Ketanov

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ketanov 30mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo (ampulėje) yra 30 mg ketorolako trometamolio.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: etanolis (mažiau kaip 100 mg/ml), natris (mažiau kaip 1 mmol/ml arba 23 mg).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Skaidrus bespalvis ar šviesiai gelsvas skystis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Vidutinio ar stipraus ūminio skausmo trumpalaikis malšinimas.

Gydymas ketorolaku turi būti pradedamas ligoninėje. Maksimali gydymo trukmė yra 2 paros.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Ketanov tirpalo švirkščiama į raumenis arba visa dozė iš karto į veną (boliusu). vienkartinę boliuso dozę į veną galima leisti ne greičiau kaip per 15 sek. Vaistinio preparato draudžiama vartoti epiduraliai arba į nugaros smegenų kanalą.

Į raumenis ar veną suleistas ketorolako tirpalas sukelia analgezinį poveikį, kuris prasideda maždaug panašiai po 30 minučių. Stipriausias analgezinis poveikis pasireiškia po 1 ‑ 2 valandų, vidutinė poveikio trukmė yra 4 - 6 valandos.

Vaistinio preparato dozę reikia parinkti atsižvelgus į skausmo stiprumą ir paciento klinikinį atsaką į vaistinį preparatą.

Leisti ketorolako tirpalo į raumenis arba veną kelis kartus per parą galima ne ilgiau kaip 2 paras. Ilgesnis vartojimas didina vaistinio preparato sukeliamų nepageidaujamų poveikių riziką.

Taip pat, nėra pakankamai duomenų dėl vaisto vartojimo ilgą laiką, kadangi dauguma pacientų šiuo laikotarpiu pradeda vaisto gerti arba jo vartojimą nutraukia, nes skausmo malšinti nebereikia.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Suaugusiems

Pradinė rekomenduojama Ketanov dozė yra 10 mg, vėliau, jei reikia, švirkščiama po 10 ‑ 30 mg kas 4-6 valandas.

Pooperacinio laikotarpio pradžioje prireikus medikamento galima vartoti kas 2 valandas. Paros dozė suaugusiems jaunesniems ligoniams yra 90 mg, senyvo amžiaus žmonėms bei pacientams, kurių inkstų veikla susilpnėjusi arba kurie sveria mažiau kaip 50 kg, paros dozė turi būti ne didesnė kaip 60 mg. Vaistinio preparato negalima vartoti ilgiau nei 2 paras.

Pacientams, sveriantiems mažiau kaip 50 kg, dozę reikia mažinti.

Ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu, jei skausmas būna labai stiprus, ketorolako tirpalo galima vartoti kartu su opioidiniais analgetikais, (pvz., morfinu arba petidinu).

Ketorolakas nesijungia prie opioidinių receptorių, todėl nesukelia opioidiniams analgetikams būdingo kvėpavimo slopinimo arba sedacijos. Paprastai pakanka mažesnės opioidų paros dozės kuomet šių vaistinių preparatų derinio injekuojama į raumenis ar veną, tačiau reikia numatyti nepageidaujamo opioidinių analgetikų poveikio galimybę, ypač tuo atveju, jei tai dienos chirurgijos procedūra.

Pacientams, vartojantiems ketorolako parenteriniu būdu ir kuriems po to paskiriama gerti šio vaistinio preparato tablečių, bendra paros medikamento dozė turi būti ne didesnė kaip 90 mg. Jei pacientas sveria mažiau kaip 50 kg, yra senyvo amžiaus arba jo inkstų veikla susilpnėjusi, paros dozė turi būti ne didesnė kaip 60 mg. Tą parą, kada injekcinė ketorolako forma keičiama geriamąja, geriamojo ketorolako paros dozė turi būti ne didesnė kaip 40 mg.

Pradėti skirti geriamojo ketorolako pacientams reikia iš karto, kai tai yra įmanoma.

Senyvo amžiaus pacientai

Vyresniems negu 65 metų žmonėms yra didesnis nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo bei jų pasekmių pavojus. Šiai populiacijai reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą paros dozę, t.y. ne daugiau kaip 60 mg (žr. 4.4 skyrių). Skiriant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo reikia reguliariai tirti dėl galimo kraujavimo iš virškinimo trakto.

