Problemos aktualumas
Galvos skausmas yra vienas dažniausių negalavimų. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Europoje galvos skausmai rečiau ar dažniau vargina 51 proc. gyventojų, net 90 proc. atvejų jie sutrikdo žmogaus gyvenimą, darbingumą ar net sukelia sunkią negalią. Galbūt dėl to, kad galvos skausmai linkę kartotis, bet dažniausiai praeina negydomi, daugelis žmonių juos malšina patys, nesikreipia į gydytojus. Taip elgtis nėra gerai: nepakankamai efektyviai malšinamas galvos skausmas gali tapti lėtinis, ir jį daug sunkiau gydyti. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pastebimas lėtinio galvos skausmo dažnėjimas. Viena svarbių šio reiškinio priežasčių – neefektyviai ir neracionaliai gydomas ūminis galvos skausmas.
Įvairūs autoriai nurodo, jog yra ne mažiau kaip 300 galvos skausmo priežasčių ir daugybė jo klinikinių bei patofiziologinių formų, todėl etiologinė ir diferencinė galvos skausmo diagnostika nėra lengva. Kita vertus, nustatyti galvos skausmo tipą, formą labai svarbu, nes nuo to priklauso gydymo parinkimas ir jo sėkmė. Doc. D. Obelenienės teigimu, galvos skausmas yra daugumos neurobiologinių sutrikimų simptomas.
Pagal kilmę galvos skausmai skiriami į pirminius ir antrinius (atsiradusius sergant kitomis ligomis).
Dažniausi (apie 90 proc.) yra pirminiai galvos skausmai, o iš jų dažniausia – migrena. Likusią (apie 10 proc.) galvos skausmų dalį sudaro:
· įtampos galvos skausmas;
· klasterinis galvos skausmas ir kitos trišakio nervo autonominės cefalgijos;
· įvairūs kiti pirminiai galvos skausmai.
Apie 4 proc. gyventojų skundžiasi įvairaus pobūdžio nemigreniniais galvos skausmai, juos dažnai gydosi patys.
Įtampos galvos skausmai
· Epizodinis. Reti galvos skausmo epizodai, trunkantys nuo kelių minučių iki kelių dienų. Skausmas abipusis, spaudžiantis ar veriantis, nestiprus arba vidutinio intensyvumo, nesutrikdo įprastinės veiklos. Nepykina, bet gali būti foto- ar fonofobija.