Cisplatin \”Ebewe\”

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Cisplatin “Ebewe” 10 mg/20 ml, koncentratas infuzuoti į veną
Cisplatin “Ebewe” 25 mg/50 ml, koncentratas infuzuoti į veną
Cisplatin “Ebewe” 50 mg/100 ml, koncentratas infuzuoti į veną
2. Kiekybinė ir kokybinė sudėtis
Veiklioji vaisto medžiaga yra cisplatina, atitinkanti Europos farmakopėjos reikalavimus. 1 ml tirpalo jos yra 0,5 mg.
3. Vaisto forma
Koncentratas infuzuoti į veną
4. Klinikinė informacija
4.1. Indikacijos
1.Šlapimo pūslės karcinoma. Cisplatina gydoma šlapimo pūslės tarpinių ląstelių karcinoma tuo atveju, jei lokalus gydymas, t. y. operacija arba (ir) radioterapija, yra neveiksmingas.
2.Metastazavusi kiaušidžių karcinoma tuo atveju, jeigu ankstesnis gydymas chirurginiu būdu ir (arba) radioterapija buvo neveiksmingas (cisplatina vartojama kartu su kitais chemoterapiniais preparatais).
3.Metastazavusi kiaušidžių karcinoma tuo atveju, jeigu gydymas įprastiniais priešvėžiniais preparatais, tačiau ne cisplatina, buvo neveiksmingas (cisplatina vartojama monoterapijai, kaip antros eilės vaistas).
4.Metastazavęs sėklidžių vėžys ligoniams, gydytiems chirurginiu būdu ir (arba) radioterapija (cisplatina vartojama kartu su kitais chemoterapiniais preparatais).
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Cisplatinos “Ebewe” izotoninį vandeninį tirpalą, kurio koncentracija yra 0,5 mg/ml, galima leisti tik į veną. Prieš vartojimą tirpalą reikia atskiesti 0,9 proc. natrio chlorido arba 5 proc. gliukozės tirpalu, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido. Jeigu organizme trūksta skysčių, reikia leisti 5 proc. manitolio tirpalo, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido. Kad cisplatinos tirpalas būtų stabilus, jame turi būti natrio chlorido. Neatskiesto tirpalo į veną švirkšti negalima.
Suaugusiems žmonėms ir vaikams
Cisplatinos dozė priklauso nuo ligos, organizmo reakcijos į vaistą, laukiamo terapinio poveikio bei kitų kartu vartojamų preparatų. Daugumai suaugusių žmonių ir vaikų vaisto galima dozuoti taip, kaip nurodyta toliau.
Vienkartinę cisplatinos dozę reikia į veną infuzuoti 6-8 val. Tiek suaugusiems žmonėms, tiek vaikams vaistą galima vartoti dviem būdais:
 kas 3-4 savaitės į veną infuzuoti 50-120 mg/m2 kūno paviršiaus dozę;
kas 3-4 savaitės 5 dienas iš eilės į veną infuzuoti 15-20 mg/m2 kūno paviršiaus dozę.
Prieš kitą gydymo ciklą būtina atkreipti dėmesį į informaciją, pateiktą skyriuje “Specialios atsargumo priemonės vaisto vartojant”.
Jeigu kartu su cisplatina vartojama kitokių chemoterapinių preparatų, nurodytą dozę reikia koreguoti. Paprastai reikėtų ne mažiau kaip po 20 mg/m2 kūno paviršiaus cispaltinos dozę kas 3-4 savaitės. Ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama arba yra užslopinta kaulų čiulpų funkcija, dozę reikia mažinti.
Likus 2-12 valandų iki cisplatinos infuzijos ir ne trumpiau kaip 6 valandas po jos ligoniui būtina leisti skysčių. Prieš infuziją skysčių reikia infuzuoti todėl, kad būtų palaikoma diurezė tiek vaisto infuzijos metu, tiek po jos.
