Prostatos išvešėjimas

Prostata yra nedidelė maždaug graikinio riešuto dydžio ir pavidalo liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa apatiniąją šlaplės – šlapimtakio, kuriuo pro varpą išteka (pasišalina) šlapimas ir sėkla, – dalį. Prostata gamina tirštą vaiskų skystį, kuris sumišęs su sperma sudaro sėklinį skystį.

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH),  prostatos išvešėjimas – tai prostatos padidėjimas, sutrikdantis šlapinimąsi.

Sergant GPH, pažeidžiama prostata – joje išveša mazgai, o tikrasis prostatos audinys sunyksta. Išvešėjusi prostata spaudžia, deformuoja, ištęsia šlaplę, todėl sutrinka šlapinimasis, gali įvykti ūminis šlapimo susilaikymas. Didėdama, ji pakelia šlapimo pūslės kaklelį, į ją atsiveriančių šlapimtakių angas, todėl sunkėja šlapimo nutekėjimas ir jo vis daugiau lieka šlapimo pūslėje. Visa tai sudaro palankias sąlygas šlapimo takų infekcijai vystytis bei sukelia inkstų pažeidimą, kuris gali baigtis jų funkcijos nepakankamumu.

Šia liga serga daugiau nei pusė vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus.

Prostatos išvešėjimą sukelia pakitusi lytinių hormonų (androgenų ir estrogenų) pusiausvyra vyro organizme. Pagrindinis ligos rizikos veiksnys – vyresnis amžius.

GPH pasireiškia sekančiais simptomais:
- padažnėjęs  šlapinimasis , ypač naktį;
- susilpnėjusu šlapimo srovė;
- sunkiau pradėti šlapintis;

- staigus , nenumaldomas noras šlapintis
- nevisiško pasišlapinimo jausmas;

Gydytojui urologui nustačius diagnozę, jis gali taikyti vieną iš šių gydymo būdų:

Prostatos išvešėjimo medikamentinis gydymas:

-          Aktyvus stebėjimas. Tai – atidi prostatos būklės stebėsena. Pacientas turi  reguliariai pildyti specialų klausimyną  - tarptautinę prostatos simptomų skalę. Ligos progresavimą pacientai gali sulėtinti keisdami gyvenseną, ypač fizinį aktyvumą ir mitybą.

-          Augaliniai vaistai. Prostamol uno yra populiariausias Lietuvoje vaistas prostatos išvešėjimui gydyti. Jis sustiprina šlapimo srovę, palengvina šlapinimasį, rečiau reikia keltis naktį. Prostamol uno vartojamas po vieną kapsulę per dieną kuo ilgesnį laiką, mažiausiai tris-šešis mėnesius. 

-          Alfa blokatoriai. Jie padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės kaklelio ir prostatos raumenis ir tokiu būdu palengvina šlapinimasį. Senesnės kartos alfablokatoriai, pvz. doksazosinas,  veikė ir širdies-kraujagyslių sistemą, todėl pacientai jausdavo silpnumą, veido raudonumą,  pasitaikydavo alpimų, griuvimų ir t.t. Naujesnės kartos uroselektyvūs  alfablokatoriai, pvz. tamsulosinas flosin/9848">(Flosin) į širdies-kraujagyslių sistemą veikia daug mažiau.

-          5-alfa reduktazės inhibitoriai. Jie blokuoja procesą, kurio metu testosteronas paverčiamas kita medžiaga – DHT (dihidrotestosteronu). Ši medžiaga, kaip žinoma, yra pagrindinis prostatos didėjimo faktorius.

Jūsų urologas arba šeimos gydytojas  paklausinės Jus apie simptomus ir galbūt patars atlikti kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai suteis gydytojui informacijos apie prostatos gaminamo PSA (prostatos specifiniu antigenu) vadinamo proteino lygį kraujyje. Aukštas PSA lygis yra pirmas požymis, rodantis tolesnių tyrimų reikalingumą. Tačiau aukštą PSA lygį gali nulemti ir kai kurios kitos priežastys, todėl šis testas skiriamas ne tik vėžiui diagnozuoti. Gydytojas gali atlikti prostatos fizinę apžiūrą, siekdamas nustatyti, ar prostata nėra padidėjusi. Jeigu Jūsų PSA lygis yra aukštas ir prostata yra netaisyklingos formos, gali tekti atlikti išsamesnius tyrimus.

Digitalinis rektalinis tyrimas  yra vienas iš jų . Tyrimo metu gydytojas, apsimovęs guminę pirštinę, įkiša į tiesiąją žarną pirštą ir čiuopdamas nustato, ar prostatoje nėra kietų, padidėjusių ar pakitusios formos sričių. Tyrimas trunka vos keletą minučių.

Jei PSA lygis padidėjęs, o digitalinio tyrimo metu aptikti pakitusios prostatos požymiai, gydytojas veikiausiai nuspręs atliks išsamesnius tyrimus. Būdingiausi tyrimų metodai yra ultragarso signalais gautų prostatos vaizdų analizė ir biopsija. Prostatos ultragarsinio tyrimo metu į tiesiąją žarną įvedamas maždaug piršto dydžio zondas. Šis zondas skleidžia aukšto dažnio garso bangas. Garso bangos, atsispindėjusios nuo prostatos sienelių, registruojamos ir paverčiamos prostatos vaizdu. Kad gydytojui būtų lengviau išmatuoti prostatą ir nustatyti visas dydžio ir formos anomalijas, zondu galima apžiūrėti prostatą iš įvairių pusių.

Atliekant transrektalinę prostatos biopsiją ir echoskopiją (zondas įvedamas į tiesiąją žarną), keletas mažų adatų yra įvedamos pro tiesiosios žarnos sienelę į prostatos sritis, kuriose aptikta anomalijų. Adatomis paimami audinio mėginiai ir ištiriami laboratorijoje. Rezultatai leidžia gydytojams diagnozuoti prostatos ligas. Jei diagnozuojamas vėžys, gydytojas nustato jo laipsnį ir agresyvumą arba plitimo tikimybę.