Vaikai

Vaisto vartojimo saugumas ir veiksmingumas vaikams neištirtas, todėl jaunesniems negu 16 metų pacientams Ketanov vartoti draudžiama.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jei pacientas serga vidutiniu arba sunkiu inkstų veiklos sutrikimu, ketorolako vartoti negalima. Pacientus, kurie serga lengvu inkstų veiklos sutrikimu, reikia mažinti vaisto dozę - į veną arba raumenis per parą galima leisti ne didesnę kaip 60 mg paros dozę (žr. 4.3 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, sergantiems skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa arba praeityje patyrusiems virškinimo trakto kraujavimą, išopėjimą arba prakiurimą.

Kaip ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), ketorolako draudžiama vartoti pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu.

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino kiekis serume >442 μmol/l), taip pat pacientams, kuriems yra padidėjusi inkstų nepakankamumo rizika dėl hipovolemijos ar dehidratacijos.

Ketorolako draudžiama vartoti trečiojo nėštumo trimestro ir gimdymo metu, bei maitinant krūtimi (žiūrėti 4.6 skyrių).

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, kuriems praeityje buvo pasireiškusios padidėjusio jautrumo reakcijos ketorolakui arba kitiems NVNU, taip pat pacientams, kuriems aspirinas arba kiti prostaglandinų sintezės inhibitoriai buvo sukėlę alerginių reakcijų (tokiems pacientams buvo pasireiškę sunkios anafilaksinio tipo reakcijos).

Ketorolako draudžiama vartoti kaip profilaktinio analgetiko prieš operaciją, kadangi jis slopina trombocitų agregaciją. Taip pat ketorolako draudžiama vartoti operacijos metu dėl padidėjusios kraujavimo rizikos.

Ketorolakas slopina trombocitų funkciją, todėl jo draudžiama skirti pacientams, kuriems yra įtariamas arba nustatytas kraujavimas į smegenis, pacientams, kuriems po operacijos yra didelis hemoragijos pavojus arba nepilna hemostazė, taip pat pacientams, kuriems yra didelė kraujavimo rizika.

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, šiuo metu vartojantiems acetilsalicilo rūgšties ar kitokių NVNU.

Ketorolako draudžiama vartoti kartu su pentoksifilinu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ketorolako vartojimas gali būti susijęs su didele sunkaus toksinio poveikio virškinimo traktui rizika, panašia į kai kurių kitų NVNU, ypač vaistinį preparatą vartojant ne pagal patvirtintas indikacijas ir/arba ilgiau nei nurodyta (žr. 4.1, 4.2 ir 4.3 skyrius).

Nerekomenduojama Ketanov vartoti kartu su kitais NVNU, tarp jų ir selektyviais ciklooksigenazės-2 inhibitoriais.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei.

Virškinimo trakto išopėjimas, kraujavimas ir perforacija

Kraujavimas iš virškinimo trakto, virškinimo trakto išopėjimas ir perforacija, kurie kartais gali būti mirtini, pasireiškė vartojant visus NVNU, įskaitant ir ketorolaką, bet kuriuo gydymo metu, su perspėjamaisiais simptomais ar be jų, nepriklausomai nuo to, anksčiau buvo sunkių virškinimo trakto reiškinių ar ne.

Senyviems pacientams NVNU dažniau gali sukelti nepageidaujamą poveikį, ypač kraujavimą iš virškinimo trakto arba perforaciją, kurie gali būti mirtini. Išsekę pacientai blogiau ištveria išopėjimą ir kraujavimą negu kiti pacientai. Dauguma mirtinų virškinimo trakto nepageidaujamų reiškinių, susijusių su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, pasireiškė senyviems ir/ar išsekusiems pacientams.