2-12 valandų laikotarpiu prieš cisplatinos infuziją reikia infuzuoti po 100-200 ml/val. arba 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo, arba 5 proc. gliukozės tirpalo, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido.
Po cisplatinos infuzijos reikia 6-12 valandų lašinti po 100-200 ml/val. (iš viso 2 l) arba 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo, arba 5 proc. gliukozės tirpalo, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido.
Jeigu po to diurezė yra mažesnė negu 100-200 ml/val., reikia ją stiprinti: į veną suleisti 375 ml 10 proc. manitolio tirpalo (37,5 g) arba injekuoti diuretikų, jeigu inkstų funkcija normali. Jeigu reikia gydyti didesne nei 60 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos doze, manitolio arba diuretikų reikia suleisti ir prieš cisplatinos infuziją.
24 valandas po cisplatinos infuzijos pacientas turi gerti daug skysčių, kad pakankamai išsiskirtų šlapimo.
4.3. Kontraindikacijos
Padidėjęs organizmo jautrumas cisplatinai arba kitokiems platinos preparatams.
 Inkstų funkcijos nepakankamumas, dehidracija (kad nepasireikštų sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, prieš cisplatinos infuziją ir po jos būtina hidracija).
 Mieloidinio audinio funkcijos slopinimas.
 Klausos sutrikimas.
 Nėštumo ir žindymo laikotarpis (absoliuti kontraindikacija, žr. “Nėštumo ir žindymo laikotarpis).
 Cisplatinos sukelta neuropatija.
4.4. Specialios atsargumo priemonės vaisto vartojant
Cisplatinos “Ebewe” tirpalą galima infuzuoti tik kvalifikuotam gydytojui, turinčiam gydymo chemoterapiniais preparatais patirtį, prižiūrint.
Vartojant cisplatinos, toksinis poveikis klausai, inkstams ir nervų sistemai stiprėja. Jį gali stiprinti ir kiti kartu vartojami preparatai, sukeliantys panašų toksinį poveikį.
Nuo toksinio poveikio inkstams saugo reikiama paciento hidracija prieš cisplatinos infuziją, jos metu ir po jos.
Prieš kiekvieną gydymo cisplatina ciklą, jo metu ir po jo reikia ištirti kepenų bei inkstų funkciją, kraujo gamybą, nustatyti elektrolitų kiekį. Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį bei kalcio, natrio, kalio ir magnio koncentraciją gydymo metu reikia nustatinėti kas savaitė. Būtina reguliariai, ne rečiau kaip prieš kiekvieną gydymo ciklą, daryti audiogramą. Kitą vaisto dozę galima leisti tik tada, kai sunormalėja inkstų funkcija (kreatinino serume yra ne daugiau kaip 130 mol/l, t. y. 1,5 mg/dl, karbamidomažiau nei 25 mg/dl), tampa normalus leukocitų (yra daugiau nei 4000 ląstelių/l, t. y. daugiau nei 4x109/l) bei trombocitų (yra daugiau nei 100000 ląstelių/l, t. y. 100 x109/l) kiekis ir sunormalėja audiogramos rodikliai.
Atsargiai cispaltina reikia gydyti žmones, kuriems yra ne šio vaisto sukelta neuropatija.
Specialus atsargumas būtinas gydant ligonius, sergančius ūmine bakterijų arba virusų sukelta infekcine liga.
Jeigu cisplatinos tirpalo patenka šalia venos, būtina tuoj pat sustabdyti infuziją, pro paliktą adatą išsiurbti cisplatinos tirpalą iš aplinkinių audinių, po to, jeigu cisplatinos tirpalo koncentracija buvo didelė, į juos suleisti natrio chlorido tirpalo.
Cisplatina sąveikauja su aliuminiu, sudarydama juodas platinos nuosėdas, vadinasi, infuzijų sistemų, adatų, kateterių ir švirkštų, kuriuose yra aliuminio, cisplatinos tirpalo infuzijai naudoti negalima.
Paruoštą cisplatinos infuzijų tirpalą su kitais vaistais maišyti negalima.
