Ligos apibūdinimas
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Ligos komplikacijos
Ligos apibūdinimas
Bechterevo liga (Ankilozinis spondiloartritas)- tai nežinomos priežasties lėtinė progresuojanti uždegiminė liga, kuri dažniausiai pažeidžia stuburą ir kryžkaulio- klubo sąnarius, rečiau periferinius sąnarius ar vidaus organus.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Dažniausiai ligos pradžioje abipus pažeidžiami kryžkaulio-klubo sąnariai ir juosmeninė stuburo dalis. Ligai progresuojant, pažeidimas kyla į viršų ir apima visą stuburą. Sąnariuose vystosi uždegimas, dėl jo pažeidžiama sąnario kremzlė, kuri vėliau pakinta, pradeda kaulėti sąnario audiniai, jie suauga su kaulais ir tampa visiškai nejudrūs. Toks procesas, kai sąnariai tampa nejudrūs dėl kaulų susijungimo, vadinamas ankiloze.
Ligai taip pat būdingos vadinamos entezopatijos, kai dėl uždegimo sausgyslių, sąnario kapsulės ir raiščių prisitvirtinimo prie kaulo vietose vystosi kaulėjimas.
Daliai pacientų gali būti pažeidžiami kiti sąnariai: klubų, kelių, rečiau rankų, plaštakų bei pėdų, o taip pat apatinio žandikaulio, krūtinkaulio-raktikaulio sąnariai.
Kartais ankilozuojančio spondilito metu vystosi akių uždegimai, retais atvejais pažeidžiami kiti organai, kaip plaučiai, inkstai, širdis.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ankilozinio spondiloartrito dažnumas yra apie 0,1-0,2 proc. populiacijos. Dažniausiai serga jauni 15-35 metų amžiaus vyrai. Vyrai serga dažniau nei moterys santykiu 4-10:1. Be to, moterims ankilozinio spondiloartrito eiga būna lengvesnė ir gerybiškesnė negu vyrams.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ankilozuojančio spondiloartrito priežastys nėra žinomos, tačiau yra genetinis polinkis šiai ligai. 90-95 proc. sergančių ankilozojančiu spondiloartritu turi vadinamą HLA B27 geną. Tačiau šį geną turi ir nemaža dalis sveikų žmonių (7-8proc. populiacijos), bet tik 1-2proc. iš jų išsivysto ankilozuojantis spondilitas. Manoma, kad ligos pasireiškimą provokuojantis faktorius gali būti lėtinė žarnyno infekcija. Tad ankilozuojačio spondiloartrito rizka didesnė, jei nustatomas teigiamas HLA B27, giminėje yra sergančių Bechterevo liga, dažnos žarnyno infekcijos.
Ligos simptomai ir požymiai
Dažniausiai liga prasideda skausmais nugaros apatinėje dalyje. Skausmai prasideda ir stiprėja palaipsniui, per keletą savaičių ar mėnesių. Skausmas gali plisti į kirkšnis, sėdmenis, kojas. Dažnai skausmas kartojasi naktimis, pažadindamas ligonį. Ramybėje skausmas nemažėja, jis pagerėja nuo lengvų fizinių pratimų. Taip pat būdingas stuburo sustingimas rytais, trunkantis keletą valandų. Dieną tiek sustingimas, tiek skausmas sumažėja. Ligos pradžioje gali atsirasti nežymus karščiavimas, apetito stoka, svorio kritimas, silpnumas. Neretai pasitaiko Achilo sausgyslių, pado fascijos uždegimai, susiformuoja kaulinės išaugos kulnų srityje, dėl ko atsiranda skausmai vaikštant.
Laikui bėgant, juosmens skausmas plinta stuburu aukštyn, atsiranda krūtinės, kaklo skausmai. Kai pažeidžiami sąnariai tarp stuburo ir šonkaulių, taip pat tarp šonkaulių ir krūtinkaulio, sumažėja krūtinės ląstos judrumas, o kartu sunkėja ir kvėpavimo judesiai krūtine, todėl pacientui tenka išmokti kvėpuoto diafragma( įkvėpimo metu išpučiant pilvą). Vėliau tampa ribori ir kaklo judesiai, o galiausiai stuburas tampa visiškai nejudrus.
Ligai būdinga, kad ilgainiui išnyksta fiziologinė juosmens lordozė(juosmeninės stuburo dalies išlinkimas į priekį), padidėja lordozė kaklinėje stuburo dalyje, atsiranda krūtininės stuburo dalies kifozė(išlinkimas atgal), išsivysto vadinama „prašytojo“ poza.
