Terbisil

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Terbisil 250 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 250 mg terbinafino (hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Tabletė

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Terbisil tabletėmis gydoma:

Dermatomicetų sukelta onichomikozė.
Plaukagrybių (pvz., Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes, Trichophyton verrucosum,Trichophyton violaceum) arba Microsporum canis ar Epidermophyton floccosum grybelių sukelta odos liga.
Geriamaisiais terbinafino preparatais gydomas favusas (pvz., pėdų, blauzdų, galvos ar viso kūno) bei balkšvagrybių (Candida) sukeltos ligos tuo atveju, jei dėl infekcijos vietos, išplitimo ar ligos sunkumo minėtais preparatais gydyti reikia.
Geriamieji terbinafino preparatai įvairiaspalvės dedervinės neveikia.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiems žmonėms. Reikia gerti po vieną 250 mg tabletę per dieną.
Maistas biologiniam vaisto prieinamumui įtakos nedaro.
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir sukėlėjo rūšies.

Onichomikozė. Daugumai ligonių vaisto reikia vartoti nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių. Kojų nagų pažeidimui gydyti paprastai užtenka 3 mėnesių, nors kai kuriems ligoniams vaisto gali reikėti vartoti 6 mėnesius ar net ilgiau.

Infekcinės odos ligos. Paprastai pėdų favusą (tarpupirščių, padų) reikia gydyti 2-6 savaites, blauzdų ar viso kūno – 2-4 savaites, galvos – 4 savaites, balkšvagrybių sukeltas ligas – 2-4 savaites.
Infekcinės ligos požymiai ir simptomai gali išnykti tik praėjus kelioms savaitėms po gydymo. Kad liga neatsinaujintų, vaisto būtina vartoti reguliariai ir tiek laiko, kiek reikia.

Senyviems žmonėms.
Kad pagyvenusius pacientus reiktų gydyti kitokia doze arba kad jiems pasireikštų kitoks nepageidaujamas vaisto poveikis nei jaunesniems žmonėms, duomenų nėra. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad senyvų žmonių inkstų ir kepenų funkcija gali būti susilpnėjusi (žr. 4.4 skyrių).

Vaikams. Vaikus rekomenduojama gydyti Terbisil 125 mg tabletėmis.

4.3Kontraindikacijos

Šiuo vaistu negalima gydyti pacientų, kurių organizmo jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Terbisil medžiagai yra padidėjęs, bei jaunesnių nei 2 metų vaikų.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ligoniams, kurie serga stabiliu lėtiniu kepenų funkcijos nepakankamumu arba kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kreatinino klirensas mažesnis nei 50 ml/min, arba kreatinino kiekis serume didesnis nei 300μmol/l), reikia vartoti pusę įprastinės Terbisil dozės. Gydymo metu būtina reguliariai sekti kepenų funkciją (matuoti kepenų fermentų kiekį). Kad gydantis šiuo medikanemtu būtų galima apsisaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo (pvz., nuo apatinių drabužių, kojinių ar batų), būtina laikytis higienos reikalavimų.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimų in vitro bei su sveikais savanoriais rezultatai rodo, jog vasitų, metabolizuojamų citochromo P-450 sistemos (pvz., ciklosporino, tolbutamido, terfenadino, triazolamo, geriamųjų kontraceptikų), klirensą terbinafinas silpnina arba didina mažai, tačiau metabolizmą indukuojantys preparatai, pvz., rifampicinas, terbinafino klirensą plazmoje gali greitinti, o slopinantys citochromą P-450 (pvz., cimetidinas) – lėtinti.
Jeigu minėtų preparatų kartu vartoti būtina, reikia atitinkamai koreguoti Terbisil dozę.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Atsižvelgiant į saugumą nėštumo metu, Terbisil priskiriamas B kategorijos preparatams.
Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, jog toksinio poveikio vaisiui TERBISIL nesukelia, vaisingumo nesutrikdo.

