Ciclosporin Sandoz

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ciclosporin Sandoz 25 mg minkštos kapsulės
Ciclosporin Sandoz 50 mg minkštos kapsulės
Ciclosporin Sandoz 100 mg minkštos kapsulės

2. KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ SUDĖTIS

Veiklioji medžiaga yra ciklosporinas.
Vienoje Ciclosporin Sandoz 25 mg minkštoje kapsulėje yra 25 mg ciklosporino.
Vienoje Ciclosporin Sandoz 50 mg minkštoje kapsulėje yra 50 mg ciklosporino.
Vienoje Ciclosporin Sandoz 100 mg minkštoje kapsulėje yra 100 mg ciklosporino.

Pagalbines medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Minkštos kapsulės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Persodinto alodeninio organo: inksto, kepenų, kasos, širdies, plaučių ar širdies kartu su plaučiais atmetimo pofilaktika (ciklosporinas vartojamas kartu su kitais transplantacinį imunitetą slopinančiais preparatais).
Ligos „Transplantantas prieš šeimininką“, pasireiškusios po alogeninių kaulų čiulpų persodinimo, profilaktika ir gydymas.
Sunkios, vaistų poveikiui atsparios plokštelinės psoriazės gydymas tuo atvėju, jei įprastinis gydymas sisteminio poveikio medikamentais buvo neveiksmingas arba netinka.
Nuo steroidų priklausomo ir jiems atsparaus nefrozės sindromo, susijusio su glomerulu liga, pvz., silpna nefropatija, židinine segmentine glomerulų skleroze ar membraniniu glomerulonefritu, gydymas.
Sunkaus aktyvaus reumatoidinio artito gydymas tuo atvėju, jei įprastiniai lėtai veikiantys priešuždegiminiai medikamentai yra neveiksmingi arba netinka.
Aktyvaus neinfekcinio tarpinio arba užpakalinio uveito, galinčio pažeisti regą, gydymas tuo atvėju, jeigu įprastiniai medikamentai yra neveiksmingi arba sukelia nepriimtiną nepageidaujamą poveikį. Bechčeto uveito, pasireiškiančio tinklainę apimančiu recidyvuojančiu uždegimu, gydymas.
Sunkaus atopinio dermatito gydymas tuo atvėju, jei įprastiniai vaistai yra nebveiksmingi arba netinka.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Pradėti gydymą ciklosporino tirpalu gali tik gydytojas, turintis imunitetą slopinančios terapijos ar ligonių, kuriems buvo atlikta transplantacija, gydymo patirtį. Gydymo ciklosporinu metu reikia užtikrinti, kad ligonis būtų tinkamai stebimas, gydytojo išsamiai ištirtas, kad būtų atlikta laboratorinių rodmenų ir kraujo spaudimo analizė. Gydytojas, atsakingas už ligonio gydymą, turi turėti apie jį išsamią informaciją.

Papildoma informacija pacientams, vietoj medikamento, kurio sudėtyje yra ciklosporino, pradėjusiems vartoti Ciclosporin Sandoz kapsulių

Ligoniai, kuriems persodinti organai
Apskritai, naujo ir seno vaisto dozių santykis turi būti 1:1. Mažiausia preparato koncentracija kraujyje, prieš geriant įprastinę dozę, paprastai turi būti panaši į prieš tai vartoto vaisto. Tačiau kai kada Ciclosporin Sandoz kapsulių biologinis prieinamumas gali būti reikšmingai padidėjęs arba sumažėjęs. Dėl šios priežasties po medikamento pakeitimo mažiausia naujo medikamento koncentracija kraujyje, kuri būna prieš geriant įprastinę dozę, turi būti matuojama 4 – 7 dienas ir, jei reikia, nustatoma tinkama dozė. Be to, reikia stebėti ir kitus klinikinio saugumo rodmenis, pvz., kreatinino koncentraciją serume ir kraujospūdį po vaisto pakeitimo reikia stebėti mažiausiai du pirmus mėnesius.

Kitos indikacijos (jos netinka ligoniams po organų persodinimo)
Jei yra indikacija “Sunkus endogeninis uveitas” arba “Nefrozės sindromas”, naujas dozavimas turi atitikti buvusįjį (1:1). Vieno vaisto keitimo kitu metu būtina nustatyti naujo vaisto koncentraciją kraujyje, kad mažiausia jo koncentracija, prieš geriant kitą dozę, būtų maždaug tokia, kokia buvo prieš tai vartoto medikamento. Tačiau kartais Ciclosporin Sandoz kapsulių biologinis prieinamumas gali būti reikšmingai padidėjęs arba sumažėjęs. Atsižvelgiant į indikacijas, koncentraciją kraujyje reikia nustatinėti (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas”) 4 – 7 dienas po vaisto pakeitimo ir prireikus nustatyti tinkamą dozę atsižvelgiant į tyrimo rodmenis. Būtina stebėti, ar nedažnėja nepageidaujamas poveikis. Klinikinius saugumo rodmenis (kreatinino kiekį serume ir kraujospūdį) po vaisto pakeitimo būtina stebėti mažiausiai du pirmuosius mėnesius.
Jei yra sunkus reumatoidinis artritas, siekiant išvengti ligos simptomų paūmėjimo po vaisto pakeitimo, naujojo ir senojo vaisto dozių santykis taip pat turi būti 1:1. Kadangi Ciclosporin Sandoz kapsulėse esančio ciklosporino biologinis prieinamumas gali būti padidėjęs, pirmosiomis po vaisto pakeitimo savaitėmis nepageidaujamo poveikio pavojus gali būti didesnis. Dėl šios priežasties ligonius reikia atidžiai stebėti ir, jei reikia, dozavimą keisti. Po vaisto pakeitimo kraujospūdį ir kreatinino koncentraciją būtina stebėti 2-ąją, 4-ąją ir 8-ąją savaitėmis.
Kiti rekomenduojami veiksmai pateikti dozavimo taisyklėse.
Pradedant ligonių, sergančių labai sunkia žvynelinės forma ir sunkia, atsapria gydymui atopinio dermatito forma, gydymą nauju vaistu, reikia laikytis tokių pačių procedūrų, kurios išvardytos ankstesniuose skyriuose. Iš pradžių pacientas turi vartoti per du kartus 2,5 mg/kg kūno svorio dienos dozę. Po to dozė mažinama iki mažiausios efektyvios taip, kaip nurodyta toliau. Dėl kartais padidėjančio Ciclosporin Sandoz kapsulių ciklosporino biologinio prieinamumo nepageidaujamo poveikio atsiradimo pavojus pirmosiomis po vaisto pakeitimo savaitėmis gali būti didesnis, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti ir, jei reikia, dozavimą koreguoti. Pakeitus preparatą, kraujospūdis ir kreatinino koncentracija turi būti stebima 2-ąją, 4-ąją ir 8-ąją savaitėmis. Kitos rekomendacijos pateiktos dozavimo taisyklėse.
Rekomenduojama laikytis tokių dozavimo taisyklių: dienos dozė visuomet dalijama į dvi dozes ir informaciniame lapelyje nurodoma, kad pacientui būtiną gerti kapsulių kiekį nurodys gydytojas.