Šio medikamento veiksmingumą gali silpninti penicilaminas bei kiti metalus prijungiantys preparatai.
4.5. Sąveika su kitais vaistais bei kitokia sąveika
Cisplatinos vartojant kartu su antihipertenziniais preparatais, pvz., fuzosemidu, hidralazinu, diazoksidu ar propranololiu, stiprėja toksinis poveikis inkstams.
Galima cisplatinos ir aliuminio sąveika.
Cisplatina gali mažinti fenitoino rezorbciją, todėl gali silpnėti jo traukulius malšinantis poveikis.
Cisplatina vartojama kartu su kitais mieloidinio audinio funkciją slopinančiais preparatais ar gydymo radioaktyviaisiais spinduliais metu, mieloidinį audinį slopina stipriau.
Preparatai, sukeliantys toksinį poveikį ausims (aminoglikozidai) ir (arba) inkstams (pvz., cefalosporinai, aminoglikozidai), stiprina toksinį cisplatinos poveikį šiems organams. Gydymo cisplatina metu ir po jo atsargiai reikia vartoti vaistų, kurie iš organizmo pašalinami daugiausiai pro inkstus (citostatikų bleomicino ir metotreksato), kadangi jų eliminacija pro inkstus gali suėtėti. Pastebėta, kad gydant ligones, kurių kiaušidžių karcinoma progresavusi, piridoksinas ir heksametilmelaminas daro neigiamą poveikį cisplatinos veiksmingumui.
Kartu su cisplatina vartojant ifosfamido, padidėja baltymų išskyrimas su šlapimu. Klausą slopinantys preparatai gali stiprinti toksinį cisplatinos poveikį ausims.
Dėl galimo inkstų kanalėlių pažeidimo ir toksinio poveikio ausims Henlės kilpoje veikiančiais diuretikais diurezės stiprinti paprastai negalima. Jų galima vartoti tik tiems ligoniams, kurie gydomi didesne nei 60 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos doze ir iš kurių organizmo per 24 valandas išsiskiria mažiau negu 1000 ml šlapimo.
Kartu su cisplatina vartojamų alopurinolio, kolhicino, probenecido ir sulfinpirazono dozę reikia keisti, kadangi cisplatina didina šlapimo rūgšties kiekį organizme.
Kartu vartojami antihistamininiai preparatai, buklizinas, ciklizinas, loksapinas, meklizinas, fenotiazinai, tioksantenai arba trimetobenzamidas gali slėpti cisplatinos toksinio poveikio ausims simptomus, pvz., galvos svaigimą, ūžimą ausyse.
Po gydymo cisplatina vakcinuoti gyva virusine vakcina galima ne anksčiau, kaip praėjus 3 mėnesiams.
Cisplatina, pavartota prieš paklitakselio infuziją, sumažina jo klirensą 70-75 proc. Po gydymo cisplatina kartu su bleomicinu ir etoposidu kelių ligonių organizme buvo sumažėjęs ličio kiekis. Vadinasi, reikia matuoti ličio koncentraciją plazmoje.
4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėščių moterų ir žindyvių cispaltina gydyti negalima. Tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, jog medikamentas trikdo dauginimosi funkciją.
Gydymo metu ir mažiausiai 6 mėn. po jo abiem partneriams būtina naudotis patikimu kontracepcijos būdu. Jeigu gydymo pabaigoje ligonis planuoja turėti vaikų, rekomenduojama konsultuotis su genetiku. Kadangi po gydymo cisplatina galimas visiškas sterilumas, vyrams, kurie planuoja turėti vaikų, patariama prieš gydymą konservuoti spermą.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus
Dėl nepageidaujamo cisplatinos poveikio, ypač centrinei nervų sistemai, gebėjimas vairuoti arba valdyti mechanizmus gali sutrikti.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamas cisplatinos poveikis priklauso nuo dozės ir yra stiprėjantis.
