Mesar

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Mesar 10 mg plėvele dengtos tabletės
Mesar 20 mg plėvele dengtos tabletės
Mesar 40 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 10 mg, 20 mg arba 40 mg olmesartano medoksomilio.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengtos tabletės.
Mesar 10 mg tabletės: baltos, apvalios plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje yra įspaudas C13.
Mesar 20 mg tabletės: baltos, apvalios plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje yra įspaudas C14.
Mesar 40 mg tabletės: baltos, ovalios plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje yra įspaudas C15.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminei hipertenzinei ligai gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Pradinė gydymo olmesartano medoksomiliu dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Jei, skyrus šią dozę, ligonio kraujospūdis netampa normalus, olmesartano medoksomilio dozė gali būti padidinta iki optimalios - 20 mg vieną kartą per parą. Jei kraujospūdį reikia dar sumažinti, olmesartano medoksomilio dozę galima padidinti ne daugiau kaip iki 40 mg per parą arba prie šio vaisto reikia papildomai skirti hidrochortiazido preparatų.
Olmesartano medoksomilio kraujospūdį mažinantis poveikis reikšmingai stiprėja dvi gydymo savaites ir intensyviausiai reiškiasi po 8 savaičių. Tai reikia prisiminti, kai sprendžiamas dozės pakeitimas pacientui.
Siekiant padėti prisitaikyti prie vaisto, pacientui patariama vaistą vartoti tuo pačiu paros metu tiek nevalgius, tiek valgant, pvz., pusryčiaujant.

Senyvi pacientai
Senyviems pacientams didžiausia olmesartano medoksomilio paros dozė yra 20 mg, nes apie šios pacientų grupės gydymą nesukaupta pakankamai patyrimo (žr. sk. 5.2.).

Inkstų veiklos sutrikimas
Esant lengvam ar vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimui (kreatinino klirensas 20-60 ml/min.), olmesartano medoksomilio dozė yra 20 mg vieną kartą per parą, nes apie didesnių dozių vartojimą šiai pacientų grupei nesukaupta pakankamai patyrimo. Olmesartano medoksomiliu gydyti pacientus, kai yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas mažiau kaip 20 ml/min.), nepatariama, nes tokio vartojimo patirtis per maža (žr. sk. 5.2).

Kepenų veiklos sutrikimas
Olmesartano medoksomilio nepatariama skirti pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, nes apie tokių pacientų gydymą duomenų sukaupta nepakankamai (žr. sk. 4.4 ir 5.2).

Vaikai ir jaunuoliai
Olmesartano medoksomilio vartojimo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir jaunuoliams iki 18 metų gydyti neištirtas.

4.3Kontraindikacijos

Šį preparatą draudžiama vartoti esant padidėjusiam organizmo jautrumui Mesar tablečių veikliajai ir pagalbinėms medžiagoms (žr. sk. 6.1).
Vaistą draudžiama vartoti nuo ketvirto nėštumo mėnesio, žindymo laikotarpiu (žr.sk. 4.6), sutrikus tulžies tekėjimui (žr. sk. 5.2).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Cirkuliuojančios kraujo apimties sumažėjimas
Pacientams, kurie vartoja daug diuretikų, riboja druskos kiekį maiste, viduriuoja ar vemia, gali būti sumažėjusio kraujospūdžio simptomų, ypač išgėrus pirmą vaisto dozę. Todėl, prieš skiriant vartoti olmesartano medoksomilio, reikia išgydyti minėtas būkles.

Kitos būklės, kurių metu aktyvinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema
Pacientų, kurių kraujagyslių tonuso būklė ir inkstų funkcija ypač priklauso nuo renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (pvz., sergančiųjų obstrukcine širdies yda ar inkstų ligomis, įskaitant inkstų arterijos stenozę), gydymas kitais šią sistemą veikiančiais vaistais gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą, azoto kiekio padidėjimą kraujyje, oliguriją arba, rečiau, ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą. Negalima paneigti, kad tokį poveikį gali sukelti angiotenzino II receptorių antagonistai.

Inkstų kraujagyslių patologijos sukelta hipertenzija
Gydant pacientus, kuriems nustatyta abipusė inkstų arterijos stenozė ar vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, vaistais, veikiančiais renino-aldosterono sistemą, padidėja stipraus kraujospūdžio sumažėjimo ir inkstų funkcijos nepakankamumo pavojus.

