Apibūdinimas
Gastroezofaginis refliuksas – procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į stemplę. Pavienius rėmens epizodus patiria praktiškai visi, tačiau kai kuriuos žmones rėmuo vargina pastoviai, net kasdien, ir neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę . Tai jau reikalauja gydytojo įsikišimo. Dažnas (ne mažiau du kartus per savaitę) ir pastovus rėmuo yra pagrindinis gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Pastovus rūgštaus skrandžio turinio patekimas į stemplę (refliuksas) dirgina stemplę dengiančią gleivinę ir gali lemti jos uždegimą.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Gastroezofaginio refliukso liga gali susirgti bet kuris asmuo. Ligos rizika didėja su amžiumi. Vyrai serga dažniau nei moterys, baltieji – dažniau nei juodaodžiai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Skrandis gamina druskos rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui. Skrandį dengianti gleivinė gamina daug gleivių, apsaugančių ją nuo žalingo rūgšties poveikio. Ten kur stemplė pereina į skrandį, yra raumeninis raukas (sfinkteris). Ryjant maistą jis atsipalaiduoja ir laisvai praleidžia maistą, vėliau susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui grįžti atgal į stemplę. Be to stemplei būdingi peristaltiniai judesiai, kuriais maistas, seilės, tuo pačiu ir patekęs rūgštus skrandžio turinys stumiami žemyn į skrandį. Jei stemplės peristaltika ir rauko funkcija nesutrikusi, rūgšties patekimas į stemplę didelės žalos nepadaro.
Manoma, kad pagrindinė gastroezofaginio refliukso ligos priežastis yra stemplės rauko atsipalaidavimas tarp valgių. Tuomet skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir dirgindama sukelia stemplės gleivinės uždegimą – ezofagitą. Uždegimas gali nulemti erozijų (paviršinių žaizdelių) atsiradimą bei kraujavimą iš jų. Po tam tikro laiko gali vystytis stemplės susiaurėjimas, atsirasti rijimo sutrikimai, o ilgainiui net ir stemplės vėžys.
Tam tikri veiksniai gali provokuoti gastroezofaginio refliukso pasireiškimą:
- Tam tikras maistas: kava, šokoladas, aštrus maistas, riebus, keptas maistas, česnakai, svogūnai, pomidorų padažas, mėtos, apelsinai, obuoliai, viskis, vynas. (Įrodyta, kad riebus, keptas maistas, šokoladas, alkoholis sumažina stemplės rauko spaudimą. Kitų produktų provokuojantis poveikis nėra visiškai aiškus).
- Gausus valgymas
- Pogulis tuoj po valgio
- Tam tikri vaistai: kai kurie raminantys vaistai, kalcio kanalų blokatoriai (kraujospūdį mažinantys vaistai), teofilinas, nitratai, antihistamininiai vaistai
- Tam tikros medicininės būklės: diafragminė išvarža, diabetas, nėštumas, nutukimas, Zollinger- Ellison sindromas.
Diabeto metu, sulėtėja peristaltiniai stemplės judesiai. Nėštumas, nutukimas padidina spaudimą pilvo ertmėje, tuo pačiu ir skrandyje. Zollinger Ellisono sindromo metu skrandis gamina labai didelį druskos rūgšties kiekį.
Simptomai ir požymiai
Dažniausias gastroezofaginio refliukso ligos simptomas yra rėmuo. Rėmuo – deginantis skausmas už krūtinkaulio. Dažnai skausmas prasideda pilvo viršutinėj dalyje ir išplinta į kaklą. Skausmas gali trukti iki 2 valandų. Deginimas sustiprėja pavalgius, pasilenkus, gulint. Skausmas nesustiprėja fizinio krūvio metu.
Rėmenį neretai lydi atsirūgimas rūgščiu turiniu, pasunkėjęs ar skausmingas rijimas. Pacientas gali skųstis kąsnio pojūčiu ryklėje. Gali varginti sausas kosulys, balso prikimimas (ypač rytais).