Kraujavimo iš virškinimo trakto rizika yra didesnė vartojant dideles NVNU, įskaitant ir ketorolako, dozes, pacientams, kuriems praeityje buvo opa, ypač tokia, kuri komplikavosi kraujavimu ar prakiurimu, ir senyviems pacientams. Sunkaus kraujavimo iš virškinimo trakto rizika priklauso nuo vaistinio preparato dozės. Tokius ligonius reikia pradėti gydyti mažiausia įmanoma vaistinio preparato doze. Be to, minėtiems, ar vartojantiems mažą acetilsalicilo rūgšties dozę ar kitokių vaistų, kurie didina virškinimo trakto pažeidimo galimybę, pacientams, būtina apsvarstyti apsauginio gydymo galimybę (kartu vartojant mizoprostolio ar protonų siurblio inhibitorių) (žr. 4.5 skyrių).

NVNU reikia atsargiai skirti pacientams, kurie praeityje sirgo uždegimine virškinimo trakto liga (opiniu kolitu, Krono liga), nes ji gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių). Pacientai, kuriems praeityje pasireiškė toksinis poveikis virškinimo traktui, ypač senyvi, turi, ypač gydymo pradžioje, pasakyti apie visus neįprastus pilvo simptomus (ypač kraujavimą iš virškinimo trakto). Jeigu Ketanov vartojančiam pacientui, pasireiškė virškinimo trakto išopėjimas arba kraujavimas, gydymą būtina nedelsiant nutraukti.

Reikia laikytis atsargumo, jeigu pacientai, kartu vartoja kitokių vaistų, kurie didina virškinimo trakto išopėjimo arba kraujavimo pavojų - per burną vartojamų kortikosteroidų ar antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas, selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių arba trombocitų agregaciją mažinančių preparatų, pvz. aspirino).

Kaip ir vartojant kitų NVNU, ketorolako dozės didinimas ir ilgėjanti vartojimo trukmė didina virškinimo trakto komplikacijų pasireiškimo laipsnį bei jų sunkumą. Sunkaus kraujavimo iš virškinimo trakto rizika priklauso nuo vaistinio preparato dozės. Tai ypač taikoma senyviems pacientams, kurių vartojama vidutinė paros dozė yra didesnė nei 60 mg. Praeityje pasireiškusi peptinė opa didina sunkios virškinimo trakto komplikacijos atsiradimo tikimybę ketorolako vartojimo metu.

Poveikis kraujodarai

Pacientams, kurių kraujo krešėjimas sutrikęs, ketorolako vartoti reikia labai atsargiai, tokius pacientus reikia atidžiai stebėti. Nors tyrimų duomenys neparodė reikšmingos sąveikos tarp ketorolako ir varfarino ar heparino, vartojant ketorolako kartu su vaistiniais preparatais, kurie veikia hemostazę (įskaitant varfariną ir mažas profilaktines heparino dozes (2500 – 5000 VV dozė, vartojama kas dvylika valandų) ir dekstranus), gali padidėti kraujavimo rizika. Ligonius, kurie vartoja vaistinių preparatų, sukeliančių poveikį hemostazei, kartu su ketorolaku, būtina atidžiai stebėti.

Vaistiniam preparatui patekus į rinką, gauta pranešimų apie pooperacines hematomas ir kitus žaizdos kraujavimo simptomus, susijusius su injekcinio ketorolako vartojimu prieš operaciją, jos metu arba po jos. Būtinos atsargumo priemonės tais atvejais, kai geras kraujavimo stabdymas itin svarbus, pvz., po kosmetinių ar dienos stacionaro operacijų, prostatos rezekcijos ar tonzilektomijos.

Odos reakcijos

Labai retai gauta pranešimų, kad vartojant NVNU gali pasireikšti sunkios odos reakcijos, kai kurios iš jų gali būti mirtinos, tarp jų: eksfoliacinis dermatitas, Stivenso - Džonsono sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.8 skyrių). Didesnis šių odos reakcijų pasireiškimo pavojus būna gydymo pradžioje. Ketanov skyrimą būtina nedelsiant nutraukti, jeigu pasireiškė odos bėrimas, gleivinės pažeidimas arba kitokių padidėjusio jautrumo požymių.

Natrio arba skysčių susilaikymas, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, bei periferinė edema

Pacientams, sergantiems hipertenzija ir/ arba kenčiantiems nuo širdies nepakankamumo, ketarolaką reikia vartoti atsargiai, nes buvo gauta pranešimų apie skysčių susilaikymo ir edemos atvejus, susijusius su NVNU vartojimu.

