Ampicillin Actavis

Tarptautinis pavadinimas	Ampicilinas
Vaisto stiprumas	1g
Vaisto forma	milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti į raumenis/į veną
Registracijos numeris	LT/1/95/1140
Registratorius	Actavis Nordic A/S, Danija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	1995.05.10
Vaistas perregistruotas	2008.05.12

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ampicillin Actavis 1 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Viename buteliuke yra 1 g ampicilino (natrio druskos pavidalu).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

Milteliai yra baltos arba beveik baltos spalvos.

4. klinikinĖ informacija

4.1Terapinės indikacijos

Ampicilinui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:
ausų, nosies ir gerklės: ūminio otito, tonzilito, sinusito, faringito;
apatinių kvėpavimo takų: ūminio ir lėtinio paūmėjusio bronchito, bendruomenėje įgytos pneumonijos, bronchopneumonijos;
inkstų, šlapimo takų ir lyties organų: ūminio ar lėtinio pielonefrito, pielito, cistito, uretrito, epididimito, orchito;
gonorėjos, įskaitant gonorėjinį uretritą;
mažojo dubens organų uždegimo: endometrito, parametrito, adneksito;
virškinimo trakto, tulžies takų ir pilvo ertmės: salmoneliozės, šigeliozės, vidurių šiltinės, paratifo, cholecistito, cholangito, peritonito;
kitų gyvybei pavojingų ligų: sepsio, meningito, enterokokų sukelto endokardito.

Infekcijos profilaktika chirurginių operacijų metu.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Ampicilino dozė priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus ir inkstų funkcijos. Antibiotikas leidžiamas į raumenis ir veną (injekcija arba trumpalaikė infuzija).

Dozavimas
Suaugusiems žmonėms ir didesniems kaip 20 kg svorio vaikams
Injekuojant į raumenis, įprastinė vienkartinė suaugusių žmonių dozė yra 0,25 - 0,5 g. Ji injekuojama kas 6 valandas.
Injekuojant į veną, įprastinė vienkartinė suaugusių žmonių dozė yra 0,25 - 0,5 g. Ji leidžiama kas 6 valandas. Sergant sunkia infekcine liga, suaugusių žmonių paros dozė yra 150 – 300 mg/kg kūno svorio. Ji padalijama į lygias dalis ir švirkščiama kas 4 – 6 valandas.
Suaugusiems žmonėms draudžiama vartoti didesnę nei 16 g arba 300 mg /kg kūno svorio paros dozę.
Bakterijų sukelto meningito gydymas
Gydant bakterijų sukeltą meningitą, suaugusių žmonių vienkartinė ampicilino dozė yra 1-2 g . Ji injekuojama į raumenis arba į veną kas 3-4 val. (paros dozė 8-14 g). Jei reikia ampicilino vartojama kartu su kitais antibiotikais.

Enterokokų sukelto endokardito gydymas
Gydant enterokokų sukeltą endokarditą, suaugusių žmonių ampicilino paros dozė yra 12 g. Ji injekuojama ar infuzuojama į veną kas 4 val. kartu su gentamicinu (vienkartinė dozė 1 mg/kg kūno svorio vartojama į raumenis kas 8 val.). Gydymo trukmė 4-6 savaitės. Pacientams, kuriems protezuotas vožtuvas arba asmenims, kuriems infekcijos požymiai prieš pradedant gydymą pasireiškė anksčiau nei prieš 3 mėnesius, abiejų antibiotikų reikia vartoti mažiausiai 6 savaites.

Gonorėjos gydymas
Gydant gonorėją, vieną parą į raumenis arba į veną injekuojama 0,5 g ampicilino kas 12 val. Jei reikia, gydymas kartojamas.

Senyviems pacientams
Dozavimas senyviems pacientams yra toks pat kaip ir suaugusiems žmonėms. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad senstant gali susilpnėti inkstų funkcija. Tik tuo atveju, kai senyvo paciento inkstų funkcija susilpnėjusi, reikia laikytis dozavimo rekomendacijų pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Mažesniems kaip 20 kg vaikams
Įprastinė vienkartinė mažesnių kaip 20 kg vaikų dozė yra 12,5 mg /kg. Ji leidžiama į raumenis arba veną kas 6 val. Sergant sunkia infekcine liga įprastinė paros dozė yra 100 – 200 mg/kg kūno svorio per parą. Dozė padalijama į lygias dalis ir injekuojama kas 3-4 valandas. Kartais paros dozė gali siekti 400 mg/kg kūno svorio. Ji padalijama į lygias dalis ir injekuojama į veną ar į raumenis.