Gydytojas gastroezofaginio refliukso ligą gali diagnozuoti, remdamasis paciento nusiskundimais. Rekomednuojama pakeisti tam tikrus mitybos ir gyvenimo įpročius, skiriama rūgštingumą mažinančių vaistų. Jei simptomai per tam tikrą laiką nesiliauja, atliekami tolesni tyrimai. Rentgeninis stemplės tyrimas su bario kontrastu. Pacientas išgeria specialaus skysčio, padengiančio stmplės sieneles, ir atliekamos krūtinės ląstos rentgenogramos. Jose matomas stemplės spindžio kontūras, diafragminė išvarža (kuri gali būti ligos priežastimi), stemplės susiaurėjimas, dariniai stemplės sienelėje. Taip pat gali būti atliekamas endoskopinis stemplės ir skrandžio tyrimas. Jo metu spacialiu prietaisu (endoskopu), kuriame yra šviesos šaltinis ir kamera, apžiūrima stmplės ir skrandžio gleivinė, įvertinami uždegiminiai pokyčiai. Jei reikia, gali būti paimami stemplės audinio gabalėliai, ištyrimui dėl priešvėžinių pokyčių ar vėžio.
Dar vienas iš atliekamų tyrimų – 24 valandų stemplės pH-metrija. Jo metu įvedamas vamzdelis į stemplę ir registruojamas terpės rūgštingumas. Gaunami duomenys apie visos paros pH pokyčius ir jų ryšį su ligonio juntamais simptomais. To paties tyrimo metu gali būti atliekamas sfinkterio spaudimo matavimas. Taip įvertinama jo funkcija. Pastarieji tyrimai praktikoje taikomi nedažnai.
Gydymas
Dažniausiai gastroezofaginio refliukso gydymui vartojami vaistai:
- Histamino H2 receptorių blokatoriai (RANIBERL). Histaminas išsiskiria organizme įvairių būklių metu. Jis skatina skrandžio rūgščių sekreciją. Vaistas, jungdamasis su H2 receptoriais juos užblokuoja ir taip sumažina skrandžio rūgšties gamybą.
- Protonų pompos inhibitoriai. Blokuoja protonų pompos, kuri dalyvauja druskos rugšties gamyboje, veiklą. Taip sumažina skrandyje išsiskiriančios rūgšties kiekį.
- Prokinetikai. Šie vaistai padidina stemplės sfinkterio spaudimą ir pagreitina skrandžio turinio evakuaciją. Šie vaistai nėra labai dažnai skiriami, baiminantis jų pašalinių poveikių.
- Skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai (antacidiniai). Jie palengvina gastroezofaginio refliukso simptomus – rėmenį, sutrikusį virškinimą. Vieni antacidiniai preparatai neišgydo stemplės uždegimo. Per dažnai naudojant, piktnaudžiaujant antacidikais gali pasireikšti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Kadangi vaistai yra gana efektyvūs, chirurginis gydymas gastroezofaginio refliukso ligos atveju taikomas retai. Visgi chirurginio gydymo gali prireikti, jei pacientas negali toleruoti vaistų ar gydytojas nusprendžia, kad jie neefektyvūs. Taip pat chirurginis gydymas gali būti siūlomas, kai yra didelė diafragminė išvarža, išreikštas ezofagitas ypač su kraujavimu, pasikartojantis stemplės susiaurėjimas, priešvėžiniai stemplės pokyčiai, dėl rūgšties refliukso pasireiškus bronchitui ar pneumonijai.
Operacinio gydymo galimybių yra įvairių. Viena seniausiai taikomų operacijų – fundoaplikacija pagal Nissen. Operacijos metu sutvirtinamas stemplės sfinkteris, apsukant apie jį skrandžio dugną. Dabar dažniausiai ši operacija atliekama laparoskopiniu būdu (per į pilvo ertmę įvestus “vamzdelius”). Egzistuoja ir kitokios operacijų metodikos. Visų jų tikslas - sutvirtinti apatinį stemplės sfinkterį.
