Šeimos gydytojo praktikoje šlapimo organų infekcinės (ŠOI) ligos yra vienos dažniausių (jos nustatomos per 6 proc. visų konsultacijų). Moterims ŠOI ligos diagnozuojamos dažniau negu vyrams. 20 proc. moterų anksčiau ar vėliau nustatoma besimptomė bakteriurija, o 20–40 proc. dėl ŠOI kreipiasi į gydytoją. Pagrindiniai ŠOI ligų sukėlėjai yra E. Coli (> 70 proc.), Proteus sp., Pseudomonas sp., Streptococci, Staphylococci.
Rizikos veiksniai:
• infekcija praeityje;
• cukrinis diabetas;
• nėštumas;
• vidaus organų akmenys;
• dehidratacija;
• instrumentiniai urogenitalinio trakto tyrimai;
• kateterizacija;
• lytiniai santykiai;
• diafragmos naudojimas;
• sumažėjęs estrogenų kiekis (menopauzė);
• šlapimo sąstovis, pvz., obstrukcija;
• urogenitalinio trakto malformacijos;
• delsimas šlapintis, pvz., ilgos kelionės
metu.
Klinika
Cistitas: dažnas šlapinimasis, dizurija (skausmingas šlapinimasis), strangurija (pasunkėjęs šlapinimasis), apatinės pilvo dalies skausmas, šlapimo nelaikymas, ūminis šlapimo susilaikymas,drumzlinas ar nemalonaus kvapo šlapimas ir/ar hematurija.
Pielonefritas: juosmens skausmas, karščiavimas, sustingimas, bendras silpnumas, vėmimas ir/ar hematurija.
Pradinis tyrimas. Jei ŠOI nėra komplikuota, naudojamos šlapimo tyrimo juostelės, kuriomis tiriami leukocitų esterazės bei nitratų kiekiai. Jei tyrimo rezultatai patologiniai, ŠOI gydoma.
Vidurinės šlapimo porcijos bakteriologinio tyrimo indikacijos:
• antibiotikams atspari infekcija;
• ŠOI atkrytis;
• simptominė ŠOI, jei moteris kateterizuota;
• nėštumas;
• įtariamas pielonefritas;
• mikroskopinė ar makroskopinė hematurija.
Šlapimas turi būti tiriamas prieš antibiotikoterapiją ir į laboratoriją siunčiamas šviežias mėginys.
Kiti tyrimai. Šlapalo ir elektrolitų kiekio kraujyje, kreatinino, glomerulų filtracijos greičio, inkstų ultragarsinis, radiologinis, šlapimtakių, šlapimo pūslės tyrimai, intraveninė pielografija atliktini, kai yra:
• ŠOI atkrytis;
• pielonefritas;
• netipinis sukėlėjas;
• neaiški diagnozė, pvz., persistuojantys simptomai, kai bakteriologinio vidurinės šlapimo porcijos tyrimo rezultatai normalūs.
Gydymas
Kateterizuotos pacientės. 90 proc. atvejų, nepraėjus mėnesiui po kateterizacijos, išsivysto bakteriurija. Įtariamą ŠOI visada reikia patvirtinti bakteriologiniu vidurinės šlapimo porcijos tyrimu – gydoma, jei ŠOI simptominė arba nustatomas Proteus augimas. Sukėlėjus gana sunku sunaikinti. Patikimų duomenų, kad tiesiogiai į šlapimo pūslę skiriami vaistai būtų efektyvūs, nėra.
Kitos pacientės
• Gerti daug skysčių (> 3 l per 24 val.).
• Simptomams palengvinti šarminamas šlapimas, pvz., kalio citrato tirpalu.
• Iš geriamųjų antibiotikų pirmaeilis yra trimetoprimas (200 mg 2 k. per parą), nes jam jautrūs 80 proc. visų sukėlėjų. Jei ŠOI nekomplikuota, gydoma 3 dienas. Jeigu diagnozuota urogenitalinio trakto malformacija ar yra imunosupresija, ligos atkrytis, antibiotikų skiriama vartoti 2 savaites. Nustačius pielonefritą, 14 dienų gydoma chinolonais, pvz., ciprofloksacino 250–500 mg 2 k. per parą.
• Į stacionarą pacientė guldoma, jei yra dehidratacija ar bendroji būklė labai prasta.
• Pas urologą siunčiama, kai kitais tyrimais nustatyta patologinė būklė ar neįmanoma palengvinti simptomų.
Kartotinio cistito profilaktika
Po sėkmingo gydymo infekcija gali pasikartoti iki 90 proc. atvejų, ji atsinaujina ir tada, kai gydoma netinkamai.
Bendrosios priemonės. Pacientei patariama vartoti daugiau skysčių, dažniau, reguliariai šlapintis, šlapintis po lytinių santykių. Spanguolių sulčių efektyvumas vertinamas prieštaringai.