Pacientai, kuriems persodinti organai
Paprastai ciklosporino vartojama kartu su kitais medikamentais, slopinančiais imunitetą. Pradinė 10 – 14 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozė, padalyta į dvi dalis, duodama 12 valandų prieš organo persodinimą. Po operacijos tokia pačia doze gydoma 1 – 2 savaites. Vėliau, stebint koncentraciją kraujyje, dozė palaipsniui mažinama (žr. 4.8 skyrių “Nepageidaujamas poveikis”) iki palaikomosios, t.y. 2 – 6 mg/kg kūno svorio, ciklosporino dienos dozės. Mažiausia ciklosporino koncentracija kraujyje prieš geriant kitą dozę mililitre turi būti 100 - 400 ng/ml (nustatoma naudojant specifinius monokloninius antikūnus).
Pastebėta, kad atmetimo reakcijos pavojus didesnis pacientams, kuriems persodintas inkstas, jei vartojama mažiausia rekomenduojama dienos dozė, t.y. mažiau negu 3 – 4 mg/kg kūno svorio. Tokiu atveju vaisto koncentracija kraujyje būna mažesnė negu 100 ng/ml.
Jei kartu vartojama kortikosteroidų, kai kuriems ligoniams reikia mažesnės kaip 5 mg/kg kūno svorio palaikomosios ciklosporino dienos dozės jau praėjus vienam mėnesiui po organų persodinimo.

Pacientai, kuriems persodinti kaulų čiulpai
Norint išvengti organizmo pasipriešinimo transplantantui (GVHD), ciklosporino kartu su metotreksatu paprastai vartojama trumpai. Optimali dozė parenkama kiekvienam pacientui atskirai. Paprastai gydymas pradedamas intraveninėmis 2,5 – 5 mg/kg kūno svorio ciklosporino injekcijomis likus 1 – 2 dienoms iki kaulų čiulpų persodinimo. Kai tik ligonis gali vaisto gerti, paprastai skiriama 12,5 mg/kg kūno svorio geriamojo ciklosporino dienos dozė. Gydyti tokia doze būtiną mažiausiai 3 – 6 mėnesius, prieš nutraukiant gydymą dozę galima palaipsniui mažinti. Galima elgtis ir kitaip. Galima injekuoti į veną vien ciklosporino: 1-ąją – 3-ąją dienomis po 5 mg/kg kūno svorio, 4-ąją – 14-ąją - po 3 mg/kg kūno svorio (arba 3 - 5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozę galima leisti kartu su kortikosteroidais). Tokiu atveju pradėti vartoti geriamąją vaisto formą reikia kiek galima anksčiau ir gydymą tokiu būdu tęsti ilgai.

Organizmo ūminio priešinimosi transplantantui reakcijos (GVHD) slopinimas
Po operacijos iš pradžių reikia gerti 12,5 - 15 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozę. Tokia doze turi būti gydoma 50 dienų. Po to dozė gali būti mažinama 5 % kas savaitė iki gydymas maždaug po 20 savaičių bus nutrauktas.
Jei organizmo priešinimasis transplantantui, nutraukus gydymą ciklosporinu, atsinaujina, galima vėl gydyti ciklosporinu.

Pastabos skyriams „Pacientai, kuriems persodinti organai”, „Pacientai, kuriems persodinti kaulų čiulpai” ir „Organizmo ūminio priešinimosi transplantantui reakcijos (GVHD) slopinimas".

Jei dėl paciento laikino virškinimo trakto sutrikimo, kuris gali pažeisti išgerto ciklosporino rezorbciją, ciklosporino būtina injekuoti į veną, reikia vienu kartu švirkšti trečdalį anksčiau vartotos geriamosios dienos dozės.
Patirtis, kaip ciklosporinu gydyti kūdikius, labai nedidelė. Gydant vyresnius negu 1 metų vaikus rekomenduojamomis ciklosporino dozėmis, nebuvo jokių specifinių problemų. Įvairių klinikinių tyrimų metu vaikai toleravo didesnes dozes, negu suaugę žmonės. Vaikų ciklosporino klirenso greitis didesnis. Kad jų kraujyje ciklosporino koncentracija būtų tokia, kokia būna suaugusių žmonių kraujyje, gali reikėti didesnių dozių. Blogesnė ciklosporino rezorbcija susijusi su kai kuriomis būklėmis: kepenų persodinimu naudojant Roux-en-Y anastamozę, cistine fibroze, trumpo žarnyno sindromu. Vietoj ciklosporino preparatų, kurie nėra mikroemulsijos formos, pradėjus vartoti Ciclosporin Sandoz kapsulių, ligoniams gali labai pagerėti ciklosporino rezorbcija. Tokiu atveju svarbu, kad vaisto formų kaitos metu tyrimų duomenys būtų atidžiai stebimi.

Ciklosporino dozavimas ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi
Pacientams, kuriems persodinti inkstai, ciklosporino farmakokinetikos tyrimų neatlikta, tačiau kreatinino kiekio serume padidėjimas ir kreatinino klirenso sumažėjimas gali būti ūminės atmetimo reakcijos požymis, ypač po inksto persodinimo. Dozę ligoniui galima būtų koreguoti tik atsižvelgiant į bendrąją būklę ir ciklosporino koncentraciją kraujyje tiksliai nustačius naudos ir pavojaus santykį.

Ciklosporino dozavimas žmonėms, kurių kepenų veikla sutrikusi
Jei kepenų veikla sutrikusi, kai kada ciklosporino farmakokinetikos pakyčiai gali būti didesni, todėl ciklosporino kiekį ligonių, kurių kepenų veikla sutrikusi, kraujyje privaloma atidžiai stebėti ir jo dozę tinkamai koreguoti (žr. 5.2 skyrių „Farmakokinetinės savybės”).

Vaikai
Kadangi vaikų organizme ciklosporino klirenso greitis yra didesnis, jiems gali reikėti didesnės dozės, priešingu atveju medikamento koncentracija bus ne tokia, kokia būna suaugusių žmonių kraujyje.

Pagyvenę žmonės
Vyresnio amžiaus žmonių gydymo ciklosporinu patirtis nepakankama. Dėl nuo amžiaus priklausomų veiksnių, pvz., inkstų veiklos susilpnėjimo, tokius ligonius būtina atidžiai stebėti ir reguliuoti medikamento dozę.

Sunkus endogeninis uveitas
Svarbu, kad ciklosporinu gydytų gydytojas, turintis patirties, kaip vaistais slopinti imunitetą. Vaisto vartojimo metu būtina ir oftalmologo priežiūra, be to, reikia nuolat stebėti ciklosporino kiekį kraujyje. Kadangi ciklosporinas gali pažeisti inkstų veiklą, šį medikamentą gali vartoti tik ligoniai, kurių inkstai sveiki. Inkstų veiklą būtina dažnai stebėti. Reikia užtikrinti, kad kreatinino kiekis serume neviršytų įprastinio lygio daugiau kaip 30 %, net jei jis neviršija normos ribų. Jei taip atsitinka, ciklosporino dozę būtina mažinti 25 – 50 %. Jei kreatinino koncentracija serume padidėjusi daugiau negu 50 %, ciklosporino dozę būtina mažinti mažiausiai 50 %.
Kadangi tokio gydymo patirties trūksta, rekomenduojama jį pradėti 5 – 10 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos doze, padalyta į dvi dalis, ir gydyti tol, kol atsiras uveito remisija ir pagerės regėjimo aštrumas.
Siekiant, kad greitai prasidėtų ligos remisija ar gydant ūminę ligos fazę, jei vien ciklosporino terapija nėra pakankamai veiksminga, galima apsvarstyti, ar nebūtų naudingas sisteminio poveikio kortikosteroidų vartojimas (0,2 - 0,6 mg/kg kūno svorio prednisono dienos dozė arba panašaus stiprumo kitokio kortikosteroido dozė).
Palaikomojo gydymo metu dozę būtina palaipsniui mažinti iki mažiausios veiksmingos dozės.
Bendra reikiama ciklosporino koncentracija kraujyje yra 100 – 150 ng/ml (nustatoma naudojant specifinius monokloninius antikūnus).
Ar ciklosporinu galima gydyti vaikus, nežinoma, nes kūdikių gydymo patirties nėra, o vyresnių negu 5 metai vaikų gydymo patirtis nepakankama.

