hemorojus/4357″>Hemorojus – liga, apie kurią daugelis vengia kalbėti. Dėl to ir gydytojo kabinetas pasiekiamas pavėluotai, kai liga jau būna užleista ir reikalauja sudėtingesnio gydymo. Tuo tarpu nesidrovint ir kreipiantis laiku, gydymas bus daug paprastesnis.
Ar liga turi specifinių simptomų? Kokių profesijų žmonės pažeidžiamiausi? Ar gydymas sudėtingas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas-proktologas doc. Paulius Žeromskas.
Įprasta manyti, kad, jei kraujuoja iš tiesiosios žarnos, – tai hemorojus. Ar kraujavimas išties specifinis ligos simptomas? Kokie kiti negalavimai praneša apie šią ligą?
Žodis „hemorojus“ (lot. haemorrhoides) iš lotynų kalbos verčiamas kaip kraujo tekėjimas. Taigi kraujavimas išties yra vienas iš pagrindinių šios ligos simptomų. Sergant hemorojumi, kraujavimas dažniausiai pasireiškia tuštinimosi pabaigoje ir būna gana intensyvus.
Kad ir kaip keista, bet hemorojus yra kraujagyslių liga, t.y. tų kraujagyslių, kurios yra tiesiosios žarnos pabaigoje. Išangės kanale kraujagyslės suformuoja į venas panašių gyslų sankaupas, vadinamuosius kaverninius kūnus. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai, kurių funkcija yra uždaryti išangę, t.y. sulaikyti išmatas. Liga pasireiškia, kai šie kūnai pradeda didėti. Tada įsitempia kraujagyslių sienelės, jos suplonėja, plečiasi, įtrūksta. Dėl to ir kraujuojama.
Pagal sunkumą ši liga skirstoma į keletą stadijų. Esant sunkesnei ligos formai, hemoroidiniai mazgai iškrenta ir atgal negrįžta. Tokiais atvejais žmogų kamuoja išangės šlapiavimas, niežulys.
Dažnai žmonės visas išangės ligas priskiria hemorojui. Nuo kokių kitų ligų reikėtų jį atskirti?Išties daugelis žmonių linkę visas išangės ligas vadinti hemorojumi. Nepaisant, kokie simptomai juos kamuotų, – skausmas, vidurių užkietėjimas, pasunkėjęs tuštinimasis, visus šiuos negalavimus daugelis laiko hemorojaus apraiškomis. Tačiau nei skausmas, nei vidurių užkietėjimas nėra būdingi šiai ligai. Paprasčiausiai vidurių užkietėjimas ar sunkesnis tuštinimasis gali išprovokuoti kraujavimą jau esant hemorojui.
Kita vertus, ne visuomet niežtinti ar kraujuojanti išangės sritis rodo, kad yra hemorojus. Jei oda aplink išeinamąją angą ypač jautri ir lengvai pažeidžiama, jos sudirginimas gali išprovokuoti išeinamosios angos įplėšos atsiradimą. Be to, kraujavimas gali būti ir rimtesnės ligos, pvz., auglio pasekmė. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl, jei kamuoja panašūs simptomai, būtina kreiptis į savo gydytoją. Tik jis gali nustatyti tikrąją priežastį, palengvinti simptomus ir paskirti gydymą.
Ar žmogus pats gali išsigydyti? Kokie savigydos pavojai?Be abejo, patys žmonės gali pradėti gydyti išangės ligas. Taip dažniausiai jie ir daro, ir tai išties yra problema. Iš praktikos galiu pasakyti, kad žmonės vis dar gėdijasi kalbėti apie šią kūno sritį, juolab dėl to kreiptis į gydytoją, atlikti tyrimus. Dėl to dauguma, pastebėję hemorojui būdingus simptomus – kraujavimą, perštėjimą, niežėjimą, pirmiausia patarimo kreipiasi į vaistininką. Tačiau vaistininkas nėra gydytojas. Todėl, deja, žmogus ne visada nusiperka tuos vaistus, kurie jam iš tikrųjų yra reikalingi. Juo labiau kai jį vargina ne hemorojus, o kita liga. Todėl pasikonsultuoti su gydytoju yra būtina.
