Ramiprilis+Hidrochlorotiazidas, 2,5mg+12,5mg, tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: EGIS Pharmaceuticals PLC, Vengrija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Ramiprilis+Hidrochlorotiazidas
1. Kas yra Hartil HCT ir kam jis vartojamas
Hartil HCT yra dviejų vaistų, vadinamų ramipriliu ir hidrochlorotiazidu, derinys.
Ramiprilis priklauso vaistų, vadinamų AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai) inhibitoriais, grupei. Jis veikia:
- slopindamas kraujospūdį didinančios medžiagos gamybą organizme;
- atpalaiduodamas ir išplėsdamas kraujagysles;
- padėdamas širdžiai lengviau aprūpinti organizmą krauju.
Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų, vadinamų tiazidiniais diuretikas arba skysčius varančiomis tabletėmis, grupei. Jis skatina vandens (šlapimo) išsiskyrimą. Tai mažina kraujospūdį.
Hartil HCT yra vartojamas padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti. Abi veikliosios medžiagos veikia kartu, mažindamos kraujospūdį. Jos vartojamos kartu, kai gydymas vien tik ramipriliu arba vien hidrochlorotiazidu yra nesėkmingas.
2. Kas žinotina prieš vartojant Hartil HCT
Hartil HCT vartoti negalima:
- jeigu yra alergija ramipriliui, hidrochlorotiazidui, arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) vaistams, panašiems į Hartil HCT (kitiems AKF inhibitoriams arba sulfonamidų dariniams). Alerginės reakcijos požymiai gali būti bėrimas, sunkumas kvėpuoti arba nuryti, lūpų, veido, gerklės arba liežuvio tinimas;
- jei Jums praeityje buvo pasireiškusi sunki alerginė reakcija, vadinamoji angioedema. Jos požymiai gali būti niežėjimas, dilgėlinė, raudonos žymės plaštakose, pėdose ir gerklėje, gerklės ir liežuvio patinimas, patinimas aplink akis ir lūpas, kvėpavimo ir rijimo sunkumas;
- jei Jums atliekama dializė arba kito tipo kraujo filtracija. Priklausomai nuo įrenginio, naudojamo šiai procedūrai, Hartil HCT gali Jums netikti;
- jeigu yra sunkus kepenų sutrikimas;
- jei druskų (kalcio, kalio, natrio) kiekiai Jūsų kraujyje yra pakitę;
- jeigu yra sunkus inkstų sutrikimas, kai sutrinka inkstų aprūpinimas krauju (inkstų arterijos stenozė);
- paskutinius 6 nėštumo mėnesius (žr. tolimesnį poskyrį „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu žindote (žr. poskyrį„Nėštumo ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Nevartokite Hartil HCT, jei bet koks iš anksčiau išvardytų teiginių Jums tinka. Jei abejojate, prieš vartodami Hartil HCT, pasitarkite su gydytoju.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Hartil HCT:
- jei sutrikusi širdies, kepenų arba inkstų funkcija;
- jeigu organizme yra druskų ar skysčių trūkumas (dėl viduriavimo, vėmimo,neįprastai gausaus prakaitavimo, jei vartojama mažai druskos, ilgai buvo gydoma diuretikais (skysčius varančiomis tabletėmis), atliekama dializė);
- jei Jums taikomas gydymas alergijai slopinti su bičių ar vapsvų nuodais (desensibilizacija);
- jeigu Jums reikės vartoti anestetikus. Jie gali būti vartojami chirurginės operacijos arba dantų taisymo metu. Jums gali tekti nutraukti vartoti Hartil HCT vieną dieną prieš operaciją. Pasitarkite su gydytoju;
- jei padidėjusi kalio koncentracija kraujyje (tai parodo kraujo tyrimai);
- jeigu vartojate vaistų, kurie gali mažinti natrio kiekį kraujyje, arba yra tokį poveikį sukelti galinti būklė. Gydytojas Jums gali nurodyti reguliariai atlikinėti kraujo tyrimus (tikrinti natrio kiekį kraujyje), ypač jei esate senyvo amžiaus;
- jeigu sergate kolageno (kraujagysline) liga, pvz., sklerodermija arba sistemine raudonąja vilklige;
- jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, turite apie tai pasakyti savo gydytojui. Pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais Hartil HCT vartoti nerekomenduojama. Vartojamas po trečio nėštumo mėnesio šis vaistas gali padaryti didžiulės žalos Jūsų kūdikiui, žr. skyrių „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“;
- jeigu Jums yra trumparegystė arba padidėjęs akispūdis (glaukoma);
- jeigu vartojate dviejų skirtingų tipų antihipertenzinių vaistų;
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) (vadinamąjį sartaną, pavyzdžiui, valsartaną, telmisartaną, irbesartaną), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio) kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Hartil HCT vartoti negalima“.
Prieš vartodami Hartil HCT pasitarkite su gydytoju, jei bet kuris iš anksčiau išvardytų teiginių Jums tinka (arba Jūs abejojate).
Kiti vaistai ir Hartil HCT
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Hartil HCT gali turėti įtakos kitų vaistų poveikiui. Taip pat kai kurie vaistai gali turėti įtakos Hartil HCT veikimui.
Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti vaisto dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių:
- jeigu vartojate angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Hartil HCT vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Pasakykite gydytojui, jei vartojate bet kurį iš toliau išvardytų vaistų. Jie gali sumažinti Hartil HCT poveikį:
- vaistai skausmui malšinti ir uždegimui mažinti (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas arba indometacinas ir acetilsalicilo rūgštis);
- vaistai žemam kraujospūdžiui, šokui, širdies nepakankamumui, astmai arba alergijai gydyti, pvz., noradrenalinas arba adrenalinas. Gydytojui reikės tikrinti Jūsų kraujospūdį.
Pasakykite gydytojui, jei vartojate bet kurį iš toliau išvardytų vaistų. Jie gali padidinti su Hartil HCT vartojimu susijusių šalutinių reiškinių riziką:
- vaistai skausmui malšinti ir uždegimui mažinti (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas arba indometacinas ir acetilsalicilo rūgštis);
- vaistai, kurie mažina kalio koncentraciją kraujyje. Tai yra vaistai nuo vidurių užkietėjimo, diuretikai (skysčius varančios tabletės), amfotericinas B (vartojamas grybelinėms infekcijoms gydyti) ir AKTH (vartojamas patikrinti, ar tinkamai veikia antinksčiai);
- vaistai vėžiui gydyti (chemoterapija);
- vaistai širdies ligoms gydyti, įskaitant ritmo sutrikimus;
- vaistai, vartojami sustabdyti organų atmetimui po transplantacijos, pvz., ciklosporinas;
- diuretikai (skysčius varančios tabletės), pvz., furozemidas;
- vaistai, kurie gali padidinti kalio koncentraciją kraujyje, pvz., spironolaktonas, triamterenas arba amiloridas, kalio druskos ir heparinas (kraujui skystinti);
- steroidiniai preparatai uždegimui gydyti, pvz., prednizolonas;
- kalcio papildai;
- alopurinolis (vartojamas šlapimo rūgšties koncentracijai kraujyje mažinti);
- prokainamidas (skirtas sutrikusiam širdies ritmui gydyti);
- kolestiraminas (riebalų koncentracijai kraujyje mažinti);
- karbamazepinas (epilepsijai gydyti).
Pasakykite gydytojui, jei vartojate bet kurį iš toliau išvardytų vaistų. Hartil HCT gali turėti įtakos jų poveikiui:
- vaistai, vartojami cukriniam diabetui gydyti, pvz., geriamieji gliukozės kiekį mažinantys preparatai (vildagliptinas) ir insulinas. Hartil HCT gali padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje; Vartodami Hartil HCT atidžiai tikrinkite gliukozės koncentraciją kraujyje;
- litis (skirtas psichikos sutrikimams gydyti). Hartil HCT gali padidinti ličio kiekį kraujyje. Gydytojui reikia atidžiai stebėti ličio koncentraciją kraujyje;
- vaistai raumenims atpalaiduoti;
- chininas (maliarijai gydyti);
- vaistai, kurių sudėtyje yra jodo. Jie gali būti vartojami ligoninėje rentgenologinių tyrimų metu;
- penicilinas (infekcijai gydyti);
- geriamieji vaistai kraujui skystinti (geriamieji antikoaguliantai), pvz., varfarinas arba parenteraliniu būdu vartojami antikoaguliantai, pvz., heparinas.