Šlapimo organai
Po vienos vidutinio dydžio (20-mažesne nei 50 mg/m2 kūno paviršiaus) dozės infuzijos gali šiek tiek laikinai sutrikti inkstų funkcija. Retais atvejais šlapime atsiranda šiek tiek kraujo. Infuzavus didelę (50-120 mg/m2 kūno paviršiaus) dozę arba vaisto leidžiant kasdien, galimas inkstų nepakankamumas kartu su kanalėlių nekroze (atsiranda uremija ir anurija). Inkstų nepakankamumas gali praeiti.
Toksinis poveikis inkstams yra stiprėjantis. Jis gali pasireikšti ir praėjus 2-3 dienoms, ir 2 savaitėms nuo gydymo pradžios. Kraujo serume gali padaugėti kreatinino ir karbamido. Jeigu prieš cisplatinos infuziją ir po jos ligoniui suleidžiamas pakankamas skysčių kiekis, toksinio poveikio inkstams rizika mažėja, kadangi sustiprėja diurezė. Infuzavus vienkartinę 50 mg/m2 kūno paviršiaus dozę pacientams, kuriems buvo suleistas nepakankamas skysčių kiekis, toksinis poveikis inkstams pasireiškė 28-36 proc. ligonų.
Mieloidinis audinys
Galima nuo dozės priklausoma, stiprėjanti, paprastai laikina leukopenija, trombocitopenija ir anemija. Buvo hemolizinės anemijos, kai Koombo testas teigiamas, atvejų. Cisplatinos vartojimą nutraukus, ji praėjo. Gydant didele doze, galimas stiprus mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, net agranulocitozė ir aplazinė anemija. Leukocitų daugiausiai sumažėja (5 proc. ligonių jų būna mažiau negu 1,5x109/l), praėjus 14 dienų po infuzijos, trombocitų (mažiau nei 10 proc. pacientų jų būna mažiau negu 50x109/l) praėjus maždaug 21 dienai. Ląstelių kiekis sunormalėja maždaug per 39 dienas.Buvo hemolizės, kurią galėjo sukelti cisplatina, atvejų.
Virškinimo traktas
Praėjus 1-4 val. po infuzijos, dažnai dingsta skonio jutimas, pasireiškia anoreksija, pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Daugumai pacientų toks poveikis per 24 val. išnyksta. Tokiu atveju reikia vartoti skysčių, kadangi dėl vėmimo ir viduriavimo jų netenkama. Silpnesnis pykinimas ir anoreksija gali išlikti net 7 dienas po infuzijos. Veiksmingas gali būti profilaktinis gydymas vaistais, slopinančiais vėmimą. Retai galimas burnos gleivinės uždegimas.
Klausa
Gydant 50 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos doze, toksinis poveikis klausai pasireiškia 30 proc. ligonių (remtasi audiometrijos duomenimis). Poveikis būna stiprėjantis, gali būti laikinas ir apimti tik vieną ausį. Toksinis poveikis klausai pasireiškia ūžimu ausyse ir (arba) klausos praradimu didesnio dažnio (4000-8000 Hz) garsui. Normalaus dažnio (250-2000 Hz) garsui apkursta 10-15 proc. ligonių. Retai gali sutrikti gebėjimas suprasti normalią kalbą. Galimas apkurtimas ir toksinis poveikis prieangiui, susijęs su galvos sukimuisi. Jeigu gydymo cisplatina metu arba prieš ją galva buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, apkurtimo rizika yra didesnė. Vadinasi, gydymo metu reikia dažnai daryti audiogramą. Vaikams ototoksinis poveikis gali būti sunkus. Audiometriją būtina atlikti ir prieš gydymą cisplatina.
Akys
Gydant cisplatina, apankama nedažnai. Kartais galima regos nervo disko edema, pasireiškianti kartu su regos sutrikimais. Gydymą nutraukus toks pokytis išnyksta. Vienam iš ligonių, kuriems po gydymo keliais preparatais buvo infuzuojama cisplatinos, prasidėjo retrobulbarinis neuritas.