Labai sunkios žvynelinės formos
Kadangi ciklosporinas gali pažeisti inkstų veiklą, prieš gydymą kreatinino koncentraciją kraujyje būtina nustatyti bent du kartus. Pirmųjų 3 gydymo mėnesių metu kreatinino kiekį serume reikia nustatyti kas 2 savaitės. Jei ciklosporino dienos dozė yra 2,5 mg/kg kūno svorio ir kreatinino kiekis serume išlieka stabilus, kreatinino kiekį galima nustatinėti kas du mėnesiai. Vartojant didesnę dozę, kreatinino kiekį reikia nustatinėti kartą per mėnesį. Jei kreatinino kiekis serume viršija įprastinį lygį daugiau kaip 30 %, dozę būtina mažinti 25 – 50 %, net jei jis neperžengia normos ribų. Jei kreatinino koncentracija serume padidėja daugiau negu 50 %, dozę reikia mažinti ne mažiau kaip 50 %.
Jeigu sumažinus dozę per mėnesį neatsiranda jokių pokyčių, gydymą ciklosporinu būtina nutraukti.
Prieš gydymą ir pirmaisiais 3 gydymo mėnesiais būtina matuoti ir šlapimo rūgšties koncentraciją.
Didžiausias kepenų fermentų aktyvumas bilirubino kiekis turi būti ne didesnis už normos rodmenis daugiau kaip du kartus.
Norint, kad būklė greitai pagerėtų, reikia skirti 2,5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozę. Ji suvartojama per du kartus. Jei per 1 mėnesį ligos simptomai nesusilpnėja, ciklosporino dienos dozę galima palaipsniui didinti 1 mg/kg kūno svorio, t. y. vartoti net 5 mg/kg kūno svorio dienos dozę. Palaikomojo gydymo metu dozę būtina mažinti iki mažiausios veiksmingos dozės.
Per dieną vartoti daugiau kaip 5 mg/kg kūno svorio ciklosporino draudžiama. Pacientų, kuriems po 6 mėnesių gydymo 5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos doze odos simptomai susilpnėja nepakankamai ar efektyvi dozė neatitinka aukščiau minėtų nurodymų, gydymą reikia nutraukti.
Ligonių, kurių būklę būtina labai greitai palengvinti, gydymą reikia pradėti į dvi dalis padalyta 5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos doze.

Nefrozės sindromas
Sindromui gydyti dozė turi būti parenkama atsižvelgiant į veiksmingumą (proteinuriją) ir saugumą (ypač kreatinino koncentraciją serume). Suaugusiems žmonėms dienos dozė turi būti ne didesnė kaip 5 mg/kg kūno svorio, vaikams - 6 mg/kg kūno svorio.
Jei inkstų veikla normali, ir būtina greita nefrozės sindromo remisija, suaugusiems žmonėms reikia vartoti 5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozę, vaikams – 6 mg/kg kūno svorio dienos dozę. Jei inkstų veikla pažeista nedaug, iš pradžių vartojamai ne didesnė kaip 2,5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozė. Pacientus būtina atidžiai stebėti. (SVARBI PASTABA. Jei suaugusių žmonių serume kreatinino koncentracija, viršija 200 µmol/l, o vaikų – 140 µmol/l, vaisto vartoti draudžiama!).
Palaikomojo gydymo metu dozę būtina mažinti iki mažiausios veiksmingos dozės.
Bendra reikiama ciklosporino koncentracija kraujyje yra 60 – 160 ng/ml (nustatoma naudojant specifinius monokloninius antikūnus). Reikia užtikrinti, kad pradedant gydymą koncentracija neperžengtų dienos normos ribų. Vėliau ją būtina nustatinėti kas dvi savaitės.
Kadangi ciklosporinas gali pažeisti inkstų veiklą, kreatinino kiekį serume pirmus tris gydymo mėnesius būtina reguliariai nustatinėti (pacientų, kurių inkstai sveiki, kas dvi savaitės, kurių pažeisti – kartą per savaitę).
Jei kreatinino koncentracija išlieka pastovi, jo kiekį užtenka matuoti kartą per du mėnesius. Jei kreatinino kiekis serume viršija įprastinį lygį daugiau negu 30 %, net jei jo kiekis išlieka normalus, dozę būtina mažinti 25 – 50 %. Kreatinino koncentracijai serume padidėjus daugiau negu 50 %, dozę reikia mažinti mažiausiai 50 %. Jei dozę sumažinus per mėnesį neatsiranda jokios reakcijos, gydymą ciklosporinu būtina nutraukti.
Ligoniams, kurių kepenys labai pažeistos, pradinę ciklosporino dozę reikia mažinti
25 – 50 %.
Kartu su ciklosporinu galima vartoti mažas geriamųjų kortikosteroidų dozes, jei gydymo vien ciklosporinu veiksmingumas yra nepakankamas, ypač jei pacientas serga steroidų poveikiui nejautriu nefrozės sindromu.

Sunkus reumatoidinis artritas
Kadangi ciklosporinas gali pažeisti inkstų veiklą, kreatinino koncentracijos serume įprastinį lygį prieš gydymą būtina nustatyti mažiausiai du kartus. Pirmąjį gydymo mėnesį kreatinino kiekį serume reikia nustatinėti kiekvieną savaitę, vėliau 3 mėnesius – kas 2 savaites. Jei kreatinino kiekis serume pastovus, jį galima nustatinėti kartą per mėnesį. Dažniau nustatinėti reikia, jei ciklosporino dozė didinama, kartu vartojama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar jų dozė didinama. Ją reikia mažinti 25 – 50 %, jei kreatinino kiekis serume viršija įprastinį lygį daugiau kaip 30 %, net jei jis neperžengia normos ribų. Jei kreatinino kiekis serume padidėja daugiau negu 50 %, dozę būtina mažinti mažiausiai 50 %. Jei per mėnesį jokios reakcijos į dozės sumažinimą neatsiranda, gydymą reikia nutraukti.
Saugumo sumetimais reumatoidinio artrito gydymo metu būtina atlikti ne rečiau, kaip nurodyta, šiuos tyrimus:
Kiekybinės kraujo ląstelių sudėties (pradedant gydymą, vėliau - kas keturias savaites, nustatyti eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį);
kepenų veiklos (pradedant gydymą, vėliau - kas keturias savaites);
šlapimo (pradedant gydymą, vėliau - kas keturias savaites);
kraujospūdžio (pradedant gydymą, vėliau - tris mėnesius kas dvi savaites, po to - kas keturias savaites);
kalio, lipidų (pradedant gydymą, vėliau - kas keturias savaites).
Rekomenduojama ciklosporino dienos dozė pirmomis 6 gydymo savaitėmis yra 2,5 mg/kg kūno svorio. Ji išgeriama per du kartus. Jei ligonis vaisto netoleruoja, dozę galima šiek tiek mažinti. Jei tokiu atveju medikamento poveikis yra nepakankamas, dozę priklausomai nuo toleravimo reikia laipsniškai didinti. Dienos dozės, t.y. 4 mg/kg kūno svorio. Jos viršyti nepatariama. Ją didinti iki 5 mg/kg kūno svorio galima tik ypatingu atveju. Dozę padidinus anksčiau, nebus galima tiksliai nustatyti medikamento poveikio ir kils perdozavimo pavojus.
Palaikomojo gydymo metu būtina vartoti mažiausią veiksmingą dozę.
Ciklosporino galima vartoti kartu su mažomis kortikosteroidų dozėmis ir(ar) nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”).