Prieš vartodami Hartil HCT pasitarkite su gydytoju, jei bet kuris iš anksčiau išvardytų teiginių Jums tinka (arba Jūs abejojate).
Tyrimai
Prieš vartodami vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku:
- jei Jums atliekamas prieskydinių liaukų funkcijos tyrimas. Hartil HCT gali turėti įtakos tyrimo rezultatams;
- jei Jūs esate sportininkas, kuriam atliekamas dopingo testas. Dėl Hartil HCT rezultatas gali būti teigiamas.
Hartil HCT vartojimas su maistu ir gėrimais
Kartu vartojant alkoholį galite pasijusti apsvaigę arba gali pritemti sąmonė. Jeigu Jums kelia nerimą vartojant Hartil HCT išgeriamo alkoholio kiekis, aptarkite tai su gydytoju, kadangi vaisto kraujospūdžio mažinimo ir alkoholio poveikis gali sumuotis.
Hartil HCT galima vartoti valgio metu arba nevalgius.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Jeigu esate nėščia, (manote, kad galite būti pastojusi), pasakykite gydytojui. Jūs neturėtumėte vartoti
Hartil HCT pirmas 12 nėštumo savaičių, o po tryliktos nėštumo savaitės vaistą vartoti draudžiama, nes jis gali pakenkti jūsų kūdikiui. Nedelsdama pasakykite gydytojui, jeigu Hartil HCT vartojimo metu pastojote.
Prieš planuojant pastojimą, rekomenduojama paskirti kitą vaistą.
Žindymo laikotarpis
Jei maitinate krūtimi, Hartil HCT vartoti neturėtumėte.
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vartodami Hartil HCT, galite pasijusti apsvaigę. Tai dažniausia nutinka gydymo Hartil HCT pradžioje arba padidinus dozę. Jei taip atsitiko, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų.
Hartil HCT sudėtyje yra laktozės monohidrato
Hartil HCT 2,5 mg /12,5 mg vienoje tabletėje yra 25 mg, o Hartil HCT 5 mg /25 mg vienoje tabletėje yra 50 mg laktozės monohidrato.
Jei gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Hartil HCT
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Šio vaisto vartojimas
- Išgerkite vaistą kiekvieną dieną tuo pačiu metu, geriau ryte.
- Nurykite tabletę, užsigerdami skysčiu.
- Nesmulkinkite ir nekramtykite tabletės.
Kiek vaisto vartoti
Padidėjusio kraujospūdžio gydymas
Jūsų gydytojas parinks dozę, kad Jūsų kraujospūdis būtų kontroliuojamas.
Senyviems pacientams
Gydytojas sumažins pradinę dozę ir per ilgesnį laiką parinks Jums tinkamą dozę.
Vartojimas vaikams ir paugliams
Hartil HCT saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, nėra nustatytas, todėl šio vaisto skirti nerekomenduojama.
Ką daryti pavartojus per didelę Hartil HCT dozę?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar į artimiausios gydymo įstaigos greitosios pagalbos skyrių. Nevairuokite. Paprašykite ko nors, kad Jus nuvežtų arba išsikvieskite greitąją pagalbą. Pakuotę pasiimkite su savimi, kad gydytojas žinotų, ko Jūs išgėrėte.
Pamiršus pavartoti Hartil HCT
Jeigu pamiršote išgerti dozę ar kelias dozes, kitą išgerkite įprastu laiku.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Hartil HCT
Nenutraukite vaisto vartojimo, kadangi Jūsų liga gali grįžti į pradinę stadiją.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Nutraukite Hartil HCT vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš toliau išvardytų sunkių šalutinių reiškinių. Jums gali prireikti skubios medicininės pagalbos.
- Veido, lūpų arba gerklės patinimas, dėl kurio gali būti sunku ryti arba kvėpuoti, taip pat niežėjimas ir bėrimas. Tai gali būti sunkios alerginės reakcijos į Hartil HCT požymiai.
- Sunkios odos reakcijos, įskaitant bėrimą, opas burnoje, buvusios odos ligos pasunkėjimas, odos paraudimas, pūslės arba lupimasis (pvz., Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė arba daugiaformė eritema).
Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei Jums pasireiškė:
- pagreitėjęs širdies dažnis, netolygus arba stiprus širdies ritmas (palpitacijos), krūtinės skausmas, krūtinės tirpimas arba sunkesni sutrikimai, įskaitant širdies priepuolį arba insultą;
- dusulys, kosulys, 2–3 dienas trunkantis karščiavimas ir apetito sumažėjimas. Tai gali būti plaučių ligos, įskaitant infekciją, požymiai;
- lengvai atsirandančios mėlynės, ilgiau trunkantis kraujavimas, bet kokie kraujavimo požymiai (pvz., dantenų kraujavimas), purpuriniai taškai, dėmės odoje arba lengviau nei įprastai atsirandančios infekcijos, gerklės skausmas ir karščiavimas, nuovargis, apalpimas, galvos svaigimas arba pablyškusi oda. Tai gali būti kraujo arba kaulų čiulpų ligos požymiai;
- stiprus skrandžio skausmas, kuris gali plisti į nugarą. Tai gali būti pankreatito (kasos uždegimo) požymis;
- karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, apetito nebuvimas, skrandžio skausmas, bloga savijauta, odos arba akių pageltimas (gelta). Tai gali būti kepenų ligos, pvz., hepatito (kepenų uždegimo) arba kepenų pažeidimo, požymiai.
Kiti šalutiniai reiškiniai
Pasakykite gydytojui, jei bet kuris iš toliau išvardytų reiškinių tęsiasi ilgiau nei kelias dienas.
Dažni (gali pasireikšti 1 iš 10 žmonių)
- Galvos skausmas, silpnumas, nuovargis.
- Galvos svaigimas. Jis dažniausiai pasireiškia gydymo Hartil HCT pradžioje arba pradėjus vartoti didesnę vaisto dozę.
- Sausas, dirginantis kosulys arba bronchitas.
- Kraujo tyrimai parodo padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei sergate cukriniu diabetu, liga gali pasunkėti.
- Kraujo tyrimai parodo padidėjusią šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje.
- Skausmingi, paraudę ir patinę sąnariai.
Nedažni (gali pasireikšti 1 iš 100 žmonių)
- Išplitęs arba neišplitęs odos bėrimas.
- Karščio bangos, apalpimas, hipotenzija (nenormaliai sumažėjęs kraujospūdis), ypač kai staiga atsistojate arba atsisėdate.
- Pusiausvyros sutrikimai (vertigo).
- Niežėjimas ir neįprasti odos pojūčiai, pvz., tirpimas, dilgčiojimas, dūrimas, deginimas arba odos atsipalaidavimas (parestezija).
- Skonio pokyčiai arba netekimas.
- Miego sutrikimai.
- Depresija, nerimas, padidėjęs nervingumas arba abejonės.
- Nosies užgulimas, nosies ančių uždegimas (sinusitas), dusulys.
- Dantenų uždegimas (gingivitas), burnos patinimas.
- Akių paraudimas, niežėjimas, patinimas arba ašarojimas.
- Spengimas ausyse.
- Neaiškus matymas.
- Nuplikimas.
- Krūtinės skausmas.
- Raumenų skausmas.
- Vidurių užkietėjimas, skrandžio arba žarnų skausmas.
- Sutrikęs virškinimas arba bloga savijauta.
- Visą dieną gausesnis, nei įprasta, skysčių (šlapimo) išskyrimas.
- Gausesnis, nei įprasta, prakaitavimas arba troškulys.
- Apetito sumažėjimas arba netekimas (anoreksija).
- Sustiprėjęs arba nereguliarus širdies ritmas.
- Patinusios rankos ir kojos. Tai gali būti padidėjusio skysčių susilaikymo organizme požymis.
- Karščiavimas.
- Vyrų impotencija.
- Kraujo tyrimai parodo sumažėjusį raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų arba hemoglobino kiekį kraujyje.
- Kraujo tyrimai parodo kepenų, kasos arba inkstų veiklos pokyčius.
