Automobilių entuziastai vidutiniškai 5 valandas per dieną praleidžia už vairo, tačiau daugelis neįtaria, kad už šį malonumą turės sumokėti savo sveikata. Ilgalaikių kelionių metu žmonės susiduria su rimtomis fizinėmis ir psichologinėmis apkrovomis: nuolatinės stresinės situacijos, daugiavalandinė dėmesio koncentracija ir akių įtampa, tiesioginis toksinių medžiagų poveikis. Šiai dienai skaičiuojama apie 20 ligų, būdingų vyrams- vairuotojams (stipresnės lyties atstovai, kaip taisyklė, praleidžia daugiau laiko už vairo, nei moterys). Ištirta: 3-5 nuolatinio vairavimo valandos per dieną laikui bėgant garantuoja apsilankymus pas gydytoją.
Kokios ligos ir kodėl?
Dėl kraujotakos sutrikimo ir sąstingio reiškinių mažojo dubens srityje dažniausiai kenčia prostata (priešinė liauka) ir sėklidės. Kai vairuotojas sėdi automobilio sėdynėje, dubens dugnas pakyla, pilna šlapimo pūslė svyra žemys ir prostatos liauka įgauna suspaustą poziciją, kraujotaka sutrinka, sudaromos palankios sąlygos inertiškam lėtiniam prostatitui vystytis. Remiantis statistika, iki 80% ilgalaikio vairavimo patirties turinčių vyrų serga lėtiniu prostatitu.
Dėl tos pačios priežasties gali išsivystyti varikocelė – kapšelio venų (sėklinio virželio) išplėtimas. Be to, ilgo vairavimo metu kapšelis perkaista, o spermatozoidų gamybai reikalinga mažesnė negu bendra kūno temperatūra. Tai lemia nevaisingumo raidą. Europos ekspertai nustatė, kad laikina erekcijos disfunkcija atsiranda po 12 valandų, praleistų už vairo. Mat pernelyg didelis ir ilgalaikis spaudimas tarpvietėje (ji yra tarp kapšelio ir išangės) kenkia kraujagyslėms ir nervams, einantiems į varpą. Dėl ilgalaikio sėdėjimo sutrinka kraujo apykaita sėdmenų raumenyse, kas atsiliepia inkstų ir žarnyno darbui.
Venų varikozė – dar viena vairuotojų palydovė. Vairuojant kojos nuolat sulenktos, kraujagyslės suspaustos, kraujas užsistovi ir kaupiasi apatinėse venų dalyse, iššaukdamas venų plėtimąsi. Kojose jaučiamas sunkumas ir skausmas. Ties čiurna patinsta. Norint pelngvinti kojų tinimo simptomus, rekomenduojama turėti Lioton. Lioton gelis gerina vietinę mikrocirkuliaciją, sumažina patinimą ir apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose. Dar vienas nemalonus simptomas, sergant varikoze – hemorojus. Britų mokslininkų tyrimo duomenimis, hemorojus kankina daugiau nei 56% vyrų, piktnaudžiaujančių vairavimu. Jiems taip pat labiau tikėtina tromboflebito ir smegenų kraujotakos sutrikimo diagnozė.
Stuburui, ypač kaklo srityje, važiuojant tenka didžiulė našta: statinė laikysena, staigūs lėtėjimai ir vėl greitėjimai. Mechaninė perkrova yra realus faktorius, didinantis stuburo išvaržos tikimybę. Manoma, kad pakanka 3 metus vairuoti po 3-5 valandas kasdien, kad „įsimestų“ osteochondrozė- lėtinė sąnarių liga, kuri pažeidžia stuburo kremzlinį audinį – tarpslankstelinius audinius. Jaučiamas skausmas ir sustingimas pečių ir kaklo srityje, nepageidaujama viešnia tampa migrena.
Vairuotojai skundžiasi dažnais blauzdos mėšlungiais. Diskomfortas gali trukti nuo kelių sekundžių iki minutės, ir trukdyti vairavimą. Priežastis yra paprasta: dėl dažno greičio ar stabdžio pedalo spaudimo sutrumpėja blauzdos raumenys.
Sėslus gyvenimo būdas, netaisyklingas maitinimasis ir užkandžiavimas sausu maistu , be abejo, pagreitina nutukimą. Kyla virškinimo sutrikimo pavojus, nes vairuotojai sėdynėje sėdi suspausta krūtinės ląsta, suslėgtais virškinimo sistemos organais.
Imuniteto priklausomybė nuo automobilyje praleistų valandų daugeliui gali atrodyti neįmanoma, tačiau mokslininkai ryšį patvirtinimo. Kai rankos guli ant vairo, trumpėja krūtinės raumenys, spaudžiamos kraujagyslės ir limfiniai kanalai. Užkrūčio liauka gamina imuninės sistemos ląsteles arba limfocitus. Sutrikus veiklai, limfocitai išskiria mažiau antikūnų, imuninė sistema tampa mažiau aktyvi ir asmuo dažniau serga.
Saugodami save, vairuotojai turi atminti:
-nesėdėkite už vairo ilgiau nei 2-3 valandas be pertraukos.
-nesiremkite į porankį ar atidarytą langą, tai skatina skoliozę. Be to, tokia stuburo deformacija kenkia kepenims ir kasai.
-naudokite pasyvias prevencijos priemones: masažuoklius, šildytuvus, ortopedines sėdynes iš latekso ir gelio, mažinančias apkrovą stuburui ir dubens organų spaudimą iki 60%.
-atlikite kasdienį prevencinių pratimų komplektą: sukamąjį klubų judesį, įvairius lenkimus, tampymus.
-praktikuokite kontrastinį dušą.
-gerkite vitaminų kompleksus.
-kasdien vaikščiokite 2- 5 kilometrus.
-plaukiokite baseine, tai mažina fizinę ir emocinę įtampą. Amerikos mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad streso lygį, kurį vairuotojai patiria važiuodami judriomis miesto gatvėmis „piko“ metu, galima prilyginti stresui, iššokus su parašiutu.
Parengė: L.Varanavičienė