Sunkus, atsparus gydymui persistuojantis atopinis dermatitas
Ciklosporinas gali pažeisti inkstų veiklą, todėl prieš gydymą kreatinino koncentracijos įprastinį lygį būtina nustatyti bent du kartus. Vėliau jį būtina tikrinti kas dvi savaitės. Jei kreatinino kiekis serume viršija įprastinį lygį daugiau negu 30 %, tačiau net jei ir neperžengia normos ribų, dozę reikia mažinti 25 – 50 %.
Jei per mėnesį po dozės sumažinimo kreatinino koncentracijos pokyčių neatsiranda, gydymą ciklosporinu reikia nuraukti.
Šlapimo rūgšties koncentraciją būtina nustatyti prieš gydymą ir jo metu.
Didžiausias kepenų fermentų ir bilirubino kiekis turi būti ne daugiau kaip 2 kartus didesnis už normalų.
Greitai ligos remisijai sukelti reikia vartoti 2,5 mg/kg kūno svorio ciklosporino dienos dozę, padalytą į dvi dalis. Jei per dvi savaites reikiamo pagerėjimo neatsiranda, galima vartoti maksimalią 5 mg/kg kūno svorio dienos dozę.
Pacientus, kurių liga labai sunki, iš pradžių gydyti 5 mg/kg kūno svorio dienos doze galima tik tokiu atveju, jei ligą būtina greičiau palengvinti. Kai tik pasireiškia reikiamas poveikis, dozę reikia laipsniškai mažinti ir, jei tik įmanoma, ciklosporino vartojimą nutraukti.
Jei po 6 gydymo savaičių simptomai reikiamai nesusilpnėja ar veiksminga dozė viršija aukščiau minėtą, gydymą šiuo preparatu reikia nutraukti.

Vartojimo būdas ir trukmė
Ciklosporiną reikia gerti visuomet tokiu pačiu paros laiku.
Kapsules reikia praryti nesukramtytas, užgeriant vandeniu iš čiaupo ar obuolių sultimis. Kapsulių negalima užgerti greipfrutų sultimis.

Organų persodinimas
Jei medikamento vartojama ne profilaktikai ar organizmo priešinimosi transplantantui gydyti (žr. atitinkamame skyriuje), vartojimo trukmė neribojama.

Sunkus endogeninis uveitas
Vaisto vartojama 3 – 16 mėnesių.
Labai sunki žvynelinė
Paprastai ciklosporinu gydoma 12 savaičių. Kaip ciklosporino vartoti 24 savaites, nustatyta klinikinių tyrimų metu, kaip vartoti dar ilgiau, nežinoma. Gydymą patariama nutraukti, jei pasirodo neįmanoma tinkamai gydyti bet kokią hipertenziją, kuri atsiranda gydymo ciklosporinu metu.

Nefrozės sindromas
Jei po trijų gydymo mėnesių simptomai nesusilpnėja, gydymą ciklosporinu reikia nutraukti.

Sunkus reumatoidinis artritas
Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kaip vaisto vartoti, jei juo reikia gydyti 12 mėnesių. Dar ilgesnio gydymo ciklosporinu patirtis yra nepakankama. Jei po trijų gydymo mėnesių sveikata pastebimai nepagerėja, Ciclosporin Sandoz kapsulių vartojimą reikia nutraukti.

Sunkus, atsparus gydymui persistuojantis atopinis dermatitas
Paprastai pagerėja po 6 – 8 savaičių. Pirminiai palyginti nedidelės grupės ligonių, kuriems ciklosporinas sukėlė pageidaujamą reakciją, klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad tiksliai laikantis minėtų stebėjimo ir gydymo rekomendacijų (kreatinino kiekis serume, kraujospūdis ir kt.) ir vartojant vidutinę, t.y. 2,2 mg/kg kūno svorio, ciklosporino dienos dozę, gydymas ciklosporinu būti veiksmingas ir toleruojamas net 1 metus.

4.3. Kontraindikacijos

Kontraindikacijos visoms vaisto formoms ir indikacijoms
Medikamento vartoti negalima, jei jautrumas ciklosporinui ar bet kuriai preparato sudedamajai daliai yra padidėjęs.
Atsargiai reikia vaisto vartoti ligoniams, kurių kraujyje padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis (yra hiperurikemija). Išsamesnės informacijos pateikta poskyryje „Labai sunki žvynelinė”.
Gydant ciklosporinu, skiepyti gyva vakcina negalima (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika ”).

Kontraindikacijos visoms indikacijoms, išskyrus organų persodinimą
Inkstų veiklos sutrikimas (išimtys nurodytos skyriuje „Nefrozės sindromas”).
Nekontroliuojama hipertenzija.
Nekontroliuojamos infekcinės ligos.
Buvęs ar esamas bet koks piktybinis auglys (žr. poskyrį „Labai sunki žvynelinė” ir 4.8 skyrių „Nepageidaujamas poveikis”).

Kitos su indikacijomis susijusios kontraindikacijos
Ciklosporinu negalima gydyti vaikų, sergančių žvyneline (žr. toliau), reumatoidiniu artritu ir atopiniu dermatitu (žr. toliau), nes tokių pacientų gydymo patirtis nepakankama.

Labai sunki žvynelinė
Ciklosporinu negalima gydyti ligonių, kurių kepenų veikla labai sutrikusi arba kraujyje padidėjęs šlapimo rūgšties ar kalio kiekis. Juo negalima gydyti žvynelinės formų, kurias gali sukelti ar sunkinti medikamentai.
Ciklosporino negalima vartoti, jei pacientas gydomas psoralenu ir ultravioletiniais A spinduliais (PUVA), ultravioletine šviesa, retinoidais, kai atliekamas imunitetą slopinantis gydymas.
Ciklosporinu negalima gydyti jaunesnių kaip 18 metų ligonių, nuo alkoholio priklausomų, eritrodermine ar pūline žvyneline sergančių pacientų ir žmonių, anksčiau daug metų gydytų metotreksatu, kadangi tokių pacientų gydymo patirtis yra nepakankama.