- Kraujo tyrimai parodo sumažėjusią kalio koncentraciją kraujyje.
Labai reti (gali pasireikšti 1 iš 10 000 žmonių)
- Bloga savijauta, viduriavimas arba rėmuo.
- Raudonas patinęs liežuvis arba burnos džiūvimas.
- Kraujo tyrimai parodopadidėjusią kalio koncentraciją kraujyje.
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
Pasakykite gydytojui, jei bet kuris iš toliau išvardytų reiškinių tęsiasi ilgiau nei kelias dienas.
- Sunkumas sutelkti dėmesį, neramumas arba sumišimas.
- Rankų bei kojų pirštų spalvos pokyčiai, kai šalta, arba dilgčiojimas ir skausmas, kai šilta. Tai gali būti Reino (Raynaud) fenomenas.
- Krūtų padidėjimas vyrams.
- Kraujo krešuliai.
- Sutrikusi klausa.
- Mažesnis nei įprastai ašarų išsiskyrimas.
- Atrodymas, kad daiktai yra geltoni.
- Stiprus akių skausmas, matomo vaizdo neryškumas ar ratilų matymas aplink šviesos šaltinius, galvos skausmas, stiprus ašarojimas, pykinimas ir vėmimas gali būti atsirandančios glaukomos požymiai.
- Dehidracija.
- Skruostų patinimas, skausmas ir paraudimas (seilių liaukų uždegimas).
- Žarnų patinimas, vadinamas žarnų angioedema, pasireiškiantis pilvo skausmu, vėmimu ir viduriavimu.
- Padidėjęs jautrumas saulei.
- Stiprus odos pleiskanojimas arba lupimasis, niežėjimas, gumbinis bėrimas arba kitos odos reakcijos, pvz., raudonas bėrimas veide arba kaktoje.
- Odos bėrimas arba mėlynės.
- Dėmės odoje ir galūnių šaltumas.
- Nagų ligos (pvz., nagų netekimas arba nago atsiskyrimas nuo guolio).
- Skeleto raumenų silpnumas arba nesugebėjimas pajudinti žandikaulio (tetanija).
- Raumenų silpnumas arba mėšlungiai.
- Sumažėjęs lytinis potraukis vyrams arba moterims.
- Kraujas šlapime. Tai gali būti inkstų ligos (intersticinio nefrito) požymis.
- Padidėjusi gliukozės koncentracija šlapime.
- Kraujo tyrimai parodo padidėjusį tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių (eozinofilija) kiekį.
- Kraujo tyrimai parodo per mažą kraujo ląstelių kiekį kraujyje (pancitopenija).
- Kraujo tyrimai parodo kraujo druskų, pvz., natrio, kalcio, magnio ir chlorido kiekio pokyčius.
- Sulėtėjusi arba pakitusi reakcija.
- Uoslės pokyčiai.
- Kvėpavimo sutrikimas arba astmos pasunkėjimas.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Hartil HCT
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
Ant pakuotės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Hartil HCT sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra ramiprilis ir hidrochlorotiazidas. Vienoje tabletėje yra 2,5 mg ramiprilio ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės medžiagos yra laktozė monohidratas, hipromeliozė (E464), krospovidonas A tipo (E1202), mikrokristalinė celiuliozė, natrio stearilfumaratas.
Hartil HCT išvaizda ir kiekis pakuotėje
Hartil HCT 2,5 mg/12,5 mg tabletės: baltos, modifikuotos kapsulės formos, su vagele abiejose pusėse bei skaičiais „2,5” ir „12,5” vienoje pusėje.
Tabletės yra lizdinėse plokštelėse. Pakuotėje yra: 7, 10, 14, 20, 28, 50, 98, 100, 2x14, 300 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Ramiprilis+Hidrochlorotiazidas |
Vaisto stiprumas | 2,5mg+12,5mg |
Vaisto forma | tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/06/0625 |
Registratorius | EGIS Pharmaceuticals PLC, Vengrija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2007.01.05 |
Vaistas perregistruotas | 2012.01.27 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Hartil HCT 2,5 mg /12,5 mg tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Hartil HCT 2,5 mg /12,5 mg tabletės
Kiekvienoje tabletėje yra 2,5 mg ramiprilio ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:
Hartil HCT 2,5 mg /12,5 mg tabletės: 25 mg laktozės monohidrato vienoje tabletėje.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Tabletė.
Hartil HCT 2,5 mg /12,5 mg tabletės
Tabletės yra baltos, modifikuotos kapsulės formos, su vagele abiejose pusėse bei skaičiais „2,5” ir „12,5” vienoje pusėje.
Tabletę galima padalyti į lygias dozes.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Arterinės hipertenzijos gydymas.
Ramiprilio ir hidrochlorotiazido fiksuotų dozių derinys skirtas pacientams, kurių kraujospūdis, gydant vien ramipriliu arba vien hidrochlorotiazidu, reguliuojamas nepakankamai.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Hartil HCT rekomenduojama gerti tuo pačiu metu vieną kartą per parą, paprastai ryte.
Suaugusieji
Dozę reikia parinkti individualiai, priklausomai nuo paciento poreikio (žr. 4.4 skyrių) ir kraujospūdžio rodiklių. Dažniausiai rekomenduojama pastovų ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinį vartoti po dozės titravimo pagal vieną iš sudedamųjų dalių.
Hartil HCT reikia pradėti vartoti nuo mažiausios galimos dozės. Jei reikia, dozę galima palaipsniui didinti, kad kraujospūdis taptų toks, kokio siekiama. Didžiausia leistina paros dozė yra 10 mg ramiprilio ir 25 mg hidrochlorotiazido.
Ypatingos pacientų populiacijos
Diuretikais gydomi pacientai
Kadangi gydymo pradžioje gali pasireikšti hipotenzija, diuretikus vartojantiems pacientams vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai. Reikia apsvarstyti galimybę mažinti diuretikų dozę arba nutraukti jų vartojimą dar iki gydymo Hartil HCT pradžios.
Jeigu vartojimo nutraukti neįmanoma, rekomenduojama gydymą pradėti mažiausia galima ramiprilio doze (1,25 mg per parą) laisvu deriniu. Vėliau rekomenduojama keisti dozę iki pradinės ne didesnės kaip 2,5 mg ramiprilio ir 12,5 mg hidrochlorotiazido paros dozės.
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Hartil HCT draudžiama vartoti sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams (kreatinino klirensas <30 ml/min.) dėl hidrochlorotiazido poveikio (žr. 4.3 skyrių).
Inkstų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams gali prireikti mažinti Hartil HCT dozes. Pacientus, kurių kreatinino klirensas yra 30–60 ml/min., reikia gydyti mažiausia ramiprilio ir hidrochlorotiazido pastovausderinio doze, prieš tai vartojus vien tik ramiprilio. Didžiausia leistina paros dozė yra 5 mg ramiprilio ir 25 mg hidrochlorotiazido.
Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientus, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, gydyti Hartil HCT reikia pradėti tik atidžiai stebint medicinos specialistams. Didžiausia paros dozė yra 2,5 mg ramiprilio ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Hartil HCT draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių).
Vyresnio amžiaus pacientai
Pradinės dozės turi būti mažesnės, o vėliau dozę reikia pritaikyti palaipsniui, nes nepageidaujamų reiškinių galimybė yra didesnė, ypač vyresnio amžiaus ir nusilpusiems pacientams.
Vaikų populiacija
Hartil HCT saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, nėra nustatytas, todėl šio vaistinio preparato skirti nerekomenduojama.
Ramiprilio saugumas ir veiksmingumas vaikams dar nebuvo nustatytas.
Šiuo metu turimi duomenys apie ramiprilį yra aprašyti 4.8, 5.1, 5.2 ir 5.3 skyriuose, bet specialių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.
Vartojimo metodas
Vartoti per burną.
Hartil HCT galima gerti prieš valgį, valgymo metu arba nevalgius, nes maistas neturi įtakos šio vaistinio preparato biologiniam prieinamumui (žr. 5.2 skyrių).
Hartil HCT reikia nuryti, užsigeriant skysčiu. Tabletės negalima kramtyti arba smulkinti.
