mg ezomeprazolo (natrio druskos pavidalu).

Šio vaistinio preparato flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui.

Balti ar beveik balti liofilizuoti milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Nexmezol 40 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui yra skiriami:

Suaugusiesiems

• skrandžio sekrecijai slopinti, jeigu vaistų vartojimas per burną yra neįmanomas, pvz.:
• gydant gastroezofaginio refliukso ligą (GERL) pacientams, kuriems yra ezofagitas ir (arba) sunkių refliukso simptomų;
• gydant skrandžio opas, susijusias su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimu;
• taikant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, susijusių su NVNU vartojimu, profilaktiką rizikos grupės pacientams.
• pakartotinio kraujavimo profilaktikai po gydomosios endoskopijos dėl ūminio kraujavimo iš skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų.

Vaikams ir paaugliams (1-18 metų amžiaus)

• Skrandžio sekrecijos slopinimas, kai vaistinių preparatų negalima vartoti per burną:
• gastroezofaginio refliukso ligai (GERL) gydyti, kai yra erozinis refliuksinis ezofagitas ir (arba) sunkių refliukso simptomų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiesiems

Skrandžio sekrecijos slopinimas, jeigu vaistų vartojimas per burną yra neįmanomas

Pacientus, kurie šio vaisto gerti negali, galima gydyti parenteraliai (dozė – 20‑40 mg 1 kartą per parą). Refliuksiniu ezofagitu sergantys pacientai turi būti gydomi 40 mg doze, vartojama 1 kartą per parą. Simptominiam refliuksinės ligos gydymui pacientams turi būti skiriama 20 mg 1 kartą per parą.

Skrandžio opoms, susijusioms su NVNU vartojimu, gydyti paprastai skiriama 20 mg 1 kartą per parą. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, susijusių su NVNU vartojimu, profilaktikai rizikos grupės pacientams turi būti skiriama 20 mg 1 kartą per parą.

Paprastai į veną vartojamu vaistiniu preparatu gydoma trumpai, kiek įmanoma greičiau turi būti pereinama prie gydymo geriamąja vaisto forma.

Pakartotinio kraujavimo iš skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų profilaktika

Po gydomosios endoskopijos dėl ūminio kraujavimo iš skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų iš karto į veną infuzuojama per 30 min 80 mg, po to vaistas nuolatinės infuzijos būdu į veną 8 mg/val. greičiu lašinamas 3 paras (72 val.).

Po parenteralaus gydymo periodo turi būti taikomas rūgštingumą slopinantis gydymas per burną vartojamais vaistais.

Vartojimo metodas

Nurodymus kaip paruošti vaistinį preparatą prieš vartojimą, žr. 6.6 skyriuje.

Injekcija

40 mg dozė

5 ml paruošto tirpalo (8 mg/ml) turi būti sušvirkšta į veną ne greičiau kaip per 3 minutes.

20 mg dozė

2,5 ml arba pusė paruošto tirpalo (8 mg/ml) būti sušvirkšta į veną ne greičiau kaip per 3 minutes. Nesuvartotą tirpalą reikia išpilti.

Infuzija

40 mg dozė

Paruoštas tirpalas turi būti suleidžiamas į veną infuzijos būdu per 10‑30 minučių.

20 mg dozė

Pusė paruošto tirpalo turi būti suleidžiama į veną infuzijos būdu per 10‑30 min. Nesuvartotą tirpalą reikia išpilti.

80 mg iš karto suvartojama dozė

Paruoštas tirpalas turi būti suleidžiamas į veną nuolatinės infuzijos būdu per 30 minučių.

8 mg/val. dozė

Paruoštas tirpalas turi būti suleidžiamas į veną nuolatinės infuzijos būdu per 71,5 val. (apskaičiuotas infuzijos greitis – 8 mg/val. Žr. 6.3 skyrių dėl paruošto vartojimui tirpalo tinkamumo laiko).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, šio vaisto dozės koreguoti nereikia. Ezomeprazolo vartojimo sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams patirties yra nedaug, todėl tokie pacientai šiuo vaistu turi būti gydomi atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

GERL. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų sutrikimas, turi būti neviršyta 20 mg, t. y. didžiausia į veną vartojama Nexmezol dozė (žr. 5.2 skyrių).

Kraujuojančios opos. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų sutrikimas, po iš karto suvartotos infuzijos į veną būdu 80 mg dozės gali pakakti nuolatinės infuzijos būdu į veną 4 mg/val. greičiu lašinamos 71,5 val. dozės (žr. 5.2 skyrių).

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia.

Vaikų populiacija

Dozavimas

Vaikams ir paaugliams (1-18 metų amžiaus)

Skrandžio sekrecijos slopinimas, kai vartojimas per burną yra negalimas

Pacientams, kurie negali vartoti vaistinių preparatų per burną, daliai GERL gydymo kurso galima skirti šio vaistinio preparato parenteraliai 1 kartą per parą žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytomis dozėmis.

Paprastai intraveninis gydymas turi būti trumpas, kaip įmanoma greičiau jį reikia pakeisti gydymu per burną vartojamu vaistiniu preparatu.

Rekomenduojamos ezomeprazolo dozės į veną

Vartojimo metodas

Nurodymus kaip paruošti vaistinį preparatą prieš vartojimą, žr. 6.6 skyriuje.

Injekcija

40 mg dozė

5 ml paruošto tirpalo (8 mg/ml) turi būti sušvirkšta į veną ne greičiau kaip per 3 minutes.

20 mg dozė

2,5 ml arba pusė paruošto tirpalo (8 mg/ml) būti sušvirkšta į veną ne greičiau kaip per 3 minutes. Nesuvartotą tirpalą reikia išpilti.

