Kraujavimas yra kraujo išsiliejimas iš sužeistų kraujagyslių.
Kraujavimo stiprumas priklauso nuo sužeistos kraujagyslės kalibro, rūšies (arterija, vena), AKS, kraujagyslės sužeidimo būdo (jei sužeidimas skersinis, kraujagyslė užsispazmuoja, ir kraujavimas greitai sustoja, jei kraujagyslė pažeista išilgai, defektas neužsidarys net ir spazmavus).
Kraujavimas gali būti:
a) Ūminis – sužeidus stambias arterijas, venas, gausiai vaskuliarizuotus organus;
b) Lėtinis – kai kraujuojama iš lėto, bet ilgai (skrandžio opa, hemorojiniai mazgai).
Išorinis kraujavimas – kai kraujas išsilieja į kūno paviršių;
Vidinis kraujavimas – kai išsilieja į audinius ar įvairias ertmes.
Petechijos – maži taškiniai kraujo išsiliejimai odoje, ekchimozės -- gleivinėse.
Sugiliacijos, sufuzijos – didesni kraujo išsiliejimai odoje, kai jie esti įvairių atspalvių, skilus kraujo pigmentui.
Hematoma – didelis kraujo išsiliejimas į ribotą plotą. Dydis priklauso nuo audinių elastingumo
Kraujo išsiliejimas į ertmes:
a) Slaptas – haemorrhagia occulta:
Haemothorax – kraujas išsiliejęs į pleuros ertmę.
Haemoperitoneum – į pilvaplėvės ertmę.
Haemopericardium – į širdies maišelio ertmę.
Haemarthrosis – į sąnarių ertmę.
Haemmatocoele – į cavum vaginale testis.
Kraujavimą į serozines ertmes ir sąnarius reikia kuo greičiau diagnozuoti ir pašalinti punkcijos būdu. Paliktas kraujas sukels serozinių lapelių sulipimą, sąnarių ankilozę.
b) Matomas:
Epistaxis – kraujavimas iš nosies.
Haematemesis – vėmimas krauju.
Haemoptoe – kosėjimas krauju.
Haematuria – šlapinimasis krauju.
Metrorrhagia – kraujavimas iš moters lytinių organų.
Kraujavimas pagal sužeistų kraujagyslių rūšį:
a) Arterinis kraujavimas. Pavojingiausias, nes švirkščia kaip iš fontano. Kraujas švirkščia iš centrinio jos galo, o iš periferinio – kai yra kolateralės ir anastomozės. Kraujas paprastai būna skaisčiai raudonas.
b) Veninis kraujavimas. Kraujas teka be pertraukos ir gerokai tamsesnis, negu kraujuojant iš arterijos. Kartais gali trykšti ir čiurkšle, jei yra didelė stazė (iš varikozinių mazgų). Kraujas teka iš periferinio venos galo. Prispaudus centrinį sužeistos venos galą, kraujavimas padidėja, prispaudus periferinį galą – sumažėja, arba visai išnyksta. Veninis kraujavimas kakle, krūtinės ląstoje keičiasi priklausomai nuo kvėpavimo: įkvėpiant – mažėja, iškvėpiant – didėja. Kraujuojant iš stambių venų, kur spaudimas neigiamas, yra oro embolijos pavojus.
c) Kapiliarinis kraujavimas. Būna sužalojus kapiliarus, tai pasitaiko kiekvieno sužeidimo atveju. Nepavojingas, sustoja savaime, ypač greit, uždėjus tvarstį.
d) Parenchiminis kraujavimas. Sužeidus parenchiminius organus (kepenis, blužnį, inkstus). Šis kraujavimas sužeistojo gyvybei labai pavojingas, kartais – mirtinas. Kraujas teka difuziškai iš viso sužeisto organo, kraujavimas yra smarkus ir dažnai mechaninėmis priemonėmis sunkiai sulaikomas. Sužalotą blužnį tenka pašalinti ir pan..
a) Pirminis. Sužeidimo metu.
b) Antrinis. Antrą trečią dieną po sužeidimo (blogai sutvarsčius žaizdą, blogai perrišus kraujagysles, ar pakilus kraujospūdžiui po operacijos – ims kraujuoti iš kraujagyslių, iš kurių per operaciją nekraujavo dėl mažo AKS ir dėl to jos nebuvo pastebėtos ir perrištos). Jis yra pavojingas, nes atsiranda nelauktai, ir galima mirtinai nukraujuoti, nespėjus suteikti pagalbos.
Kraujavimo požymiai.
