Atelektazė

Tai sumažėjęs plaučių tūris, kuomet plaučių audinys yra subliuškęs, alveolėse nėra ar trūksta oro. Fiziologiškai gali būti skiriama obstrukcinės ir neobstrukcinės kilmės plaučių atelektazė.

Plaučiai yra porinis organas, sudarytas iš kairio ir dešinio plaučio. Žmogaus trachėja skyla į du pagrindinius bronchus. Bronchai šakojasi į smulkesnes dalis – bronchioles, o šios užsibaigia terminaliniais maišeliais – alveolėmis. Jos tankiai apraizgytos kraujagyslių, o sienelė yra padengta specialia medžiaga – surfaktantu, labai plona ir elastinga, kad užtikrintų deguonies ir anglies dvideginio apykaitą. Ligos atveju pažeidžiami visi plaučiai ar jų dalis. Obstrukcinės ir neobstrukcinės kilmės atelektazės mechanizmai yra gana skirtingi.

·         Obstrukcinė atelektazė yra pats dažniausias tipas. Ji išsivyto dėl oro reabsorbcijos iš alveolės esant jungties tarp alveolės ir broncho obstrukcijai. Ją gali sukelti svetimkūnis, auglys ir gleivių kamštis. Kuo stambesnis bronchas ar bronchiolė užkemšama, tuo mažesnė kolateralinė ventiliacija – pažeidžiama didesnė plaučio dalis.

·    Neobstrukcinė atelektazė gali būti sąlygota kompresijos, surfaktanto sumažėjimo (alveolių paviršių dengianti medžiaga, kurios funkcija neleisti sulipti alveolės sienelėms), kvėpuojamojo audinio surandėjimo ar uždegiminės ligos,  nesant kontakto tarp visceralinės ir parietalinės pleuros.

Liga gali sirgti bet kurio amžiaus, lyties ar rasės žmonės.

Pirmines ūmias ir lėtines atelektazes sukelia bronchų obstrukcija dėl:

·         Skreplių kamščių.

·         Svetimkūnių.

·         Bronchų auglių.

·         Augliai, limfmazgiai, aneurizma gali spausti bronchą.

·         Išoriškai bronchus gali spausti pleuros ertmėje esantis skystis ar oras.

Surfaktanto kiekio sumažėjimas būdingas esant toksiniam deguonies poveikiui ar ūminiam kvėpavimo distreso sindromui.

Kvėpuojamojo audinio surandėjimą ar uždegimą gali sąlygoti tuberkuliozė, grybelinė infekcija, hialininių membranų ligos, dūmų inhaliacijos, širdies chirurgija, uremija, paviršutinis kvėpavimas.

·         Nežymus kosulys.

·         Krūtinės skausmas.

·         Apsunkintas kvėpavimas.

·         Žema deguonies įsotinimas (kraujas per mažai įsotintas deguonimi).

·         Skystis pleuroje.

·         Cianozė.

·         Padidėjęs širdies plakimo dažnis.

·         Subfebrili temperatūra.

Gydymas pirmiausiai nukreipiamas į sukėlusios priežasties šalinimą.

·         Pooperacinės atelektazės gydomos fizioterapija.

·         Žmonėms su paviršiniu kvėpavimu gali būt reikalingas papildomas teigiamo kvėpavimo takų spaudimo palaikymas teikiant suspaustą orą ar deguonį per nosinę ar veido kaukę.

·         Esant obstrukcijai dariniu/svetimkūniu, jei tik įmanoma, jis turi būt pašalinamas bronchoskopijos metu.

·         Operacinis gydymas esant navikui, chemoterapija, radioterapija.

·         Pažeisto plaučio dalies pašalinimas.

·         Esant lėtiniam uždegimui turi būti taikomas gydymas antibiotikais.