Nėščios moterys terbinafinu negydytos, todėl nėštumo metu jo vartoti negalima, nebent būtų nustatyta, jog gydymo nauda viršys galimą riziką.

Žindymas
Terbinafino patenka į motinos pieną, todėl žindyvėms Terbisil gerti draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus terbinafinas poveikio nedaro.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas Terbisil poveikis paprastai būna silpnas arba vidutinio sunkumo ir laikinas. Dažniausiai atsiranda virškinimo trakto veiklos sutrikimo simptomų: pilnumo pojūtis, apetito stoka, pykinimas, nestiprus pilvo skausmas, viduriavimas. Labai retai gali sutrikti skonio jutimas.
Galima odos reakcija: išbėrimas, egzantema, dilgėlinė, edema, rečiau – daugiaformė eritema. Kartu su šia reakcija gali atsirasti ir kaulų bei raumenų sistemos pažeidimo sipmtomų, įskaitant sąnarių ir raumenų skausmą. Pavieniais atvejais galimas sunkus odos pažeidimas (pvz., Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermolizė). Labai retai (mažiau nei 0,01 proc. pacientų) galima anafilaksinė reakcija.
Jei pasireiškia progresuojantis išbėrimas arba anafilaksinė reakcija, gydymą Terbisil būtina nedelsiant nutraukti.
Retai galimas sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, įskaitant geltą, cholestazę ir hepatitą. Jeigu kepenų funkcija sutrinka, gydymą Terbisil reikia nedelsiant baigti.
Gali atsirasti silpno nervų sistemos sutrikimo simptomų, pvz., galvos skausmas ir svaigimas.
Pavieniais atvejais gali slinkti plaukai, pasireikšti neutropenija ar trombocitopenija, tačiau tiesioginis minėtų pokyčių ryšys su vaisto vartojimu kol kas neįrodytas.

4.9 Perdozavimas
kadangi žinoma, kokį nepageidaujamą poveikį preparatas sukelia žmogui, todėl ūmiai jo perdozavus turėtų atsirasti virškinimo trakto sutrikimo simptomų, pvz., pykinimas, vėmimas. Apsinuodijusiam ligoniui reikia išplauti skrandį, gali būti reikalingas simptominis ir palaikomasis gydymas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio veikimo priešgrybeliniai vaistai, ATC kodas - D01B A 02.

Terbinafinas yra alilaminų grupės sisteminio poveikio, plataus veikimo spektro preparatas nuo grybelių. Preparatas skvaleno epoksidinimo metu slopina ergosterolio biosintezę. Dėl to atsiranda grybelių membranai būtino komponento ergosterolio trūkumas, susikaupia skvaleno ir grybelių ląstelės žūva. Su citochromo P-450 fermentų sistema fermentas skvaleno epoksidazė nėra susijęs. Hormonų ar kitų vaistų metabolizmui terbinafinas poveikio nedaro. Detmatomicetams, pelėsiniams bei kai kuriems dimorfiniams grybeliams terbinafinas daro fungicidinį poveikį. Mieliagrybiams priklausomai nuo rūšies, preparatas daro fungicidinį arba fungistazinį poveikį.
Jei preparato geriama, fungicidinį poveikį sukelianti terbinafino koncentracija atsiranda odoje, plaukuose ir naguose.