Sunkus, atsparus gydymui persistuojantis atopinis dermatitas
Ciklosporinu negalima gydyti atopinio dermatito formų, kurioms yra veiksmingas įprastinis gydymas, ypač lokaliai veikiančiais kortikosteroidais.
Ciklosporino negalima vartoti pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir gydomiems psoralenu bei ultravioletiniais A spinduliais (PUVA) ar ultravioletine šviesa (žr. poskyrį „Labai sunkios žvynelinės formos).
Ciklosporinu negalima gydyti jaunesnių negu 18 metų ir nuo alkoholio priklausomų ligonių, nes tokių žmonių gydymo patirtis nepakankama.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai
25,5 % medikamento tūrio yra etanolis. Jei vaisto vartojama taip, kaip rekomenduojama, su kiekviena doze (24 kapsulėmis) į organizmą gali patekti net 1,2 g etanolio. Tai gali būti pavojinga ligoniams, kurie serga kepenų liga, epilepsija, priklauso nuo alkoholio, arba kurių smegenys traumuotos. Toks kiekis pavojingas nėščioms moterims ir vaikams. Kitų kartu vartojamų medikamentų poveikis gali silpnėti ar stiprėti.

Atsargumo priemonės
Inkstų veiklą būtina atidžiai stebėti, kadangi gali atsirasti jų nepakankamumas.
Vartojant Ciclosporin Sandoz kapsulių reikia reguliariai stebėti kraujospūdį ir vartoti tinkamų priemonių hipertenzijai šalinti.
Kepenų veiklą būtina atidžiai stebėti, kadangi gali atsirasti jų nepakankamumas.
Prieš gydymą ir po mėnesio nuo jo pradžios patariama nustatyti riebalų kiekį kraujyje. Jei jis padidėjęs, rekomenduojama apsvarstyti, ar nereikia mažinti Ciclosporin Sandoz kapsulių dozę ir (arba) riebalų kiekį maiste.
Vartojant ciklosporino, gali pasunkėti arba atsirasti hiperkaliemija, hipomagnezemija, todėl pacientų, ypač tų, kurių inkstų veikla labai pažeista, organizme reikėtų stebėti kalio ir magnio kiekį.
Gydant ciklosporinu, nepatariama vartoti kalį organizme sulaikančių diuretikų, medikamentų, kuriuose yra kalio, ir valgyti maisto produktų, kuriuose yra daug kalio.
Ciklosporino negalima vartoti kartu su kitais imunitetą slopinančiais preparatais, išskyrus kortikosteroidus, nors siekiant sumažinti ciklosporino sukeliamą inkstų veiklos susilpnėjimą ar pažeidimą, yra tendencija ciklosporino vartoti kartu su mažomis azatioprino ir kitų imunitetą slopinančių vaistų dozėmis. Tačiau reikia nepamiršti, kad perdėtas imuniteto slopinimas gali didinti jautrumą infekcijai ir tikimybę atsirasti piktybinei limfomai (dažniausiai ne Hodžkino limfomai ir retikulosarkomai).
Ciklosporino negalima vartoti kartu su kitokiais kalcineurino poveikį slopinančiais vaistais, pvz., takrolimusu, kadangi gydomasis poveikis nestiprėja, o nepageidaujamas poveikis gali padidėti.
Reikėtų reguliariai apžiūrėti ligonio odą ir atlikti histologinius įtartinų žaizdelių tyrimus, nes gydymo ciklosporinu metu dažniau atsiranda piktybinių auglių, ypač odos.
Jei kartu su ciklosporinu vartojama kitų, nefrotoksinį poveikį sukeliančių medikamentų, inkstų veiklą (ypač kreatinino kiekį serume) reikia tikrinti dažnai. Jei ji reikšmingai pablogėjusi, tokių medikamentų dozę reikia mažinti ar apsvarstyti kitokio gydymo galimybę.
Inkstų funkciją reikia atidžiai stebėti ir tuo atveju, jei kartu vartojamuose medikamentuose yra fibratų. Nustačius, kad inkstų veikla reikšmingai pažeista, gydymą tokiais preparatais gali tekti nutraukti.
Jei kartu vartojant orlistato, ciklosporino koncentracija prieš kitos dozės gėrimą ar biologinis prieinamumas reikšmingai pakinta, orlistato vartojimą reikia nutraukti. Gydymo ciklosporinu metu reikia vengti medikamentų ir maisto priedų, kuriuose yra jonžolių (Hypericum perforatum), nes jie gali silpninti ciklosporino poveikį.
Ligoniams, kuriems gydymo ciklosporinu metu veša dantenos, nepatariama vartoti nifedipino preparatų, nes jie tokį dantenų vešėjimą gali skatinti.
Jei negalima atsisakyti vaistų, kurie, vartojami kartu su ciklosporinu, didina ar mažina jo biologinį prieinamumą, patariama atidžiai stebėti ciklosporino kiekį kraujyje ir tinkamai reguliuoti jo dozę, ypač pradedant ir baigiant gydymą papildomu vaistu.
Kartu vartoti ciklosporino ir N-metilotiotetrazolio grupės cefalosporinų reikia atsargiai.
Vartojant ciklosporino, greipfrutų sulčių gerti negalima.

Kitos indikacijos, išskyrus organų persodinimą
Jei hipertenzijos, kuri atsiranda gydymo ciklosporinu metu, nepavyksta išgydyti, jo dozę reikia mažinti arba gydymą nutraukti.
Kaip ir vartojant kitokių imunitetą slopinančių medikamentų, taip ir vartojant ciklosporino, yra didesnis limfoidinio audinio vešėjimo sutrikimo ir piktybinių auglių, ypač odos, atsiradimo pavojus. Pacientus, vartojančius ciklosporino, ypač ilgai, būtina atidžiai stebėti, kad neliktų nepastebėti pirmieji šių sutrikimų simptomai. Jei atsiranda priešvėžinių ar vėžinių pokyčių, gydymą reikia nutraukti.
Po transplantacijos gydant ligonius, sergančius uveitu ar nefrozės sindromu, svarbi saugumo priemonė yra ciklosporino koncentracijos kraujyje matavimas, naudojant specifinius monokloninius antikūnus (žr. 4.2 skyriaus „Dozavimas ir vartojimo metodas” poskyrį “Pacientai, kuriems persodinti organai”).

Labai sunki žvynelinė
Nutraukus etretinato vartojimą, ciklosporino vartoti negalima 4 savaites. Dėl didesnio odos vėžio atsiradimo pavojus, pacientams, ilgai gydytiems psoralenu ir ultravioletiniais A spinduliais (PUVA) ciklosporino galima skirtitik atidžiai apsvarsčius jo vartojimo naudą bei galimą žalą.
Ligonis turi vengti per ilgai būti saulėje.

Pastaba
Jei atsirado odos pokyčių, kurie ne visai būdingi žvynelinei ir kurie gali reikšti odos vėžio, grybiškosios granulomos (mycosis fungoides) ar odos priešvėžinės būklės (pvz., Bowen ligos) pradžią, prieš gydymą ciklosporinu reikia atlikti biopsiją.
Pacientams, kuriems atsirado piktybinių odos pokyčių ar kurių tokia būklė gydoma, vartoti ciklosporino galima tiktai išgydžius tokią būklę ir tuo atveju, jei kitoks gydymas neveiksmingas.