10 mg dozė

1,25 ml paruošto tirpalo (8 mg/ml) būti sušvirkšta į veną ne greičiau kaip per 3 minutes. Nesuvartotą tirpalą reikia išpilti.

Infuzija

40 mg dozė

Paruoštas tirpalas turi būti suleidžiamas į veną infuzijos būdu per 10 ‑ 30 minučių.

20 mg dozė

Pusė paruošto tirpalo turi būti suleidžiama į veną infuzijos būdu per 10 ‑ 30 min. Nesuvartotą tirpalą reikia išpilti.

10 mg dozė

Ketvirtis paruošto tirpalo turi būti suleidžiama į veną infuzijos būdu per 10 ‑ 30 min. Nesuvartotą tirpalą reikia išpilti.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas ezomeprazolui, bet kuriam kitam modifikuotam benzimidazolui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Ezomeprazolas turi būti nevartojamas kartu su nelfinaviru (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jei yra bet koks pavojaus simptomas (pvz., be aiškios priežasties gerokai sumažėjęs svoris, pasikartojantis vėmimas, rijimo sutrikimas, vėmimas krauju ar kraujas išmatose) arba įtarus ar diagnozavus skrandžio opą, būtina ištirti, ar pacientas neserga piktybine liga, kadangi į veną vartojamas Nexmezol gali palengvinti jos simptomus ir uždelsti diagnozės nustatymą.

Gydymas protonų siurblio inhibitoriais gali šiek tiek padidinti virškinimo trakto infekcijų, tokių, kaip Salmonella, Campylobacter ir, ligoninėje gulintiems pacientams, galbūt taip pat Clostridium difficile, riziką (žr. 5.1 skyrių).

Ezomeprazolo nerekomenduojama vartoti kartu su atazanaviru (žr. 4.5 skyrių). Jei nusprendžiama, kad atazanaviro derinys su protonų siurblio inhibitoriumi būtinas, reikia pacientą labai įdėmiai stebėti, kai atazanaviro dozė didinama iki 400 mg kartu su 100 mg ritonaviro doze; negalima viršyti 20 mg ezomeprazolo dozės.

Ezomeprzolas yra CYP2C19 inhibitorius. Kai pradedamas ar baigiamas gydymas ezomeparazolu, reikia atsižvelgti į galimą sąveiką su vaistais, kuriuos metabolizuoja CYP2C19. Yra pastebėta klopidogrelio sąveika su ezomeprazolu (žr. 4.5 skyrių). Šios sąveikos klinikinė reikšmė yra neaiški. Dėl atsargumo, klopidogrelio vartojimas kartu su ezomeprazolu turėtų būti suvaržytas.

Ezomeprazolas, kaip ir visi skrandžio rūgšties kiekį mažinantys vaistiniai preparatai, gali mažinti vitamino B12 (cianokobalamino) absorbciją dėl hipochlorhidrijos ar achlorhidrijos. Tai reikia turėti omenyje ilgalaikio gydymo metu pacientams, kurių organizme yra sumažėję vitamino B12 atsargos ar kuriems yra vitamino B12 absorbcijos sumažėjimo rizikos veiksnių.

Buvo pranešta apie sunkią hipomagnezemiją pacientams, kurie mažiausiai tris mėnesius (daugumoje atvejų metus) buvo gydomi protonų siurblio inhibitoriais (PSI), tokiais kaip ezomeprazolas. Gali būti sunkių hipomagnezemijos apraiškų, pvz., nuovargis, tetanija, kliedesys, traukuliai, galvos sukimasis ir skilvelių aritmija, bet jos gali prasidėti užmaskuotai ir būti nepastebėtos. Papildžius magnio kiekį ir nutraukus PSI vartojimą, daugumai paveiktų pacientų hipomagnezemija pagerėjo.

Pacientams, kuriems galima tikėtis užsitęsusio gydymo ar kurie vartoja PSI kartu su dioksinu ar vaistais, galinčiais sukelti hipomagnezemiją (pvz., diuretikais), sveikatos priežiūros specialistai turi pagalvoti apie magnio kiekio matavimą prieš gydymo PSI pradžią ir reguliariai jo metu.

Protonų siurblio inhibitoriai, ypač jeigu jie vartojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką (ilgiau negu 1 metus) gali nedaug padidinti klubo, riešo ir stuburo lūžių riziką, daugiausia senyviems pacientams ar tokiems, kuriems yra kitų pripažintų rizikos veiksnių. Stebimieji tyrimai rodo, kad protonų siurblio inhibitoriai gali padidinti bendrąją lūžių riziką 10 – 40%. Dalis šio padidėjimo gali būti dėl kitų rizikos veiksnių. Pacientai, kuriems yra osteoporozės rizika, turi būti prižiūrimi pagal dabartines klinikines rekomendacijas ir jie turi vartoti pakankamą kiekį vitamino D bei kalcio.

Trukdymas laboratoriniams tyrimams

Padidėjęs Chromogranino A (CgA) kiekis gali trukdyti neuroendokrininių navikų tyrimams. Kad išvengti šių trukdymų, gydymą ezomeprazolu reikia nutraukti iki CgA matavimo likus ne mažiau kaip 5 paroms (žr. 5.1 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiems žmonėms.

