Pirminis žaizdos sutvarkymas
Med. dr. V. Sokolovas
Pirminis žaizdos sutvarkymas išlieka pagrindinis būdas apsaugoti žaizdą nuo infekcijos, galimų įvykusios traumos komplikacijų bei paskatinti audinių gijimą. Pirminis žaizdos sutvarkymas apima:
- žaizdos apžiūrą (nekrozinių masių ir / ar negyvų audinių, svetimkūnių pašalinimą iš žaizdos);
- žaizdos dezinfekciją;
- žaizdos drenavimą;
- audinių vientisumo atkūrimą.
Pirminis žaizdos sutvarkymas atliekamas esant bet kokiai žaizdai. Jis prasideda nuo žaizdos apžiūros. Vertinama žaizdos vieta, dydis, gylis bei atsiradimo priežastys. Paviršinių odos pažeidimų, tokių, kaip nubrozdinimai, įdrėskimai ar kiti paviršiniai odos pažeidimai, sutvarkymas prasideda nuo odos aplink žaizdą apvalymo steriliu tamponėliu, sumirkytu spiritiniame dezinfekuojamajame tirpale. Apvalius kraštus, pati žaizda patepama vandeniniu dezinfekuojamuoju tirpalu ir uždedamas sterilus tvarstis.
Gilesnės žaizdos kraštus reikia apvalyti nuo kraujo bei purvo. Tai galima padaryti tekančiu vandeniu arba vandeniniu chlorheksidino tirpalu. Apvalius žaizdą, jos kraštai patepami spiritiniais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Žaizda praplaunama vandeniniu chlorheksidino tirpalu siekiant pašalinti žuvusių audinių liekanas, eksudatą, toksines medžiagas, bakterijas, purvą. Tuomet būtina nustatyti galimus pažeidimus žaizdoje: stambiųjų kraujagyslių, nervų, kaulų pažeidimus. Esant kraujagyslių vientisumo pažeidimui, pagrindinis tikslas yra sustabdyti kraujavimą. Tam reikia žaizdą tamponuoti, uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir pacientą kuo greičiau gabenti į ligoninę, kurioje yra chirurgijos skyrius. Radus žaizdoje kaulo skeveldrų, žaizdą reikia praplauti dezinfekuojamuoju tirpalu, uždengti steriliu tvarsčiu bei, reikalus esant (jei yra galūnės žaizda), įmobilizuoti, tai yra, uždėti įtvarą. Negalima siūti įkandimo žaizdos. Ją reikia tik praplauti, dezinfekuoti kraštus bei uždėti sterilų tvarstį. Nereikia siūti ir plėštinių žaizdų, kurios reikalauja plastikos. Sutvarsčius žaizdą ir suleidus nuskausminamųjų vaistų, pacientas gabenamas į traumatologijos punktą.
Paviršinę pjautinę žaizdą (odoje / poodyje) po dezinfekcijos galima susiūti. Prieš pradedant siūti žaizdą, reikia tinkamai paruošti operacinį lauką bei savo rankas. Rankoms paruošti skiriamas ypatingas dėmesys.
Patalpose, skirtose rankoms plauti, turi būti:
- talpa su skystu muilu;
- talpa su dezinfekantu;
- vienkartinis rankšluostis;
- talpa panaudotiems rankšluosčiams.
Praustuvo čiaupai turi būti atsukami alkūne arba pedalu, muilo ir dezinfekantų talpos turi turėti automatinius dozatorius. Muilas ir dezinfekantas turi būti be bakterijų. Šių preparatų mikrobiologinis švarumas priklauso nuo jų gamybos būdo, cheminės sudėties, saugojimo ir naudojimo sąlygų. Po technologinio proceso minėtos priemonės turi būti mikrobiologiškai švarios. Darbo vietoje turi būti užtikrintas jų saugumas, kad nebūtų užkrėstos naudojimo metu. Kai nėra galimybės užtikrinti visų reikalavimų muilui, naudojami muilai turi turėti bakteriostatinių savybių. Į talpas neturi patekti oro, o dozavimo metodas turi neleisti užteršti turinio, tiesiogiai liečiantis delnu. Geriausia naudoti minkštas vienkartinio naudojimo talpas, netraukiančias oro.