Nefrozės sindromas
Ligonius, kurių inkstų veikla sutrikusi, būtina atidžiai stebėti, kadangi nuo ciklosporino ji gali toliau blogėti. Kreatinino koncentracija, kai dar galima atsargiai gydyti didžiausia (2,5 mg/kg kūno svorio) ciklosporino dienos doze, yra 200 µmol/l suaugusiems žmonėms, vaikams - 140 µmol/l.
Pacientų, kurie serga nefrozės sindromu ir kurių hipertenzija nekontroliuojama, ciklosporinu gydyti negalima. Gydant pagyvenusius žmones, inkstų veikla gali pablogėti.
Kai kuriems pacientams, sergantiems nefrozės sindromu, gali būti sunku nustatyti ciklosporino sukeltą inkstų pažeidimą, kadangi nefrozės simptomai lengvėja. Jei nefrozės sindromas ciklosporinu gydomas ilgiau negu vienus metus, patariama atlikti inkstų biopsiją.

Sunkios, atsparios gydymui persistuojančio atopinio dermatito formos
Reikia vengti per ilgai būti saulėje.
Reikia įsitikinti, kad prieš gydymą ciklosporinu vėjaraupių ir kitokios virusinės ligos (pvz., minkštasis odos navikas [Molluscum], karpiškosios išaugos [Condyloma], dauginės karpos) išgydytos.
Pacientus, sergančius paprastąją pūsleline (Herpes simplex) ar juostine pūsleline galima pradėti gydyti ciklosporinu tik po to, kai išnyksta minėtų ligų klinikiniai simptomai. Tačiau jei jų atsiranda gydymo ciklosporinu pradžioje, vaisto vartojimo nutraukti nereikia, nes minėtos ligos nėra sunkios.
Staphylococcus aureus sukelta odos liga nėra absoliuti kontraindikacija gydyti ciklosporinu, tik ją reikia gydyti tinkamais antibiotikais. Geriamojo eritromicino vartoti nerekomenduojama, nes, kiek žinoma, jis gali padidinti ciklosporino koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”). Jei vietoj geriamojo eritromicino negalima vartoti kitokio medikamento, reikia atidžiai stebėti ciklosporino koncentraciją kraujyje, inkstų veiklą ir tikrinti, ar neatsirado nepageidaujamo poveikio.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniaias preparatais ir kitokia sąveika

Apie ciklosporino vartojimą su kitais preparatais, slopinančiais imunitetą, žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ”.

Atsargumas būtinas kartu su ciklosporinu vartojant vaistų, galinčių pažeisti inkstus: aminoglikozidų (pvz., gentamicino ir tobramicino), amfotericino B, ciprofloksacino, melfalano, trimetoprimo ir sulfametoksazolio, vankomicino ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, (pvz., diklofenako, naprokseno ir sulindako) (žr. taip pat 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Pavieniais atvejais ligoniams, kuriems buvo persodintas organas ir kurie kartu su ciklosporinu vartojo fibratų (pvz., bezafibrato, fenofibrato), atsirado inkstų veiklos pažeidimas (atitinkamai serume padidėjo kreatinino kiekis). Toks pažeidimas būdavo sunkus, net kai jis buvo laikinas (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“)
Kartu vartojant ciklosporino ir diklofenako, reikšmingai padidėja biologinis pastarojo vaisto prieinamumas ir su juo susijęs laikino inkstų nepakankamumo pavojus. Biologinis diklofenako prieinamumas padidėja tikriausiai dėl to, kad jo mažai suardoma pirmo prasiskverbimo per kepenis metu, nors paprastai būna priešingai, todėl diklofenako dozę būtina mažinti.

Orlistatas slopina maisto riebalų rezorbciją, todėl gali daryti įtaką biologiniam ciklosporino pasisavinimui. Dabartinė patirtis rodo, kad tai tinka tiktai geriamiesiems ciklosporino preparatams (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Įvairios medžiagos ciklosporino koncentraciją kraujyje didina arba mažina, konkurenciniu būdu slopindamos ar skatindamos kepenų fermentus, dalyvaujančius ciklosporino metabolizmo ir šalinimo reakcijose. Tai ypač būdinga citochromui P450.
Tarp medžiagų, kurios gali didinti ciklosporino koncentraciją kraujyje, yra ketokonazolis, šiuo atžvilgiu silpnesnio poveikio flukanozolis ir itrakonazolis, kai kurie makrolidų grupės antibiotikai (pvz., eritromicinas, klaritromicinas, josamicinas, posinomicinas ir pristinamicinas), doksicilinas, geriamieji kontraceptikai, propafenonas, metilprednisolonas (didelės dozės), metoklopromidas, danazolis, amiodaronas, cholio rūgštis ir jos dariniai, kai kurie kalcio antagonistai (pvz., diltiazemas, nikardipinas, verapamilis ir mibefradilis) (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).
Mažinti ciklosporino koncentraciją kraujyje gali barbitūratai, karbamazepinas, fenitoinas, metamizolis, rifampicinas, nafcilinas, oktreotidas, probukolis, troglitazonas, į veną injekuotas sulfadimidinas (tik injekuojamas į veną), trimetoprimas ir jonžolių preparatai (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Kartu vartojant ciklosporino ir takrolimuso, gali pasireikšti suminis ir sinergetinis nefrotoksinis poveikis bei ilgėti ciklosporino pusinės eliminacijos periodas (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Ciklosporinas gali mažinti digoksino, kolchicino, cholesterolio sintezės fermentų (CSE) inhibitorių, pvz., lovastatino ir prednisolono, klirensą. Dėl to gali didėti toksinis dioksino poveikis, kolchicino ir cholesterolio fermentų sintezės inhibitorių nepageidaujamas poveikis raumenims: raumenų skausmas, silpnumas, uždegimas ir skersaruožių raumenų nykimas, todėl reikia nuodugniai apsvarstyti, ar minėtų vaistų ir ciklosporino vartoti kartu galima.

Informacijos apie medikamentų bei maisto produktų, kuriuose yra kalio, ar kalį sulaikančių diuretikų vartojimą pateikta 4.4 skyriuje „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”.

Vartojant N-metiltiotetrazolio grupės cefalosporinų, pastebėtas poveikis, panašus į tokį poveikį, kurį sukelia disulfiramo preparatai, pvz., antabusas (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Paskiepijus gyva vakcina, dėl ciklosporino sukelto imuniteto slopinimo, gali atsirasti netipinė, žalinga reakcija, todėl gydymo ciklosporinu metu skiepyti gyva vakcina negalima (žr. 4.3 skyrių „Kontraindikacijos”). Tikėtina, kad reakcija į inaktyvuotas vakcinas bus mažesnė. Skiepų veiksmingumui įvertinti turėtų būti nustatomas antikūnų titras. Gali būti, kad reakcija ir į užmuštus mikroorganizmus bus mažesnė. Tokiu atveju reikėtų patikrinti, pvz., nustatant antikūnų titrą, ar skiepai sukėlė pageidaujamą poveikį.