Ezomeprazolo įtaka kitų vaistų farmakokinetikai

Vaistai, kurių absorbcija priklauso nuo pH

Skrandžio rūgšties slopinimas gydymo ezomeprazolu ar kitais protonų siurblio inhibitoriais (PSI) metu gali didinti arba mažinti vaistinių preparatų, kurių absorbcija priklausoma nuo skrandžio pH, absorbciją. Gydymo ezomeprazolu (kaip ir kitais rūgštingumą skrandyje mažinančiais vaistiniais preparatais) metu gali sumažėti vaistinių preparatų, tokių, kaip ketokonazolas, itrakonazolas ir erlotinibas, absorbcija bei padidėti digoksino absorbcija. Sveikiems savanoriams vartojant omeprazolo (20 mg paros dozę) kartu su digoksinu, pastarojo vaisto biologinis prieinamumas padidėjo 10% (dviems iš dešimties tiriamųjų – iki 30%). Retai gauta pranešimų apie digoksino toksinį poveikį. Vis dėlto, skiriant dideles ezomeprazolo dozes senyviems pacientams reikalinga laikytis atsargumo. Tokiu atveju turi būti sustiprintas terapinis digoksino poveikio stebėjimas.

Gauta pranešimų apie omeprazolo sąveiką su kai kuriais proteazės inhibitoriais. Pastebėtų sąveikų klinikinė svarba ir mechanizmai ne visada žinomi. Gydymo omeprazolu metu padidėjęs skrandžio pH gali pakeisti proteazės inhibitorių absorbciją. Kiti galimi sąveikos mechanizmai yra susiję su CYP 2C19 slopinimu. Pastebėtas sumažėjęs atazanaviro ir nelfinaviro kiekis kraujo serume kartu vartojant omeprazolą, todėl minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti nerekomenduojama. Sveikiems savanoriams vartojant omeprazolo (40 mg vieną kartą per parą) kartu su 300 mg atazanaviro ir 100 mg ritonaviro deriniu, žymiai sumažėjo atazanaviro ekspozicija (AUC, C_max ir C_min sumažėjo maždaug 75%). Atazanaviro dozės padidinimas iki 400 mg omeprazolo įtakos jo ekspozicijai nekompensavo. Sveikiems savanoriams vartojant omeprazolo (20 mg keturis kartus per parą) kartu su 400 mg atazanaviro ir 100 mg ritonaviro deriniu, atazanaviro ekspozicija sumažėjo apie 30% palyginti su ekspozicija, kai 300 mg atazanaviro ir 100 mg ritonaviro keturis kartus per parą dozė buvo vartojama be omeprazolo (20 mg keturis kartus per parą). Vartojant kartu su omeprazolu (40 mg keturis kartus per parą) nelfinaviro AUC, C_max ir C_min vidurkis sumažėjo 36 - 39%, o farmakologiškai aktyvaus M8 metabolito AUC, C_max ir C_min vidurkis sumažėjo 75 - 92%.

Buvo pranešta, kad taikant gydymą omeprazolu (20 mg keturis kartus per parą) kartu su sakvinaviru (vartojamu kartu su ritonaviru), kraujo serume padidėjo (80 - 100%) sakvinaviro kiekis. Gydymas omeprazolu (20 mg keturis kartus per parą) nedarė poveikio darunaviro (vartojamo kartu su ritonaviru) ir amprenaviro (vartojamo kartu su ritonaviru) ekspozicijai. Gydymas omeprazolu (20 mg keturis kartus per parą) nedarė įtakos amprenaviro (vartojamo kartu su ritonaviru) ekspozicijai. Gydymas ezomeprazolu 40 mg keturių kartų per parą doze neturėjo įtakos lopinaviro (vartojamo kartu su ritonaviru) ekspozicijai. Kadangi omeprazolo ir ezomeprazolo farmakodinaminis poveikis ir farmakokinetinės savybės yra panašios, ezomeprazolo nerekomenduojama vartoti kartu su atazanaviru ir draudžiama vartoti kartu su nelfinaviru.

Vaistai, kuriuos metabolizuoja CYP2C19

Ezomeprazolas slopina CYP2C19 – pagrindinį šį vaistą metabolizuojantį fermentą, todėl gali padidėti kartu vartojamų CYP2C19 metabolizuojamų vaistų (pvz., diazepamo, citalopramo, imipramino, klomipramino, fenitoino ir kt.) koncentracija plazmoje ir gali tekti mažinti dozę. Kartu vartojant ezomeprazolą 30 mg dozėmis, 45 % sumažėjo CYP2C19 substrato diazepamo klirensas. Kartu vartojant ezomeprazolą 40 mg dozėmis, 13 % padidėjo mažiausias fenitoino kiekis epilepsija sergančių pacientų kraujo plazmoje. Kai pradedamas ar baigiamas gydymas ezomeprazolu, rekomenduojama sekti fenitoino koncentraciją kraujo plazmoje. Omeprazolas (40 mg 1 kartą per parą) sukėlė CYP2C19 substrato vorikonazolo C_max ir AUC padidėjimą atitinkamai 15% ir 41%.

Klinikinio tyrimo metu kartu su varfarinu pradėjus vartoti ezomeprazolą 40 mg dozėmis, krešėjimo laikas liko priimtinose ribose. Vis dėlto, po geriamojo ezomeprazolo patekimo į rinką gauti keli (pavieniai) pranešimai apie kliniškai reikšmingą INR (tarptautinio normalizuoto santykio) padidėjimą taikant gydymą minėtų vaistų deriniu. Pradedant ir baigiant vartoti ezomeprazolo, varfarinu ar kitais kumarino dariniais gydomiems pacientams, rekomenduojama stebėti jų INR.

Omeprazolas, taip pat ir ezomeprazolas, veikia kaip CYP2C19 inhibitoriai. Omeprazolas, skiriamas sveikiems savanoriams 40 mg dozėmis kryžminio tyrimo metu, padidino cilostazolo C_max ir AUC atitinkamai 18% ir 26%, bei vieno iš jo veiklių metabolitų atitinkamai 29% ir 69%.