Bakterijų sukelto meningito gydymas
Gydant bakterijų sukeltą meningitą, kūdikių ir mažesnių kaip 20 kg vaikų paros dozė yra 150-200 mg/kg kūno svorio. Ji padalijama į lygias dalis ir injekuojama į raumenis arba į veną kas 3-4 val. Jei reikia, ampicilino vartojama kartu su kitais antibiotikais.

1 savaitės ir jaunesni naujagimiai
1 savaitės ir jaunesnių naujagimių vienkartinė ampicilino dozė yra 25 mg/kg kūno svorio. Ji švirkščiama į raumenis arba į veną kas 12 val. (naujagimiams, sveriantiems mažiau nei 2 kg) arba kas 8 valandas (naujagimiams, sveriantiems daugiau nei 2 kg).

Vyresni nei 1 savaitės naujagimiai
Vyresnių nei vienos savaitės naujagimių vienkartinė ampicilino dozė yra 25 mg/kg kūno svorio. Ji švirkščiama į raumenis arba į veną kas 8 val. (naujagimiams, sveriantiems mažiau nei 2 kg) arba kas 6 valandas (naujagimiams, sveriantiems daugiau nei 2 kg).

Bakterijų sukelto meningito gydymas
1 savaitės ir jaunesni naujagimiai
Gydant ampicilinui jautrių bakterijų sukeltą meningitą 1 savaitės ir jaunesnių naujagimių vienkartinė ampicilino dozė yra 50 - 75 mg/kg kūno svorio. Ji švirkščiama į raumenis arba į veną kas 12 val. (naujagimiams, sveriantiems mažiau nei 2 kg) arba kas 8 valandas (naujagimiams, sveriantiems daugiau nei 2 kg).

Vyresni nei 1 savaitės naujagimiai
Gydant ampicilinui jautrių bakterijų sukeltą meningitą vyresnių nei vienos savaitės naujagimių vienkartinė ampicilino dozė yra 50 mg/kg kūno svorio. Ji švirkščiama į veną kas 8 val. (naujagimiams, sveriantiems mažiau nei 2 kg) arba kas 6 valandas (naujagimiams, sveriantiems daugiau nei 2 kg).

Dozavimas ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, vaisto vartojimo intervalas keičiasi priklausomai nuo kreatinino klirenso pokyčių.

Kreatinino klirensas
(ml/min.)
Dozavimo intervalas
(val.)
Daugiau kaip 50
6
10 – 50
6 – 12
Mažiau kaip 10
12 – 24

Jei pacientui atliekama hemodializė, ampicilino leidžiama po dializės, o jei ilgalaikė arterioveninė hemodializė – praėjus po jos 6 – 12 valandų. Ligoniams, kuriems ambulatoriškai nuolat atliekama peritoninė dializė, 0,25 g ampicilino suleidžiama praėjus po dializės 12 valandų.

Gydymo trukmė
Įprastinė inkstų ir šlapimo takų infekcinių ligų gydymo trukmė yra 4-10 parų; β hemolizinio streptokoko sukeltų ligų – ne trumpiau 10 parų; pneumonijos – 10-14 parų; vidurių šiltinės – 14 parų; endokardito – 4-6 savaitės; kitokių infekcinių ligų – dar 48 val. po to , kai išnyksta ligos simptomai ar sunaikinami sukėlėjai (ne ilgiau 7 paras po to, kai išnyksta karščiavimas ir pagerėja ligonio būklė).

Injekcijų tirpalo ruošimas
Injekcija į raumenis. Į buteliuką įšvirkšti 4 ml injekcinio vandens, pakratyti, kol antibiotikas ištirps ir švirkšti į raumenis.
Injekcija į veną. Į buteliuką įšvirkšti 10 ml injekcinio vandens, pakratyti, kol antibiotikas ištirps ir lėtai (per 5 – 10 minučių) injekuoti į veną.