Nervų sistema
Toksinis cisplatinos poveikis nervų sistemai pasireiškia periferine neuropatija, rečiauskonio ir lietimo jutimo sutrikimu bei apakimu. Gali prasidėti retrobulbarinis neuritas, sutrikti smegenų veikla: konfūzija, kalbos sutrikimas, žievinis aklumas, atminties praradimas, paralyžius. Gali atsirasti Lhermitte sindromas, autonominė neuropatija, nugaros smegenų mielopatija, smegenų funkcijos išnykimas (pavieniais atvejais pasireiškia ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, smegenų kraujagyslių uždegimas, miego arterijos okliuzija, encefalopatija). Jeigu minėtas poveikis pasireiškia, gydymą cisplatina būtina tuoj pat nutraukti. Toksinis jos poveikis nervų sistemai gali būti laikinas, tačiau 30-50 proc. ligonių jis nepraeina net ir gydymą nutraukus. Jis gali pasireikšti ir po pirmos cisplatinos infuzijos, ir vėliau.
Hiperurikemija
Galima ir besimptomė, ir su podagros priepuoliais susijusi hiperurikemija. 25-30 proc. ligonių ji pasireiškė kartu su toksiniu poveikiu inkstams. Nedažnai gali atsirasti hipercholesterolemija, pavieniais atvejaisnetinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas. Retai kraujo serume gali padaugėti amilazės, pavieniais atvejaispasireikšti su Gasero sindromu susijusi smulkiųjų kraujagyslių trombozė.
Kraujas
Retai kraujyje gali sumažėti magnio, kalcio, natrio, fosfatų bei kalio kiekis: prasideda raumenų spazmai, atsirnda pokyčių elektrokortikogramoje, kadangi cisplatina pažeidžia inkstų kanalėlius ir dėl to sutrinka minėtų jonų reabsorbcija.
Alerginė reakcija
Alerginė reakcija prasideda nedažnai. Gali pasireikšti išbėrimas, urtikarija, eritema, niežulys, retaihipotenzija, tachikardija, dispnėja, bronchų spazmas, veido edema, karščiavimas. Tokiu atveju gali prireikti gydymo antihistamininiais preparatais, epinefrinu (adrenalinu) ir gliukokortikosteroidais.
Kepenys
Retai galimas laikinas kepenų funkcijos sutrikimas, kurio metu padidėja transaminazės kiekis kraujo serume. Su cisplatinos vartojimu galima sieti ir retkarčiais sumažėjantį albuminų kiekį.
Širdis ir kraujagyslės
Retai gali prasidėti aritmija, atsirasti pokyčių EKG. Galima bradikardija arba tachikardija. Gydant keliais citostatikais, buvo keli širdies sustojimo atvejai.
Dantenos
Dantenose gali kauptis platinos.
Kitoks poveikis
Infuzijos į veną vietoje gali atsirasti lokali edema, skausmas ir eritema, oda gali išopėti, galimas flebitas.
Gali pasireikšti alopecija ar skausminga ginekomestija, sutrikti spermatogenezė ir ovuliacija.
Su cisplatinos vartojimu siejama antrinė nelimfoidinė leukozė.
Gydant cisplatina kartu su kitais chemoterapiniais preparatais, pavieniais atvejais atsiranda komplikacijų dėl kraujotakos sutrikimo: smegenų ir širdies išemija, periferinės kraujotakos nepakankamumas, net Reino sindromas.
Teoriškai įmanomas kancerogeninis poveikis, tačiau jo kol kas nepastebėta.
Imuninė sistema
Cisplatina slopina imuninę sistemą.
Laboratorinių tyrimų rodikliai
Kraujo serume gali padaugėti karbamido azoto, kreatinino ir šlapimo rūgšties. Gali sumažėti kreatinino klirensas ir kalcio, fosfatų bei kalio koncentracija kraujyje. Kartais gali padaugėti geležies.