Kartu vartojant cisapridą ir 40 mg ezomeprazolo dozę sveikiems savanoriams cisaprido AUC (plotas po koncentracijos plazmoje kreive) padidėjo 32 %, o pusinis eliminacijos laikas pailgėjo 31 %, tačiau didžiausia koncentracija plazmoje reikšmingai nepadidėjo. Vieno cisaprido vartojimo metu pastebėtas šioks toks koreguoto QT (QTc) intervalo pailgėjimas, pradėjus kartu vartoti ir ezomeprazolo, daugiau nepailgėjo.

Nustatyta, kad ezomeprazolas nedaro kliniškai reikšmingos įtakos amoksicilino ar chinidino farmakokinetikai.

Trumpalaikiai ezomeprazolo ir naprokseno ar rofekoksibo vartojimo kartu tyrimai kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos neparodė.

Didelėmis dozėmis (80 mg + 8 mg/val.) į veną vartojamo vaisto sąveikos tyrimų in vivo neatlikta. Taip dozuojamo ezomeprazolo įtaka CYP2C19 metabolizuojamiems vaistams gali būti stipresnė, todėl 3 parų gydymo į veną laikotarpiu pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl galimo nepageidaujamo poveikio.

Sveikų asmenų tyrimo rezultatai parodė farmakokinetinę (FK) / farmakodinaminę (FD) klopidogrelio (buvo vartojama įsotinimo dozė – 300 mg ir palaikomoji – 75 mg per parą) sąveika su ezomeprazolu (40 mg per parą per burną). Dėl jos vidutiniškai 40 % sumažėjo klopidogrelio aktyvaus metabolito ekspozicija ir vidutiniškai 14 % susilpnėjo stipriausias ADF sukeltos trombocitų agregacijos slopinimas.

Kai klopidogrelio buvo vartojama kartu su 20 mg ezomeprazolo ir 81 mg acetilsalicilo rūgšties fiksuotos dozės deriniu, palyginti su vieno klopidogrelio vartojimu, sveikų asmenų tyrimo metu nustatyta beveik 40 % mažesnė klopidogrelio aktyvaus metabolito ekspozicija. Vis dėlto, stipriausias ADF sukeltos trombocitų agregacijos slopinimas klopidogrelį kartu su ezomeprazolo ir acetilsalicilo rūgšties deriniu vartojusiems asmenims buvo toks pats, kaip vartojusiems vieno klopidogrelio.

Stebėjimo ir klinikinių tyrimų duomenys apie šios farmakokinetinės (FK) / farmakodinaminės (FD) sąveikos įtaką sunkių kardiovaskulinių reiškinių rizikai yra prieštaringi. Dėl atsargumo ezomeprazolio vartojimas kartu su klopidogreliu turi būti suvaržytas.

Nežinomas mechanizmas

Gauta pranešimų, kad vartojant kartu ezomeprazolo kraujo serume padidėjo takrolimuzo kiekis.

Buvo pranešta, kad kai kuriems pacientams padidėjo metotreksato, vartojamo kartu su protonų siurblio inhibitoriais, kiekis. Vartojant didelę metotreksato dozę, gali reikėti pagalvoti apie laikiną ezomeprazolo vartojimo nutraukimą.

Kitų vaistų įtaka ezomeprazolo farmakokinetikai

Ezomeprazolą metabolizuoja CYP2C19 ir CYP3A4. Kartu vartojant CYP3A4 inhibitorių klaritromiciną (2 kartus per parą po 500 mg), ezomeprazolo ekspozicija (AUC) padidėjo du kartus.

Kartu vartojant ezomeprazolą su bendru CYP2C19 ir CYP 3A4 inhibitoriumi, ezomeprazolo ekspozicija gali padidėti daugiau kaip 2 kartus. CYP2C19 ir CYP3A4 inhibitorius vorikonazolas padidino omeprazolo AUC 280%. Kiekvienu minėtu atveju dažnai ezomeprazolo dozės koreguoti nereikia. Vis dėlto, dozės priderinimas turi būti apsvarstytas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pakenkimas, ir jeigu reikalingas ilgalaikis gydymas.

Vaistiniai preparatai, žinomi kaip CYP2C19 ar CYP3A4 arba šių abiejų fermentų induktoriai (tokie, kaip rifampicinas ir paprastoji jonažolė), didina ezomeprazolo metabolizmą, todėl gali sukelti jo kiekio serume sumažėjimą.

4.6 Vaisingumas, nėštumas ir žindymo laikotarpis

Neštumas

Nėštumo laikotarpiu vartojamo ezomeprazolo poveikio klinikinių duomenų nepakanka. Epidemiologinių raceminio mišinio (omeprazolo) tyrimų duomenys, jį vartojus didesniam nėščių moterų skaičiui, apsigimimus sukeliančio ar fetotoksinio poveikio nerodo..Su gyvūnais atlikti tyrimai tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo ezomeprazolo poveikio embriono ar vaisiaus vystimuisi neparodė. Su gyvūnais atlikti raceminio mišinio tyrimai tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio vaikingumui, jauniklių atsivedimui ar atsivestų jauniklių vystymuisi taip pat neparodė. Nėščioms moterims Nexmezol į veną turi būti skiriama atsargiai.

Žindymo laikotarpis

Ar ezomeprazolo išsiskiria su moters pienu, nežinoma. Tyrimų su žindyvėmis neatlikta, todėl žindymo laikotarpiu Nexmezol į veną turi būti nevartojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nepanašu, kad į veną vartojamas Nexmezol paveiktų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Vartojamo per burną ir injekuojamo į veną ezomeprazolo klinikinių tyrimų metu ir po vartojamo per burną vaisto patekimo į rinką buvo nustatyta arba įtarta toliau išvardytų nepageidaujamų vaisto reakcijų atvejų, kurie yra suklasifikuoti pagal dažnį taip: labai dažni (≥ 1/100), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000), labai reti (<1/10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti: leukopenija, trombocitopenija.