Inkstų veiklos sutrikimas ir būklė po inkstų persodinimo
Kai olmesartano medoksomiliu gydomi ligoniai, kuriems nustatyta sutrikusi inkstų funkcija, patariama reguliariai kraujo serume tirti kalio ir kreatinino kiekį. Nepatariama šiuo vaistu gydyti ligonių, kuriems nustatytas sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis nei 20 ml/min.) (žr.sk.4.2, 5.2). Apie ligonių, kuriems neseniai atlikta inkstų transplantacija arba pacientų, kuriems yra labai smarkiai sutrikusi inkstų veikla (pvz., kreatinino klirensas mažesnis nei 12 ml/min.), gydymą olmesartano medoksomiliu patyrimo nepakanka.

Kepenų veiklos sutrikimas
Kadangi apie pacientų, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, gydymą olmesartano medoksomiliu patyrimo nepakanka, o apie sergančiųjų sunkiu kepenų veiklos sutrikimu gydymą patyrimo nėra, tokių ligonių gydyti šiuo vaistu nepatariama (žr. sk. 4.2, 5.2).

Hiperkaliemija
Gydant olmesartano medoksomiliu, kaip ir kitais angiotenzino II antagonistais ir AKF inhibitoriais, gali prasidėti hiperkaliemija, ypač jei nustatyta sutrikusi inkstų ir (arba) širdies veikla (žr. 4.5). Pacientams, kuriems gresia toks pavojus, būtina dažnai tikrinti kalio kiekį kraujo serume.

Litis
Gydant olmesartano medoksomiliu, kaip ir kitais angiotenzino II receptorių antagonistais, nepatariama kartu vartoti ličio preparatų (žr. sk. 4.5).

Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė; obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Ypač atsargiai, kaip ir skiriant kitus kraujagysles plečiančius preparatus, reikia gydyti pacientus, kuriems nustatyta aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija.
Pirminis aldosteronizmas
Pacientai, sergantys pirminiu aldosteronizmu, dažniausiai nereaguoja į kraujospūdį mažinančius vaistus, slopinančius renino-angiotenzino sistemą. Todėl tokiems pacientams gydyti nepatariama skirti olmesartano medoksomilio.

Etniniai ypatumai
Olmesartano medoksomilio, kaip ir kitų angiotenzino II antagonistų, kraujospūdį mažinantis poveikis šiek tiek silpnesnis juodaodžiams, nes šioje populiacijoje, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, galbūt dažniau kraujo serume pasitaiko maža renino koncentracija.

Kiti ypatumai
Pernelyg stiprus kraujospūdžio sumažėjimas sergantiesiems išemine širdies ar išemine smegenų liga, gydant bet kokiais kraujospūdį mažinančiais vaistais, gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistų įtaka olmesartano medoksomilio poveikiui

Kalio preparatai ir kalį organizme sulaikantys diuretikai
Įvertinant patyrimą, sukauptą gydant kitais vaistais, kurie veikia renino-angiotenzino sistemą, padidėjusią kalio koncentraciją kraujyje gali sukelti kartu vartojami kalio išsiskyrimą slopinantys diuretikai, kalio kiekį papildantys preparatai, druskos, kurių sudėtyje yra kalio, bei kiti vaistai, didinantys jo koncentraciją (pvz., heparinas) (žr. sk. 4.4). Todėl kartu skirti šiuos preparatus nepatariama.

Kiti kraujospūdį mažinantys vaistai
Olmesartano medoksomilio poveikį gali sustiprinti kiti kartu vartojami kraujospūdį mažinantys preparatai.

Nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo (NSAID)
Nesteroidinių preparatų nuo uždegimo (tarp jų ir acetilsalicilo rūgšties, kai ji vartojama didesne nei 3 g per parą doze, taip pat COX-2 inhibitorių) ir angiotenzino II receptorių antagonistų poveikis inkstų glomerulų filtracijai gali būti vienodas. Toks bendras nesteroidinių preparatų nuo uždegimo ir angiotenzino II inhibitorių poveikis gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą. Todėl, pradėjus gydyti šiuo vaistu, patariama kontroliuoti inkstų funkciją bei skysčių balansą. Be to, skiriant šiuos vaistus kartu, gali sumažėti angiotenzino II receptorių antagonistų kraujospūdį mažinantis poveikis, o tuo pačiu jie netenka dalies savo veiksmingumo.

Kiti preparatai
Pastebėta, kad po gydymo skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais (aliuminio magnio hidroksidu), nesmarkiai sumažėja olmesartano medoksomilio biologinis prieinamumas. Kartu vartojami varfarinas ir digoksinas olmesartano farmakokinetikai įtakos neturi.

