Galvos skausmas – viena dažniausių, bet nepakankamai ištirta klinikinė problema. Tik pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai padėjo išaiškinti skausmui jautrias galvos struktūras, kai kuriuos jo patogenezinius, nors dažnai tik hipotezinius, mechanizmus. B. Ray ir H. G. Wolf 1930 m. pirmieji nurodė skausmui jautrias galvos struktūras:
- Galviniai nervai, turintys skausminių skaidulų (V, VII, IX, X).
- Vilizijaus rato arterijos ir pirmieji jų vidutinio dydžio šakų centimetrai.
- Smegenų dangalų arterijos.
- Didžiosios smegenų ir kietojo smegenų dangalo venos bei veniniai ančiai.
- Ekstrakranijinės struktūros: išorinė miego arterija ir jos šakos, skalpas ir pakaušio raumenys,oda ir odos nervai, kaklinės stuburo dalies nervai ir šaknelės, prienosinių ančių gleivinė ir dantys.
Skausmas iš šių struktūrų gali būti jaučiamas kaip: 1) lokalus; 2) „visceralinis“; 3) „konverguojantis“. Paviršinių galvos struktūrų pažeidimas sukelia lokalų skausmą (pvz., sergant dešiniosios smilkininės arterijos arteritu, skauda dešiniojoje smilkininėje galvos dalyje). Gilesnių struktūrų pažeidimas pasireiškia kitos vietos skausmu, panašiai kaip kitų „visceralinių“ skausmų atveju (pvz., kai yra pakaušinės skilties navikas, dažnai skauda kaktinę galvos dalį dėl trišakio nervo pirmosios šakos dirginimo). Pažeidus užpakalinės kaukolės duobės struktūras, dėl C2, C3 nervų ryšio su trišakio nervo uodeguotojo branduolio kaudaline dalimi skausmas gali būti perduodamos per trišakio nervo pirmąją šaką ir jaučiamas kaktoje . Pačios smegenų parenchimos pažeidimas skausmo nesukelia, jis kyla iš galvos smegenų dangalų ir aplinkinių kraujagyslių per skausmo receptorius, nervus, jutimo laidus ir sąlygojamas kitų mechanizmų.
Diagnozuojant galvos skausmą, pirmiausiai įvertinama paciento lytis, nes kai kurios galvos skausmo rūšys nevienodai paplitusios tarp moterų ir vyrų (pvz., migrena moterys serga 3– 4 kartus dažniau negu vyrai, o klasterinis galvos skausmas vyrams būna 5–10 kartų dažniau negu moterims). Dažnai idiopatiniam, kaip ir simptominiam, galvos skausmui svarbus šeiminės anamnezės (paveldėjimo) veiksnys. Idiopatinis galvos skausmas dažniausiai prasideda jaunystėje (pvz., migrenos pradžia dažniausiai siejama su brendimu), o simptominis – vyresniems kaip 50 metų žmonėms. Pagal lokalizaciją galvos skausmas skirstomas į vienpusį (unilateralinį) ir abipusį (bilateralinį). Idiopatinis galvos skausmas (migrena, klasterinis galvos skausmas) dažniau būna vienpusis, o simptominis, idiopatinis įtampos tipo bei sukeltas vaistų – dažniau abipusis. Svarbu išsiaiškinti skausmo plitimą (pvz., migreninis galvos skausmas dažniausiai juntamas kaktos–smilkinio srityje
iMed