Trumpalaikė intraveninė infuzija (ilgalaikė infuzija nerekomenduojama). Aukščiau nurodytu būdu paruoštas antibiotiko tirpalas nedelsiant praskiedžiamas 100 ml 0,9 % natrio chlorido. Infuzijos trukmė - 30 – 60 minučių.

Ampicilino galima leisti į pilvaplėvės, pleuros, sąnario ertmę (kaip papildoma priemonė prie bendrojo gydymo).

Injekcija į pilvaplėvės ar pleuros ertmę. Ampicilino švirkščiama po 0,5 g, ištirpinus 5 – 10 ml injekcinio vandens.
Injekcija į sąnario ertmę. Antibiotiko injekuojama po 0,5 g, ištirpinus 5 ml injekcinio vandens arba 0,5 % prokaino hidrochlorido tirpalo (prieš tai būtina nustatyti, ar paciento jautrumas prokaino hidrochloridui nepadidėjęs).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas penicilinų grupės antibiotikams.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš kiekvieną naują gydymo kursą ampicilinu reikia gerai išsiaiškinti, ar pacientui nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijų šiam antibiotikui, kitiems penicilinams, cefalosporinams arba kitokiems preparatams. Negalima pamiršti, jog 10 - 15 žmonių galima kryžminė reakcija cefalosporinams. Penicilinu gydomiems ligoniams buvo sunkios, kartais mirtinos padidėjusio jautrumo (anafilaktoidinės) reakcijos atvejų. Ji labiau tikėtina tiems žmonėms, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija betalaktaminiams antibiotikams.

Po pirmos injekcijos rekomenduojama atidžiai stebėti tuos pacientus, kurių jautrumas penicilinams, penicilaminui, cefalosporinams ir grizeofulvinui yra padidėjęs, nes galima kryžminė alergija. Ampiciliną reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis (polinoze, bronchų astma, dilgėline).

Atsiradus bet kokiai alerginei reakcijai pvz., urtikarijai, anafilaksijai, vaisto vartojimą būtina nutraukti ir imtis tinkamų skubaus gydymo priemonių: pradžioje leisti epinefrino į veną, po to gydyti antihistamininiais preparatais, skysčiais ir gliukokortikoidais. Pacientą būtina atidžiai prižiūrėti, prireikus taikyti kitokias gydymo priemones (pvz., dirbtinį kvėpavimą, deguonį).

Nerekomenduojama ampicilino vartoti ligoniams, sergantiems infekcine mononukleoze ir limfoleukoze, kadangi yra didesnis pavojus atsirasti makulopapuliniam išbėrimui.

Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, ampicilino būtina vartoti atsargiai. Jeigu nustatytas sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, rekomenduojama vaistinio preparato vartoti rečiau. Vaistas dozuojamas atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 4.2 skyrių).

Kaip ir vartojant kitų antibakterinių preparatų, ilgai vartojant ampicilino, gali pasireikšti pseudomembraninis kolitas, todėl ligonį, kuris po antibiotiko vartojimo pradėjo viduriuoti, reikia stebėti atidžiau. Nestiprus viduriavimas praeina nutraukus gydymą, vidutinio sunkumo ir sunkaus viduriavimo atveju skiriama skysčių, elektrolitų ir baltymų, jeigu būtinai reikia - geriamųjų antibakterinių preparatų, veikiančių Clostridium difficile. Ampicilino vartojant ilgai, padidėja jam nejautrių grybelių ir kai kurių bakterijų (Candida, Pseudomonas aeruginosa) dauginimasis. Todėl reikia atidžiai stebėti ar neatsiranda superinfekcija. Atsiradus superinfekcijos požymiams, antibiotiko vartojimą būtina nutraukti ir skirti tinkamą gydymą.

Vartojant ampicilino, gali būti tariamai teigiamas cukraus šlapime mėginys (jei tiriama redukciniais metodais), taip pat teigiamas tiesioginis Kumbso mėginys.

Jei pacientas riboja natrio kiekį maiste, reikia atsižvelgti, kad 1 g ampicilino natrio druskos yra 62 mg natrio.

Ampicilino tirpalų rekomenduojama vartoti tuojau pat po jų paruošimo. Jų negalima užšaldyti!