Olmesartano medoksomilio poveikis kitiems medicininiams preparatams

Litis
Aprašyta, kad skiriant ličio kartu su angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais ir angiotenzino II antagonistais, kraujo serume padidėja ličio koncentracija ir reiškiasi jo toksinis poveikis. Todėl olmesartano medoksomilio nepatariama vartoti kartu su ličiu (žr. sk. 4.4).

Kiti preparatai
Specialiuose sveikų savanorių klinikiniuose tyrimuose tirtas varfarino, digoksino, skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų (magnio aliuminio hidroksido), hidrochlortiazido ir pravastatino poveikis. Kliniškai reikšmingos sąveikos nenustatyta, olmesartano medoksomilis neturėjo įtakos varfarino farmakokinetinėms ir farmakodinaminėms savybėms bei digoksino farmakokinetikai.
Tyrimais in vitro nustatyta, kad olmesartanas nepasižymi kliniškai reikšmingu slopinančiu poveikiu žmogaus citochromo P450 fermentams 1A/2, 2A6, 2C8/9, 2C19, 2D6, 2E1 IR 3A4, žiurkių citochromo P450 aktyvumo neveikia arba veikia tik nežymiai. Todėl sąveika su žinomais citochromo P450 fermentų slopintojais ir aktyvikliais in vivo netirta, kliniškai reikšminga sąveika tarp olmesartano ir vaistų, kurie metabolizuojami veikiant išvardytais citochromo P450 fermentais, mažai tikėtina.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vartojimas nėštumo laikotarpiu (žr. sk. 4.3).
Apie olmesartano medoksomilio vartojimą nėščiųjų gydymui duomenų nėra. Tačiau pranešama, kad po trečio nėštumo mėnesio (antrą-trečią nėštumo trimestrą) vartojant vaistus, veikiančius renino-angiotenzino sistemą, sukeliami vaisiaus ir naujagimio sutrikimai (žemas kraujospūdis, sutrikusi inkstų funkcija, oligurija ir (arba) anurija, oligohidramnionas, plaučių hipoplazija, veido raidos trūkumai, galūnių kontraktūros) ar netgi mirtis.
Todėl, kaip ir bet kurį kitą šios grupės vaistą, olmesartano medoksomilį draudžiama vartoti po trečio nėštumo mėnesio. Be to, jį draudžiama vartoti ir per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Pastojus olmesartano medoksomilio vartojimas turi būti nutrauktas kuo greičiau.

Vartojimas žindymo laikotarpiu (žr. sk. 4.3).
Tyrimais su žiurkėmis nustatyta, kad olmesartano patenka į pieną, bet nežinoma ar tai vyksta moters organizme. Vartojant olmesartano medoksomilį, reikia liautis žindyti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Mesar tablečių poveikis gebėjimui vairuoti specialiai netirtas. Prisimintina, kad, vartojant vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, kartais gali būti svaigulys ir nuovargis.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Rinkodaros patyrimas
Žemiau aprašomi nepageidaujamo poveikio požymiai pastebėti po vaisto registracijos. Jie išvardyti pagal organų sistemų klases ir suskirstyti pagal dažnumą tokia tvarka: labai dažni (>1/10), dažni (>1/100, <1/10), nedažni (≥1/1000 <1/100), reti (≥1/10000 <1/1000), labai reti (<1/10 000), tarp jų pavieniai atvejai.

Organų sistemų klasės
Labai reti
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Trombocitopenija
Nervų sistemos sutrikimai
Svaigulys, galvos skausmas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai
Kosulys
Virškinimo trakto sutrikimai
Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Niežulys, ekzantema, bėrimas
Alerginės reakcijos: angioneurozinė edema, alerginis dermatitas, veido patinimas, dilgėlinė
Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Mėšlungis, raumenų skausmas
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Ūminis inkstų veiklos sutrikimas ir veiklos nepakankamumas (žr. Tyrimai)
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Asteninė būsena: astenija, nuovargis, letargija, negalavimas
Tyrimai
Inkstų funkcijos mėginių pakitimai: padidėjęs kreatinino ir šlapalo kiekis kraujyje.
Padidėjęs kepenų fermentų kiekis kraujyje

Klinikiniai tyrimai

Dvigubai aklais, placebo kontroliuojamais gydymo vienu vaistu tyrimais nustatyta, kad olmesartano medoksomilis sukėlė nepageidaujamas reakcijas 42,4%, o placebo – 40,9% pacientų.
Placebo kontroliuojamais gydymo vienu vaistu tyrimais nustatyta, kad su vaistu neabejotinai buvo susijusi viena nepageidaujama reakcija – svaigulys (pasitaikė 2,5% pacientų, vartojusių olmesartano medoksomilio ir 0,9%, gydytų placebo).

