Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), arba prostatos adenoma, yra dažniausia vyresnio, pagyvenusio ir senyvo amžiaus vyrų šlapinimosi sutrikimų priežastis. Tiriant histologiškai, GPH nustatoma 50 proc. ‒ 60 metų ir 90 proc. ‒ 80 metų vyrų. Tačiau pastaruoju metu GPH diagnozuojama vis daugiau jaunesnių vyrų. Todėl laiku skirta GPH profilaktika yra vienas pagrindinių uždavinių ne tik šeimos gydytojams, urologams, bet ir vyrais besirūpinančioms moterims.
GPH išsivystymo mechanizmas
GPH būdinga ir stromos, ir epitelio ląstelių hiperplazija. Šie procesai dažniausiai stebimi prostatos dalyje, esančioje apie šlaplę, o prostatos vėžys dažniausiai atsiranda periferinėse priešinės liaukos zonose. Hiperplazijos židiniams didėjant ir spaudžiant šlaplę, sutrinka šlapimo nutekėjimas. Galima įvairaus laipsnio šlapimo pūslės obstrukcija („statinis“ GPH komponentas). Be to, lygiuosius raumenis šlapimo pūslės kaklelyje, prostatoje ir prostatos kapsulėje gausiai inervuoja α2 adrenoreceptoriai, kurie sąlygoja sutrikusio šlapimo nutekėjimo iš pūslės atsiradimą („dinaminis“ GPH komponentas). Būdingų GPH apatinių šlapimo takų simptomų atsiranda dėl statinio ir dinaminio komponentų sąveikos. Tradiciškai simptomai skiriami į dvi grupes – atsirandantys dėl šlaplės suspaudimo (sunkumas šlapinantis) ir dėl šlapimo susilaikymo pūslėje [4]. Dėl nuolatinio perpildymo ištempiama šlapimo pūslė, vystosi jos hipertrofija. Susikaupusiame šlapime dažnesnės infekcijos, kurios gali sukelti cistitus, inkstų infekcines ligas.
Pirmieji ženklai
Vyrai jau turėtų susirūpinti, jei vargina nepasišlapinimo jausmas, tenka dažniau keltis naktį, atsiranda deginimas šlaplėje, tarpvietėje, kankina nuolatinis noras šlapintis, ankstyva ejakuliacija. Tokius simptomus gali sukelti ir prostatitas (prostatos uždegimas), ir prostatos vešėjimas (hiperplazija), ir pradinių stadijų prostatos vėžys. Svarbiausia, negalima ignoruoti tokių simptomų ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes šiuos simptomus gali sukelti ne tik GPH. Tai gali būti ir dėl sunkesnių ligų, tokių kaip šlapimo pūslės infekcija ar vėžys. Apie pastebėtus simptomus reikia pasakyti gydytojui, kad būtų paskirti tyrimai, reikalingi priežasčiai nustatyti.
Svarbu laiku išsitirti
Kodėl atsiranda vienas ar kitas navikas, nėra gerai žinoma. Manoma, kad dėl aplinkos poveikio vyksta įvairios genų mutacijos (kitimai), todėl ląstelės pakinta, praranda normalias savo savybes, pradeda daugintis. Prostatos vėžys neturi specifinių požymių. Vėžys vystydamasis skatina prostatą didėti, todėl ankstyvieji prostatos vėžio požymiai nesiskiria nuo gerybinio prostatos išvešėjimo simptomų: pasunkėjęs ir padažnėjęs šlapinimasis, nevisiško pūslės ištuštinimo jausmas. Tik esant gerybiniam išvešėjimui šie simptomai vystosi pamažu, o esant prostatos vėžiui – sparčiau. Deja, tai nėra taisyklė. Prostatos vėžį galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, atlikus prostatos specifinio antigeno (PSA) testą.