Labai reti: agranulocitozė, pancitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., karščiavimas, angioneurozinė edema, anafilaksinė reakcija ar šokas.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Nedažni: periferinė edema.

Reti: hiponatremija.

Dažnis nežinomas: hipomagnezemija (žr. 4. 4 skyrių); sunki hipomagnezemija gali būti susijusi su hipokalcemija.

Psichikos sutrikimai

Nedažni: nemiga.

Reti: ažitacija, minčių susipainiojimas, depresija.

Labai reti: agresyvumas, haliucinacijos.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas.

Nedažni: galvos svaigimas, parestezija, somnolencija.

Reti: skonio sutrikimas.

Akių sutrikimai

Nedažni: sumažėjęs vaizdo ryškumas.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Nedažni: galvos sukimasis.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: bronchų spazmas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, flatulencija, pykinimas ar vėmimas.

Nedažni: burnos džiūvimas.

Reti: burnos gleivinės uždegimas, skrandžio ir žarnyno kandidamikozė.

Dažnis nežinomas: mikroskopinis kolitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.

Reti: hepatitas su gelta ar be jos.

Labai reti: kepenų nepakankamumas, encefalopatija (iš anksčiau kepenų liga sergantiems pacientams).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: vartojimo vietos reakcijos*.

Nedažni: dermatitas, niežulys, išbėrimas, dilgėlinė.

Reti: plaukų slinkimas, padidėjęs jautrumas šviesai.

Labai reti: daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė.

Skeleto, raumenų, ir jungiamojo audinio sutrikimai

Nedažni: klubo, riešo ar stuburo lūžis (žr. 4.4 skyrių).

Reti: artralgija, mialgija.

Labai reti: raumenų silpnumas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Labai reti: intersticinis nefritas; buvo pranešta, kad kai kuriems pacientams kartu pasireiškė ir inkstų nepakankamumas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Labai reti: ginekomastija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Reti: bendras negalavimas, padidėjęs prakaitavimas.

* Vartojimo vietos reakcijų dažniausiai pasireiškė didelės dozės ekspozicijos 3 dienų trukmės (72 val.) tyrimo metu (žr. 5.3 skyrių).

Gauta pranešimų apie negrįžtamo regėjimo pakenkimo pavienius atvejus kritinės būklės pacientams, kurie buvo gydomi omeprazolo (raceminio mišinio) injekcijomis į veną, ypač didelėmis dozėmis, tačiau priežastinis sąryšis nenustatytas.

Vaikų populiacija

Randomizuoto, atviro, tarptautinio klinikinio tyrimo metu buvo įvertinta 4 paras kartotinai 1 kartą per parą į veną leidžiamo ezomeprazolo farmakokinetika pediatrinio amžiaus (nuo 0 iki 18 metų) pacientams (žr. 5.2 skyrių). Iš viso saugumo duomenys buvo vertinami 57 pacientams (1 – 5 metų amžiaus grupėje buvo 8 vaikai). Gauti saugumo duomenys atitiko žinomą ezomeprazolo saugumo pobūdį, naujų saugumo signalų neidentifikuota.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Sąmoningo perdozavimo patirties iki šiol yra labai mažai. Simptomai, aprašyti išgėrus 280 mg dozę, buvo virškinimo trakto simptomai ir silpnumas. Nei išgėrus vieną 80 mg ezomeprazolo dozę, nei pavartojus vieną308 mg ezomeprazolo dozę į veną, sutrikimų nepasireiškė. Specifinis priešnuodis nežinomas. Ezomeprazolas ekstensyviai jungiasi prie plazmos baltymų, todėl dializuojant lengvai nepašalinamas. Kaip ir kiekvieno perdozavimo atveju, gydymas turi būti taikomas simptominis gydymas ir bendros palaikomosios priemonės.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Vaistai nuo pepsinės opos ir gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), protonų siurblio inhibitorius, ATC kodas – A02B C05.

Ezomeprazolas yra omeprazolo S izomeras. Jis mažina skrandžio rūgšties sekreciją, veikdamas specifiškai nutaikytu mechanizmu. Šis vaistas specifiškai slopina rūgšties siurblį parietalinėse ląstelėse. Omeprazolo R ir S izomerų farmakodinaminis aktyvumas yra panašus.

Veikimo vieta ir mechanizmas

Ezomeprazolas yra silpna bazė. Jis koncentruojamas labai rūgščioje parietalinių ląstelių sekrecinių kanalėlių terpėje, ten paverčiamas aktyvia forma ir slopina fermentą H⁺, K⁺ adenozintrifosfatazę – rūgšties siurblį, todėl sumažėja tiek bazinė, tiek stimuliuojamoji rūgšties sekrecija.

Poveikis skrandžio rūgšties sekrecijai

Pacientams, sergantiems simptomine GERL, kurie 5 paras gėrė ezomeprazolo 20 mg arba 40 mg dozėmis, vidinė skrandžio pH aukštesnė kaip 4 vidutiniškai buvo atitinkamai 13 val. ir 17 val. per parą. Poveikis yra panašus neatsižvelgiant į ezomeprazolo vartojimo būdą (gėrimą ar injekavimą į veną).

Remiantis AUC, kaip surogatiniu koncentracijos plazmoje parametru, nustatytas ryšys tarp geriamojo ezomeprazolo ekspozicijos ir rūgšties sekrecijos slopinimo.