Ilgalaikio gydymo metu (gydant dvejus metus), kai buvo vartojama 10-20 mg per parą dozė, dėl nepageidaujamo poveikio požymių vaisto vartojimas buvo nutrauktas 3,7% atvejų.

Žemiau išvardyti nepageidaujamo poveikio požymiai, buvę visų olmesartano medoksomilio klinikinių tyrimų metu (įskaitant ir tuos, kai buvo naudojama aktyvioji ar placebo kontrolė), neatsižvelgiant į jų ryšį ar dažnumą, palyginti su placebo.
Jie išvardyti pagal organų sistemas ir sugrupuoti pagal dažnumą aukščiau taikyta tvarka..

Centrinės nervų sistemos sutrikimai
Dažni: galvos sukimasis.
Nedažni: svaigulys (vertigo).

Širdies ir kraujagyslių ligos
Reti: sumažėjęs kraujospūdis.
Nedažni: krūtinės angina.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai
Dažni: bronchitas, kosulys, ryklės ir nosiaryklės uždegimas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: pilvo skausmas, viduriavimas, dispepsija, gastroenteritas, pykinimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni: bėrimas.

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažni: artritas, nugaros skausmas, stuburo skausmas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažni: hematurija, šlapimo organų uždegimas.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: krūtinės skausmas, nuovargis, panašūs į gripą simptomai, galūnių patinimai, skausmas.

Tyrimai
Placebu kontroliuojamais vieno preparato tyrimais, vartojant olmesartano medoksomilio, palyginti su placebu, kraujo serume nustatytas padidėjęs trigliceridų (2,0% palyginti su 1,1%) ir kreatinfosfokinazės (1,3% palyginti su 0,7%) kiekis.

Visų olmesartano medoksomilio klinikinių tyrimų (įskaitant ir atliktuosius be placebo kontrolės) metu nustatyti tokie nepageidaujami laboratoriniai pakitimai, neatsižvelgiant į priežastis ir dažnumą, palyginti su placebo:

- metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Dažni: kraujo serume padidėja kreatinfosfokinazės, trigliceridų, šlapalo kiekis.
Reti: hiperkaliemija.

- kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Dažni: padidėja kepenų fermentų kiekis.

4.9 Perdozavimas

Apie vaisto perdozavimą žmonėms informacija ribota. Labiausiai tikėtina, kad perdozavus vaisto bus sumažėjęs kraujospūdis. Perdozavus vaisto, pacientą turi atidžiai stebėti gydytojas, reikia gydyti simptomus ir stiprinti organizmo bendrą būklę.
Apie olmesartano pasišalinimą iš organizmo dializės metu duomenų nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: angiotenzino II antagonistai, ATC kodas CO9C A08.