Prostatos specifinis antigenas – priešinės liaukos gaminamas baltymas, kurį organizmas išskiria savaime, nedideli jo kiekiai yra kiekvieno sveiko vyro kraujyje. Sergant prostatos vėžiu, šio baltymo kraujyje padaugėja, o tai padeda aptikti prostatos vėžį ankstyvos jo vystymosi stadijos, kai jį lengviausia išgydyti. Tačiau padidėjęs PSA lygis kraujyje dar nepatvirtina vėžio, šis žymuo gali padidėti ir sergant kitomis prostatos ligomis (mechaninis poveikis prostatai, gerybinis prostatos išvešėjimas ir kt.).
Prostatos specifinio antigeno (PSA) norma:
· < 40 metų < 1,3 mg/l (arba ng/ml);
· 41–50 metų < 2,0 mg/l (arba ng/ml);
· 51–60 metų < 3,0 mg/l (arba ng/ml);
· 61–70 metų < 4,0 mg/l (arba ng/ml);
· > 70 metų < 4,5 mg/l (arba ng/ml).
Esant nors menkiausiam įtarimui, kad vyras gali sirgti prostatos vėžiu, atliekami sudėtingesni tyrimai, kurie tiksliai atsakys, ar sergama prostatos vėžiu.
Diagnozės nustatymas
Gerybinė prostatos hiperplazija yra diagnozuojama remiantis klinikiniais ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatais. Rektalinio (digitalinio) tyrimo metu gydytojas gali apčiuopti prostatą, įvertinti jos dydį, formą, standumą ir paviršių. Norint įvertinti šlapimo srovės greitį ir patikrinti, ar šlapimo pūslė visiškai išsituština, urologas atlieka specifinius klinikinius testus.
Bendras ir biocheminis kraujo tyrimai yra reikalingi siekiant įvertinti inkstų funkciją. Norint nustatyti persistuojančią infekciją ir įvertinti bakterijų atsparumą antibiotikams, rutiniškai yra atliekamas šlapimo tyrimas ir išauginama mikroorganizmų kultūra. Tikslesnei diagnozei nustatyti prostata yra tiriama ultragarsu (per priekinę pilvo sieną arba per tiesiąją žarną). Tai labai informatyvus tyrimas: apžiūrima prostata, išmatuojamas jos dydis, tūris, įvertinamas organo audinių tankis, ar nėra vietų, įtartinų dėl vėžio.
Jei gydytojas jau atliko prostatos apčiuopą pirštu, nustatė PSA lygį kraujyje, skyrė tyrimą ultragarsu, ir yra nors menkiausia galimybė, kad tai gali būti ne GPH, o prostatos vėžys, tuomet šiai ligai patvirtinti ar paneigti būtina įtartinus dėl vėžio prostatos audinius ištirti mikroskopu. Prostatos audinio mėginių gaunama atlikus prostatos biopsiją. Visa biopsijos procedūra atliekama vietinės nejautros sąlygomis. Po biopsijos infekcijos rizikai sumažinti pacientui skiriama antibiotikų. Parą ar dvi po biopsijos gali būti kraujo šlapinantis ar tuštinantis. Tai nėra patologija, o normalus reiškinys po šio tyrimo.
O gal geriau gydymui pasitelkti palmės vaisių ekstraktą?
Prostatos ligų išvengti sunku, nes jos susijusios su vyro fiziologija, natūraliu senėjimu, genetika, paveldėjimu. Prostatos ligas skatina nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, vaistų (pvz., antidepresantų) vartojimas, dažnas lytinių partnerių keitimas, pasikartojantys prostatos uždegimai, nevisavertė mityba. Pasak gydytojų, tai suprasdami, vyrai turėtų labiau rūpintis savo sveikata. Esant GPH, rekomenduojama pasitelkti bene dažniausiai vartojamą preparatą, sabalpalmių (Sabalis Serrulatae) vaisių ekstraktą (Prostamol Uno), kuris slopina 5α reduktazę ir dihidrotestosterono jungimąsi prie androgenų receptorių. Preparato veiksmingumas tirtas Lenkijoje vykdytame daugiacentriame tyrime. Jame dalyvavo daugiau kaip 8000 vyrų, visus juos vargino apatinių šlapimo takų simptomai, būdingi GPH.