Greipfrutų sultys sąveikauja su citochromo P450 sistema, todėl gali didinti ciklosporino kiekį kraujyje, tačiau tokio poveikio stiprumas gali būti labai skirtingas ir neprognozuojamas (žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tiriant gyvūnus, ciklosporinas teratogeninio poveikio nesukėlė. Ar vaisto vartoti nėščioms moterims saugu, nežinoma, kadangi nepakanka patirties, tačiau duomenų, kad vaistas sukeltų apsigimimą, nėra. Klinikinių stebėjimų duomenimis, medikamentas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus žūtį ar vystymosi pažeidimą ir slopinti imunitetą.
Nėščioms moterims ciklosporino galima vartoti tik tuo atveju, jei manoma, kad nauda bus didesnė už galimą žalą. Ciklosporino vartojančias nėščias moteris reikia atidžiai stebėti.
Ciklosporinas ir etanolis (jo yra kapsulėse, žr. 6.1 skyrių “Pagalbinių medžiagų sąrašas”) prasiskverbia į moters pieną. Ciklosporinu gydomoms moterims žindyti draudžiama.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nežinomas.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas ciklosporino poveikis priklauso nuo dozės ir silpnėja ją mažinant. Jis yra panašus, vaisto vartojant bet kurios indikacijos atveju, nors yra dažnio ir sunkumo skirtumų. Kadangi ligoniams po organų persodinimo reikia didesnių įsotinamųjų dozių, nepageidaujamas poveikis paprastai atsiranda dažniau ir būna stipresnis negu pacientams, vaisto vartojantiems dėl kitokių priežasčių.

Kraujodaros sistema
Kartais Mažakraujystė
Retai Leukopenija
Pavieniais atvejais Trombocitopenija kartu su mikroangiopatine
hemolizine mažakraujyste ir inkstų nepakankamumu (hemolizinis ureminis sindromas)
Virškinimo traktas ir kepenys
Dažnai Hiperplazinis gingivitas, virškinimo trakto komplikacijos: apetito pablogėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio ar skrandžio ir žarnų uždegimas
Kartais Skrandžio opa
Retai Kasos uždegimas
Pavieniais atvejais Storosios žarnos uždegimas
Ciklosporinas gali didinti kepenų fermentų aktyvumą ir bilirubino kiekį serume. Toks poveikis priklauso nuo dozės ir yra laikinas. Jei jis pasireiškia, dozę reikia mažinti.

Oda
Dažnai Padidėjęs plaukuotumas
Kartais Spuogai, odos išbėrimas ar alerginė odos reakcija, plikimas
Retai Raudonė, niežulys
Piktybinių auglių, ypač odos, atsirado žvyneline sergantiems ligoniams, kurie po įprasto gydymo vartojo ciklosporino.

Širdies ir kraujagyslių sistema
Dažnai Hipertenzija
Retai Išeminė širdies liga

Imuninė sistema
Gali atsirasti piktybinių navikų ir limfoidinio audinio vešėjimas. Jų dažnis ir pasiskirstymas panašus į ligonių, kuriems taikomas įprastinis imuniteto slopinimas.
Gerybinis limfoidinio audinio vešėjimo sutrikimas, B ir T ląstelių limfoma pasireiškė kai kuriems žvyneline sergantiems, ciklosporinu gydomiems pacientams, tačiau toks poveikis išnyko tuoj pat, kai tik buvo nutrauktas medikamento vartojimas.
Gydant didelėmis ciklosporino dozėmis, gali didėti infekcijos pavojus (žr. aukščiau rekomenduojamas dozes, vartojamas persodinus organą).

Raumenys
Retai Raumenų mėšlungis, skausmas ar silpnumas
Nervų sistema ir jutimo organai
Dažnai Drebulys, nuovargis, tariamasis jutimas (ypač rankų ir kojų deginimas, dažniausiai pirmąją gydymo savaitę)
Kartais Traukuliai
Retai Motorinė polineuropatija, encefalopatija, kuri
gali pasireikšti įvairiomis formomis: sumišimu, sąmonės sutrikimu, kai kada su koma, regos ir klausos pažeidimu, motorikos sutrikimu, dėl smegenų žievės pažeidimo pasireiškiančiu aklumu, kurtumu, pareze (hemiplegija, tetraplegija), ataksija, susijaudinimu, miego sutrikimu
Pavieniais atvejais Papiloedema

Inkstai
Dažniausios ir galbūt sunkiausios komplikacijos yra karbamido ir kreatinino kiekio serume padidėjimas, kuris gali atsirasti pirmomis gydymo ciklosporinu savaitėmis. Šie pokyčiai priklauso nuo inkstų veiklos pažeidimo ir dozės. Jie yra laikini, paprastai silpnėja mažinant dozę.
Ilgai vartojant ciklosporino, kai kuriems ligoniams atsiranda inkstų struktūros pažeidimo pavojus, pvz., intersticinė fibrozė. Tokį pokytį reikia skirti nuo lėtinės atmetimo reakcijos, atsirandančios ligoniams, kuriems buvo persodintas inkstas.
Retkarčiais ciklosporino sukelti inkstų struktūros pokyčiai nedaro įtakos kreatinino kiekiui serume.

Poveikis metabolizmui ir laboratorinių tyrimų rodmenims (žr. “Inkstai” ir “Kepenys”)
Dažnai Nedidelis laikinas kraujo riebalų kiekio padidėjimas, ypač jei vaisto vartojama kartu su kortikosteroidais
Kartais Kūno svorio didėjimas, hiperglikemija,
hiperurikemija, podagra, hiperkaliemija ar jau esančios
hiperkaliemijos sunkėjimas, hipomagnezemija

Kitoks nepageidaujamas poveikis
Kartais Veido pabrinkimas, laikina dismenorėja, amenorėja
Retai Hipertermija, ginekomastija, karščio pylimas

4.9. Perdozavimas

Apsinuodijimo simptomai
Duomenų apie perdozavimą yra mažai. Išgėrus 10 g (maždaug 150 mg/kg kūno svorio) ciklosporino, ligonis vemia, tampa mieguistas, jam skauda galvą, atsiranda tachikardija, kai kuriems pacientams pasireiškia vidutinio sunkumo laikinas inkstų nepakankamumas. Sunkių apsinuodijimo simptomų atsirado atsitiktinai per daug medikamento suleidus prieš laiką gimusiems kūdikiams.

Apsinuodijimo gydymas
Trumpalaikis nefrotoksinis poveikis paprastai išnyksta, kai tik vaisto vartojimas nutraukiamas. Jei būtina, reikia taikyti įprastines palaikomąsias priemones. Ciklosporino negalima pašalinti nei dialize, nei aktyvuota medžio anglimi, tačiau nedidelį jo kiekį iš enterohepatinės kraujotakos aktyvuota anglimi vis dėlto galima pašalinti. Vaistą galima pašalinti ir tokiu nespecifiniu būdu kaip skrandžio plovimas. Gali būti naudinga sukelti vėmimą, jei tai įmanoma daryti pirmosiomis po preparato išgėrimo valandomis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

ATC kodas - L04AA01
Ciklosporinas yra ciklinis polipeptidas, kurio sudėtyje yra 11 aminorūgščių. Jis yra stiprus imunitetą slopinantis medikamentas, sėkmingai vartojamas genetiškai artimų žmonių inkstų, kasos, kaulų čiulpų, kepenų, širdies bei širdies ir plaučių persodinimo operacijų atveju. Be to, ciklosporinas yra veiksmingas gydant įvairius autoimuninius sutrikimus: sunkų endogeninį uveitą, labai sunkią žvynelinę ir nefrozės sindromą.
Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad ciklosporinas slopina ląstelių sukeliamas reakcijas: imunitetą po genetiškai artimo žmogaus organo persodinimo, vėlyvąjį padidėjusį odos jautrumą, eksperimentinį alerginį encefalomielitą, Freund adjuvanto sukeltą artritą, organizmo priešinimosi implantantui ligą ir nuo T ląstelių priklausomą antikūnų atsiradimą. Ciklosporinas tikriausiai blokuoja „besiilsinčius” ląstelės ciklo G0 ar G1 fazės limfocitus. Be to, jis slopina gamybą ir išskyrimą limfokinų, tarp jų ir interleukino 2.
Turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad ciklosporinas limfocitus veikia specifiškai ir laikinai.