Olmesartano medoksomilis yra stipriai veikiantis geriamasis selektyvus angiotenzino II receptorių (AT1 tipo) antagonistas. Tikėtina, kad jis blokuoja visus per AT1 receptorių angiotenzinu II perduodamus impulsus, nesvarbu kokiu būdu ir kur sintezuojamas angiotenzinas II. Selektyvus antagonizmas angiotenzino II receptoriams(AT1) sukelia renino, angiotenzino I ir II koncentracijos padidėjimą bei nežymų aldosterono koncentracijos sumažėjimą kraujo plazmoje.
Angiotenzinas II yra renino-angiotenzino-aldosterono sistemos hormonas, pasižymintis pirminiu poveikiu kraujagyslėms ir yra labai svarbus veiksnys I tipo receptorių (AT1) nulemtos hipertenzijos patogenezei.
Padidėjus kraujospūdžiui, olmesartano medoksomilis sukelia ilgalaikį kraujospūdžio sumažėjimą; jo poveikis priklauso nuo dozės. Duomenų, įrodančių, kad pirmoji dozė sukelią kraujospūdžio sumažėjimą, kad ilgai vartojant vaisto pagreitėja jo išsiskyrimas ar esti grįžtamoji reakcija nutraukus gydymą, nėra.
Olmesartano medoksomilio vienkartinė dozė užtikrina daugiau kaip 24 valandas trunkantį veiksmingą ir tolygų kraujospūdžio mažėjimą. Vienkartinė paros dozė sukelia panašų kraujospūdžio sumažėjimą, kaip ir padalijus ją į dvi dalis.
Nuolat gydant vaistu, didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas pasiekiamas praėjus 8 savaitėms nuo gydymo pradžios, nors žymus sumažėjimas būna jau po 2 savaičių. Skiriant kartu su hidrochlortiazidu, būna bendras kraujospūdį mažinantis poveikis. Toks bendras gydymas gerai toleruojamas.
Olmesartano įtaka sergamumui ir mirtingumui dar neištirta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija ir pasiskirstymas
Olmesartano medoksomilis yra vaisto pirmtakas. Rezorbuojantis jam iš virškinamojo trakto, veikiant žarnų gleivinėse ir vartų venos kraujyje esančioms esterazėms, vaistas greitai virsta farmakologiškai veikliu metabolitu olmesartanu.
Nepakitusio olmesartano medoksomilio ar šoninės grandinės medoksomilio kraujyje ir išskyrose nerandama. Geriamųjų tablečių pavidalu vartojamo olmesartano vidutinis biologinis prieinamumas yra 25,6%.
Olmesartano vidutinė maksimali koncentracija kraujo plazmoje (Cmax), išgėrus olmesartano medoksomilio, pasiekiama apytikriai per 2 val., koncentracija kraujo plazmoje didėja apytikriai linijiniu būdu, kai dozė didinama maždaug iki 80 mg.
Olmesartano biologiniam prieinamumui maisto reikšmė minimali, todėl olmesartano medoksomilis gali būti vartojamas tiek valgio metu, tiek ir nevalgius.
Olmesartano farmakokinetikos kliniškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.
Olmesartanas stipriai susijungia su kraujo plazmos baltymais (99,7 %), bet jo gebėjimas trikdyti kitų vaistų susijungimą su baltymais kliniškai mažai reikšmingas (tai patvirtinama kliniškai mažai reikšminga olmesartano medoksomilio ir varfarino sąveika). Olmesartano susijungimas su kraujo ląstelėmis nereikšmingas. Sušvirkštus į veną, vidutinis pasiskirstymo tūris nedidelis (16-29 l).

Metabolizmas ir eliminacija
Visiškas plazmos klirensas dažniausiai buvo 1,3 l/val (CV, 19%) ir, palyginti su kraujotaka kepenyse (apie 90 l/min.), santykinai lėtas. Išgėrus vienkartinę žymėto 14C olmesartano medoksomilio dozę, 10-16% bendrojo radioaktyvumo išsiskyrė su šlapimu (didžiausia dalis per 24 valandas po išgėrimo), kita dalis – su išmatomis. Įvertinus sisteminį 25,6% prieinamumą, galima apskaičiuoti, kad dalis rezorbuoto olmesartano išsiskiria su šlapimu (apie 40%), o dalis - veikiant kepenų ir tulžies ekskrecijai (apie 60%). Visa išsiskyrusi radioaktyvioji medžiaga buvo olmesartanas. Kitų svarbių metabolitų nerasta. Olmesartano grįžimas į kraujotaką, veikiant entero-hepatinei jungčiai, nežymus. Dėl to, kad didelė olmesartano dalis iš organizmo išsiskiria su tulžimi, juo negalima gydyti pacientų, kuriems nustatytas sutrikęs tulžies latakų praeinamumas (žr. sk. 4.3).
Išgėrus keletą dozių, olmesartano terminalinis pusinės eliminacijos laikas yra 10-15 val. Pastovi koncentracija kraujo plazmoje susidaro po kelių pirmųjų dozių. Vėliau, geriant vaistą 14 dienų, jo sankaupos nebuvo. Inkstų klirensas buvo apie 0,5-0,7 l/val., jis nepriklauso nuo dozės.

Ypatingų pacientų grupių farmakokinetika

Senyvi pacientai
Sergančiųjų hipertenzija grupėje, esant vaisto koncentracijos kraujo plazmoje pusiausvyrai, plotas po vaisto koncentracijos ir laiko kitimo kreive (AUC) senyviems pacientams (65-75 metų) padidėja apie 35%, dar vyresniems (daugiau kaip 75 metų) padidėja apie 44%, palyginti su jaunesnio amžiaus pacientų grupe (žr. sk. 4.2).