4.9. Perdozavimas
Cisplatinos perdozavus, gali pasireikšti minėtas nepageidaujamas poveikis, tačiau jis būna stipresnis. Toksinis poveikis susilpnėja, jeigu tuoj pat po perdozavimo suleidžiamas reikiamas kiekis skysčių ir sukeliama osmosinė diurezė.
Infuzavus per didelę dozę (200 mg/m2 kūno paviršiaus), dėl tiesioginio poveikio kvėpavimo centrui gali sutrikti kvėpavimas ir šarmų bei rūgščių pusiausvyra, kadangi vaisto prasiskverbia per kraujo ir smegenų barjerą.
5.Farmakologinės savybės
5.1. Farmakodinamika
Cisplatina “Ebewe” yra platinos preparatas (cis-diamminedichloroplatinum). Jis slopina DNR sintezę, sudarydamas kryžmines jungtisir DNR grandinėje, ir tarp grandinių. RNR ir baltymų sintezę vaistas slopina silpniau.
Nors svarbiausias cisplatinos veikimo būdas yra DNR sintezės slopinimas, tačiau gydant vėžį ji gali veikti ir kitais būdais, įskaitant auglio imunogeniškumo didinimą. Cisplatinos poveikis yra panašus į alkilinamųjų preparatų. Be to, ji slopina imuninę sistemą, sukelia antimikrobinį poveikį, didina jautrumą radioaktyviesiems spinduliams.
Cisplatinos poveikis ląstelės ciklui yra nespecifinis.
Citotoksinį poveikį ji sukelia, prisijungdama prie visų DNR bazių, N-7 padėtyje esančių guanino ir adenozino.
5.2. Farmakokinetika
Infuzuota į veną cisplatina greitai pasiskirsto visuose audiniuose. Didelė jos koncentracija atsiranda inkstuose, kepenyse, sėklidėse, plonojoje ir storojoje žarnoje, bet ne CNS. Praėjus 2 val. po infuzijos, daugiau negu 90 proc. kraujyje esančio preparato prisijungia prie baltymų, galbūt visam laikui. Prie baltymų prisijungusi cisplatina yra neveikli. Farmakokinetika yra nelinijinė. Cisplatina metabolizuojama nefermentiniu būdu į vienos arba kelių rūšių metabolitus. Suleidus 50-100 mg/m2 kūno paviršiaus dozę į veną iš karto, eliminacija plazmoje yra dvifazė: pasiskirstymo fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra 10-60 min., galutinės eliminacijos metu2-5 dienos.
Kadangi daug cisplatinos prisijungia prie kraujo baltymų, tai per 84-120 val. su šlapimu išsiskiria tik 27-45 proc. dozės. Jeigu infuzija ilgalaikė, su šlapimu vaisto išsiskiria daugiau. Su išmatomis medikamento pasišalina labai mažai, šiek tiek platinos būna tulžyje ir storojoje žarnoje. Jeigu inkstų funkcija sutrikusi, pusinės eliminacijos laikas plazmoje būna ilgesnis. Teoriškai jis gali pailgėti ir tuo atveju, jeigu psireiškia ascitas, kadangi daug cisplatinos jungiasi prie baltymų.

5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Ūminis ir lėtinis toksinis poveikis. Suleidus į veną ne didesnę kaip 0,75 mg/kg kūno svorio dozę šunims ir ne didesnę kaip 2,5 mg/kg kūno svorio dozę beždžionėms, atsirado nuo dozės priklausomas greitai proliferuojančių organų pažeidimas, pasireiškė inkstų funkcijos sutrikimas, kuris iš dalies praėjo.
Lėtinio toksinio poveikio tyrimų metu vaistas pažeidė inkstus, slopino kaulų čiulpų funkciją, sutrikdė virškinimo trakto veiklą, sukėlė toksinį poveikį ausims.
Mutageninis ir kancerogeninis poveikis. Įvairių tyrimų (su gyvūnų ląstelėmis, audinių kultūra ir bakterijomis) in vitro ir in vivo metu cisplatina sukėlė mutageninį poveikį, t. y. chromosomų aberaciją, o ilgalaikių tyrimų metu žiurkėms ir pelėms sukėlė kancerogeninį poveikį.