Chirurginė rankų dezinfekcija – tai stropus rankų plovimas, norint pašalinti paviršinę florą. Tam naudojami dezinfekuojamieji tirpalai. Chirurginiai dezinfekantai – dažniausiai alkoholiniai bakteriostatinių detergentų tirpalai. Bakteriostatinės medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi rankų paviršiuje, kai mūvimos pirštinės. Rankų oda 3–5 min. trinamaisiais sukamaisiais judesiais pagal rankų dezinfekcijos technikos atmintinę drėkinama alkoholiniu antiseptiku tokia tvarka: plaštakos, dilbiai (ir alkūnės), dar kartą plaštakos, dilbiai, dar kartą plaštakos ir riešai. Ypač kruopščiai įtrinami riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai. Visą dezinfekcijos laiką oda turi būti drėgna, jei reikia, paspaudus dozatoriaus rankenėlę, papildomai užpilama odos antiseptiko. Paskutinė antiseptiko dozė trinama, kol oda išdžiūsta. Užmaunamos sterilios pirštinės.
Paruošus rankas, ruošiamas operacinis laukas. Pirmiausia odos paviršius aplink žaizdą apdorojamas aprobuotais ir registruotais odos antiseptikais. Apdorotas odos paviršius turi būti pakankamai didelis ir apimti odą aplink žaizdą tiek, kad butų galima išvengti dezinfekuotos vietos sąlyčio su neapdorotu antiseptikais odos paviršiumi. Oda aplink žaizdą dezinfekuojama steriliu tamponėliu, sudrėkintu odos antiseptiku. Laukas tepamas antiseptiku 2 kartus taip, kad oda išbūtų drėgna 5 min. Tuomet numatomas operacinis laukas apklojamas keliomis steriliomis paklodėmis. Paruošus operacinį lauką, žaizdos kraštai nuskausminami vietiniu anestetiku, pvz., 1 proc. lidokaino tirpalu.
Žaizdos apžiūrai bei odai susiūti reikalingi instrumentai:
- chirurginis bei anatominis pincetas;
- 2–3 Peano spaustukai;
- adatkotis;
- žirklės;
- skalpelis.
Žaizda praplaunama antiseptikais (pvz., vandeniniu chlorheksidino ar betadinio tirpalu) ir apžiūrima. Jei reikia, skalpeliu atnaujinami odos kraštai, pašalinami nekroziniai audiniai. Apipjauti sulaikant kraujavimą būtina apie 0,2–1 cm nuo žaizdos kraštų (šis atstumas priklauso nuo kraštų būklės). Pavienėmis siūlėmis susiuvamas poodis (rezorbuojančiais siūlais) bei oda (nesirezorbuojančiais siūlais). Kai žaizda didesnė, užsiuvus jos kampuose įstatomi guminiai drenai. Susiuvus žaizdą, steriliu tamponėliu, suvilgytu dezinfekante, nuvalomas kraujas aplink žaizdą bei uždedamas sterilus tvarstis. Būtina nepamiršti suleisti anatoksino prieš stabligę. Tuo atveju, jei pacientas siunčiamas į kitą gydymo įstaigą žaizdai sutvarkyti, siuntime būtina pažymėti, ar buvo leista anatoksino prieš stabligę. Ne mažiau svarbi susiūtos žaizdos priežiūra. Jei žaizda nėra užkrėsta, nuo susiuvimo iki pat proceso pabaigos ji = gyja be komplikacijų. Normaliai gyjanti žaizda turi būti sausa ir švari – taip ji apsaugoma nuo infekcijos. Netinkamai prižiūrimos žaizdos gijimas gali komplikuotis.
Pagrindinė užduotis pooperaciniu laikotarpiu yra kasdieninė žaizdos priežiūra. Vertinant žaizdą, būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti žaizdos būklę – ar nėra žaizdos infekcijos simptomų:
- paraudimo,
- karščiavimo,
- skausmo,
- patinimo.
Jei žaizda gyja pirminiu būdu, nėra žaizdos uždegimo požymių, perrišant užtenka pakeisti tvarstį. Prieš tai, žinoma, reikia dezinfekuoti žaizdą bei odą aplink ją. Jei nėra žaizdos infekcijos požymių, tvarsčio dažnai (kasdien) galima nekeisti.
Tuo atveju, jei atsiranda žaizdos uždegimo požymių, būtina pacientą siųsti chirurgo konsultacijai bei tęsti gydymą vadovaujantis jo rekomendacijomis. Jei žaizda supūliuoja, reikia nuimti keletą siūlų nuo žaizdos, praskirti žaizdą. Gavus skysčio ar pūlių, būtina paimti pasėlį. Tuomet žaizda gis antriniu būdu.