Šio antibiotiko negalima vartoti, jei infekcinę ligą sukėlė betalaktamazes gaminantys mikroorganizmai.

Vaistinio preparato vartojant ilgai, rekomenduojama periodiškai tirti inkstų, kepenų ir kraujodaros organų funkciją. Tai itin svarbu laiku ir prieš laiką gimusiems naujagimiams, vaikams.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis
Ampicilino vartoti kartu su alopurinoliu nepatariama (didėja odos pažeidimo rizika).

Antikoaguliantai
Ampicilinas ilgina protrombino laiką ir stiprina kumarinų grupės antikoaguliantų poveikį.

Atenololis
Didelės ampicilino dozės mažina atenololio koncentraciją kraujo plazmoje, todėl rekomenduojama jų vartoti atskirai (anksčiau gerti atenololio).

Chlorokvinas
Kartu su chlorokvinu vartojamo ampicilino rezorbcija mažėja, todėl šiuos preparatus rekomenduojama vartoti atskirai, darant 2 valandų ar ilgesnę pertrauką.

Geriamieji kontraceptikai
Ampicilinas gali trumpam sumažinti estrogenų ir progesterono koncentraciją kraujo plazmoje, todėl gali mažėti geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas. Vadinasi, gydymo ampicilinu metu rekomenduojama papildomai naudotis nehormoninėmis kontracepcijos priemonėmis.

Probenecidas
Probenecidas mažina ampicilino ekskreciją inkstų kanalėliuose, todėl vartojant jų kartu gali padidėti ampicilino koncentracija kraujyje ir jos buvimo laikas gali pailgėti.

Kiti antibakterinio poveikio medikamentai
Kai kurie antibakterinio poveikio medikamentai (tetraciklinai, makrolidai, chloramfenikolis, sulfanilamidai) vartojami kartu su ampicilinu, slopina jo baktericidinį poveikį. Jei ampicilinas pradedamas vartoti keliolika valandų prieš chloramfenikolį, makrolidų ar tetraciklinų grupės antibiotikus, arba tarp vaistų vartojimo yra toks laikotarpis, kad vaistai spėja suirti, daugumai pacientų tokia sąveika nereikšminga.

Kadangi galima fizinė ir cheminė sąveika in vitro, ampicilino negalima maišyti viename švirkšte su aminoglikozidų grupės antibiotikais (yra inaktyvacijos pavojus). Jeigu ampicilino ir aminoglikozidų būtina kartu vartoti parenteraliniu būdu, juos reikia švirkšti į skirtingas vietas, darant 1 valandos pertrauką.

Nustatyta sinergetinė sąveika kai kurių betalaktamazes gaminančių mikroorganizmų atžvilgiu tarp ampicilino ir betalaktamazių inhibitorių (klavulano rūgšties, sulbaktamo), taip pat tarp ampicilino ir penicilinazei atsparių izooksazolilpenicilinų (kloksacilino, flukloksacilino). Tokia sąveika nustatyta ir tarp ampicilino bei aminoglikozidų grupės antibiotikų daugelio mikroorganizmų atžvilgiu, įskaitant enterokokus. Labai įvairi sąveika (sinergizmas, antagonizmas ar indiferentiškumas) būna tarp ampicilino ir kitų betalaktaminių antibiotikų ir bakteriostazinį poveikį darančių antibiotikų - rifampicino ir chlornitromicino (chloramfenikolio).

Kiti medikamentai
Ampicilinas nesuderinamas (arba netenka aktyvumo) su acetilcisteinu, chlorpromazino hidrochloridu, dopamino hidrochloridu, heparino kalciu arba natriu, hidralazino hidrochloridu, hidrokortizono natrio sukcinatu, metoklopramidu, prochlorperazino mezilatu ir edizilatu, natrio-vandenilio karbonatu, 5% gliukozės tirpalu (pH 2,7), dekstraniniais tirpalais, B grupės vitaminais ir vitaminu C, oksidatoriais, sunkiųjų metalų druskomis, kalcio druskomis. Jų negalima maišyti viename švirkšte.