Gydymo Prostamol Uno veiksmingumas ir saugumas vertintas remiantis Tarptautine prostatos simptomų skale, gyvenimo kokybės indeksu (skalė nuo 0 (liga neturi įtakos gyvenimo kokybei) iki 6 (maksimalus neigiamas poveikis gyvenimo kokybei)) ir dieninės bei naktinės poliurijos dažniu. Prostamol Uno veiksmingumą ir saugumą vertino urologai trijų pacientų apsilankymų metu.
Pirmo vizito metu 19 proc. pacientų teigė, kad jų simptomai yra nedideli, 60 proc. – vidutinio sunkumo ir 21 proc. – sunkūs. Gyvenimo kokybės vertinimas buvo vos 4,02. Skyrus Prostamol Uno, 86 proc. pacientų gydymo veiksmingumą įvertino kaip gerą ar labai gerą. 47–56 metų amžiaus grupėje šis rodiklis buvo net 97 proc. Trečio vizito metu savo simptomus kaip nedidelius įvardijo jau 73 proc. visų Prostamol Uno vartojusių pacientų (palyginti su 19 proc. tyrimo pradžioje). Po dviejų mėnesių gydymo, pačių pacientų vertinimu, gyvenimo kokybė pagerėjo 63 proc., o 90 proc. tyrimo dalyvių išreiškė norą toliau gydytis Prostamol Uno. Nepageidaujamas poveikis siekė 1 proc., tačiau visoje didesnėje nei 8000 pacientų populiacijoje nebuvo nė vieno pranešimo apie sutrikusią lytinę funkciją.
Tyrime nustatyta, kad Prostamol Uno efektyvus gydant GPH sąlygotus apatinių šlapimo takų simptomus. Preparatas pagerino gyvenimo kokybę, jį vartojant nenukentėjo lytinė funkcija. Pagerėjusi gyvenimo kokybė išliko viso stebėjimo metu. Svarbiausia – šiuo klausimu sutapo ir pacientų, ir gydytojų nuomonė. Pacientaigerai toleravo Prostamol Uno – tyrimas patvirtino, kad tai yra saugus vaistas, tinkamas ilgą laiką gydyti GPH.
Apibendrinimas
Labai svarbu vyresniems nei 45 metų vyrams profilaktiškai tikrintis nors kartą per metus. Tačiau šių rekomendacijų paiso ir pas urologą kartą per metus ateina tik 6 proc. vyrų. Daugumai apsilankyti pas šios srities gydytoją trukdo gėdos ir baimės jausmas. Vyrai turi būti tiriami per tiesiąją žarną, įvertinamas prostatos dydis, konsistencija. Būtina atlikti prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje (PSA) ir paneigti prostatos vėžio egzistavimą.
Diagnozavus GPH, rekomenduojama į pagalbą pasitelkti sabalpalmių vaisių ekstraktą (Prostamol Uno), kuris slopina 5α reduktazę ir dihidrotestosterono jungimąsi prie androgenų receptorių. Tyrimais nustatyta, kad Prostamol Uno efektyvus gydant GPH sąlygotus apatinių šlapimo takų simptomus.
Parengė gyd. R. Jasiukevičius
Litertaūra
1. McConnell JD, Bruskewitz R, Walsh P, et al. The effect of finasteride on the risk of acute urinary retention and the need for surgical treatment among men with benign prostatic hyperplasia. Finasteride Long-Term Efficacy and Safety Study Group. N Engl J Med. 1998;338:557–563.
2. McConnell JD, Roehrborn CG, Bautista OM, et al. The long-term effect of doxazosin, finasteride, and combination therapy on the clinicalprogression of benign prostatic hyperplasia. N Engl J Med. 2003;349:2387–2398.
3. Jacobsen S, Jacobson D, Girman C, et al. Natural history of prostatism: risk factors for acute urinary retention. J Urol. 1997;158:481–487.
4. Meigs J, Barry M, Giovannucci E, et al. Incidence rates and risk factors for acute urinary retention: the health professionals followup study. J Urol. 1999;162:376–382.
Žurnalas „Farmacija ir laikas”