Pirminis žaizdos sutvarkymas
Med. dr. V. Sokolovas
Pirminis žaizdos sutvarkymas išlieka pagrindinis būdas apsaugoti žaizdą nuo infekcijos, galimų įvykusios traumos komplikacijų bei paskatinti audinių gijimą. Pirminis žaizdos sutvarkymas apima:
- žaizdos apžiūrą (nekrozinių masių ir / ar negyvų audinių, svetimkūnių pašalinimą iš žaizdos);
- žaizdos dezinfekciją;
- žaizdos drenavimą;
- audinių vientisumo atkūrimą.
Pirminis žaizdos sutvarkymas atliekamas esant bet kokiai žaizdai. Jis prasideda nuo žaizdos apžiūros. Vertinama žaizdos vieta, dydis, gylis bei atsiradimo priežastys. Paviršinių odos pažeidimų, tokių, kaip nubrozdinimai, įdrėskimai ar kiti paviršiniai odos pažeidimai, sutvarkymas prasideda nuo odos aplink žaizdą apvalymo steriliu tamponėliu, sumirkytu spiritiniame dezinfekuojamajame tirpale. Apvalius kraštus, pati žaizda patepama vandeniniu dezinfekuojamuoju tirpalu ir uždedamas sterilus tvarstis.
Gilesnės žaizdos kraštus reikia apvalyti nuo kraujo bei purvo. Tai galima padaryti tekančiu vandeniu arba vandeniniu chlorheksidino tirpalu. Apvalius žaizdą, jos kraštai patepami spiritiniais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Žaizda praplaunama vandeniniu chlorheksidino tirpalu siekiant pašalinti žuvusių audinių liekanas, eksudatą, toksines medžiagas, bakterijas, purvą. Tuomet būtina nustatyti galimus pažeidimus žaizdoje: stambiųjų kraujagyslių, nervų, kaulų pažeidimus. Esant kraujagyslių vientisumo pažeidimui, pagrindinis tikslas yra sustabdyti kraujavimą. Tam reikia žaizdą tamponuoti, uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir pacientą kuo greičiau gabenti į ligoninę, kurioje yra chirurgijos skyrius. Radus žaizdoje kaulo skeveldrų, žaizdą reikia praplauti dezinfekuojamuoju tirpalu, uždengti steriliu tvarsčiu bei, reikalus esant (jei yra galūnės žaizda), įmobilizuoti, tai yra, uždėti įtvarą. Negalima siūti įkandimo žaizdos. Ją reikia tik praplauti, dezinfekuoti kraštus bei uždėti sterilų tvarstį. Nereikia siūti ir plėštinių žaizdų, kurios reikalauja plastikos. Sutvarsčius žaizdą ir suleidus nuskausminamųjų vaistų, pacientas gabenamas į traumatologijos punktą.
Paviršinę pjautinę žaizdą (odoje / poodyje) po dezinfekcijos galima susiūti. Prieš pradedant siūti žaizdą, reikia tinkamai paruošti operacinį lauką bei savo rankas. Rankoms paruošti skiriamas ypatingas dėmesys.
Patalpose, skirtose rankoms plauti, turi būti:
- talpa su skystu muilu;
- talpa su dezinfekantu;
- vienkartinis rankšluostis;
- talpa panaudotiems rankšluosčiams.
Praustuvo čiaupai turi būti atsukami alkūne arba pedalu, muilo ir dezinfekantų talpos turi turėti automatinius dozatorius. Muilas ir dezinfekantas turi būti be bakterijų. Šių preparatų mikrobiologinis švarumas priklauso nuo jų gamybos būdo, cheminės sudėties, saugojimo ir naudojimo sąlygų. Po technologinio proceso minėtos priemonės turi būti mikrobiologiškai švarios. Darbo vietoje turi būti užtikrintas jų saugumas, kad nebūtų užkrėstos naudojimo metu. Kai nėra galimybės užtikrinti visų reikalavimų muilui, naudojami muilai turi turėti bakteriostatinių savybių. Į talpas neturi patekti oro, o dozavimo metodas turi neleisti užteršti turinio, tiesiogiai liečiantis delnu. Geriausia naudoti minkštas vienkartinio naudojimo talpas, netraukiančias oro.