Kai kuriems pacientams vartojant NVNU, įskaitant ketorolaką, susilaikė skysčiai, pasireiškė hipertenzija ir periferinė edema, todėl kai yra širdies dekompensacija, hipertenzija arba panaši liga, šį vaistinį preparatą reikia vartoti atsargiai.

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį ketorolako keliamą pavojų, nepakanka.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, ketorolaku galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

Poveikis inkstams

Ketorolako, kaip ir kitų NVNU, reikia atsargiai skirti pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi arba kurie yra sirgę inkstų liga, nes ketorolakas yra stiprus prostaglandinų sintezės inhibitorius. Sergant ligomis, dėl kurių sumažėja kraujo tūris ir (arba) pablogėja inkstų kraujotaka, inkstų prostaglandinai palaiko inkstų perfuziją, todėl būtina imtis atsargumo priemonių, nes pastebėtas nefrotoksinis ketorolako ir kitų NVNU poveikis. Šiems pacientams ketorolakas ir kiti NVNU priklausomai nuo dozės gali mažinti inkstų prostaglandinų sintezę ir sukelti akivaizdžią inkstų funkcijos dekompensaciją ar nepakankamumą. Didžiausia tokios reakcijos rizika kyla esant hipovolemijai, sutrikusiai inkstų, širdies arba kepenų funkcijai, taip pat vartojantiems diuretikų ir senyviems pacientams. Nutraukus ketorolako ar kito NVNU vartojimą, inkstų funkcija dažniausiai pasidaro tokia kaip iki gydymo.

Anafilaksinės (anafilaktoidinės) reakcijos

Anafilaksinės (anafilaktoidinės) reakcijos (įskaitant anafilaksiją, bronchų spazmą, veido ir kaklo paraudimą, išbėrimą, hipotenziją, gerklų edemą ir angioedemą, bet neapsiribojant jais) gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar praeityje buvo padidėjusio jautrumo reakcijų aspirinui, kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ar ketorolakui. Tokios reakcijos gali pasireikšti ir pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi angioedema, padidėjęs bronchų reaktyvumas (pvz., astma) ir nosies polipai. Anafilaktoidinės reakcijos, pavyzdžiui, anafilaksija, gali baigtis mirtimi. Todėl ketorolako reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems praeityje yra buvusi astma, taip pat pacientams su nosies polipais, angioedema, bronchų spazmais.

Poveikis vaisingumui

Ketorolakas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, slopinantis ciklooksigenazę ir prostaglandinų sintezę, gali mažinti vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims jo vartoti nerekomenduojama. Pacientėms, kurios negali pastoti arba kurių vaisingumas tiriamas, ketorolako vartojimą reikia nutraukti.

Skysčių susilaikymas ir edema

Buvo pranešta apie skysčių susilaikymo, hipertenzijos ir edemos atvejus, susijusius su ketorolako vartojimu, todėl jis turi būti vartojamas atsargiai pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, hipertenzija ar panašiomis ligomis.

Patariama imtis atsargumo priemonių kartu su ketorolaku skiriant probenecido, nes buvo gauta pranešimų apie ketorolako farmakokinetikos pasikeitimus, susijusius su šio derinio vartojimu.

Patariama imtis atsargumo priemonių kartu vartojant metotreksato, nes kai kurie prostaglandinų sintezę slopinantys vaistai, gali mažinti metotreksato klirensą ir taip didinti jo toksiškumą.

Vartojimas vaikams

Ketorolako tablečių nerekomenduojama vartoti vaikams. Ketorolako vartoti parenteriniu būdu nerekomenduojama vaikams iki 2 metų.

Piktnaudžiavimais ir priklausomybė

Ketorolakas piktnaudžiavimo nesukelia. Staiga nutraukus jo vartojimą į veną, nutraukimo simptomų nenustatyta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kortikosteroidai didina virškinimo trakto opų ir kraujavimo iš virškinimo trakto riziką (žr. 4.4 skyrių). NVNU gali didinti antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas, poveikį. Ketorolakas slopina trombocitų agregaciją, mažina tromboksano koncentraciją ir pailgina kraujavimo laiką. Kitaip nei ilgalaikis aspirino poveikis, nutraukus ketorolako vartojimą trombocitų funkcija normalizuojasi per 24-48 valandas.

