Dubens organų nusileidimas

Sutrikus laikomajai sistemai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jos mažajame dubenyje esantys organai: tiesioji žarna, šlapimo pūslė bei šlaplė, gali slinktis žemyn. Makšties siena, gimda nusileidžia, priartėja prie lytinio plyšio ir pro jį išlenda (prolapsas).

Kai dubens organai pasislenka žemyn dar labiau, pro lytinį plyšį palaipsniui išvirsta visa makštis (2.20 pav.). Dubens organų prolapsas nustatomas 12–30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių moterų bei 2 proc. negimdžiusių moterų.

Terminija. Kai slenka gimdos kaklelis, gimdos kūnas ar likusi po gimdos pašalinimo makšties bigė, diagnozuojamas gimdos kaklelio, kūno ar makšties nusileidimas arba iškritimas (descensus seu prolapsus cervicis uteri, uteri, vaginae). Kai slenka priekinė makšties siena ir šlapimo pūslė ar šlapimo pūslė bei šlaplė, diagnozuojama cistocelė ar cistouretrocelė. Kai kartu su tiesiąja žarna slenka užpakalinė makšties siena, nustatoma rektocelė. Enterocelė formuojasi pilvaplėvei su žarnų kilpomis slenkant tarp makšties ir tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės.

Gimdos iškritimas klasifikuojamas laipsniais (2.20 pav.). Patologijos sunkumą dažniausiai pasiseka nustatyti, pacientei stipriai stanginantis.

Rizikos veiksniai:

• gimdymas;

• menopauzė;

• kosulys ir stanginimasis;

• įgimta jungiamojo audinio patologija;

• amžius;

• operacijos;

• gyvensena;

• rasė.

Anamnezė:

• „darinio“ išlindimas pro lytinį plyšį;

• tempimo pojūtis;

• šlapimo nelaikymas;

• negalėjimas pasišlapinti;

• sunkus tuštinimasis;

• skausmas kryžkaulio srityje, praeinantis pagulėjus;

• skausmingi ar nemalonūs lytiniai santykiai;

• kraujavimas dėl išopėjusios makšties gleivinės.

Simptomai pasireiškia moteriai būnat vertikalioje padėtyje, paūmėja ilgai stovint, kostint ar stanginantis. Dubens organų nusileidimas gali būti ir besimptomis.

Objektyvus tyrimas. Pirmiausia ginekologo kėdėje apžiūrima tarpvietės, lyties organų oda ir gleivinė (pigmentacija, iššutimai, išopėjimai). Pacientei stipriai stanginantis, nustatoma žemiausiai esančio makšties ar gimdos kaklelio taško padėtis (negalima makšties plėsti nei pirštais, nei instrumentais). Vėliau makštis ir gimdos kaklelis išplečiami skėtikliais ir apžiūrimi.

Pagal POP-Q sistemą įvertinami taškai ir atstumai. Svarbu apžiūrėti ir dubens diafragmos raumenis, gimdą, kiaušintakius, kiaušides, ištirti varputės, tiesiosios žarnos refleksus, atliktini mėginiai, kurie padėtų nustatyti šlapimo nelaikymą.

Pagrindinės gydymo priemonės:

• Gyvensenos keitimas: kūno masės mažinimas, metimas rūkyti.

• Bendrosios priemonės: dubens organų iškritimą skatinančių būklių, pvz., LOPL, astmos, vidurių užkietėjimo, menopauzės siptomų, atrofinio vaginito, gydymas.

• Fizioterapija: pasitarus su fizioterapeutu, parenkami pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.

• Žiediniai pesarai (2.21 pav.) skiriami, jei pacientė atsisako chirurginio gydymo, bet turi nusiskundimų arba yra laiko iki numatyto chirurginio gydymo. Žiediniai pesarai keičiami kas 4–6 mėnesius. Jei žiedinis pesaras nepadeda, naudojamas užtvarinis pesaras (angl. shelf pessaries).

• Chirurginis gydymas. Operacijos atliekamos, jei moterys joms ryžtasi arba:

- simptomai sunkūs ir/ar

- yra šlapimo nelaikymas, ir/ar

- dažnos šlapimo takų infekcijos.

Įsidėmėtina, kad dažnai operacija nepašalina dubens organų slinkimo žemyn priežasties, nes sutvarkyti anatominiai pokyčiai gali atsinaujinti arba, pataisius vieną defektą, naujoje vietoje gali atsirasti kitas. Pagrindiniai chirurginio gydymo būdai:

• Priekinė ar užpakalinė kolporafija (priekinės ar užpakalinės makšties sienelių įplėšų susiuvimas).

• Makšties sienelių susiuvimas.

• Histerektomija (pro makštį ar pilvo sieną).

• Mančesterio operacija, kai pašalinamas gimdos kaklelis ir susiuvami pagrindiniai gimdos kaklelio raiščiai.

• Gimdos pakėlimas ir tvirtinimas prie kryžkaulio sintetiniu tinkleliu ir kt.

Iš knygos "Moterų ligos"