Bendri simptomai. Nukraujavimas (haematozaemia) – tai patologinė būklė, kai netenkama tam tikros kraujo dalies. Suaugusiam praradus pusę kraujo (2,5-3l.) ištinka mirtis, netekus 1/3 kraujo tūrio, nukraujavimas laikomas sunkiu. Klinika priklauso ir nuo individualių ypatumų (naujagimiai gali numirti ir netekę keliolikos ml. kraujo, 1 metų vaikai – 200-250 ml, moterys nukraujavimą pakelia lengviau), nuo bendros organizmo ir ypač širdies-kraujagyslių sistemos būklės. Ūmiai netekus tam tikros kraujo dalies, mažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, atsiranda kompensacinė tachikardija bei tachipnėja. Aktyvinama simpatinė sistema – ligonis susijaudinęs, gausiai prakaituoja, dėl kraujo persiskirstymo ir periferinio vazospazmo jis išblykšta, atsiranda silpnumas (mažai kraujo priteka į raumenis). Simpatinės aktyvacijos tikslas – palaikyti normalų AKS, todėl jis yra ne tiek netekto kraujo, kiek jo trūkumo kompensacijos laipsnio rodiklis. Todėl jo sumažėjimas rodo didelį netekto kraujo kiekį ir sunkia ligonio būklę. Netekus 500 ml. kraujo, AKS dažnai nepasikeičia, netekus 700-1200 ml. – sumažėja tik 10-20 mm.Hg. Jei AKS ima važiuoti žemyn, tai reiškia, kad kompensaciniai mechanizmai nesugeba užtikrinti normalios kraujotakos; vadinasi, kraujas nebegali atlikti savo funkcijų. Tokia būklė vadinama hemoraginiu šoku.
Esant lėtiniam kraujavimui, išsivysto anemija, nes prarastą kraujo kiekį kompensuoja gerdamas daug skysčių, kraujas nuolat praskiedžiamas. Ligonis būna išblyškęs, skundžiasi nuolatiniu silpnumu.
Vietiniai simptomai. Jie stebimi kraujagyslės sužeidimo vietoje ir priklauso nuo sužeistos kraujagyslės rūšies (arterinis, veninis, parenchiminis). Tai yra išorinė kraujavimo išraiška, todėl prie vidinio kraujavimo jų nėra.
Diagnostika. Išorinį kraujavimą diagnozuoti nėra sunku, nes kraujo išsiliejimas matosi. Sunkiausia diagnozuoti vidinį kraujavimą, kai kraujagyslių sužeidimo nesimato, nes kraujuoja į audinius ar į vidines organizmo ertmes. Įtarti jį leidžia tiktai klinikiniai progresuojančios hipovolemijos požymiai. Todėl į juos turi būti labai rimtai atsižvelgta ir kaip įmanoma greičiau pradėta kryptingai ieškoti galimo kraujavimo šaltinio. Padėti galėtų ir ligų, galinčių komplikuotis kraujavimu, anamnezė (opaligė, vėžys), bet šių ligų buvimas nereiškia, jog ligonis negali kraujuoti iš kitur, todėl vistiek reikia įvertinti visus galimus kraujavimo šaltinius. Tam padeda 1)fizinio ištyrimo būdai (perkutuojamas duslumo plotas ten, kur jo neturėtų būti – pilvo, krūtinės ląstos projekcijoje), 2)vidaus organų vizualizacijos metodai: echoskopija, rentgeninis tyrimas -- laisvam skysčiui pilvaplėvės, pleuros ertmėse nustatyti, kraujo susitelkimui audiniuose aptikti, 3) diagnostinė pilvaplėvės, pleuros ertmės punkcija 4) skrandžio zondavimas – didelę vidinių kraujavimų dalį užima gastrointestininis kraujavimas.
Kraujavimo gydymas.
Laikinas kraujavimo stabdymas. Jis atliekamas įvykio vietoje, tikslas – greitai sulaikyti kraujavimą, kad ligonis nenukraujuotų transportavimo į gydymo įstaigą metu. Laikino kraujavimo stabdymo būdai:
· Spaudžiamasis tvarstis. Sterili marlė dedama ant žaizdos, ant jos užklojama vatos ir subintuojama, kad gerai prispaustų sužeistas kraujagysles. Jei nėra sterilios marlės, galima piamti švaraus audinio gabaliuką. Jokiu budu nedėti ant žaizdos nešvarių medžiagų! Tinka kapiliariniam ir ypač veniniam kraujavimui stabdyti, gali sustoti ir kraujavimas iš arteriolių.
· Galūnės pakėlimas (elevatio) tinka stabdant kraujavimą iš arteriolių. Galūnė t.b. pakelta aukščiau širdies lygio. !Nestabdyti taip veninio kraujavimo, nes kraujas venomis teka širdies link, ir pakelimas tik palengvins tekėjimą!