Trombocitų agregaciją mažinantys vaistiniai preparatai ir selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai vartojami kartu su NVNU, didina kraujavimo iš virškinimo trakto pavojų.

Pacientams, kuriems šiuo metu yra skiriama acetilsalicilo rūgšties (ASR)arba kitų NVNU, NVNU sukeliamo nepageidaujamo poveikio pavojus gali būti padidėjęs.

Ketarolaką vartojant kartu su pentoksifilinu, padidėja kraujavimo rizika.

Buvo pranešta apie sumažėjusį ketorolako plazmos klirensą ir pasiskirstymo tūrį, bei padidėjusią ketorolako koncentraciją plazmoje ir pailgėjusį pusinės eliminacijos laiką, tais atvejais, kai ketorolakas buvo vartojamas kartu su probenicidu.

Kai kurie prostaglandinų sintezę slopinantys vaistai mažina metotreksato klirensą, todėl gali didėti metotreksato toksinis poveikis.

Jei kartu su ličio turinčiiais vaistiniais preparatais kartu vartojama kai kurių prostaglandinų sintezės inhibitorių, mažėja ličio inkstų klirensas, didėja ličio koncentracija plazmoje. Gauta pranešimų apie atvejus, kai vartojant ketorolako padidėjo ličio koncentracija plazmoje.

Ketorolakas nekeitė digoksino jungimosi su baltymais. In vitro tyrimų metu nustatyta, kad terapinė (300 mikrogramų/ml) ar didesnė salicilatų dozė mažina ketorolako prisijungimą nuo 99,2% iki 97,5%. Terapinė digoksino, varfarino, paracetamolio, fenitoino ir tolbutamido koncentracija ketorolako jungimuisi su baltymais įtakos neturėjo

Nors tyrimų duomenys neparodė reikšmingos sąveikos tarp ketorolako ir varfarino ar heparino, vartojant ketorolako kartu su vaistiniais preparatais, kurie veikia hemostazę (įskaitant terapines antikoaguliantų dozes, pvz., varfariną, mažas profilaktines heparino dozes (2500 – 5000 veikimo vienetų dozė, vartojama kas 12 valandų) ir dekstranus), gali padidėti kraujavimo rizika.

Sveikiems žmonėms, kurių organizme skysčio tūris normalus, ketorolako injekcinis tirpalas sumažino furozemido sukeliamą diurezinį poveikį maždaug 20 %, todėl pacientus, kurių širdies funkcija dekompensuota, reikia labai atidžiai stebėti.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali mažinti diuretikų ir antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (pvz., skysčių netekusiems ar senyviems pacientams), AKF inhibitorių ir/arba angiotenzino II receptorių blokatorių vartojimas kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo gali padidinti ūminio inkstų nepakankamumo riziką. Tokie pokyčiai paprastai būna laikini. Taigi minėtais vaistiniais preparatais gydyti kartu reikia atsargiai, ypač senyvus pacientus. Reikia parinkti tinkamą dozę ir stebėti inkstų funkciją, tiek pradėjus kartu vartoti minėtų preparatų, tiek reguliariai tolesnio gydymo metu.

Nustatyta, kad pooperacinio skausmo malšinimas opioidiniais analgetikais sumažina opioidinės analgezijos poreikį.

Išgėrus ketorolako tablečių po riebaus maisto, pasiekta mažesnė maksimali ketorolako koncentracija plazmoje, o laikas iki maksimalios koncentracijos buvo 1 val. ilgesnis. Skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai neturėjo įtakos absorbcijai.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ketorolako draudžiama vartoti trečiojo nėštumo trimestro ir gimdymo metu, bei žindymo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių).