Chirurginė rankų dezinfekcija – tai stropus rankų plovimas, norint pašalinti paviršinę florą. Tam naudojami dezinfekuojamieji tirpalai. Chirurginiai dezinfekantai – dažniausiai alkoholiniai bakteriostatinių detergentų tirpalai. Bakteriostatinės medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi rankų paviršiuje, kai mūvimos pirštinės. Rankų oda 3–5 min. trinamaisiais sukamaisiais judesiais pagal rankų dezinfekcijos technikos atmintinę drėkinama alkoholiniu antiseptiku tokia tvarka: plaštakos, dilbiai (ir alkūnės), dar kartą plaštakos, dilbiai, dar kartą plaštakos ir riešai. Ypač kruopščiai įtrinami riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai. Visą dezinfekcijos laiką oda turi būti drėgna, jei reikia, paspaudus dozatoriaus rankenėlę, papildomai užpilama odos antiseptiko. Paskutinė antiseptiko dozė trinama, kol oda išdžiūsta. Užmaunamos sterilios pirštinės.
Paruošus rankas, ruošiamas operacinis laukas. Pirmiausia odos paviršius aplink žaizdą apdorojamas aprobuotais ir registruotais odos antiseptikais. Apdorotas odos paviršius turi būti pakankamai didelis ir apimti odą aplink žaizdą tiek, kad butų galima išvengti dezinfekuotos vietos sąlyčio su neapdorotu antiseptikais odos paviršiumi. Oda aplink žaizdą dezinfekuojama steriliu tamponėliu, sudrėkintu odos antiseptiku. Laukas tepamas antiseptiku 2 kartus taip, kad oda išbūtų drėgna 5 min. Tuomet numatomas operacinis laukas apklojamas keliomis steriliomis paklodėmis. Paruošus operacinį lauką, žaizdos kraštai nuskausminami vietiniu anestetiku, pvz., 1 proc. lidokaino tirpalu.
Žaizdos apžiūrai bei odai susiūti reikalingi instrumentai:
- chirurginis bei anatominis pincetas;
- 2–3 Peano spaustukai;
- adatkotis;
- žirklės;
- skalpelis.
Žaizda praplaunama antiseptikais (pvz., vandeniniu chlorheksidino ar betadinio tirpalu) ir apžiūrima. Jei reikia, skalpeliu atnaujinami odos kraštai, pašalinami nekroziniai audiniai. Apipjauti sulaikant kraujavimą būtina apie 0,2–1 cm nuo žaizdos kraštų (šis atstumas priklauso nuo kraštų būklės). Pavienėmis siūlėmis susiuvamas poodis (rezorbuojančiais siūlais) bei oda (nesirezorbuojančiais siūlais). Kai žaizda didesnė, užsiuvus jos kampuose įstatomi guminiai drenai. Susiuvus žaizdą, steriliu tamponėliu, suvilgytu dezinfekante, nuvalomas kraujas aplink žaizdą bei uždedamas sterilus tvarstis. Būtina nepamiršti suleisti anatoksino prieš stabligę. Tuo atveju, jei pacientas siunčiamas į kitą gydymo įstaigą žaizdai sutvarkyti, siuntime būtina pažymėti, ar buvo leista anatoksino prieš stabligę. Ne mažiau svarbi susiūtos žaizdos priežiūra. Jei žaizda nėra užkrėsta, nuo susiuvimo iki pat proceso pabaigos ji = gyja be komplikacijų. Normaliai gyjanti žaizda turi būti sausa ir švari – taip ji apsaugoma nuo infekcijos. Netinkamai prižiūrimos žaizdos gijimas gali komplikuotis.
Pagrindinė užduotis pooperaciniu laikotarpiu yra kasdieninė žaizdos priežiūra. Vertinant žaizdą, būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti žaizdos būklę – ar nėra žaizdos infekcijos simptomų:
- paraudimo,
- karščiavimo,
- skausmo,
- patinimo.
Jei žaizda gyja pirminiu būdu, nėra žaizdos uždegimo požymių, perrišant užtenka pakeisti tvarstį. Prieš tai, žinoma, reikia dezinfekuoti žaizdą bei odą aplink ją. Jei nėra žaizdos infekcijos požymių, tvarsčio dažnai (kasdien) galima nekeisti.
Tuo atveju, jei atsiranda žaizdos uždegimo požymių, būtina pacientą siųsti chirurgo konsultacijai bei tęsti gydymą vadovaujantis jo rekomendacijomis. Jei žaizda supūliuoja, reikia nuimti keletą siūlų nuo žaizdos, praskirti žaizdą. Gavus skysčio ar pūlių, būtina paimti pasėlį. Tuomet žaizda gis antriniu būdu.