Profilaktika
Tam tikromis priemonėmis galima sumažinti skrandžio rūgšties refliukso į stemplę ir gastroezafaginio refliukso ligos riziką:
- mažinti kūno masę, jei ji per didelė
- vengti persivalgymo ir valgymo 3 valandas iki einant miegoti
- riboti riebaus maisto, šokolado, kavos, mėtų vartojimą
- vengti alkoholio
- nerūkyti
- pavalgius vengti dirbti susilenkus
Apibūdinimas
Gastroezofaginis refliuksas – procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į stemplę. Pavienius rėmens epizodus patiria praktiškai visi, tačiau kai kuriuos žmones rėmuo vargina pastoviai, net kasdien, ir neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę . Tai jau reikalauja gydytojo įsikišimo. Dažnas (ne mažiau du kartus per savaitę) ir pastovus rėmuo yra pagrindinis gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Pastovus rūgštaus skrandžio turinio patekimas į stemplę (refliuksas) dirgina stemplę dengiančią gleivinę ir gali lemti jos uždegimą.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Gastroezofaginio refliukso liga gali susirgti bet kuris asmuo. Ligos rizika didėja su amžiumi. Vyrai serga dažniau nei moterys, baltieji – dažniau nei juodaodžiai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Skrandis gamina druskos rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui. Skrandį dengianti gleivinė gamina daug gleivių, apsaugančių ją nuo žalingo rūgšties poveikio. Ten kur stemplė pereina į skrandį, yra raumeninis raukas (sfinkteris). Ryjant maistą jis atsipalaiduoja ir laisvai praleidžia maistą, vėliau susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui grįžti atgal į stemplę. Be to stemplei būdingi peristaltiniai judesiai, kuriais maistas, seilės, tuo pačiu ir patekęs rūgštus skrandžio turinys stumiami žemyn į skrandį. Jei stemplės peristaltika ir rauko funkcija nesutrikusi, rūgšties patekimas į stemplę didelės žalos nepadaro.
Manoma, kad pagrindinė gastroezofaginio refliukso ligos priežastis yra stemplės rauko atsipalaidavimas tarp valgių. Tuomet skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir dirgindama sukelia stemplės gleivinės uždegimą – ezofagitą. Uždegimas gali nulemti erozijų (paviršinių žaizdelių) atsiradimą bei kraujavimą iš jų. Po tam tikro laiko gali vystytis stemplės susiaurėjimas, atsirasti rijimo sutrikimai, o ilgainiui net ir stemplės vėžys.
Tam tikri veiksniai gali provokuoti gastroezofaginio refliukso pasireiškimą:
- Tam tikras maistas: kava, šokoladas, aštrus maistas, riebus, keptas maistas, česnakai, svogūnai, pomidorų padažas, mėtos, apelsinai, obuoliai, viskis, vynas. (Įrodyta, kad riebus, keptas maistas, šokoladas, alkoholis sumažina stemplės rauko spaudimą. Kitų produktų provokuojantis poveikis nėra visiškai aiškus).
- Gausus valgymas
- Pogulis tuoj po valgio
- Tam tikri vaistai: kai kurie raminantys vaistai, kalcio kanalų blokatoriai (kraujospūdį mažinantys vaistai), teofilinas, nitratai, antihistamininiai vaistai
- Tam tikros medicininės būklės: diafragminė išvarža, diabetas, nėštumas, nutukimas, Zollinger- Ellison sindromas.
Diabeto metu, sulėtėja peristaltiniai stemplės judesiai. Nėštumas, nutukimas padidina spaudimą pilvo ertmėje, tuo pačiu ir skrandyje. Zollinger Ellisono sindromo metu skrandis gamina labai didelį druskos rūgšties kiekį.
Simptomai ir požymiai
Dažniausias gastroezofaginio refliukso ligos simptomas yra rėmuo. Rėmuo – deginantis skausmas už krūtinkaulio. Dažnai skausmas prasideda pilvo viršutinėj dalyje ir išplinta į kaklą. Skausmas gali trukti iki 2 valandų. Deginimas sustiprėja pavalgius, pasilenkus, gulint. Skausmas nesustiprėja fizinio krūvio metu.
Rėmenį neretai lydi atsirūgimas rūgščiu turiniu, pasunkėjęs ar skausmingas rijimas. Pacientas gali skųstis kąsnio pojūčiu ryklėje. Gali varginti sausas kosulys, balso prikimimas (ypač rytais).