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali nepageidaujamai paveikti nėštumą ir (arba) embriono arba vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojami prostaglandinų sintezės inhibitoriai didina persileidimo riziką, širdies apsigimimus ir įgimtą eventraciją (gastrošizę). Absoliuti širdies ir kraujagyslių apsigimimų rizika padidėjo nuo mažiau nei 1% iki maždaug 1,5%. Tikėtina, kad rizika didėja priklausomai nuo dozės ir vartojimo trukmės. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojimas dažnino persileidimus prieš implantaciją ir po jos bei didino embriono ir vaisiaus mirštamumą.. Be to, gyvūnams, kuriems organogenezės laikotarpiu buvo skiriama prostaglandinų sintezės inhibitorių, padidėjo įvairių apsigimimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių. Pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus, ketorolako vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jeigu ketorolako naudoja moteris bandanti pastoti arba pirmą ir antrą nėštumo trimestrus, dozė turi būti kuo mažesnė, o gydymo trukmė yra kiek įmanoma trumpesnė.

Trečiajį nėštumo trimestrą, visi prostaglandinu sintezės inhibitoriai vaisui gali sukelti:

• toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užakimą ir plautinę hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo, pasireiškiančio oligohidramnionu.

Motinai ir naujagimiui, nėštumo pabaigoje vartojami prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali:

• ilginti kraujavimo laiką ir slopinti trombocitų agregaciją, kas gali pasireikšti net ir vartojant labai mažas ketorolako dozes;
• slopinti gimdos susitraukimus, vėlindami ir ilgindami gimdymą..

Taigi, ketorolako draudžiama vartoti trečio nėštumo trimestro metu.

Informacija apie poveikį moterų vaisingumui pateikiama 4.4 skyriuje.

Maždaug 10 % ketorolako praeina placentą.

Gimdymas

Ketorolako negalima vartoti gimdymo metu, kadangi dėl prostaglandinų sintezės slopinimo jis gali pabloginti vaisiaus kraujotaką, slopinti gimdos susitraukimus ir todėl padidinti kraujavimo iš gimdos riziką. Be to, gali padidėti bendra kraujavimo moteriai ir vaikui rizika (žr. 4.3 skyrių).

Žindymas

Tiriant gyvūnus nustatyta, kad ketorolako ir jo metabolitų patenka į vaisių ir į patelės pieną.

Moters piene būna nedidelis ketorolako kiekis. Dėl šios priežasties, nėštumo metu vaisto skirti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Kai kuriems pacientams, vartojantiems ketorolako, gali pasireikšti mieguistumas, svaigulys, svaigimas (vertigo), nemiga arba depresija. Jeigu atsiras išvardintų arba panašių šalutinio poveikio reiškinių, veiklų, kurios reikalauja budrumo, reikia imtis atsargiai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Pranešta apie toliau nurodytus ketorolako sukeltus nepageidaujamo poveikio reiškinius. Nepageidaujamo poveikio dažnis negali būti nustatytas, kadangi pranešimai gauti savanoriškai, iš nežinomo dydžio po puliacijos.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažniausiai pasireiškia nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui.

Gali atsirasti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, virškinimo trakto perforacija arba kraujavimas iš virškinimo trakto, kuris, ypač senyviems ligoniams, kartais gali būti mirtinas (žr. 4.4 skyrių).

Pavartojus vaisto gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, dispepsiniai reiškiniai, pilvo skausmas, diskomfortas pilve, vėmimas krauju, stomatitas, opinis stomatitas, ezofagitas, atsirūgimas, melena, nepepsinės kilmės viršinimo trakto opos, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, burnos džiūvimas, pilnumo jausmas, kraujavimas, perforacija, pankreatitas, kolito ir Krono ligos paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių). Rečiau buvo pranešta apie gastritą.

Infekcijos ir infestacijos

Aseptinis meningitas (ypač pacientams su autoimuniniais sutrikimais, tokiais kaip sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos jungiamojo audinio ligos), su lydinčiais simptomais, tokiais kaip nelankstus kaklas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar orientacijos sutrikimai (žr. 4.4 skyrių).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Trombocitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Anafilaksija ir anafilaktoidinės reakcijos. Anafilaksinės reakcijos, pavyzdžiui, anafilaksija, gali lemti padidėjusio jautrumo reakcijas, tokias kaip bronchospazmas, paraudimas, bėrimas, hipotenzija, gerklų edema.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Anoreksija, hiperkalemija, hiponatremija.