5.2Farmakokinetinės savybės

Išgėrus vienkartinę 250 mg terbinafino dozę, vidutinė, t.y. 0,97 μmol/ml koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 2 valandas. Biologinis prieinamumas yra maždaug 80 proc., maistas biologinio prieinamumo nekeičia.
Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 99 proc. terbinafino. Preparatas greitai prasiskverbia per dermą ir kaupiasi lipofiliniame raginiame sluoksnyje. Terbinafinas kaupiasi riebaluose, todėl plaukų folikuluose, plaukuose ir riebalingoje odoje atsiranda didelė jo koncentracija. Yra duomenų, kad į nago plokštelę terbinafino patenka per pirmąsias gydymo savaites.
Terbinafinas metabolizuojamas kepenyse į neveiklius metabolitus, kurie išskiriami daugiausiai su šlapimu (71 proc.) ir išmatomis (22 proc.).
Pusinės eliminacijos periodas yra 17 val. Kad vaisto organizme kauptųsi, duomenų nėra.
Nuo amžiaus priklausomų farmakokinetikos pokyčių nepastebėta, tačiau pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija pažeista, gali sulėtėti preparato eliminacija ir susidaryti didesnė terbinafino koncentracija kraujyje.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninio terbinafino poveikio tyrimų su žiurkėmis (28 mėnesius vaisto buvo
Duodama enteriniu būdu) metu didžiausią dienos dozę, t. y. 69 mg/kg kūno svorio (13,8 kartų didesnę už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui) vartojusių žiurkių patinams kepenų auglių atsirasdavo šiek tiek dažniau. Vidutinė dienos dozė, t.y. 20 mg/kg kūno svorio, auglių dažniui poveikio nedarė. 23 mėnesius duodamos ne didesnės kaip 97 mg/kg kūno svorio dienos dozės žiurkių patelėms ir 156 mg/kg kūno svorio pelių patelėms ir patinams kepenų auglio dažnio nepadidino.
Plačių tyrimų in vivo su pelėmis, žiurkėmis, šunimis ir beždžionėmis bei in vitro su žiurkių, beždžionių bei žmogaus hepatocitais rezultatai rodo, jog nuo didelių dozių žiurkių patinams kepenų auglių galėjo atsirasti dėl peroksizomų proliferacijos. Tokie tyrimų duomenys galėtų būti įrodymas, kad toks poveikis yra specifinis žiurkėms. Tyrimų in vivo su pelėmis, žiurkėmis, šunimis ir beždžionėmis metu buvo tiriamas terbinafino poveikis kepenų svoriui, jų morfologijai ir ultrastruktūrai, kepenų citochromui P-450 bei peroksizomų proliferacijai, kuri buvo nustatinėjama morfologiškai ir biochemiškai (naudojant peroksizomų fermentus). Terbinafino ir dviejų žinomų metabolitų poveikis kepenų morfologijai, peroksizomų proliferacijai bei P-450 fermentų aktyvumui buvo nustatomas tiriant žiurkių patinus in vivo bei žiurkių patinų, žmonių bei beždžionių pirminę hepatocitų kultūrą in vitro. Tyrimų in vivo rezultatai rodo, jog sugirdytos 500 mg/kg kūno svorio terbinafino dienos dozės žiurkių organizme sukelia peroksizomų proliferaciją, tačiau pelėms, šunims ir beždžionėms tokių pokyčių neatsiranda. Be to, tyrimais in vitro įrodyta, jog peroksizomų proliferacija atsiranda ne beždžionių ar žmogaus, bet žiurkių hepatocituose.
Įvairių in vitro bei in vivo tyrimų rezultatai rodo, jog mutageninio poveikio medikamentas nesukelia, auglių atsiradimo ar ląstelių proliferacijos neskatina.
Tyrimų su žiurkėmis, kurioms buvo duodama ne didesnė kaip 300 mg/kg kūno svorio dienos dozė (60 kartų didesnė už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui), metu specifinio poveikio vaisingumui ar apskritai dauginimosi funkcijai nepasireiškė. Vaikingoms triušių patelėms į makštį įkišta 150 mg terbinafino hidrochlorido dienos dozė abortų ir priešlaikinių atsivedimų nepadažnino, poveikio vaisiui nesukėlė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė
Karboksimetilkrakmolo natrio druska (A tipo)
Koloidinis bevandenis silicio oksidas
Hipromeliozė
Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotės pobūdis ir turinys

PVC/Al lizdinė plokštelė.
Vienoje lizdinėje plokštelėje yra 14 tablečių.
Kartoninėje dėžutėje yra 1 arba 2 lizdinės plokštelės.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių sunaikinimo instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.