Nedideliai daliai asmenų liga gali prasideti ne nugaros skausmu, o periferinių sąnarių (klubo, kelio, čiurnos, pėdų, pečių ar alkūnės) skausmais. Ligos pasireiškimas periferinių sąnarių pažeidimu labiau būdinga jauno amžiaus ligoniams, ir gali būti sumaišytas su kitos kilmės artritais.
Daliai pacientų pirmas ankilozuojančio spondiloartrito požymis gali būti akių uždegimai(iritas, uveitas), kuriems būdinga akių skausmas, ašarojimas, neryškus matymas, jautrumas šviesai.
Ligos diagnostika
Diagnozuojant ligą, svarbu išsiaiškinti, ar yra giminėje sergančių šia liga žmonių, įvertinti amžių, lytį, esamus simptomus. Tiriant ligonį, nustatomas skausmingumas čiuopiant stuburą, sumažėjęs juosmeninės stuburo dalies judrumas lenkiantis, gydytojas gali atlikti įvairius mėginius, kaip Šoberto, Oto, Tomajerio ir kitus.
Esant aktyviai ligai, kraujyje būna padidėję uždegimą rodantys žymenys -ENG(eritrocitų nusėdimo greitis) ir CRB(Creaktyvus baltymas), nežymiai padidėja leukocitų skaičius, gama-globulino kiekis, būna anemija, tačiau tai nėra specifiniai Bechterevo ligos požymiai. Įtariant ankilozuojantį spondiloartritą, atliekamas HLA B27 tyrimas. Teigiamas HLA B27 nebūtinai rodo, jog žmogus serga Bechterevo liga, tačiau turinčiam HLA B27 asmeniu yra didesnė tikimybė ją nustayti.
Rentgenologiniame tyrime anksčiausiai nustatomi abipusiai pakitimai kryžkaulio-klubakaulio sąnaryje-sakroileitas. Ligai progresuojant, siaurėja sąnarinis tarpas, išsivysto visiška sakroileinių sąnarių ankilozė. Rentgenologiškai taip pat nustatomi ligai būdingi pakitimai stuburo slanksteliuose, tarpslanksteliniuose diskuose, prie stuburo esančiuose raiščiuose, kuriems progresuojant galutinis stuburo vaizdas rentgenogramoje tampa panašus į bėgius ar bambuko lazdą. Ankstyvoje ligos stadijoje BMR(branduolių magnetinis rezonansas) yra informatyvesnis nei rentgenologinis tyrimas, todėl gali tekti atlikti šį tyrimą ar KT(kompiuterinę tomografiją).
Ligos gydymas
Nuo ankilozuojančio spondilito pasveikti negalima. Gydymas skirtas mažinti sąnarių uždegimą, skausmą, gerinti stuburo lankstumą, lėtinti ligos progresavimą.
Būtina ankilozuojančio spondiloartrito gydymo dalis yra pratimai. Juos pacientas turi išmokti ir daryti reguliariai nuo pat ligos pradžios. Pratimai padeda mažinti skausmą, gerina lankstumą ir laikyseną. Puiki sporto šaka sergantiems šia liga yra plaukimas. Taip pat patariama miegoti kietoje, lygioje lovoje be pagalvės, atsisakyti darbo, susijusio su netaisyklinga laikysena. Naudingos įvairios fizioterapinės procedūros, kaip masažas, vertikalios vonios, gydomosios mankštos baseine.
Skausmui ir uždegimui mažinti dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (indometacinas ir kt.). Kai kuriais atvejais gali būti skiriami kiti medikamentai: ligos eigą modifikuojantys vaistai (sulfasalazinas, metotreksatas), biologiniai vaistai (etanerceptas, adalimumabas), gliukokortikoidai.
Ligos komplikacijos
Esant pažengusiam ankilozuojantčiam spondiloartritui, nedideliai daliai ligonių gali atsirasti tam tikrų komplikacijų. Kartais gali įvykti stuburo slankstelių lūžimai ar panirimai, vystosi osteoporozė, kuri taip pat didina lūžimų riziką. Dėl nervų šaknelių spaudimo stuburo juosmeninėje dalyje gali išsivystyti cauda equina sindromas, kuriam būdinga kojų silpnumas, skausmai, jutimo sutrikimai kojose, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimai.
Kita reta kompilakcija- inkstų amiloidozė, dėl kurios gali prasidėti inkstų funkcijos nepakankamumas.
Kai kuriems pacientams gali išsivystyti aortos vožtuvo nesandarumas, širdies veiklos sutrikimai ar širdies padidėjimas (kardiomegalija).
Nedideliai daliai pacientų plaučių viršūnėse gali išsivystyti fibrozė.