Profilaktinis gydymas antibiotikais.
Po lytinio akto reikėtų išgerti 50 mg nitrofurantoino arba tęsiamas trimetoprimo (100 mg nakčiai) ar nitrofurantoino (50 mg nakčiai) kursas.
Pakeičiamoji hormonų terapija.
Vietiniai estrogenai sumažina ŠOI atkryčio tikimybę po menopauzės.
Vakcinos. Kol kas tyrimų rezultatų nėra.
Šlaplės sindromas
Patologinė būklė, kuriai būdingi cistito simptomai, bet bakteriologinio vidurinės šlapimo porcijos tyrimo rezultatai yra neigiami. Rizikos veiksniai: šaltis, stresas, sintetiniai drabužiai, sudėtinės kontraceptinės tabletės, lytinis aktas. Pacientėms patariama gerti daug skysčių, dėvėti medvilninius drabužius, negerti sudėtinių kontraceptinių tablečių, o nuo nėštumo saugotis kitais būdais, pomenopauzinio amžiaus moterims galima skirti vietinio poveikio estrogenų.
Kai kurioms pacientėms padeda tetraciklinai, pvz., doksiciklino 100 mg 2 k. per parą (14 dienų) ar azitromicino 500 mg 1 k. per parą (6 d.). Jei simptomai nesumažėja, pacientę reikia siųsti pas urologą. Gali padėti šlaplės išplėtimas/masažas.
Intersticinis cistitas
Dažniausiai juo serga vidutinio amžiaus moterys (2.35 pav.). Liga gali sukelti šlapimo pūslės sienos fibrozę. Pagrindiniai simptomai: dažnas, stiprus skausmas virš gaktos, paūmėjantis prisipildžius šlapimo pūslei. Neretai supainiojama su ŠOI atkryčiu. Bakteriologinis vidurinės šlapimo porcijos tyrimas normalus.
Šią ligą turi patvirtinti urologas. Nėra efektyvaus gydymo, bet kai kurioms pacientėms pagelbsti antispazminiai vaistai, amitriptilinas ir šlapimo pūslės tempimas nuskausminus.
Hematurija – gali būti aiškiai pastebima arba mikroskopinė.
Dažniausios hematurijos priežastys:
• ginekologinės – kraujavimas mėnesinių, nėštumo metu, pomenstruacinis kraujavimas, kraujavimas iš gimdos kaklelio, atrofinis vaginitas;
• inkstų patologija – infekcija, akmenys, navikas, glomerulonefritas;
• šlapimtakių patologija – akmenys, navikas (retai);
• šlapimo pūslės patologija – ŠOI, akmenys, navikas, lėtinis uždegimas;
• šlaplės sutrikimai – uždegimas.
Skubaus siuntimo pas urologą indikacijos (ne vėliau kaip per 2 sav.):
• neskausminga makroskopinė hematurija;
• daugiau negu 40 metų sulaukusios pacientės, kurioms dėl hematurijos
išsivystė ŠOI atkrytis ar ŠOI yra lėtinė;
• daugiau negu 50 metų sulaukusios pacientės, kurioms nustatyta neaiškios kilmės mikroskopinė hematurija.
Reikia pabrėžti, kad tais atvejais, jeigu ŠOI yra simptominė, o ją lydi makroskopinė hematurija, infekciją reikia diagnozuoti bei gydyti dar prieš siunčiant pas specialistą. Jei infekcija nepatvirtinta, skubiai siunčiama pas urologą.
Pas specialistą skubos tvarka siųsti nereikia, kai:
• pacientė yra jaunesnė negu 50 metų ir jai nustatyta mikroskopinė hematurija;
• jei nustatyta proteinurija ar padidėjęs serumo kreatinino kiekis, ar sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis, siunčiama pas nefrologą;
• jei proteinurijos nėra, o kreatinino koncentracija serume bei glomerulų filtracijos greitis normalūs, pacientė siunčiama pas urologą.
STERILI PIURIJA – būklė, kai ŠOI nepatvirtinta, bet šlapime yra daugiau negu 10 leukocitų mm3.
Priežastys:
• netinkamas ŠOI gydymas;
• apendicitas;
• akmenligė;
• prostatitas;
• šlapimo pūslės navikas;
• inkstų tuberkuliozė;
• papilinė nekrozė;
• ŠOI, sukelta nenustatomo sukėlėjo;
• intersticinis nefritas ar cistitas;
• policistiniai inkstai;
• cheminis cistitas, pvz., po spindulinio gydymo.
Taktika. Iš pradžių kartojamas bakteriologinis šlapimo tyrimas siekiant įsitikinti, ar jis sterilus. Jei tyrimo rezultatai rodo patologiją, pacientė siunčiama pas urologą.
Iš knygos „Moterų ligos“