4.3 Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriems kitiems AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriams, hidrochlorotiazidui, kitiems tiazidiniams diuretikams, sulfamidų dariniams arba bet kuriai 1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Praeityje buvusi angioneurozinė edema (paveldima, idiopatinė arba pasireiškusi ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais arba angiotenzino II receptorių blokatoriais metu).
- Ekstrakorporinis gydymas, kurio metu kraujas liečiasi su neigiamai įkrautais paviršiais (žr. 4.5 skyrių).
- Reikšminga abiejų inkstų arterijos stenozė arba vienintelio veikiančio inksto inkstų arterijos stenozė (žr. 4.4 ir 4.6 skyrių).
- Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Žindymas (žr. 4.6 skyrių).
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, kai nedializuojamų pacientų kreatinino klirensas < 30 ml/min.
- Kliniškai reikšmingas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kuris gali apsunkinti tolesnį gydymą Hartil HCT (žr. 4.4 skyrius).
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, hepatinė encefalopatija.
- Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Hartil HCT negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Ypatingos pacientų populiacijos
Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais, tokiais kaip ramiprilis, arba angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais ir (arba) AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių ir (arba) AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Pacientai, kuriems yra ypatinga hipotenzijos rizika
Pacientai, kuriuos stipriai veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistema
Pacientams, kuriuos stipriai veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistema, yra reikšmingo kraujospūdžio sumažėjimo ir inkstų funkcijos pablogėjimo rizika dėl AKF slopinimo, ypač kai AKF inhibitoriai arba diuretikai vartojami pirmą kartą arba kai pirmą kartą padidinama jų dozė.
Reikia numatyti didelį renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumą bei būtina stebėti šių pacientų būklę, įskaitant kraujospūdį:
- sunkia arterine hipertenzija sergančių pacientų;
- dekompensuotu perkrovos širdies nepakankamumu sergančių pacientų;
- pacientų, kuriems yra hemodinamiškai reikšminga kairiojo skilvelio išmetimo ar pritekėjimo kliūtis (pvz., aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė);
- pacientų, kuriems yra vienos inkstų arterijos stenozė, bet kitas inkstas veikia;
- pacientų, kuriems yra arba gali išsivystyti skysčių arba druskų netekimas (įskaitant diuretikus vartojančius pacientus);
- kepenų ciroze ir (arba) ascitu sergančių pacientų;
- pacientų, kuriems atliekama didelės apimties operacija, arba jei anestezijos metu vartojami hipotenziją sukeliantys preparatai.
Paprastai prieš pradedant gydymą (širdies nepakankamumu sergantiems pacientams) rekomenduojama koreguoti dehidraciją, hipovolemiją arba druskų netekimą (tačiau šie korekcijos veiksmai turi būti atidžiai apsvarstyti dėl tūrio pertekliaus rizikos).
Operacija
Rekomenduojama gydymą angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais, pvz., ramipriliu, nutraukti vieną dieną prieš operaciją.
Pacientai, kuriems yra širdies arba smegenų išemijos rizika ūminės hipotenzijos atveju
Gydymo pradžioje būtina medicininė priežiūra.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginys įprastai nevartojamas pirminiam hiperaldosteronizmui gydyti. Jei ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginys vartojamas pirminiam hiperaldosteronizmui gydyti, reikia atidžiai stebėti kalio koncentraciją kraujyje.
Vyresnio amžiaus pacientai
Žr. 4.2 skyrių.
Kepenų ligomis sergantys pacientai
Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai dėl gydymo diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, kepenų liga sergantiems pacientams gali sukelti hepatinę encefalopatiją.
Inkstų funkcijos stebėjimas
Reikia įvertinti inkstų funkciją prieš gydymą ir gydymo metu, taip pat dozės pritaikymo metu, ypač pirmomis gydymo savaitėmis. Ypač atidžiai reikia stebėti sutrikusia inkstų funkcija sergančius pacientus (žr. 4.2 skyrių). Yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika, ypač sergantiesiems staziniu širdies nepakankamumu arba po inkstų transplantacijos arba sergantiems renovaskuline liga, įskaitant pacientus, kuriems yra su hemodinamika susijusi vienpusė inkstų arterijų stenozė.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientams, sergantiems inkstų ligomis, tiazidai gali skatinti uremiją. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali pasireikšti kumuliacinis vaistinių preparatų poveikis. Jeigu progresuoja inkstų nepakankamumas, kurį rodo nebaltyminio azoto kiekio padidėjimas, gydymą reikia tiksliai įvertinti ir apsvarstyti galimybę nutraukti gydymą diuretikais (žr. 4.3 skyrių).
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
Kaip ir visiems gydomiems diuretikais pacientams, reikia periodiškai (atitinkamais periodais) tikrinti serumo elektrolitų koncentraciją. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sukelti skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus (hipokalemiją, hiponatremiją ir hipochloreminę alkalozę). Nors hipokalemija galima vartojant tiazidinius diuretikus, kartu vartojamas ramiprilis gali sumažinti diuretikų sukeltą hipokalemiją. Hipokalemija labiau tikėtina pacientams, kurie serga kepenų ciroze, kurių diurezė greita, kurie nepakankamai vartoja elektrolitų bei kurie kartu yra gydomi kortikosteroidais arba adrenokortikotropiniu hormonu (žr. 4.5 skyrių). Pirmą kartą kalio koncentraciją kraujyje reikia matuoti pirmąją gydymo savaitę. Jei nustatoma maža kalio koncentracija, būtina ją reguliuoti.
Gali pasireikšti praskiedimo hiponatremija. Pradžioje natrio koncentracijos sumažėjimas gali būti be simptomų, todėl būtina reguliariai tikrinti jo koncentraciją. Dažniau reikia tikrinti vyresnio amžiaus ir ciroze sergančius pacientus. Tiazidai didina magnio išsiskyrimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją.
Kai kuriems AKF inhibitorius, įskaitant Hartil HCT, vartojantiems pacientams nustatyta hiperkalemija. Hiperkalemijos pavojus kyla pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, vyresniems nei 70 metų amžiaus, sergantiems nekontroliuojamu cukriniu diabetu, vartojantiems druskos pakaitalus su kaliu, kalį tausojančius diuretikus ir kitokius vaistinius preparatus, didinančius kalio koncentraciją serume, arba esant kitoms būklėms, pvz., dehidracijai, ūminei širdies dekompensacijai, metabolinei acidozei. Jei manoma, kad anksčiau išvardytus preparatus vartoti kartu būtina, rekomenduojama reguliariai matuoti kalio koncentraciją serume (žr. 4.5 skyrių).
Kai kuriems ramipriliu gydytiems pacientams pasireiškė sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) ir hiponatremija. Rekomenduojama reguliariai tirti natrio kiekį senyvų pacientų bei pacientų, kuriems yra hiponatremijos atsiradimo rizika, serume.
Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai dėl gydymo diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, kepenų liga sergantiems pacientams gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Jei pasireiškė hepatinė encefalopatija, būtina nedelsiant nutraukti gydymą.
Hiperkalcemija
Hidrochlorotiazidas skatina kalcio reabsorbciją inkstuose ir gali sukelti hiperkalcemiją. Tai gali turėti įtakos prieskydinės liaukos funkcijos tyrimo rezultatams.
Angioneurozinė edema
AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, gydomiems pacientams buvo angioneurozinės edemos atvejų (žr. 4.8 skyrių).
Jei pasireiškė angioneurozinė edema, gydymą Hartil HCT būtina nutraukti.
Turi būti tinkamai taikomas skubus gydymas. Pacientą reikia stebėti mažiausiai 12–24 valandas ir išrašyti iš ligoninės, kai išnyks visi simptomai.
AKF inhibitoriais, įskaitant Hartil HCT, gydomiems pacientams buvo žarnų angioneurozinės edemos atvejų (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams atsirado pilvo skausmas (su pykinimu, vėmimu arba be jų).
Žarnų angioneurozinės edemos simptomai išnyko nutraukus AKF inhibitorių vartojimą.
Anafilaksinės reakcijos desensibilizacijos metu
Pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius, anafilaksinių ir anafilaktoidinių reakcijų į vabzdžių nuodus ir kitus alergenus tikimybė ir sunkumo laipsnis yra padidėjęs. Prieš atliekant desensibilizaciją reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti gydymą Hartil HCT.