Laboratorinių tyrimų rodmenų pokyčiai
Pacientams, vartojantiems ampicilino, gali būti klaidingai teigiami gliukozės tyrimo šlapime rodmenys, jei gliukozės kiekis tiriamas naudojant Benedict arba Fehling reagentus, nes jų sudėtyje yra vario sulfato, kuris sąveikauja su ampicilinu. Tokiu atveju, prireikus ištirti gliukozės kiekį šlapime, reikia naudoti fermentinį gliukozės oksidazės tyrimo metodą.

Vartojant ampicilino, gali būti klaidingai teigiamas Kumbso mėginys. Tai gali daryti įtaką kraujo tapatumo mėginiams.
Nustatyta, kad nėščioms moterims vartojančioms ampicilino, laikinai gali sumažėti bendrojo konjuguoto estriolio, estriolio gliukuronido, konjuguoto estrono ir estradiolio koncentracija plazmoje.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis
Ampicilinas prasiskverbia per placentą. Tačiau nėra duomenų, nurodančių, kad nėštumo metu ampicilinas sukeltų toksinį poveikį embrionui, teratogenį ar mutageninį poveikį. Yra pavienių pranešimų apie vaisiaus sensibilizaciją, kai motina antrąją nėštumo pusę vartojo ampicilino.

Žindymo laikotarpis
Ampicilino patenka į motinos pieną. Retais atvejais žindyvei vartojant penicilinų grupės antibiotikų, gali padidėti kūdikio jautrumas betalaktaminiams antibiotikams, kūdikiui gali prasidėti viduriavimas, gleivinėje atsirasti grybelių.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus ampicilinas neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Šiame skyriuje išvardyto nepageidaujamo poveikio dažnis vertinamas taip: dažni sutrikimai (10,  1), nedažni (1,  0,1), reti (0,1,  0,01), labai reti (0,01), įskaitant pavienius atvejus.

Infekcijos ir infestacijos
Nedažni
Ampicilino vartojant ilgai arba pakartotinai, organizme galima superinfekcija: gali atsirasti ir daugėti atsparių bakterijų arba grybelių, pvz., pasireikšti burnos ir makšties kandidamikozė.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti
Anemija, leukopenija, trombocitopenija

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti
Alerginės reakcijos, ypač dilgėlinė, eozinofilija, Kvinkės edema, kvėpavimo sutrikimas, anafilaksinis šokas.

Nervų sistemos sutrikimai
Reti
Metabolinė encefalopatija (konfūzija, judesių sutrikimas, traukuliai) gali kilti vartojant dideles betalaktaminių antibiotikų dozes, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija nepakankama.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni
Pykinimas, vėmimas, diarėja, kandidamikozė.
Reti
Pseudomembraninis enterokolitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni
Odos reakcija, pvz., egzantema, niežulys, dilgėlinė. 5 – 11 gydymo parą galima į tymus panaši egzantema.
Reti
Angioneurozinė (Kvinkės) edema, daugiaformė eksudacinė eritema, ūminis generalizuotas pūslinis išbėrimas, Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermolizė, pūslinis eksfoliacinis dermatitas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Reti
Ūminis intersticinis nefritas.

Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni
Vidutinis trumpalaikis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas. Retais atvejais gali pasireikšti hepatitas ar cholestazinė gelta.

4.9 Perdozavimas

Ampicilino perdozavus, gali atsirasti traukulių ir kitų toksinio poveikio nervų sistemai simptomų. Jeigu antibiotiko perdozuota, ypač, jei didelę ampicilino dozę pavartojo pacientas, sergantis inkstų funkcijos nepakankamumu, vaistinio preparato vartojimą būtina nutraukti ir ligonį gydyti simptominėmis priemonėmis. Ampiciliną galima pašalinti iš kraujo hemodialize.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - plataus veikimo spektro penicilinai, ATC kodas - J01CA01.
Ampicilinas yra betalaktaminis, pusiau sintetinis, plataus poveikio aminopenicilinas. Jis slopina bakterijų sienelės sintezę, todėl sukelia baktericidinį poveikį.