5.2. Farmakokinetinės avybės

Ciklosporinas kūne pasiskirstęs daugiausia ne cirkuliuojančiame kraujyje, jo tariamasis pasiskirstymo tūris yra 3 – 5 l/kg. Pasiskirstymas kraujyje priklauso nuo veikliosios medžiagos koncentracijos: 33 – 47 % yra plazmoje, 4 – 9 % limfocituose, 5 – 12 % granulocituose ir 41 – 58 % eritrocituose.
90 % ciklosporino plazmoje prisijungia prie baltymų, daugiausiai lipoproteinų.
Ciklosporinas metabolizuojamas į maždaug 15 skirtingų metabolitų. Svarbiausia metabolizavimo priemonė yra kepenyse yra nuo citochromo P450 priklausoma monooksigenazių sistema. Pagrindiniai metabolizmo keliai yra monohidroksilinimas ir dihidroksilinimas įvairiose molekulės vietose. Visi metabolitai yra nustatomi pagal duomenis, kurie būdingi nepakitusiai pirminio junginio baltyminei struktūrai. Nė vienas iš metabolitų neturi daugiau kaip 10 % pirminio junginio, slopinančios imunitetą aktyvumo. Daugiausia vaisto išskiriama per tulžį, tik 6 % išgertos dozės šalinama su šlapimu ir tik 0,1 % nepakitusio ciklosporino forma.
Priklausomai nuo tyrimo būdo ir pacientų, apie ciklosporino galutinį pusinės eliminacijos periodą pateikiami labai skirtingi duomenys. Nustatyta, kad sveikiems savanoriams jis yra 6,3 val., ligoniams, segantiems sunkia kepenų liga – 20,4 val., pacientams, kuriems buvo persodinti inkstai – maždaug 11 val. (2 – 25 val.).
Vaikų, kuriems buvo atlikta transplantacija ar kurie sirgo nefroziniu sindromu, organizme tariamasis ciklosporino pasiskirstymo tūris yra maždaug toks pat, kaip ir suaugusių žmonių. Tačiau vaikų ciklosporino klirenso greitis yra maždaug dvigubai didesnis negu suaugusių žmonių.
Nustatyta, kad pakeitus mažesnio biologinio prieinamumo preparatus didesnio biologinio prieinamumo preparatais ir vartojant tokias pačias dozes, mažiausia koncentracija kraujyje prieš geriant kitą dozę būna panaši, tačiau daugumos pacientų organizme maksimali koncentracija (Cmax) didesnė, ciklosporino prieinamumas (AUC) tapo didesnis. Mažai pacientų daliai toks pokytis gali būti didesnis ir tapti klinikai reikšmingas.

Biologinis prieinamumas
1996 m. ištyrus 12 savanorių, kurie išgėrė vieną kartą dvi 100 mg minkštąsias želatinines kapsules arba lyginamąsias kapsules, kuriose buvo mikroemulsijos, buvo gauti toliau pateikti rezultatai:

Tiriamasis preparatas Lyginamasis preparatas
Cmax (ng/ml) 1104 ± 275 1302 ± 369
Didžiausia koncentracija

tmax (minutės) 95,0 ± 42,1 90,0 ± 25,6
Laikas, per kurį koncentracija tampa didžiausia

AUC0-t (ng/ml*val.) 4406 ± 1020 4942 ± 1369
Plotas kurį koordinačių sistemoje
riboja koncentracijos ir laiko kreivė

AUC0-∞(ng/ml*val.) 4884 ± 1009 5393 ± 1472
Plotas kurį koordinačių sistemoje
riboja koncentracijos ir laiko kreivė

Pateikti vidurkiai ir standartinė paklaida.

Tiriamojo ir lyginamojo preparato vidutinės koncentracijos kraujyje pokyčiai laiko atžvilgiu

Biologinis ciklosporino kapsulių prieinamumas yra vidutiniškai 40 % didesnis negu lyginamojo preparato, jeigu jis yra ne mikroemulsijos formos.
Ciklosporino kapsulės ir ciklosporino tirpalas biologiškai yra lygiaverčiai.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminio toksinio poveikio simptomai, atsiradę po intraveninės ciklosporino injekcijos pelei (LD50 - 107 mg/kg kūno svorio), žiurkei (LD50 - 25 mg/kg kūno svorio) ir triušiui (LD50 – mažiau kaip 10 mg/kg kūno svorio), buvo hiperventiliacija, nuovargis, raumenų spazmas ir plaukų pasišiaušimas. Medikamento sušėrus (LD50 - 2329 mg/kg kūno svorio pele), LD50 - 1480 mg/kg kūno svorio žiurkei ir LD50 mažesnė kaip 1000 mg/kg kūno svorio triušiui), sumažėjo svoris, atsirado viduriavimas.
Lėtinio toksinio poveikio šunims ir rezus beždžionėms tyrimas parodė, kad sušėrus ne didesnes kaip 200 mg/kg kūno svorio dienos dozes toksinio poveikio nebūna. Pelių ir žiurkių tyrimų, trukusių ilgiau negu 78 ir 104 savaites, metu nustatyta, kad jei buvo vartojamos didžiausios dienos dozės (atitinkamai16 mg/kg ir 8 mg/kg kūno svorio), nugaišimo atvejų dėl toksinio poveikio kepenims ir inkstams padaugėjo.
Ciklosporinas apsigimimų skaičiaus nedidina, tačiau gyvūnų patelėms, šertoms toksinėmis dozėmis (nuo 30 mg/kg kūno svorio per dieną žiurkei ir nuo 100 mg/kg kūno svorio per dieną triušiui), jis embrionui darė toksinį poveikį: didino nugaišimo atvejų skaičių prieš atsivedimą ir po jo, mažino vaisiaus svorį ir vėlino skeleto vystymąsi. Žiurkių patinams ir patelėms per dieną sušėrus ne didesnes kaip 5 mg/kg kūno svorio dienos dozes, vaisingumas nesumažėjo.
Įprastiniais toksikologinio poveikio tyrimais nustatyta, kad ciklosporinas neskatina mutacijos ir vėžio atsiradimo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis etanolis.
Želatina.
Glicerolis.
Makrogolglicerolio hidroksistearatas 40.
Makrogolis 400.
Nesikristalizuojantis 70% sorbitolio tirpalas.
Tokoferosolanas.
Išgrynintas vanduo.
Trivalentės geležies oksidas.

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

Kartoninė dėžutė, kurioje yra aliuminio folijos lizdinės plokūtelės.
Originalioje pakuotėje yra 50 kapsulių.

6.6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.