Psichikos sutrikimai

Mąstymo sutrikimas, depresija, nemiga, nerimas, nervingumas, psichozinės reakcijos, nenormalūs sapnai, haliucinacijos, euforija, dėmesio sutrikimas, mieguistumas.

Nervų sistemos sutrikimai

Galvos skausmas, svaigulys, traukuliai, parestezija, hiperkinezija, skonio pokyčiai.

Akių sutrikimai

Sutrikęs matymas.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Ūžesys, klausos išnykimas, svaigimas (vertigo).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Ūminis inkstų nepakankamumas, padažnėjęs šlapinimasis, intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas, šlapimo susilaikymas, oligurija, hemolizinis ureminis sindromas, inkstų skausmai (kartu gali pasireikšti hematurija ir (arba) azotemija). Kaip ir kitų vaistinių preparatų, kurie slopina inkstų prostaglandinų sintezę, atveju, pavartojus vieną ketorolako dozę gali pasireikšti inkstų veiklos sutrikimo požymiai, įskaitant, bet neapsiribojant kreatinino ir kalio koncentracijos padidėjimu.

Širdies sutrikimai

Palpitacijos, bradikardija, širdies nepakankamumas.

Kraujagyslių sutrikimai

Hipertenzija, hipotenzija, hematoma, veido ir kaklo paraudimas, blyškumas, kraujavimas iš pooperacinių žaidų.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). Nors nėra įrodyta, kad ketorolakas didina trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto ar insulto) riziką, tokiai galimybei atmesti duomenų nepakanka.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Moterų nevaisingumas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Astma, dusulys, plaučių edema.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Hepatitas, cholestazinė gelta ir kepenų nepakankamumas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Eksfoliacinis dermatitas, makulopapulinis išbėrimas, niežėjimas, dilgėlinė, purpura, angioneurozinė edema, prakaitavimas, pūslinės reakcijos, įskaitant ir Stivenso-Džonsono sindromą, labai retai toksinė epidermio nekrolizė.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Raumenų skausmas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Stiprus troškulys, astenija, edema, injekcijos vietos reakcijos, karščiavimas, krūtinės skausmas.

Tyrimai

Kraujavimo laiko pailgėjimas, šlapalo koncentracijos serume padidėjimas, kreatinino kiekio padidėjimas, kepenų funkcijos tyrimų rodmenų pokyčiai.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai

Perdozavus Ketanov, gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, hiperventiliacija, peptinė opa ir (ar) erozinis gastritas, sutrikti inkstų funkcija. Simptomai paprastai išnyksta nutraukus Ketanov vartojimą.

Gali atsirasti virškinimo trakto kraujavimas. Pavartojus NVNU, retai gali apsirasti hipertenzija, ūminis inkstų nepakankamumas, kvėpavimo slopinimas ir koma.

Buvo pranešta apie anafilaksines reakcijas pavartojus terapines NVNU dozes, kurios gali pasireikšti ir po perdozavimo

Terapinės priemonės

Ketorolako perdozavusius pacientus reikia kruopščiai tikrinti ir gydyti simptominėmis bei palaikančiomis priemonėmis. Specifinio priešnuodžio nėra. Dializė reikšmingai nepašalina ketorolako iš kraujotakos

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakoterapinė grupė ‑ nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai. Acto rūgšties dariniai ir jiems artimos medžiagos. atc kodas ‑ M01A B15.

Ketorolakas yra stiprus skausmą malšinantis vaistinis preparatas, priklausantis nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. Tai ne opioidas, jo poveikis opioidiniams receptoriams nenustatytas. Šis vaistinis preparatas slopina ciklooksigenazės fermentų sistemos aktyvumą ir prostaglandinų sintezę. Skausmą malšinančios dozės šiek tiek slopina uždegimą.