Mikroorganizmų jautrumo kriterijai
Ampicilino veiksmingumas in vitro ištirtas su daugeliu mikroorganizmų. Jautrių mikroorganizmų mažiausia slopinamoji koncentracija (MSK) kinta priklausomai nuo jų rūšies.
Remiantis Didžiosios Britanijos antimikrobinės chemoterapijos draugijos (British Society of Antimicrobial Chemotherapy) duomenimis, nustatyta, jog:
Enterobacteriaceae padermės ampicilinui yra jautrios, jeigu MSK yra  1 mg/l, atsparios, jeigu MSK yra < 1mg/l.
 H.influenzae ampicilinui yra jautri, jeigu MSK yra  1 mg/ml, atspari, jeigu MSK yra > 1 g/ml.
 Escherichia coli ampicilinui yra jautri, jei MSK yra  32 mg/ml, atspari, jeigu MSK yra > 32 mg/ml.

Mikroorganizmų jautrumas
Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, reikia kreiptis patarimo į ekspertą.

JAUTRŪS
Gramteigiami aerobai
Atsparumo dažnis Europoje

Corynebacterium rūšys

Enterococcus faecalis

Erysipelothrix rhusiopathiae

Listeria monocytogenes

Nocardia asteroïdes

Streptococcus

Streptococcus pneumoniae

Gramneigiami aerobai:

Bordetella pertussis

Eikenella

Escherichia coli

Haemophilus influenzae

Haemophilus para-influenzae

Neisseria gonorrhoeae

Neisseria meningitidis

Pasteurella multocida

Proteus mirabilis

Salmonella rūšys

Shigella rūšys

Streptobacillus moniliformis

Vibrio cholerae

Anaerobai

Actinomyces

Clostridium rūšys

Fusobacterium rūšys

Peptostreptokokai

Porphyromonas

Prevotella

Propionibacterium acnes

Kiti

Bartonella

Borrelia

Leptospira

Treponema

vidutiniškai jautrūs

Gramteigiami aerobai

Enterococcus faecium

Atsparūs

Gramteigiami aerobai

Staphylococcus ( laktamazių gaminatis štamai)

Gramneigiami aerobai

Acinetobacter rūšys

Alcaligenes

Alcaligenes

Branhamella catarrhalis

Citrobacter rūšys

Enterobacter rūšys

Klebsiella rūšys

Moraxella catarrhalis *

Proteus rettgeri

Proteus vulgaris

Providencia rūšys

Pseudomonas rūšys

Serratia rūšys

Yersinia enterocolitica

Anaerobai

Bacteroides fragilis

Kiti

Chlamydia
Mycoplasma
Rickettsia

Mikroorganizmų atsparumas
Ampicilinui bakterijos gali tapti atsparios dėl betalaktamazių, hidrolizuojančių aminopenicilinus (hidrolizę slopina klavulano rūgštis) gamybos, dėl penicilinus prijungiančių baltymų pokyčio, dėl bakterijos išorinės membranos nelaidumo bei dėl antibiotiko išstūmimo iš bakterijos. Kadangi mikroorganizmas atsparus gali tapti veikiant vienam arba keliems iš minėtų procesų, todėl galimas įvairus nenuspėjamas kryžminis atsparumas kitiems betalaktaminiams antibiotikams arba kitų grupių antibakteriniams preparatams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Pasiskirstymas
Injekavus į raumenis 1 g preparato, didžiausia koncentracija, t.y. 15 – 18 g/ml,
kraujo serume būna maždaug po 1 valandos. Injekavus į veną 500 mg ampicilino, koncentracija kraujo serume būna didžiausia, t.y. maždaug 50 g/ml.
Su plazmos baltymais jungiasi apie 20 pavartotos dozės.
Ampicilino patenka į daugelį organizmo audinių ir skysčių. Terapinė jo koncentracija
susidaro bronchų sekrete, sinusuose, amniono vandenyse, seilėse, akies skystyje, serozinėse plėvėse ir vidurinėje ausyje, išskyrus smegenis ir smegenų skystį. Į smegenų skystį antibiotikas patenka tik tuo atveju, kai yra smegenų dangalų uždegimas.
Medikamento patenka į motinos pieną.

Biotransformacija
Ampicilinas beveik nemetabolizuojamas.