Neutropenija, agranulocitozė
Buvo pranešta apie kaulų čiulpų slopinimą ir retais atvejais pastebėta neutropenija ir agranulocitozė. Rekomenduojama tirti baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kad būtų galima nustatyti galimą leukopeniją. Patariama gydymo pradžioje dažniau tirti tuos pacientus, kurių sutrikusi inkstų funkcija, sergančius kolagenoze (pvz., sistemine raudonąja vilklige arba skleroderma) ir tuos, kurie gydomi kitais preparatais, galinčiais pakeisti kraujo sudėtį (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).
Ūminė miopija ir uždaro kampo glaukoma
Sulfonamidas hidrochlorotiazidas gali sukelti idiosinkrazinę reakciją, pasireiškiančią ūmine laikina miopija ir ūmine uždaro kampo glaukoma. Galimi simptomai yra staiga atsiradęs regos aštrumo sumažėjimas ar akių skausmas, toks poveikis paprastai atsiranda laikotarpiu nuo kelių valandų iki kelių savaičių po vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą apakimą. Pagrindinė gydymo priemonė yra kiek įmanoma greitesnis hidrochlorotiazido vartojimo nutraukimas. Jei akispūdis išlieka nekontroliuojamas, gali tekti įvertinti neatidėliotino medikamentinio ar chirurginio gydymo būtinybę. Galimas ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksnys yra buvusi alerginė reakcija į sulfonamidą ar peniciliną.
Etniniai skirtumai
Tamsiaodžiams pacientams AKF inhibitoriai dažniau sukelia angioneurozinę edemą nei netamsiaodžiams.
Kaip ir kiti AKF inhibitoriai, ramiprilis tamsiaodžiams pacientams kraujospūdį mažina ne taip veiksmingai nei netamsiaodžiams, tikriausiai dėl to, kad arterine hipertenzija sergančių juodaodžių organizme renino kiekis dažniau būna mažas.
Sportininkai
Hidrochlorotiazidas gali rodyti teigiamus dopingo testo rezultatus.
Poveikis metabolizmui ir endokrininei sistemai
Gydymas tiazidais gali sumažinti gliukozės toleravimą. Sergantiems cukriniu diabetu gali prireikti pritaikyti insulino arba geriamų vaistinių preparatų nuo diabeto dozę. Gydant tiazidais gali išryškėti latentinis cukrinis diabetas.
Padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis gali būti siejamas su gydymu tiazidiniais diuretikais. Gydant tiazidiniais diuretikais kai kuriems pacientams gali pasireikšti hiperurikemija arba podagra.
Vartojant AKF inhibitorius, pasitaikė kosulio atvejų. Paprastai kosulys būna sausas, ilgalaikis ir praeina nutraukus gydymą. AKF inhibitorių sukeltą kosulį reikėtų laikyti diferencine kosulio diagnozės dalimi.
Kiti
Pacientams, kuriems anksčiau buvo alerginių reakcijų arba bronchinė astma, o taip pat ir pacientams, kuriems tokių reakcijų nebuvo, gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų. Aprašyta atvejų, kai tiazidai sukėlė sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimą.
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Hartil HCT sudėtyje yra laktozės monohidrato.
Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Vaistiniai preparatai, kuriuos kartu su Hartil HCT vartoti draudžiama
Dėl padidėjusios anafilaktoidinių reakcijų rizikos ekstrakorporiniai gydymo būdai, kurių metu kraujas liečiasi su neigiamai įkrautais paviršiais, pvz., dializė arba kraujo filtracija per tam tikras didelio pralaidumo membranas (pvz., poliakrilonitrilo membranas) ir mažo tankio lipoproteinų aferezė su dekstrano sulfatu (žr. 4.3 skyrių). Jei toks gydymas būtinas, reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokio tipo dializės membraną arba vartoti kitus vaistinius preparatus arterinei hipertenzijai gydyti.
Atsargumo priemonės
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Vaistiniai preparatai, kuriuos reikia vartoti atsargiai
Kalio druskos, heparinas, kalį tausojantys diuretikai ir kiti kalio koncentraciją kraujyje didinantys preparatai (įskaitant angiotenzino II antagonistus, trimetoprimą, takrolimuzą, ciklosporiną): gali pasireikšti hiperkalemija. Todėl būtina stebėti kalio koncentraciją kraujyje.
Vaistiniai preparatai arterinei hipertenzijai gydyti (pvz., diuretikai) ir kiti vaistiniai preparatai, mažinantys kraujospūdį (pvz., nitratai, tricikliai antidepresantai, anestetikai, gausiai vartojamas alkoholis, baklofenas, alfuzozinas, doksazozinas, prazozinas, tamsulozinas, terazozinas): reikia numatyti galimos hipotenzijos riziką (žr. 4.2 skyrių).
Vazopresiniai simpatikomimetikai ir kiti vaistiniai preparatai (izoproterenolis, dobutaminas, dopaminas, epinefrinas, norepinefrinas), kurie gali susilpninti ramiprilio kraujospūdį mažinantį poveikį: rekomenduojama stebėti kraujospūdį.
Be to, hidrochlorotiazidas gali silpninti kraujagysles siaurinančių simpatikomimetikų poveikį.
Alopurinolis, imunosupresantai, kortikosteroidai, prokainamidas, citostatikai ir kiti vaistiniai preparatai, galintys pakeisti kraujo ląstelių skaičių: padidėja kraujo reakcijų tikimybė (žr. 4.4 skyrių).
Ličio druskos: AKF inhibitoriai gali slopinti ličio išsiskyrimą, todėl gali padidėti ličio toksinis poveikis. Reikia stebėti ličio koncentraciją. Kartu vartojant tiazidinius diuretikus gali padidėti ličio toksinio poveikio rizika ir sustiprėti AKF inhibitoriaus padidintas toksinis ličio poveikis. Todėl vartoti ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginį su ličiu nerekomenduojama.
Vaistiniai preparatai cukriniam diabetui gydyti, įskaitant insuliną: gali pasireikšti hiperglikemija. Hidrochlorotiazidas gali susilpninti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto poveikį. Todėl gydymo pradžioje rekomenduojama atidžiai stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įskaitant acetilsalicilo rūgštį: reikia numatyti Hartil HCT antihipertenzinio poveikio sumažėjimą. Todėl kartu vartojant AKF inhibitorius ir NVNU gali padidėti inkstų funkcijos pablogėjimo ir hiperkalemijos rizika.
Geriamieji antikoaguliantai: kartu vartojant hidrochlorotiazidą gali sumažėti antikoaguliantų poveikis.
Kortikostreoidai, adrenokortikotropinis hormonas, amfotericinas B, karbenoksolonas, didelis skysčių kiekis, laisvinamieji (ilgalaikio vartojimo atveju) ir kiti kalį šalinantys arba jo koncentraciją plazmoje mažinantys preparatai: padidėja hiperkalemijos rizika.
Digitalio preparatati, QT intervalą pailginantys vaistiniai preparatai ir antiaritmikai: dėl elektrolitų pusiausvyros sutrikimų (pvz., hipokalemija, hipomagnezemija) sumažinto antiaritminio poveikio gali padidėti proaritminis toksiškumas.
Metildopa: gali būti hemolizė.
Kolestiraminas arba kiti į vidų vartojami jonų pakaitalai: susilpnėja hidrochlorotiazido absorbcija. Sulfamidinius diuretikus reikia gerti likus bent valandai iki šių vaistinių preparatų vartojimo arba praėjus 4–6 val. po jų vartojimo.
Kurarės tipo raumenų relaksantai: gali pailgėti ir sustiprėti raumenų atpalaidavimo poveikis.
Kalcio druskos ir kalcio kocentraciją kraujo plazmoje didinantys preparatai: reikia numatyti kalcio koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą, jei kartu vartojamas hidrochlorotiazidas. Todėl reikia atidžiai stebėti kalcio koncentraciją kraujo plazmoje.
Karbamazepinas: galima hiponatremija dėl kumuliacinio hidrochlorotiazido poveikio.
Jodo turintys kontrastiniai preparatai: diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, sukeltos dehidracijos atveju padidėja ūminio inkstų funkcijos sutrikimo rizika, ypač jei kartu vartojami jodo turintys kontrastiniai preparatai.