5.1 Farmakodinaminės savybės

Ketorolakas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Jis slopina uždegimą, malšina skausmą ir mažina padidėjusią kūno temperatūra. Manoma, kad šio medikamento veikimo mechanizmas yra susijęs su fermento ciklooksigenazės, dalyvaujančios prostaglandinų sintezėje, aktyvumo slopinimu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Injekcijos į raumenis

Suleidus į raumenis vienkartinę 30 mg dozę, ketorolako trometamolis greitai ir visiškai absorbuojamas, vidutinė didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (2,2 μg/ml) atsiranda maždaug per 50 minučių. Lentelėje nurodyta amžiaus, inkstų ir kepenų veiklos įtaka galutiniam pusinės eliminacijos laikui plazmoje ir vidutinis klirensas (nustatyta į raumenis suleidus vienkartinę 30 mg ketorolako dozę).

Injekcijos į veną

Suleidus vienkartinę 10 mg ketorolako trometamolio dozę, vidutinė didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (2,4 μg/ml) atsiranda maždaug per 5,4 min. Galutinis pusinės eliminacijos laikas plazmoje yra 5,1 valandos, vidutinis pasiskirstymo tūris ‑ 0,15 l/kg, bendrasis plazmos klirensas – 0,35 ml/min./kg kūno svorio.

Vienos dozės ar kartotinių ketorolako dozių farmakokinetika žmogaus organizme yra tiesinė. Pusiausvyrinė koncentracija plazmoje atsiranda per vieną parą, medikamento vartojant kas šešias valandas. Vaisto vartojant ilgai, klirenso rodmenys nekinta. Paprastai ketorolakas ir jo metabolitai yra šalinami pro inkstus. Vidutiniškai 91,4% vaisto dozės išsiskiria su šlapimu, 6,1% išsiskiria su išmatomis.

Daugiau kaip 99% ketorolako plačiose koncentracijos ribose prisijungia prie plazmos baltymų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

18 mėnesių trukmės su pelėmis tyrimų metu, per parą buvo sugirdoma 2 mg/kg kūno svorio ketorolako trometamolio dozė (0,9 žmogaus sisteminės ekspozicijos esant rekomenduojamai 30 mg 4 kartus per parą dozei, parinktai remiantis pagal plotą iš po plazmos koncentracijos kreive (AUC)), bei 24 mėnesių trukmės tyrimų su žiurkėmis metu, joms vartojant 5 mg/kg (0,5 žmogaus AUC) kūno svorio per parą dozę, tumorogeninis poveikis nepasireiškė.

Ames testo, išprovokuoto DNR sintezės ir pažeistos DNR sunormalinimo bei ankstyvosios mutacijos tyrimo duomenimis, ketorolako trometamolis mutageninio poveikio nesukelia.

In vivo tyrimų su pelių mikrobranduoliais metu ketorolako trometamolis chromosomų vientisumo pažeidimų nesukėlė. 1590 mikrogramų/ml ir didesnė ketorolako trometamolio koncentracija padažnino kininių žiurkėnų patelių kiaušidžių ląstelių chromosomų aberaciją.

Tyrimų, kurių metu žiurkių patinams buvo sugirdoma 9 mg/kg kūno svorio (0,9 žmogaus AUC), o patelėms - 16 mg/kg kūno svorio (1,6 žmogaus AUC) ketorolako trometamolio dozė, gyvūnų vaisingumas nesumažėjo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Etanolis (96%)

Natrio chloridas

Natrio hidroksidas (pH reguliuoti)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH reguliuoti)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Ketorolako injekcinio tirpalo, negalima maišyti mažame tūryje (pvz.: viename švirkšte) su morfino sulfato, petidino hidrochlorido, prometazino hidrochlorido arba hidroksizino hidrochlorido tirpalu, nes ketorolakas gali iškristi nuosėdomis.

Ketorolako ir kitų vaistų suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima

Šio vaistinio preparato negalima skiesti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

Praskiedus tirpalą, reikia vartoti nedelsiant

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Negalima šaldyti ar užšaldyti.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Pakuotė, kurioje yra penkios arba dešimt 1 ml skaidraus stiklo (I tipo) ampulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.

Vaistą galima skiesti fiziologiniu tirpalu, 5% dekstroze, Ringerio tirpalu, Ringerio laktato tirpalu

Jeigu tirpalas yra neskaidrus, jo vartoti negalima.