Išsiskyrimas
Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 valanda.
Pusinės eliminacijos laikas gali būti ilgesnis naujagimiams, senyviems žmonėms ir pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi.
Apie 60 – 80 ampicilino nepakitusio vaistinio preparato pavidalu išsiskiria su šlapimu glomerulų filtracijos ir sekrecijos inkstų kanalėliuose būdu. 20 medikamento išsiskiria su tulžimi. Ampicilinas dalyvauja enterohepatinėje kraujotakoje, tam tikras jo kiekis pasišalina su išmatomis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Ūminis toksinis poveikis, nustatytas tyrimų su baltosiomis pelėmis metu, parodė, kad ampicilinas labai gerai toleruojamas (LD50 po suleidimo į veną buvo 3750 mg/kg kūno svorio). Jo terapinė platuma yra didelė.

Lėtinis toksinis poveikis
Lėtinis toksinis poveikis tirtas su baltosiomis žiurkėmis, 3 mėnesius sugirdant tokias ampicilino dozes, kurios 10 ir daugiau kartų viršijo vienkartinę terapinę dozę. Nustatyta, kad antibiotikas nesukėlė elgesio, prieaugio, biocheminių ir hematologinių rodiklių pokyčių, taip pat histologinių pagrindinių vidaus organų pokyčių. Tokie tyrimų duomenys rodo, kad ampicilinas yra netoksiškas.
Ampicilinu gydant ilgai, padidėjo triušių inkstų kanalėlių ląstelių branduoliai, tačiau ląstelių pažeidimo požymių nepasireiškė.
Poveikis dauginimosi funkcijai
Žiurkių patinams ir patelėms bei triušiams pavartojus ampicilino ir sulbaktamo dozes, 10 kartų didesnę už terapinę dozę, skiriamą žmogui, kenksmingo poveikio dauginimosi funkcijai nepastebėta.

Teratogeninis poveikis
Vaikingų žiurkių, kurioms 10-15 dienų į pilvaplėvės ertmę buvo leidžiama 2800-3000 mg/kg kūno svorio dienos dozė, atsivestų jauniklių žuvimo dažnis šiek tiek padidėjo, be to, buvo pavienių galūnių struktūros ir funkcijos anomalijos atvejų.
Lokalus toleravimas
Suleidus 0,1 ml 10 ampicilino tirpalo žiurkėms po oda arba į raumenis, audinių pažeidimo nepasireiškė. Jūrų kiaulytėms, kurioms po oda arba į raumenis buvo suleista 0,1 ml 5 ampicilino tirpalo arba į odą0,05 ml 1 tirpalo, pasireiškė silpnas dirginamasis poveikis: eritema, ląstelių ir skysčio infiltracija (nustatyta remiantis histologinio tyrimo, atlikto praėjus 24 val. po injekcijos, rezultatais). Triušiams suleidus į ausies odą arba po akies jungine 5 arba 10 tirpalo, atsirado silpnas paraudimas ir patinimas. 5 dienas šunims leidus po 500 mg preparato į raumenis, skausmo reakcijos nekilo.
Duomenų apie mutageninį antibiotiko poveikį nėra. Jie neaktualūs, nes antibiotiko paprastai vartojama trumpai.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Ampicilinas nesuderinamas su aminoglikozidų grupės antibiotikais, tetraciklinais, amfotericinu B, klindamicino fosfatu, linkomicino hidrochloridu, eritromicino laktobionatu, metronidazolu, polimiksino B sulfatu. Jis nesuderinamas (arba netenka aktyvumo) su acetilcisteinu, chlorpromazino hidrochloridu, dopamino hidrochloridu, heparino kalcio arba natrio druska, hidralazino hidrochloridu, hidrokortizono natrio sukcinatu, metoklopramidu, prochlorperazino mesilatu ir edisilatu, natrio-vandenilio karbonatu, 5 % gliukozės tirpalu (pH 2,7), dekstrano tirpalais, B komplekso vitaminais ir vitaminu C, oksidantais, sunkiųjų metalų druskomis, kalcio druskomis.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.
Paruoštą injekcinį arba infuzinį tirpalą suvartoti nedelsiant.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 oC temperatūroje.
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

III tipo bespalvio stiklo 9 ml talpos buteliukas, užkimštas chlorbutilo arba brombutilo kamščiu ir uždengtas aliuminio dangteliu.
Kartono dėžutėje yra 10 buteliukų.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.