Kaip gydomas hemorojus?Populiariausi vaistai yra žvakutės. Galima rekomenduoti Mastu žvakutės ir tepalą. Tai atnaujintos sudėties medicinos priemonė, skirta naudoti sergant hemorojumi. Sudėtyje esančios medžiagos skatina žaizdų gijimą ir turi sutraukiamųjų savybių.
Mastu slopina negalavimus, kurie dažnai atsiranda, esant hemorojui: sudirginimą, niežulį, uždegimą, šlapiavimą, skatina žaizdos gijimą. Dėl jo sudėtyje esančių kietųjų riebalų žvakučių nereikia laikyti šaldytuve. Mastu naudoti rekomenduojama ne ilgiau kaip 30 dienų.
Kas geriau – žvakutės ar tepalas?
Tinka ir žvakutės, ir tepalas. Bet dažniau skiriamos žvakutės. Jas paprasčiau naudoti ir mažiau higieninių problemų. Tačiau tepalas tinka, kai neįmanoma įkišti žvakutės (įplėša, trombuoti išoriniai hemorojiniai mazgai), ar yra niežulys. Tepalo tūtelė turi specialų antgalį, jeigu tepalą reikia įvesti į tiesiąją žarną. Prieš tepalo vartojimą odą reikėtų nuplauti šiltu vandeniu be muilo ir nušluostyti minkštu audiniu.
Labai dažnai tenka kartu naudoti tepalus ir žvakutes.
Kokie kiti hemorojaus gydymo būdai?Atsižvelgiant į ligos sunkumą, galimi įvairūs gydymo būdai. Užleistą ligą tenka operuoti. Esant lengvesnei ligos formai, galimi mažiau invaziniai gydymo būdai, pvz., hemorojinių mazgų perrišimas guminiais žiedais, jų sklerozavimas, prideginimas ir kt. Taigi, hemorojų, kaip ir bet kokia kitą ligą, paprasčiau gydyti neužleista. Todėl rekomenduoju į gydytojus kreiptis kuo anksčiau.
Kokių profesijų žmonės yra pažeidžiamiausi, t.y. turi didesnę tikimybę susirgti hemorojumi?
Kad vairuotojai ar sėdimą darbą dirbantys žmonės šia liga serga dažniau, yra mitas. Jeigu taip būtų, šiais laikais, kai kone visų profesijų žmonės dienų dienas praleidžia prie kompiuterio ar apskritai darbo vietoje sėdi, visi jie turėtų ir sirgti šia liga. Tačiau taip nėra.
Rizikos veiksniai yra alkoholis, sunkumų kilnojimas, sunkus fizinis krūvis.
Ar yra šios ligos profilaktika?Hemorojus žinomas labai seniai, tačiau jo priežastis nėra iki galo aiški, bet vis dėlto ji siejama su civilizacija. Dėl ko? Todėl, kad neigiami civilizacijos pasiekimai, t.y. blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste ir skysčių trūkumas, skatina vidurių užkietėjimą, kuris kartu su stanginimusi tuštinantis daro įtaką hemorojaus vystymuisi. Kiti įvairūs veiksniai – antsvoris, nejudrumas, sėdimas darbas, nėštumas, – taip pat paspartina ligos eigą.
Todėl hemorojaus profilaktika yra vidurių užkietėjimo profilaktika. Subalansuota, gausi augalinių skaidulų, turinti mažai riebalų ir ne itin aštri dieta garantuoja darnią žarnyno veiklą ir reguliarų išsituštinimą minkštomis išmatomis. Taisyklinga mityba mažiau dirgina žarnyno gleivinę, taip pat sumažinamas dirginimas analinėje srityje.
Virškinimo organų sistemos ligos
hemorojus/4357″>Hemorojus
testas-apie-skaidulines-medziagas/54900″>Testas apie skaidulines medžiagas