Poveikis dauginimosi sistemai
Vaisingumas. Tyrimų metu cisplatina, slopindama lytinių liaukų funkciją, sukėlė amenorėją, azospermiją, kartaisvisam laikui sterilumą.
Nėštumas. Pelėms ir žiurkėms cisplatina sukėlė teratogeninį poveikį ir vaisiaus apsigimimą.
Žindymo laikotarpis. Cisplatinos patenka į motinos pieną.
6. Farmacinė informacija
6.1. Pagalbinės medžiagos
Natrio chloridas (Ph. Eur.), injekcijų vanduo (Ph. Eur.).
6.2. Nesuderinamumas
Cisplatinos tirpalą reikia saugoti nuo prisilietimo prie aliuminio (pvz., adatų, švirkštų). Infuzijų sistemoje vaistą gali inaktyvuoti antioksidatoriai, pvz., natrio disulfitas.
6.3. Tinkamumo laikas
Cisplatinos tinkamumo laikas yra 2 metai. Atskiestas 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu, 5 proc. gliukozės tirpalu, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido, arba 5 proc. manitolio tirpalu, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido, cisplatinos tirpalas tiek, kad koncentracija būtų 0,1 mg/ml, laikomas kambario (mažesnėje nei 25 C) temperatūroje, stabilus būna 24 val. Infuzijai cisplatinos tirpalą reikia ruošti aseptinėmis sąlygomis. Jeigu jų visiškai laikytis nėra galimybių, tai atskiesto tirpalo, laikomo šaldytuve (2-8 C temperatūroje), tinkamumo laikas yra 24 val., laikomo kambario temperatūroje12 val.
6.4. Laikymo sąlygos
Preparatą reikia laikyti ne didesnėje kaip 25C. Jį būtina saugoti nuo šviesos, todėl reikia laikyti išorinėje gamintojo pakuotėje. Neužšaldyti
6.5. Pakuotė
Cisplatinos tirpalas tiekiamas tamsaus stiklo flakonais, užkimštais guminiu kamščiu.
20 ml tirpalo flakone yra 10 mg cisplatinos, 50 ml tirpalo flakone25 mg, 100 ml tirpalo flakone50 mg.
6.6. Vartojimo, elgesio su vaistiniu preparatu bei jo atliekų naikinimo instrukcija
Cisplatina “Ebewe” yra koncentruotas tirpalas, skirtas infuzijų tirpalui ruošti. Cisplatiną reikia atskiesti 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu arba 5 proc. gliukozės tirpalu, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido. Paruoštą tirpalą reikia saugoti nuo šviesos (žr. 6.3 paragrafą). Jį galima infuzuoti tik į veną.
Cisplatinos tirpalas sąveikauja su aliuminiu, sudarydamas juodas nuosėdas. Dėl to susilpnėja vaisto poveikis. Vadinasi, infuzijų įrangoje (adatose, kateteriuose, infuzijų sistemoje) neturi būti aliuminio.
Su cisplatina, kaip ir kitais citotoksiniais preparatais, būtina elgtis labai atsargiai: reikia apsivilkti apsauginius drabužius, apsimauti apsaugines pirštines, užsidėti kaukę. Jeigu įmanoma, cisplatinos tirpalą reikėtų ruošti po gaubtu. Reikia saugotis, kad vaisto nepatektų ant odos ar gleivinės. Nėščioms moterims šio vaisto liesti negalima.
Jeigu cisplatinos patenka ant odos, ją reikia nuplauti dideliu vandens kiekiu. Jeigu odą dilgčioja, galima patepti kremu.
PATABA. Kai kurie žmonės yra jautrūs platinai, todėl galima odos reakcija.
Vaisto likučių naikinimas
Preparato likučius reikia sudeginti 800C temperatūroje. Galima naikinti ir cheminiu būdu: tirpalą atskiesti dideliu kiekiu vandens ir palaikyti 48 val.