Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Hemorojus – tai išangės kanalo kaverninių (panašių į kempinę) kraujagyslinių kūnų išsiplėtimas ir nusileidimas žemyn.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sergant šia liga, padidėja kaverniniai kūnai, išveša apie juos esantis jungiamasis audinys, susidaro hemorojiniai mazgai. Kaverniniai kūnai – įprastinė anatominė struktūra, esanti išeinamosios angos kanale, pagal savo struktūrą artima venoms. Skirtumas tas, kad į tuos darinius atiteka arterinis kraujas. Skiriamos šios hemorojaus stadijos:
I - hemorojiniai mazgai šiek tiek padidėję, jų išoriškai nesimato;
II - hemorojiniai mazgai tuštinantis iškrenta į išorę ir patys savaime sugrįžta;
III - hemorojiniai mazgai tuštinantis iškrenta, patys atgal negrįžta, grąžinami ranka;
IV - hemorojiniai mazgai nuolat iškritę ir jų grąžinti neįmanoma.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Medicininėje literatūroje pateikiami duomenys, kad išsiplėtusių hemorojinių mazgų turi iki 50 proc. gyventojų. Dažniausiai šia liga serga 45-65m. amžiaus asmenys (vienodai tiek vyrai, tiek moterys).
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Hemorojaus išsivystymą lemia nuolatinis (lėtinis) vidurių užkietėjimas, pastovus kosulys, nėštumas, padidėjęs kraujo spaudimas kepenų vartų venos baseine.
Riziką atsirasti hemorojui didina jungiamojo audinio silpnumas, venų vožtuvų nesandarumas.
Ligos simptomai ir požymiai
Pagrindiniai hemorojaus simptomai – kraujavimas ir hemorojinių mazgų iškritimas. Kraujo iš pradžių pastebima pasituštinus (ant išmatų ar tualetinio popieriaus), o ligai progresuojant jo pasirodo ir nesituštinant. Be to, kraujavimas gausėja, todėl atsiranda mažakraujystės požymiai (bendras silpnumas, galvos svaigimas, blyškumas, oro trūkumas). Esant III-IV stadijos hemorojui, atsiranda išskyros iš išangės, niežulys.
Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs išangę, atlikęs anoskopiją (tiesiosios žarnos apžiūrą specialiu vamzdeliu).
Ligos gydymas
Hemorojaus gydymas priklauso nuo jo stadijos. I ir II stadijos hemorojiniai mazgai gydomi konservatyviai:
- dieta (nevartoti alkoholio, aštrių prieskonių),
- vidurių užkietėjimo profilaktika,
- išangės higiena (apsiplauti po kiekvieno pasituštinimo),
- žvakutės ir tepalai nuo uždegimo,
- išorinio rauko spazmo mažinimas (į išangę penkioms minutėms įkišamas dilatatorius),
- dubens raumenis stiprinantys fiziniai pratimai.
Jei šios priemonės neveiksmingos, taikoma:
- skleroterapija (aplink hemorojinius mazgus maitinančias kraujagysles, suleidžiama sklerozuojančio tirpalo, užspaudžiamas jų spindis ir taip mažinamas mazgų prisipildymas krauju),
- guminės ligatūros (ant hemorojinio mazgo pagrindo uždedamas guminis žiedas ir mazgas po kiek laiko nukrenta).
III – IV stadijos hemorojiniai mazgai operuojami.
Ligos prevencija
Norint nesusirgti šia liga, svarbu vengti vidurių užkietėjimo, stengtis tuštinantis stipriai nesistanginti, gydyti užtrukusį kosulį.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Hemorojus – tai išangės kanalo kaverninių (panašių į kempinę) kraujagyslinių kūnų išsiplėtimas ir nusileidimas žemyn.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sergant šia liga, padidėja kaverniniai kūnai, išveša apie juos esantis jungiamasis audinys, susidaro hemorojiniai mazgai. Kaverniniai kūnai – įprastinė anatominė struktūra, esanti išeinamosios angos kanale, pagal savo struktūrą artima venoms. Skirtumas tas, kad į tuos darinius atiteka arterinis kraujas. Skiriamos šios hemorojaus stadijos:
I - hemorojiniai mazgai šiek tiek padidėję, jų išoriškai nesimato;
II - hemorojiniai mazgai tuštinantis iškrenta į išorę ir patys savaime sugrįžta;
III - hemorojiniai mazgai tuštinantis iškrenta, patys atgal negrįžta, grąžinami ranka;
IV - hemorojiniai mazgai nuolat iškritę ir jų grąžinti neįmanoma.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Medicininėje literatūroje pateikiami duomenys, kad išsiplėtusių hemorojinių mazgų turi iki 50 proc. gyventojų. Dažniausiai šia liga serga 45-65m. amžiaus asmenys (vienodai tiek vyrai, tiek moterys).
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Hemorojaus išsivystymą lemia nuolatinis (lėtinis) vidurių užkietėjimas, pastovus kosulys, nėštumas, padidėjęs kraujo spaudimas kepenų vartų venos baseine.
Riziką atsirasti hemorojui didina jungiamojo audinio silpnumas, venų vožtuvų nesandarumas.
Ligos simptomai ir požymiai
Pagrindiniai hemorojaus simptomai – kraujavimas ir hemorojinių mazgų iškritimas. Kraujo iš pradžių pastebima pasituštinus (ant išmatų ar tualetinio popieriaus), o ligai progresuojant jo pasirodo ir nesituštinant. Be to, kraujavimas gausėja, todėl atsiranda mažakraujystės požymiai (bendras silpnumas, galvos svaigimas, blyškumas, oro trūkumas). Esant III-IV stadijos hemorojui, atsiranda išskyros iš išangės, niežulys.
Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs išangę, atlikęs anoskopiją (tiesiosios žarnos apžiūrą specialiu vamzdeliu).
Ligos gydymas
Hemorojaus gydymas priklauso nuo jo stadijos. I ir II stadijos hemorojiniai mazgai gydomi konservatyviai:
- dieta (nevartoti alkoholio, aštrių prieskonių),
- vidurių užkietėjimo profilaktika,
- išangės higiena (apsiplauti po kiekvieno pasituštinimo),
- žvakutės ir tepalai nuo uždegimo,
- išorinio rauko spazmo mažinimas (į išangę penkioms minutėms įkišamas dilatatorius),
- dubens raumenis stiprinantys fiziniai pratimai.
Jei šios priemonės neveiksmingos, taikoma:
- skleroterapija (aplink hemorojinius mazgus maitinančias kraujagysles, suleidžiama sklerozuojančio tirpalo, užspaudžiamas jų spindis ir taip mažinamas mazgų prisipildymas krauju),
- guminės ligatūros (ant hemorojinio mazgo pagrindo uždedamas guminis žiedas ir mazgas po kiek laiko nukrenta).
III – IV stadijos hemorojiniai mazgai operuojami.
Ligos prevencija
Norint nesusirgti šia liga, svarbu vengti vidurių užkietėjimo, stengtis tuštinantis stipriai nesistanginti, gydyti užtrukusį kosulį.