Penicilinas: hidrochlorotiazidas šalinamas per inkstų distalinius kanalėlius ir mažina penicilino šalinimą.
Chininas: hidrochlorotiazidas mažina chinino šalinimą.
Heparinas: galimas kalio koncentracijos padidėjimas serume.
Vildagliptinas: pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius ir vildagliptiną nustatytas angioneurozinės edemos atvejų padažnėjimas.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Pirmuoju nėštumo trimestru AKF inhibitorių vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AKF inhibitoriai ir (arba) angiotenzino II receptorių antagonistai (AIIRA) sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AKF inhibitorių, reikia ultragarsu sekti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AKF inhibitorių, nepasireiškia hipotenzija, oligurija ir hiperkalemija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Hidrochlorotiazidas, ilgai vartojamas trečiąjį nėštumo trimestrą, gali sukelti vaisiaus ir placentos išemiją ir vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką. Be to, moterų, šio preparato vartojusių prieš gimdymą, naujagimiams retais atvejais pasireikšdavo hipoglikemija ir trombocitopenija. Hidrochlorotiazidas gali sumažinti kraujo plazmos tūrį ir pabloginti gimdos ir placentos kraujotaką.
Žindymas
Hartil HCT žindymo laikotarpiu vartoti draudžiama.
Ramiprilio ir hidrochlorotiazido į motinos pieną patenka toks kiekis, kad žindomas kūdikis gali būti paveiktas, jeigu krūtimi maitinančios moterys vartoja terapines ramiprilio ir hidrochlorotiazido dozes. Kadangi nepakanka informacijos apie ramiprilio vartojimą žindymo metu, ramiprilis yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius. Hidrochlorotiazido patenka į motinos pieną. Tiazidų vartojimas žindymo laikotarpiu siejamas su pieno kiekio mažėjimu ar net su išskyrimo slopinimu. Gali padidėti krūtimi maitinamo kūdikio jautrumas sulfonamidų dariniams, pasireikšti hipokalemija ar branduolinė gelta. Kadangi žindomam kūdikiui abi veikliosios medžiagos gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų, reikia spręsti, ar nutraukti jo maitinimą krūtimi, ar šio vaistinio preparato vartojimą, atsižvelgiant į žindyvės gydymo šiuo vaistiniu preparatu būtinumą.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Kai kurios nepageidaujamos reakcijos (pvz., sumažėjusio kraujospūdžio simptomai tokie kaip galvos svaigimas) gali pabloginti paciento gebėjimą susikaupti ir reaguoti, todėl atsiranda rizika tais atvejais, kai šios savybės yra reikalingos (pvz., valdant mechanizmus arba vairuojant).
Tai ypač taikoma gydymo pradžioje arba pakeitus preparatą.
Išgėrus pirmąją dozę arba vėliau padidinus dozę, kelias valandas nerekomenduojama valdyti mechanizmų arba vairuoti.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Ramiprilio ir hidrochlorotiazido junginio saugumo apibūdinimas apima ir nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias hipotenzija ir (arba) skysčių netekimu dėl suintensyvėjusios diurezės. Ramiprilis gali sukelti sausą kosulį, hidrochlorotiazidas gali sukelti gliukozės koncentracijos, lipidų ir šlapimo rūgšties metabolizmo pokyčius. Dvi veikliosios medžiagos priešingai veikia kalio koncentraciją plazmoje. Sunkios nepageidaujamos reakcijos yra angioneurozinė edema arba anafilaksinė reakcija, inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas, sunkios odos reakcijos ir neutropenija / agranulocitozė.
Nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo nustatytos klinikinių tyrimų metu arba apie kurias gauta pavienių pranešimų, aprašytos toliau pateiktoje lentelėje. Naudojami tokie dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka
Organų sistemų klasės |
Dažni |
Nedažni |
Labai reti |
Dažnis nežinomas
|
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
|
Baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas sumažėjęs hemoglobino kiekis, hemolizinė anemija, trombocitų kiekio sumažėjimas |
|
Kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas; neutropenija, įskaitant agranulocitozę, pancitopenija, eozinofilija, kraujo sutirštėjimas dėl skysčių netekimo |
Imuninės sistemos sutrikimai |
|
|
|
Anafilaksinės arba anafilaktoidinės reakcijos į ramiprilį arba anafilaksinės reakcijos į hidrochlorotiazidą, antibranduolinių antikūnų padaugėjimas |
Endokrininiai sutrikimai |
|
|
|
Antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromas (AHSSS) |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
Neadekvati cukrinio diabeto kontrolė, sumažėjęs gliukozės toleravimas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, podagros pasunkėjimas, padidėjusi trigliceridų ir (arba) cholesterolio koncentracija kraujyje dėl hidrochlorotiazido |
Anoreksija, sumažėjęs apetitas
Sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje, troškulys dėl hidrochlorotiazido
|
Kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas dėl ramiprilio |
Natrio kiekio kraujyje sumažėjimas
Gliukozurija, metabolinė alkalozė, hipochloremija, hipomagnezemija, hiperkalcemija, dehidracija dėl hidrochlorotiazido |
Psichikos sutrikimai |
|
Slogi nuotaika, apatija, nerimas, nervingumas, miego sutrikimai, įskaitant somnolenciją |
|
Sumišimas, neramumas, sutrikusi dėmesio koncentracija |
Nervų sistemos sutrikimai |
Galvos skausmas, galvos svaigimas |
Svaigulys, parestezija, drebulys, pusiausvyros sutrikimas, deginimo pojūtis, skonio pokyčiai, skonio nejutimas |
|
Galvos smegenų išemija, įskaitant išeminį insultą ir laikiną išeminį priepuolį; psichomotorinių įgūdžių sutrikimas, sutrikusi uoslė |
Akių sutrikimai |
|
Sutrikusi rega, įskaitant neryškų matymą; konjunktyvitas |
|
Ksantopsija; ašarojimo susilpnėjimas dėl hidrochlorotiazido poveikio, uždaro kampo glaukoma dėl hidrochlorotiazido poveikio |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
|
Spengimas ausyse |
|
Sutrikusi klausa |
Širdies sutrikimai |
|
Miokardo išemija, įskaitant krūtinės anginą; tachikardija, aritmija, palpitacija periferinė edema |
|
|
Kraujagyslių sutrikimai |
|
Hipotenzija, ortostatinis kraujospūdžio sumažėjimas, sinkopė, karščio bangos |
|
Trombozė dėl didelio skysčių netekimo, kraujagyslių stenozė, hipoperfuzija, Raynaud‘o fenomenas, vaskulitas |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Sausas, dirginantis kosulys, bronchitas |
Sinusitas, sutrikęs kvėpavimas, nosies užgulimas |
|
Bronchų spazmas, įskaitant pasunkėjusią astmą Alerginis alveolitas; ne širdinės kilmės plaučių edema dėl hidrochlorotiazido |
Virškinimo trakto sutrikimai |
|
Virškinimo trakto uždegimas, virškinimo sutrikimai, nemalonūs pojūčiai pilve, nevirškinimas, gastritas, pykinimas vidurių užkietėjimas Gingivitas dėl hidrochlorotiazido |
Vėmimas, aftinis stomatitas, glositas, viduriavimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, burnos džiūvimas |
Pankreatitas (pranešama apie pavienius mirties atvejus, vartojant AKF inhibitorius), padidėjusi kasos fermentų koncentracija, nedidelė žarnų angioneurozinė edema Seilių liaukos uždegimas dėl hidrochlorotiazido |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
|
Cholestazinis arba citolizinis hepatitas (pavieniai mirtini atvejai), kepenų fermentų ir/arba konjuguoto bilirubino kiekio padidėjimas Kalkuliozinis cholecistitas dėl hidrochlorotiazido |
|
Ūminis kepenų funkcijos sutrikimas, cholestazinė gelta, kepenų ląstelių pažeidimas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
|
Angioneurozinė edema: ypač retai angioneurozinės edemos sukelta kvėpavimo takų obstrukcija gali baigtis mirtimi; į psoriazę panašus dermatitas; gausus prakaitavimas, bėrimas, ypač makulopapulinis, niežėjimas, alopecija |
. |
Toksinė epidermio nekrolizė, Stevens – Johnson sindromas, daugiaformė eritema, pūslelinė, psoriazės pasunkėjimas, eksfoliacinis dermatitas, fotosensibilizacija, onicholizė, pūslinė arba kerpinė egzantema arba enantema, dilgėlinė Sisteminė raudonoji vilkligė dėl hidrochlorotiazido |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
|
Raumenų skausmas |
|
Artralgija, raumenų spazmai Raumenų silpnumas, raumenų ir kaulų sustingimas, paralyžius dėl hidrochlorotiazido |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
|
Inkstų funkcijos pablogėjimas, įskaitant ūminį pablogėjimą; padidėjęs šlapimo išsiskyrimas, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas, kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas |
|
Buvusios proteinurijos pablogėjimas Intersticinis nefritas dėl hidrochlorotiazido |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai |
|
Laikina impotencija |
|
Sumažėjęs lytinis potraukis, ginekomastija |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Nuovargis, astenija |
Krūtinės skausmas, karščiavimas |
|
|
Vaikų populiacija
Ramiprilio saugumo stebėjime 2 klinikinių tyrimų metu dalyvavo 325 vaikai ir paaugliai (2‑16 metų). Nors nepageidaujamų reiškinių pobūdis ir sunkumas yra panašus į suaugusiųjų, vis dėlto šios reakcijos vaikams pasireiškė dažniau:
Tachikardija, nosies užsikimšimas ir rinitas bei konjunktyvitas vaikų grupėje pasireiškė dažnai (t. y. nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), o suaugusiųjų grupėje nedažnai (t. y. nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100);
Drebulys ir dilgėlinė vaikų ir paauglių grupėje pasireiškė nedažnai (t. y. nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), o suaugusiųjų grupėje retai (t. y. nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000).