Infuzuojant iš karto 80 mg ezomeprazolo į veną per 30 min. ir po to 23,5 val. nepertraukiamai infuzuojant 8 mg/val. greičiu, 24 valandų laikotarpiu sveikiems žmonėms vidinė skrandžio pH buvo didesnė kaip 4 vidutiniškai 21 valandą, didesnė kaip 6 – 11 - 13 valandų.

Rūgšties sekrecijos slopinimo sukeliamas gydomasis poveikis

Geriant 40 mg ezomeprazolo per parą, per 4 savaites nuo refliuksinio ezofagito pasveiko apie 78 %, per 8 savaites – apie 93 % pacientų.

Atsitiktinės atrankos dvigubai aklo placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu pacientai, kuriems endoskopijos būdu buvo patvirtintas Ia, Ib, IIa arba IIb klasės pagal Forrest kraujavimas iš pepsinės opos (jų buvo atitinkamai 9 %, 43 %, 38 % ir 10 %), buvo atsitiktinai parinkti vartoti ezomeprazolo infuzinį tirpalą (n = 375) arba placebą (n = 389). Endoskopijos būdu sustabdžius kraujavimą, infuzuota 80 mg ezomeprazolo į veną per 30 min. ir po to 72 val. vaistas arba placebas vartotas nuolatinės infuzijos būdu 8 mg/val. greičiu. Po pradinio 72 val. periodo visi pacientai 27 paras dalyvavo atvirojoje tyrimo fazėje ir vartojo 40 mg ezomeprazolo per burną rūgšties sekrecijai slopinti. Pakartotinis kraujavimas per 3 paras prasidėjo 5,9 % ezomeprazolo grupės pacientų, palyginti su 10,3 % placebo grupės pacientų, per 30 parų pakartotinis kraujavimas pasireiškė 7,7 % ezomeprazolo grupės pacientų, palyginti su ir 13,6 % placebo grupės pacientų.

Kitas su rūgšties sekrecijos slopinimu susijęs poveikis

Gydymo sekreciją slopinančiais vaistais metu, dėl skrandžio rūgšties sekrecijos sumažėjimo, kraujo serume padidėja gastrino kiekis. Be to, dėl sumažėjusio skrandžio rūgštingumo gali padaugėti chromogranino (CgA).

Padidėjęs CgA kiekis gali trukdyti neuroendokrininių navikų tyrimams. Literatūros duomenimis, protonų siurblio inhibitorių vartojimą reikia nutraukti likus bent 5 paroms iki CgA kiekio matavimo. Jeigu CgA ir gastrino kiekis per 5 paras nesunormalėja, tai praėjus 14 parų po ezomeprazolo vartojimo nutraukimo matavimus reikia pakartoti.

Ilgalaikio gydymo ezomeprazolu metu, vaikams ir suaugusiesiems pastebėtas padidėjęs enterochromatofininių ląstelių skaičius, galimai susijęs su gastrino kiekio kraujo serume padidėjimu. Manoma, kad šie duomenys neturi klinikinės reikšmės.

Gauta pranešimų, kad ilgalaikio gydymo, sekreciją slopinančiais vaistais, metu šiek tiek dažniau atsiranda skrandžio liaukinių cistų. Šie pokyčiai yra stipraus skrandžio rūgšties sekrecijos slopinimo fiziologinė pasekmė, yra nepiktybiški ir, atrodo, būna laikini.

Dėl bet kokios priežasties (taip pat ir dėl protonų siurblio inhibitorių poveikio) sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, skrandyje padaugėja bakterijų, kurių virškinimo trakte būna ir normaliomis sąlygomis. Gydymo protonų siurblio inhibitoriais metu, gali būti šiek tiek didesnė virškinimo trakto infekcijų, tokių, kaip Salmonella ir Campylobacter, ir, ligoninėje gydomiems pacientams, galimai, Clostridium difficile, rizika.

Vaikų populiacija

Placebu kontroliuojamo tyrimo metu buvo įvertintas ezomeprazolo saugumas ir veiksmingumas devyniasdešimt aštuoniems 1- 11 mėn. amžiaus pacientams, kuriems buvo GERL (gastroezofaginio refliukso ligos ) požymių ir simptomų. 2 savaites buvo vartojama kartą per parą 1 mg/kg kūno svorio ezomeprazolo dozė (atviroji tyrimo fazė) ir po to 80 pacientų buvo įtraukti papildomam 4 savaičių tyrimui (dvigubai koduota, gydymo nutraukimo tyrimo fazė). Reikšmingo pagrindinės vertinamosios baigties (laiko iki nutraukimo dėl simptomų pablogėjimo) skirtumo tarp ezomeprazolo ir placebo grupių nebuvo.

Placebu kontroliuojamo tyrimo metu buvo įvertintas ezomeprazolo saugumas ir veiksmingumas 52 jaunesniems kaip 1 mėnesio pacientams, kuriems buvo GERL simptomų.

Šiems pacientams mažiausiai 10 parų buvo skiriama kartą per parą 0,5 mg/kg kūno svorio ezomeprazolo dozė. Reikšmingo pagrindinės vertinamosios baigties (GERL simptomų pasireiškimų skaičiaus, buvusio tyrimo pradžioje, pakitimo) skirtumo tarp ezomeprazolo ir placebo grupių nebuvo.

Be to, pediatrinių tyrimų rezultatai parodė, kad 0,5 mg/kg kūno svorio ir 1 mg/kg kūno svorio ezomeprazolo dozės, atitinkamai jaunesniems kaip 1 mėn. pacientams ir 1 – 11 mėn. kūdikiams, sumažino vidutinį laiko, per kurį stemplės viduje pH < 4, procentą.

Saugumo duomenys atrodė panašiai, kaip stebėta suaugusiems žmonėms.