Inkstų veiklos sutrikimai
Esant vaisto koncentracijos kraujo plazmoje pusiausvyrai, plotas po vaisto koncentracijos ir laiko kitimo kreive (AUC) padidėja 62%, kai inkstų veiklos sutrikimas nedidelis, 82% – kai vidutinis, 179%– kai sunkus, palyginti su sveikais asmenimis (žr. sk. 4.2, 4.4).

Kepenų veiklos sutrikimai
Išgėrus olmesartano vieną kartą, jo AUC duomenys, lengvai ir vidutiniškai sutrikus kepenų veiklai, buvo 6% ir 65% didesni, palyginus su sveikais kontroliniais asmenimis. Nekonjuguoto olmesartano kiekis, praėjus dviems valandoms po vaisto išgėrimo, sveikiems asmenims buvo atitinkamai 0,26%, esant lengvam kepenų veiklos sutrikimui - 0,34%, vidutiniam kepenų veiklos sutrikimui - 0,41%. Olmesartano medoksomilio savybės, esant sunkiam kepenų veiklos sutrikimui, netirtos (žr. sk. 4.2, 4.4).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinio kartotinių dozių tyrimais su žiurkėmis ir šunimis nustatytas olmesartano medoksomilio poveikis buvo panašus kitiems AT1 receptorių antagonistams ir AKF inhibitoriams: kraujo plazmoje padidėjo šlapalo ir kreatinino kiekis (dėl inkstų funkcijos pakitimų blokavus AT1 receptorius), sumažėjo širdies svoris, sumažėjo eritrocitų, hemoglobino kiekis, hematokritas; nustatyti inkstų audinio pakitimai tiriant histologiniais metodais (pažeistas inkstų epitelis, suplonėjusi bazinė membrana, išsiplėtę inkstų kanalėliai). Šie nepageidaujami reiškiniai, kuriuos sukėlė olmesartano medoksomilio farmakologinis poveikis, buvo nustatyti ir atliekant ikiklinikinius kitų AT1 receptorių antagonistų ir AKF inhibitorių tyrimus; juos galima sumažinti duodant kartu gerti natrio chlorido.
Abiejų rūšių gyvūnams buvo nustatytas padidėjęs kraujo plazmos renino aktyvumas ir inkstų jukstaglomerulinių ląstelių hipertrofija arba hiperplazija. Šie pakitimai, būdingi ir kitiems AKF inhibitoriams bei AT1 receptorių antagonistams, manoma, klinikinės reikšmės neturi.
Kaip ir kiti AT1 receptorių antagonistai, olmesartano medoksomilis in vitro ląstelių kultūrose chromosomų pakitimų dažnumo nepadidino. Keliuose, atliktuose in vivo, tyrimuose olmesartano medoksomilis, duodant jo gerti labai dideles dozes (iki 2000 mg/kg kūno svorio), reikšmingų pakitimų nesukėlė. Visapusiškų genotoksinio poveikio tyrimų rezultatai rodo, kad, vartojant klinikinėje praktikoje nustatytomis dozėmis, olmesartano genotoksinis poveikis mažai tikėtinas.
Olmesartano medoksomilis nepasižymi kancerogeniniu poveikiu; tai nustatyta dvejus metus atliekant tyrimus su žiurkėmis ir 6 mėnesius su transgeninėmis pelėmis.
Atliekant žiurkių vaisingumo tyrimus, nustatyta, kad olmesartano medoksomilis įtakos dauginimosi funkcijai neturėjo, jokių teratogeninio poveikio požymių nerasta. Panašiai kaip kitiems angiotenzino II antagonistams, veikiant olmesartano medoksomiliui, palikuonių išgyvenamumas buvo sumažėjęs, vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ir žindymo metu buvo nustatytas jų inkstų geldelių išsiplėtimas. Panašiai kaip kitų vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio, olmesartano medoksomilis buvo labiau toksiškas vaisingoms triušių patelėms nei vaisingoms žiurkių patelėms, bet toksinio poveikio vaisiui nenustatyta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys
Mikrokristalinė celiuliozė, laktozės monohidratas, hidroksipropilo celiuliozė, magnio stearatas.
Dangalo plėvelė
Titano dioksidas (E 171), talkas, hipromeliozė.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

Lizdinėje plokštelėje: 3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Lizdiniuose lakštuose iš laminuoto poliamido, aliuminio ir polivinilchlorido supakuota 14, 28, 56 arba 98 plėvele dengtos tabletės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.