Bendrieji ramiprilio saugumo vaikams ir paaugliams duomenys reikšmingai nesiskyrė nuo saugumo suaugusiesiems duomenų.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Su perdozavimu AKF inhibitoriais susiję simptomai gali pasireikšti pernelyg dideliu periferiniu kraujagyslių išsiplėtimu (su sunkia hipotenzija, šoku), bradikardija, elektrolitų sutrikimais, inkstų nepakankamumu, širdies aritmija, sąmonės sutrikimu (įskaitant komą), traukuliais, parezėmis ir paralyžiniu žarnų nepraeinamumu.
Polinkį turintiems pacientams (pvz., esant prostatos hiperplazijai) perdozavimas hidrochlorotiazidu gali sukelti šlapimo užsilaikymą.
Reikia atidžiai stebėti pacientą bei taikyti simptominį gydymą ir palaikomąsias priemones. Siūloma pirminė detoksikacija (skrandžio plovimas ir aktyvintosios anglies vartojimas) ir priemonių kraujotakos pusiausvyrai atkurti taikymas, įskaitant alfa-1 adrenoreceptorių agonistų arba angiotenzino II (angiotenzinamido) vartojimą. Ramiprilio veiklioji medžiaga – ramiprilatas – hemodialize sunkiai pašalinama iš centrinės kraujotakos.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – AKF inhibitoriai ir diuretikai, ramiprilis ir diuretikai, ATC kodas – C09BA05.
Veikimo mechanizmas
Ramiprilis
Ramiprilatas yra aktyvus ramiprilio metabolitas. Jis slopina fermentą dipeptidilkarboksipeptidazę I (sinonimas: angiotenziną konvertuojantis fermentas, kininazė II). Šis fermentas audiniuose ir plazmoje slopina angiotenzino I virtimą į aktyvų vazokonstriktorių angiotenziną II ir aktyvaus vazodilatatoriaus bradikinino skilimą. Sumažėjęs angiotenzino II susidarymas ir bradikinino skaidymo slopinimas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą (vazodilataciją).
Kadangi angiotenzinas II taip pat stimuliuoja aldosterono išsiskyrimą, ramiprilatas tokiu būdu sumažina aldosterono išsiskyrimą. Vidutiniškai vien tik AKF inhibitoriai arterine hipertenzija sergantiems (dažniausiai arterine hipertenzija su maža renino koncentracija) tamsiaodžiams (Karibų salų kilmės) pacientams kraujospūdį mažina ne taip veiksmingai nei netamsiaodžiams.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazidas yra tiazidinis diuretikas. Tiazidinių diuretikų kraujospūdį mažinantis poveikis nėra visiškai aiškus. Jis slopina natrio ir chloro reabsorbciją distaliniuose inkstų kanalėliuose. Padidėjus šių jonų išskyrimui pro inkstus, padidėja ir šlapimo išsiskyrimas (dėl osmosinio vandens prijungimo). Taip pat padidėja kalio ir magnio išsiskyrimas, o šlapimo rūgšties išsiskyrimas sumažėja.
Galimas antihipertenzinis veikimo mechanizmas gali būti natrio pusiausvyros pasikeitimas, ekstraląstelinio vandens kiekio ir plazmos tūrio sumažėjimas, inkstų kraujagyslių pasipriešinimo pasikeitimas arba reakcijos į noradrenaliną ir angiotenziną II susilpnėjimas.
Farmakodinaminis poveikis
Ramiprilis
Ramiprilio vartojimas labai sumažina periferinių arterijų pasipriešinimą. Paprastai inkstuose didelių kraujo plazmos srovės ir filtracijos kamuolėliuose greičio pokyčių neatsiranda. Arterine hipertenzija sergantiems pacientams vartojant ramiprilio tabletes sumažėja kraujospūdis tiek stovint, tiek ir sėdint, o pulsas nepadažnėja.
Išgėrus vieną dozę, daugumai pacientų antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 1–2 valandas. Stipriausias poveikis išgėrus vaistinio preparato būna praėjus 3–6 valandoms. Vienos dozės antihipertenzinis poveikis paprastai išlieka trumpiausiai 24 valandas.
Nuolat gydant ramipriliu maksimalus antihipertenzinis poveikis paprastai pasireiškia per 3–4 savaites. Buvo nustatyta, kad ilgalaikio, t. y. 2 metų trukmės, gydymo metu antihipertenzinis poveikis išlieka. Staigus ramiprilio vartojimo nutraukimas nesukelia greito ir didelio kraujospūdžio padidėjimo.
Hidrochlorotiazidas
Išgėrus vaistinio preparato, diurezė prasideda maždaug po 2 valandų, o stipriausias poveikis pasireiškia maždaug po 4 valandų. Poveikis išlieka 6–12 valandas.
Pradėjus gydymą, antihipertenzinis poveikis pasireiškia po 3–4 dienų, o nutraukus gydymą – išlieka iki 1 savaitės.
Kartu su kraujospūdį mažinančiu poveikiu šiek tiek padidėja glomerulų filtracijos greitis, inkstų kraujagyslių pasipriešinimas ir plazmos renino aktyvumas.
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje
Kombinuotasis gydymas ramiprilio ir hidrochlorotiazido deriniu
Klinikinių tyrimų metu gydant šiuo deriniu kraujospūdis sumažėjo daugiau, nei gydant ramipriliu arba hidrochlorotiazidu atskirai. Tikriausiai blokuojant renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą kartu vartojami ramiprilis ir hidrochlorotiazidas linkę atkurti kalio netekimą, susijusį su šių diuretikų vartojimu. Kartu vartojami AKF inhibitoriai ir tiazidiniai diuretikai sukuria sinerginį poveikį, o taip pat sumažina hipokalemijos riziką, kuri galima vartojant vien tik diuretikus.
Vaikų populiacija
Atsitiktinių imčių dvigubai akluose placebu kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavo 244 vaikai (6‑16 metų), kuriems buvo diagnozuota arterinė hipertenzija (73% pirminė hipertenzija), kurie vartojo mažą, vidutinę arba didelę ramiprilio dozę, kad būtų pasiektos ramiprilato koncentracijos plazmoje, atitinkančios suaugusiųjų dozes, vartojant 1,25 mg, 5 mg ir 20 mg dozes, atsižvelgiant į kūno masę. Ketvirtos savaitės pabaigoje ramiprilis buvo neveiksmingas pagal sistolinio kraujospūdžio mažinimo vertinamąją baigtį, bet mažino kraujospūdį vartojant didžiausią dozę. Ir vidutinė, ir didelė ramiprilio dozės reikšmingai mažino ir sistolinį, ir diastolinį kraujospūdį vaikams, kuriems buvo diagnozuota arterinė hipertenzija.