Tyrimo, kurio metu GERL sergantiems pediatriniams pacientams (<1 iki 17 metų amžiaus) buvo taikytas ilgalaikis gydymas protonų siurblio inhibitoriumi, metu 61% vaikų išsivystė nedidelio laipsnio ECL ląstelių hiperplazija, kurios klinikinė reikšmė nežinoma, ir nesivystė atrofinis gastritas bei karcinoidiniai navikai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Pasiskirstymas

Tariamasis pasiskirstymo tūris, esant pusiausvyrinei koncentracijai, sveikiems žmonėms yra maždaug 0,22 l/kg kūno svorio. 97 % ezomeprazolo būna prisijungusio prie plazmos baltymų.

Metabolizmas ir išskyrimas

Ezomeprazolą visiškai metabolizuoja citochromo P450 sistema (CYP). Pagrindinė ezomeprazolo metabolizmo dalis priklauso nuo polimorfinio CYP2C19, katalizuojančio ezomeprazolo pavertimą idroksilintais ir demetilintais metabolitais. Likusios vaisto dalies metabolizmas priklauso nuo kitos specifinės izoformos – CYP3A4, katalizuojančios ezomeprazolo sulfono (pagrindinio metabolito plazmoje) susidarymą.

Žemiau pateikti parametrai daugiausiai atspindi šio vaisto farmakokinetiką žmonių, turinčių funkcionuojantį CYP2C19 fermentą (ekstensyvių metabolizuotojų), organizme.

Po vienkartinės dozės bendras plazmos klirensas būna apie 17 l/val., o vartojant kartotinai – apie 9 l/val. Pusinės eliminacijos iš plazmos laikas, kartotinai vartojant šį vaistą 1 kartą per parą, trunka apie 1,3 val. Ezomeprazolą vartojant kartotinai, jo bendra ekspozicija (AUC) didėja. Šis didėjimas priklauso nuo dozės, todėl, vaistą vartojant kartotinai, dozės ir AUC sąryšis būna nelinijinis. Priklausomumą nuo laiko ir dozės lemia metabolizmo pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu ir sisteminio klirenso sumažėjimas, kurį tikriausiai sukelia ezomeprazolo ir (arba) jo sulfoninio metabolito sukeliamas fermento CYP2C19 slopinimas.

Vartojant ezomeprazolą 1 kartą per parą, iki kitos dozės vartojimo jis visas pašalinamas iš plazmos (polinkio kautis organizme neturi).

Kartotinai švirkščiant po 40 mg ezomeprazolo į veną, jo vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje būna apie 13,6 mikromolio/l (tokią pačią dozę geriant – atitinkamai 4,6 mikromolio/l). Vartojant ezomeprazolą į veną, nustatyta nežymiai (maždaug 30 %) didesnė šio vaisto suminė ekspozicija, negu jo vartojant per burną. Per 30 min. infuzavus 40 mg, 80 mg arba 120 mg ezomeprazolo į veną ir po to 23,5 val. nepertraukiamai jo infuzuojant 4 mg/val. arba 8 mg/val. greičiu, bendra ekspozicija didėja tiesiškai, priklausomai nuo dozės.

Pagrindiniai ezomeprazolo metabolitai skrandžio rūgšties sekrecijos neveikia. Beveik 80 % išgertos ezomeprazolo dozės metabolitų pavidalo išskiriama su šlapimu, likusioji dalis patenka į išmatas. Mažiau kaip 1 % vaisto randama šlapime nepakitusio.

Tam tikrų grupių pacientai

Maždaug 2,9±1,5 % populiacijos neturi funkcionuojančio CYP2C19 fermento (tokie žmonės vadinami lėtaisiais metabolizuotojais). Pagrindinis ezomeprazolo metabolizmo katalizatorius jų organizme tikriausiai yra CYP3A4. Kartotinai geriant 40 mg ezomeprazolo 1 kartą per parą, vidutinė bendra ekspozicija lėtų metabolizuotojų oganizme buvo maždaug 100 % didesnė, negu turinčių funkcionuojantį CYP2C19 fermentą (ekstensyvių metabolizuotojų). Vidutinė didžiausia ezomeprazolo koncentracija plazmoje buvo maždaug 60 % didesnė Panašių skirtumų pastebėta ir ezomeprazolą vartojant į veną, tačiau dėl jų šio vaisto dozavimo keisti nereikia.

Senyviems žmonėms (71-80 metų amžiaus) ezomeprazolo metabolizmas reikšmingai nepakinta.

Išgėrus vieną 40 mg ezomeprazolo dozę, vidutinė suminė ezomeprazolo ekspozicija moterims būna maždaug 30 % didesnė negu vyrams. Kartotinai vartojant šį vaistą 1 kartą per parą, su lytimi susijusių skirtumų nenustatyta. Panašių skirtumų pastebėta ir ezomeprazolą vartojant į veną, tačiau dėl jų šio vaisto dozavimo keisti nereikia.

Ezomeprazolo metabolizmas gali būti susilpnėjęs pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas. Sunkaus kepenų funkcijos sutrikimo atveju ezomeprazolas metabolizuojamas lėčiau, jo suminė ekspozicija padidėja 2 kartus, todėl GERL sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, negalima viršyti 20 mg dozės.

Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų sutrikimas, po iš karto suvartotos infuzijos į veną būdu 80 mg dozės gali pakakti nuolatinės infuzijos būdu į veną 4 mg/val. greičiu lašinamos 71,5 val. dozės (žr. 5.2 skyrių). Vartojant ezomeprazolą 1 kartą per parą, vaistas ir pagrindiniai jo metabolitai organizme nesikaupia.

Su pacientais, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, tyrimų neatlikta. Kadangi per inkstus šalinami ezomeprazolo metabolitai, bet ne pirminis junginys, todėl manoma, kad pacientams, kurių inkstų funkcija pakenkta, ezomeprazolo metabolizmas turėtų nepakisti.

