Publikuojama daugybė straipsnių, analizuojančių miego poveikį žmogaus sveikatai. Straipsnių patikimumas didėja, nes daugėja atliktų tyrimų skaičius, tiriamųjų skaičius, taikomos vis modernesnės tyrimų metodikos. Naujausių mokslinių publikacijų rezultatai rodo, kad mirtingumas nuo visų ligų padidėja, kai miegame per ilgai. Pasirodo, mažiau miego yra geriau nei daugiau!?
Miegas yra periodiška sąlyginės ramybės organizmo būsena, kurios metu organizmas aktyviai atkuria savo jėgas. Miego metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, nes smegenys turi apdoroti ne miego metu gautą informaciją. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį. Nuo miego priklauso mūsų sveikata, nuotaika, atmintis, darbingumas ir gyvenimo kokybė.
Nustatyta, kad apie 15 proc. žmonių miega per trumpai (< 7,5 val.) ir apie 30 proc. miega per ilgai (> 8 val.). Mokslininkai nustatė, kad per ilga miego trukmė susijusi su padidėjusia ligų atsiradimo rizika. Ankstesnės mokslinės studijos buvo sukoncentruotos į miego trūkumo pasekmes mūsų sveikatai.
Mokslininkai nustatė, kad per ilga miego trukmė (> 8 val.) labiau padidina žmonių mirtingumą nuo visų ligų nei per trumpa miego trukmė. Tyrėjai iš Čikagos Medicinos mokyklos (Chicago Medical School) nustatė, kad žmonės, kurie miega 8 ir daugiau valandų per naktį, turi didesnę riziką susidurti su širdies ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, insultas ir infarktas.
Ištyrus didelę tiriamųjų grupę nustatyta, kad kai miego trukmė 4 val., mirtingumas (proc.) nuo visų ligų padidėja 7 proc., kai miegame 5 val. – 6 proc., 6 val. – 4 proc., 8 val. – 2 proc., o miegant ≥ 9 val., mirties rizika pradeda didėti. Miegant 9 val., žmonių mirtingumas padidėja 13 proc., 10 val. – 24 proc. ir miegant 11 val. mirties rizika išauga iki 33 proc.
Ištyrę vidutinio ir vyresnio amžiaus Kinijos gyventojus, mokslininkai nustatė, kad asmenys, miegoję ≥ 10 val. turėjo 45 proc. didesnę riziką sirgti cukriniu diabetu, lyginant su kontroline grupe. Yang su kolegomis iš Kardiologijos departamento (Department of Cardiology) ištyrę 19370 žmonių nustatė, kad asmenys miegoję ≥ 10 val. buvo susiję su padidėjusiu trigliceridų, sumažėjusiu didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (gerojo) kiekiu kraujyje ir padidėjusia juosmens apimtimi.
Ištyrus apie tūkstantį senjorų (amžius: 75 – 94), nustatyta, kad miegančių ilgiau nei 9 val. per parą mirtingumas padidėja, lyginant juos su senjorais, miegančiais 7 – 9 val., o miegančių trumpiau nei 7 val. senjorų mirtingumas nesiskyrė nuo miegančių 7 – 9 val.
Mokslininkai nustatė, kad ne tik per ilga miego trukmė, bet ir miegojimas ,,pietų miego“ susijęs su cukrinio diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) atsiradimo rizika. Nustatyta, kad asmenys miegantys ,,pietų miego“ turėjo didesnę lipidų koncentraciją kraujyje ir didesnį riebalų pasiskirstymą apie juosmenį (kurie susiję su ŠKL, cukrinio diabeto išsivystymo rizika), lyginant juos su kontroline grupe. Han su mokslininkų grupe nustatė, kad žmonės, kurie miegojo ≥ 10 val. naktį ir kasdien miegojo ,,pietų miego“ > 60 min., turėjo 72 procentais didesnę riziką sirgti diabetu nei tie, kurie miegojo 7 – 8 val. ir nemiegojo ,,pietų miego“.
Yra autorių teigiančių, kad svarbi yra bendra paros (24 val..) miego trukmė ir nesvarbu ar 8 miego valandas ,,surinksime“ per vieną kartą miego, ar per kelis.
Flinders universiteto miego ekspertai pataria savaitgaliais nebandyti įveikti miego trūkumą, miegant ilgiau, nes išderinamas vidinis laikrodis, todėl savaitės pradžioje jausime energijos stygių.
Miego norma labai priklauso nuo daugelio veiksnių, labiausiai – nuo žmogaus amžiaus. Nacionalinis Miego Fondas (National Sleep Foundation), kartu su įvairių specialybių ekspertais 2015 m. paskelbė tyrimo rezultatus – rekomendacijas, dėl miego trukmės skirtingo amžiaus žmonėms. Naujagimiai (0–3 mėn.), turi miegoti apie 14–17 val. per parą. Kūdikiai (4–11 mėn.) – 12–15 val., tik pradėję vaikščioti vaikai (1–2 m.) – 11–14 val., ikimokyklinukai (3–5 m.) – 10–13 val., mokyklinukai (6–13 m.) – 9–11 val., paaugliai (14–17) – 8–10 val., jaunuoliai (18–25 m.) ir suaugusieji (26–64 m.) – 7–9 val. ir vyresnio amžiaus senjorai (65+ m.) – 7–8 val. Tai tik bendros rekomendacijos dėl miego trukmės, teigia mokslininkai. Tam tikri nukrypimai nuo normos yra galimi. Labai dažnai miego trukmę apsprendžia miego kokybė. Dieną patirtas stresas, dažnas šlapinimasis naktį, knarkimas, blogos miego sąlygos (pvz. oro trūkumas, triukšmas, nepatogi lova), blogina miego kokybę. Pagerinus kokybę, miegojimo laikas turėtų sutrumpėti, teigia mokslininkai.
Nors daugelio tyrimų rezultatai teigia, kad tarp miego ir sveikatos yra stiprus ryšys, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sveikatos determinantų, apsprendžiančių mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę, tai reguliarus fizinis aktyvumas, racionali mityba, vengimas žalingų įpročių ir stresų optimizavimas.
Parengė: dr. A.Mockienė, VDU lektorė.