· Stambiųjų kraujagyslių pirspaudimas pirštais. Stambios arterijos prispaudžiamos arčiau širdies už sužeidimo vietą, tam tikrouse anatominiuose taškuose, kur jos guli prie pat kaulo: a.carotis – prie C6 slankstelio tuberculum caroticum pagal medialinį m.sternocleidomastoideus kraštą; a.subclavia – prie I šonkaulio į įšorę nuo m.sternocleidomastoideus prisitvirtinimo ar tarp jo kojyčių; a.axillaris – prie žastikaulio galvutės, iškelus ranką į priekį; a.brachialis – prie žastikaulio, pagal vidinį bicepso kraštą; a.radialis – pulso čiuopimo vietoje; a.femoralis – žemiau lig.inguinale prie horizontaliosios gaktikaulio šakos; aorta abdominalis – jei žmogus liesas, galima pabandyti prispausti kumščiu prie stuburo. Ilgai laikyti prispaustas stambias arterijas yra labai sunku fiziškai, nekiekvienas žmogus tai sugebėtų. Jei kraujuoja iš stambių venų, jas reikia užspausti žemiau širdies nei pažeidimo vieta.
· Maksimalus galūnės sulenkimas per sąnarį, fiksuojant ją tokioje padetyje diržu.
· Galūnės užveržimas varžtu. Nepatartina veržti blauzdą ir dilbį, kur yra du kaulai, nes tarp jų esančios arterijos vargu ar užsispaus. veržimo vietoje būtinai padedamas pamušalas – vata ar audinio gabalas, jis apsaugo audinius nuo sužalojimo. Varžtas vyniojamas 2-3 kartus, visą laiką vienodu įtempimu, svarbu nesuspausti audinių tarp apvijų. Varžto spaudimas turi viršyti AKS toje srityje 15-20 mm.Hg., distaliau galūnė turi pabalti, pulsas joje visai pranykti. Būtina prie varžto pažymėti užveržimo laiką; varžtą reikia laikyti kiek įmanoma trumpiau (anksčiau buvo manoma, kad galima iki 2 val., dabar leidžiama tiktai 1 val., jei per tą laiką gydymo įstaigos nepasiekta, varžtą būtina kuriam laikui atlesti).
Galutinis kraujavimo stabdymas:
· Jei kraujuoja iš smulkių indų, galutinai sustabdyti kraujavimą dažnai įgalina spaudžiantis tvarstis (venulėms) ir galūnės pakėlimas (arteriolėms).
· Tamponavimas yra kraujuojančios žaizdos užkimšimas sterilia marle, norint prispausti žaizdos dugną ir kraujuojančias kraujagysles, kad kraujavimas sustotų. Taip galima sulaikyti kraujavimą iš venulių, kapilliarų ir arteriolių. į žaizdą galima kišti tik sterilias medžiagas, todėl tamponavimas g.b. atliekamas tik ligoninės sąlygomis. Tamponas laikomas žaizdoje 24-48 val.
· Kraujagyslių perrišimas (ligatūra). J.Peanas padarė specialius spaustukus kraujuojančios kraujagyslės galui užspausti, T.Kocheris spaustuką modifikavo, pridėjus dar dantukus. Kraujagyslę reikia stengtis suimti be aplinkinių audinių (išimtis – žarnų pasaito kraujagyslės). Suspaustas kraujagyslės galas perrišamas ketguto siūlu. Labai svarbu tinkamai surišti mazgą – jis neturi atsirišti. Todėl vidutinio kalibro arterijos perrišamos tikruoju (jūreivių) mazgu, o stambios arterijos – chirurginiu mazgu.
· Kraujagyslių apsiuvimas bei apdygsniavimas taikomas, jei yra didelė rizika, jog paprasta ligatūra gali nusmukti.
· Kraujagyslių susiuvimas paparastai pažeista kraujagyslė susiuvama galas su galu (spindžiai būna vienodi). Diskutuojama, ar siūti per visus arterijos sluoksnius, ar neliesti vidinio, kad nesusidarytų trombai. Dabar atsirado specialūs aparatai automatiniam kraujagyslių siuvimui (tinka vidutinio kalibro arterijoms siūti). Jei kraujagyslės audinių defektas didelis ir pritempti galų neįmanoma, galima panaudoti nuosavą veną arba sintetinį transplantatą.
· Fiziologinio tirpalo suleidimas į audinius aplink kraujagysles tinka vidiniam veniniam kraujavimui stabdyti (dažniausia iš varikozinių stemplės venų) aplinkiniai audiniai išburksta ir suspaudžia kraujuojančias venas, tos subliukšta.
· Kraujagyslių sklerozavimas irgi paprastai taikomas kraujavimui iš varikozinių venų stabdyti. Į venos spindį suleidžiama sklerozuojanti medžiaga, ji sukelia vietiškai aseptinį uždegimą, kraujagyslės sienelės sulimpa.