Vaikų populiacija

Tarptautiniame atliktame atsitiktinės atrankos atvirame kartojamų dozių tyrime dalyvavusiems pacientams 4 paras 1 kartą per parą per 3 min. buvo sušvirkščiama ezomeprazolo. Tyrime iš viso dalyvavo 59 vaikai nuo 0 iki 18 metų amžiaus, o baigė 50 pacientų, iš jų 7 vaikai nuo 1 iki 5 metų amžiaus (ezomeprazolo farmakokinetika vertinta tyrimą baigusių pacientų organizme).

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyta ezomeprazolo sisteminė ekspozicija (geometriniai vidurkiai ir jų diapazonai), atsiradusi po 3 min. injekcijos į veną pediatriniams pacientams ir suaugusiems sveikiems žmonėms. 20 mg dozė suaugusiems buvo infuzuojama per 30 min. Didžiausia pusiausvyrinė koncentracija (C_{ss max}) visų amžiaus grupių vaikams buvo išmatuota praėjus 5 min. po injekcijos, suaugusiems – 7 min. po 40 mg dozės injekcijos ir iškart po 20 mg dozės infuzijos.

* 0 ‑ 1 mėn. grupei priskirti pacientai, kurių koreguotas amžius (gestacinio amžiaus ir amžiaus po gimimo suma pilnomis savaitėmis) buvo nuo ≥ 32 iki < 44 pilnų savaičių, 1 ‑ 11 mėn. grupei priskirti ≥ 44 pilnų savaičių koreguoto amžiaus pacientai.

** Neįtraukti 2 pacientų duomenys. Vienas iš jų tikriausiai buvo „lėtasis“ CYP2C19 metabolizuotojas, o kitas kartu vartojo CYP3A4 inhibitorių.

Modeliu pagrįsta prognozė rodo, kas C _{ss max} infuzavus ezomeprazolo į veną per 10 min., 20 min. 30 min. visų amžiaus ir dozių grupių asmenims bus atitinkamai 37 ‑ 49 %, 54 ‑ 66 % ir 61 ‑ 72 % mažesnė negu sušvirkštus tokią pačią dozę per 3 min.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Su žiurkėmis atliktais sugirdomo raceminio mišinio kancerogeninio poveikio tyrimais nustatyta skrandžio enterochromatofininių ląstelių hiperplazija ir karcinoidų. Šių pokyčių žiurkių skrandyje priežastis – skrandžio rūgšties gamybos sumažėjimo sukelta ilgalaikė stipriai išreikšta hipergastrinemija. Ji pasireiškia žiurkėms ilgai duodant skrandžio rūgšties sekrecijos inhibitorių. Atlikus į veną vartojamos ezomeprazolo farmacinės formos ikiklinikinių tyrimų programą, kraujagyslių dirginimo įrodymų nenustatyta, tačiau pastebėta nestipri uždegiminė audinių reakcija injekcijos po oda (šalia venos) vietoje (žr. 4.8 skyrių).

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Dinatrio edetatas

Natrio hidroksidas (pH koregavimui)

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

Milteliai infuziniam tirpalui

2 metai

Paruošto vartojimui / praskiesto infuzinio tirpalo tinkamumo laikas

Paruošto tirpalo stabilumas:

Paruošto tirpalo cheminės ir fizinės savybės nekinta 12 valandų, laikant 25^oC temperatūroje, apsaugojus nuo šviesos, arba 24 valandas laikant 5 °C- ± 3 °C temperatūroje, apsaugojus nuo šviesos.

Mikrobiologiniu požiūriu, preparatas turi būti suvartojamas nedelsiant. Jei jis iš karto nesuvartojamas, už jo laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas. Paprastai galima laikyti ne ilgiau kaip 24 val. 5 °C- ± 3 °C temperatūroje, išskyrus atvejus, kai paruošimas/praskiedimas buvo atliktas kontroliuojamomis ir patvirtintomis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Nexmezol yra supakuotas į 5 ml stiklinius flakonus, pagamintus iš bespalvio I tipo vamzdinio stiklo, kurio vidinis paviršius atitinka I hidrolizinio atsparumo grupę. Kiekvienas flakonas užkimštas gumos kamščiu su aliuminio/polipropileno dangteliu.

Pakuotės dydis: 1, 5, 10, 20 flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Paruoštą tirpalą prieš vartojant reikia apžiūrėti, ar jame nėra dalelių ir ar nepakitusi spalva.

Galima vartoti tik skaidrų tirpalą. Tik vienkartiniam vartojimui.

Kai paskirta 20 mg dozė, turi būti suvartojama tik pusė paruošto tirpalo.

Bet koks nesuvartotas tirpalas turi būti sunaikintas laikantis vietinių reikalavimų.

40 mg injekcija

Injekcinis tirpalas (8 mg/ml) ruošiamas į flakoną, kuriame yra 40 mg ezomeprazolo, pridedant 5 ml 0,9 % natrio chlorido tirpalo, skirto leisti į veną.

Paruoštas injekcinis tirpalas yra skaidrus ir bespalvis.

40 mg infuzija

Infuzinis tirpalas ruošiamas į flakoną, kuriame yra 40 mg ezomeprazolo, pridedant 100 ml 0,9 % natrio chlorido tirpalo, skirto leisti į veną.

80 mg infuzija

Infuzinis tirpalas ruošiamas ištirpinant dviejų flakonų, kurių kiekviename yra 40 mg ezomeprazolo, turinį 100 ml 0,9 % natrio chlorido tirpalo, skirto leisti į veną.

Paruoštas infuzinis tirpalas yra skaidrus ir bespalvis.