Šiuolaikinis gyvenimo ritmas neišvengiamai susijęs su stresu. Kiekvieną dieną žmogų veikia daugybė stresorių: greitėjantis gyvenimo tempas, padidėjęs protinis krūvis, aplinkos užterštumas, savirealizacijos sunkumai. Daugelis žmonių patiria stresą, dėl nesėkmių darbe ir asmeniniame gyvenime.
Stresas gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuolatinį stresą patiriančių žmonių organizmas, dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą. Literatūroje pateikiami duomenys rodo, kad dėl streso sutrinka normalus miegas, kuris sąlygoja darbo ir laisvalaikio kokybę.
Pagrindinė streso lokalizacijos vieta yra smegenys. Mokslininkai nustatė, kad ir lėtinis (užsitęsęs), ir ūmus (trunkantis neilgai) stresas gali sumažinti nervinių ląstelių kiekį, slopinti naujų nervinių ląstelių susidarymą, dėl to blogėja pažintinės funkcijos ir nuotaika. Nepavykus stresoriaus įveikti, blogėjančios nuotaikos fone, gali atsirasti nerimo sutrikimai, depresija.
Viename iš tyrimų Ericksonas su kolegomis nustatė, kad žmonių smegenys yra plastiškos (smegenų gebėjimas sudaryti nervines jungtis), dėl šios savybės smegenys gali atsigauti po patirto streso. Ši savybė būdinga ne tik jauniems, bet ir vyresniems asmenims.
Mokslininkai nustatė, kad fiziniai pratimai sumažina depresiją ir nerimą, didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką. Daugelis mokslininkų vieningai sutaria, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai, tačiau dar išlieka nesutarimų, dėl atsakingų mechanizmų – kaip tai veikia?
Šiuo metu yra keletas fiziologinių bei psichologinių šio poveikio aiškinimo teorijų. Tiriant gyvūnus nustatyti neuromediatorių (serotonino, noradrenalino, dopamino) kiekio pakitimai, kurie susiję su nuotaikos kitimu. Taip pat fiziniai pratimai padidina steroidų kiekį, kurie pasižymi stresą mažinančiu poveikiu. Fizinio krūvio metu organizmas atpalaiduoja endorfinus – neuropeptidus, kurie smegenyse jungiasi prie opioidinių receptorių ir pasižymi analgeziniu, atpalaiduojančiu poveikiu. Daugėja įrodymų, kad fizinis aktyvumas (kaip procesas) atitraukia dėmesį nuo stresoriaus – geros emocijos patiriamos fizinio aktyvumo metu daro teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Nustatyta, kad studentai, lankantys tekvondo pratybas turėjo mažesnį depresijos lygį nei kontrolinės grupės studentai.
Vis dar lieka neaiškus optimalios fizinio aktyvumo (FA) ,,dozės“ (kiek kartų per savaitę) ir atsako (poveikio psichinei sveikatai) tarpusavio ryšys.
Vieni mokslininkai teigia, kad net mažos FA ,,dozės“ (iki trijų kartų per savaitę) gali apsaugoti nuo depresijos. Barney su kolegomis nustatė, kad dažniau (daugiau nei tris kartus per savaitę) fizine veikla užsiimantys tiriamieji buvo mažiau linkę pranešti apie blogą psichinę sveikatą. Pasak mokslininkų iš Teksaso (JAV) universiteto, siekiant optimalaus antidepresinio poveikio treniruotis reikėtų nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, po 45-60 minučių.
Visos fizinio aktyvumo formos yra geros kontroliuojant stresą, tačiau didžiausias efektas bus pasiektas tada, kai asmuo užsiims jam malonia fizinio aktyvumo forma (greitu ėjimu, bėgimu, plaukimu, šokiais ar kita veikla), kuri atitiks asmens fizinį pajėgumą. Naujausi moksliniai tyrimai nustatė, kad aerobiniai (ugdantys ištvermę – ėjimas, bėgimas, plaukimas, slidinėjimas ir kita) fiziniai pratimai yra vienas iš geriausių antidepresantų! Ištvermę ugdantys fiziniai krūviai raumenyse pagamina medžiagą – kynurino rūgštį – kuri ir apsaugo, ir sumažina depresijos reiškimąsi.
Mokslininkai nustatė, kad norint įveikti ilgalaikio streso pasekmę (nerimą ir depresiją), fiziniai pratimai gali būti efektyvesnė priemonė už medikamentinį gydymą. Antidepresantai kartais gali sukelti šalutinį poveikį, o tuo tarpu fiziniai pratimai pagerina ne tik psichinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą.
Manoma, kad iš protėvių paveldėtas genetinis kodas yra toks, kad organizmas geriausiai funkcionuoja, kiekvieną dieną dirbdamas fiziškai, rašo Eatonas. Aerobiniai fiziniai pratimai – natūrali priemonė, didinanti ne tik organizmo rezervines galimybes, tačiau didinanti atsparumą stresui ir padedanti atsigauti streso paveiktoms smegenims. Kokybiškas miegas ir pilnavertė mityba yra taip pat svarbūs atsigavimo po streso veiksniai.
Parengė: lektorė doc.dr. A.Mockienė, biomedicinos mokslų daktarė