Tokio poveikio nepastebėta 4 savaičių dozės didinimo atsitiktinių imčių dvigubai aklame vaistinio preparato vartojimo nutraukimo tyrime, kuriame dalyvavo 218 vaikų (6‑16 metų, 75% pirminė hipertenzija), kuriems pasireiškė vidutinio dydžio, bet ne statistiškai reikšminga ir diastolinio, ir sistolinio kraujospūdžio atoveiksmio reakcija iki pradinio lygmens, vartojant visų trijų dydžių tirtas ramiprilio dozes (mažą dozę (0,625 mg‑2,5 mg), vidutinė dozę (2,5 mg‑10 mg) arba didelę dozę (5 mg‑20 mg)), atsižvelgiant į kūno masę. Tirtoje vaikų populiacijoje linijinio atsako į ramiprilio dozę nebuvo.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Farmakokinetika ir metaboliznas
Ramiprilis
Absorbcija
Išgertas ramiprilis greitai rezorbuojamas iš virškinimo trakto. Didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 1 valandą. Remiantis išsiskyrimo su šlapimu tyrimu nustatyta, kad rezorbuojama mažiausiai 56% išgerto ramiprilio. Tuo pat metu vartojamas maistas įtakos rezorbcijai neturi. Išgėrus 2,5 ir 5 mg ramiprilio, ramiprilato biologinis prieinamumas yra apytiksliai 45%.
Išgėrus ramiprilio, didžiausia ramiprilato koncentracija plazmoje susidaro per 2–4 valandas. Pastovi ramiprilato koncentracija plazmoje nusistovi apytiksliai po 4 dienų vieną kartą per parą vartojant įprastas ramiprilio dozes.
Pasiskirstymas
Ramiprilio ir ramiprilato prie plazmos baltymų jungiasi atitinkamai apie 73% ir 56%.
Biotransformacija
Ramiprilis beveik visas metabolizuojamas į ramiprilatą, diketopiperazino esterį, diketopiperazino rūgštį ir ramiprilio bei ramiprilato gliukuronidus.
Eliminacija
Metabolitai pirmiausia išsiskiria per inkstus. Ramiprilato koncentracija plazmoje mažėja polifaziniu būdu. Dėl jo stipraus įsotinto prisijungimo prie AKF ir lėto atsiskyrimo nuo fermentų ramiprilato galutinis išsiskyrimas vyksta ilgai, net ir esant jo mažai koncentracijai plazmoje. Dauginių ramiprilio dozių, vartojant vieną kartą per parą, ramiprilato pusinės eliminacijos periodas, vartojant 5–10 mg dozę, buvo 13–17 valandų ir ilgesnis, vartojant 1,25–2,5 mg dozę. Šis skirtumas susijęs su fermentų gebėjimu prijungti ramiprilatą. Išgėrus vienkartinę ramiprilio dozę, motinos piene atsirado ramiprilio ir jo metabolitų neišmatuojamas kiekis. Tačiau dauginių dozių poveikis nežinomas.
Sutrikusi inkstų funkcija (žr. 4.2 skyrių)
Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, ramiprilato šalinimas yra sumažėjęs. Ramiprilato klirensas inkstuose yra proporcingas kreatinino klirensui. Dėl to šių pacientų organizme ramiprilato koncentracija kraujo plazmoje būna didesnė, o eliminacija trunka ilgiau negu pacientų, kurių inkstų funkcija yra normali.
Sutrikusi kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių)
Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, dėl kepenų esterazių sumažėjusio aktyvumo, ramiprilio virtimas ramiprilatu vyksta lėčiau, todėl didėja ramiprilio koncentracija plazmoje. Tačiau šių pacientų didžiausia ramiprilato koncentracija nesiskiria nuo pacientų, kurių kepenų funkcija yra normali.
Žindymas
Pavartojus vienkartinę 10 mg ramiprilio dozę, šis vaistinis preparatas motinos piene neaptinkamas, tačiau daugkartinių dozių poveikis nežinomas.
Vaikų populiacija
Buvo tirtos ramiprilio farmakokinetinės savybės 30 vaikų (2‑16 metų, kurių kūno masė > 10 kg), kuriems buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, organizme. Pavartojus 0,05‑0,2 mg/kg vaistinio preparato dozes, didelė dalis ramiprilio buvo greitai metabolizuojama į ramiprilatą. Didžiausios ramiprilato koncentracijos plazmoje atsirado per 2‑3 valandas. Ramiprilato klirensas labai priklausė nuo kūno masės (p < 0,01) ir dozės (p < 0,001). Klirensas ir pasiskirstymo tūris didėjo didėjant vaiko amžiui kiekvienoje dozės grupėje. Vartojant 0,05 mg/kg dozę vaikams, buvo pasiekta tokia ekspozicija, kuri buvo panaši į suaugusiųjų, gydytų 5 mg ramiprilio doze. Vartojant 0,2 mg/kg ramiprilio dozę vaikams, buvo pasiektos didesnės ekspozicijos už atsirandančią didžiausią rekomenduojamą 10 mg paros dozę vartojančio suaugusio žmogaus organizme.
Hidrochlorotiazidas
Absorbcija
Išgerto hidrochlorotiazido iš virškinimo trakto rezorbuojama apytiksliai 70%. Didžiausia hidrochlorotiazido koncentracija plazmoje susidaro per 1,5–5 valandas.
Pasiskirstymas
Maždaug 40% hidrochlorotiazido prisijungia prie plazmos baltymų.
Biotransformacija
Hidrochlorotiazido metabolizmas kepenyse yra nereikšmingas.
Eliminacija
Hidrochlorotiazidas beveik visiškai (daugiau nei 95%) pašalinamas per inkstus nepakitęs. Išgėrus vienkartinę dozę, 50–70% preparato pasišalina per 24 valandas. Pusinės eliminacijos periodas yra 5–6 valandos.
Sutrikusi inkstų funkcija (žr. 4.2 skyrių)
Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, hidrochlorotiazido šalinimas yra sumažėjęs. Hidrochlorotiazido klirensas inkstuose yra proporcingas kreatinino klirensui. Dėl to šių pacientų organizme hidrochlorotiazido koncentracija kraujo plazmoje būna didesnė, o eliminacija trunka ilgiau negu pacientų, kurių inkstų funkcija yra normali.
Sutrikusi kepenų funkcija (žr. 4.2 skyrių)
Kepenų ciroze sergančiųjų organizme hidrochlorotiazido farmakokinetika pastebimai nesikeičia. Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams hidrochlorotiazido farmakokinetika nebuvo tirta.
Ramiprilis ir hidrochlorotiazidas
Kartu vartojami ramiprilis ir hidrochlorotiazidas vienas kito biologinio prieinamumo neveikia. Fiksuotas ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinys gali būti laikomas biologiškai ekvivalentiškas preparatams, kurių sudėtyje yra vien ramiprilio arba hidrochlorotiazido.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Žiurkėms ir pelėms duodant ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinį iki 10 000 mg/kg ūminio toksiškumo nepasireiškė. Kartotinių dozių tyrimų su žiurkėmis ir beždžionėmis metu pasireiškė tik elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.
Mutageniškumo ir karcenogeniškumo tyrimų su šiuo deriniu atlikta nebuvo, nes tyrimų su atskirais komponentais metu rizika nepasireiškė.
Vaisingumo tyrimų su žiurkėmis ir triušiais metu nustatyta, kad derinys šiek tiek toksiškesnis nei atskiri jo komponentai, bet nė vieno iš šių tyrimų metu teratogeninio poveikio nenustatyta.
Žiurkių, vartojusių vienkartines ramiprilio dozes, jaunikliams atsirado negrįžtamas inkstų pažeidimas.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Laktozė monohidratas
Hipromeliozė (E464)
Krospovidonas A tipo (E1202)
Mikrokristalinė celiuliozė
Natrio stearilfumaratas
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
PVC / PCTFE / Aliuminio lizdinės plokštelės. Pakuotėje yra 7, 10, 14, 20, 28, 50, 98, 100, 2x14, 300 (10 x 30) tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Niekas geriau už ginekologus akušerius nežino iš kur atsirado žmonės.
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Kuris vaistas yra nuo alergijos