Gydytojas gastroezofaginio refliukso ligą gali diagnozuoti, remdamasis paciento nusiskundimais. Rekomednuojama pakeisti tam tikrus mitybos ir gyvenimo įpročius, skiriama rūgštingumą mažinančių vaistų. Jei simptomai per tam tikrą laiką nesiliauja, atliekami tolesni tyrimai. Rentgeninis stemplės tyrimas su bario kontrastu. Pacientas išgeria specialaus skysčio, padengiančio stmplės sieneles, ir atliekamos krūtinės ląstos rentgenogramos. Jose matomas stemplės spindžio kontūras, diafragminė išvarža (kuri gali būti ligos priežastimi), stemplės susiaurėjimas, dariniai stemplės sienelėje. Taip pat gali būti atliekamas endoskopinis stemplės ir skrandžio tyrimas. Jo metu spacialiu prietaisu (endoskopu), kuriame yra šviesos šaltinis ir kamera, apžiūrima stmplės ir skrandžio gleivinė, įvertinami uždegiminiai pokyčiai. Jei reikia, gali būti paimami stemplės audinio gabalėliai, ištyrimui dėl priešvėžinių pokyčių ar vėžio.
Dar vienas iš atliekamų tyrimų – 24 valandų stemplės pH-metrija. Jo metu įvedamas vamzdelis į stemplę ir registruojamas terpės rūgštingumas. Gaunami duomenys apie visos paros pH pokyčius ir jų ryšį su ligonio juntamais simptomais. To paties tyrimo metu gali būti atliekamas sfinkterio spaudimo matavimas. Taip įvertinama jo funkcija. Pastarieji tyrimai praktikoje taikomi nedažnai.
Gydymas
Dažniausiai gastroezofaginio refliukso gydymui vartojami vaistai:
- Histamino H2 receptorių blokatoriai (RANIBERL). Histaminas išsiskiria organizme įvairių būklių metu. Jis skatina skrandžio rūgščių sekreciją. Vaistas, jungdamasis su H2 receptoriais juos užblokuoja ir taip sumažina skrandžio rūgšties gamybą.
- Protonų pompos inhibitoriai. Blokuoja protonų pompos, kuri dalyvauja druskos rugšties gamyboje, veiklą. Taip sumažina skrandyje išsiskiriančios rūgšties kiekį.
- Prokinetikai. Šie vaistai padidina stemplės sfinkterio spaudimą ir pagreitina skrandžio turinio evakuaciją. Šie vaistai nėra labai dažnai skiriami, baiminantis jų pašalinių poveikių.
- Skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai (antacidiniai). Jie palengvina gastroezofaginio refliukso simptomus – rėmenį, sutrikusį virškinimą. Vieni antacidiniai preparatai neišgydo stemplės uždegimo. Per dažnai naudojant, piktnaudžiaujant antacidikais gali pasireikšti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Kadangi vaistai yra gana efektyvūs, chirurginis gydymas gastroezofaginio refliukso ligos atveju taikomas retai. Visgi chirurginio gydymo gali prireikti, jei pacientas negali toleruoti vaistų ar gydytojas nusprendžia, kad jie neefektyvūs. Taip pat chirurginis gydymas gali būti siūlomas, kai yra didelė diafragminė išvarža, išreikštas ezofagitas ypač su kraujavimu, pasikartojantis stemplės susiaurėjimas, priešvėžiniai stemplės pokyčiai, dėl rūgšties refliukso pasireiškus bronchitui ar pneumonijai.
Operacinio gydymo galimybių yra įvairių. Viena seniausiai taikomų operacijų – fundoaplikacija pagal Nissen. Operacijos metu sutvirtinamas stemplės sfinkteris, apsukant apie jį skrandžio dugną. Dabar dažniausiai ši operacija atliekama laparoskopiniu būdu (per į pilvo ertmę įvestus “vamzdelius”). Egzistuoja ir kitokios operacijų metodikos. Visų jų tikslas - sutvirtinti apatinį stemplės sfinkterį.
Profilaktika
Tam tikromis priemonėmis galima sumažinti skrandžio rūgšties refliukso į stemplę ir gastroezafaginio refliukso ligos riziką:
- mažinti kūno masę, jei ji per didelė
- vengti persivalgymo ir valgymo 3 valandas iki einant miegoti
- riboti riebaus maisto, šokolado, kavos, mėtų vartojimą
- vengti alkoholio
- nerūkyti
- pavalgius vengti dirbti susilenkus