,,Jei nežinai, kas tau yra, nemažai šansų, kad tavo organizmas netoleruoja glitimo ir galbūt sergi celiakija,“ – patirtimi su žurnalo skaitytojais dalijasi vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas. Viskas būtų paprasta ir aišku, jei vis dėlto suprastume, kas tas glitimas ir su kuo „valgoma“ toji celiakija. Gastroenterologo teigimu, jei Lietuva šiuo klausimu nebūtų ,,įstrigusi“ beveik viduramžiuose, turbūt gyventume sveikesni ir net sotesni, todėl viskas, ko dabar reikia – užbėgti blogoms pasekmėms už akių.
Jei esi tikras, kad nesergi šia liga – geriau nebūk
Švedija yra maždaug tris kartus didesnė už Lietuvą. Ten gyvena apie 9 mln. žmonių, Lietuvoje – beveik 3 mln. Švedijoje celiakija sergančių žmonių draugiją sudaro 35 000, o mūsų šalyje – apie 100 žmonių. Taip yra todėl, kad Lietuvoje kol kas ši problema beveik nesuprantama. Tai nereiškia, jog sergančiųjų mūsų krašte turi būti tik tris kartus mažiau nei Švedijoje, tačiau bent 5000 sergančiųjų turėtų būti. Didžiausia bėda – jie to net nenutuokia, o gydytojai dažnai taip pat nesugeba pastebėti ligos.
Glitimas. Kas tai?
Glitimas – kviečių, rugių ir miežių baltymas, kurio nemažai žmonių netoleruoja. Labiau žinomas kaip gliutenas šis baltymas mūsų kal-boje turi savo pavadinimą. Lietuva yra vienintelė pasaulyje šalis, kuri gliuteną išvertė į lietuvių kalbą ir pavadino glitimu. ,,Belieka tik laukti, kada ,,kilogramai“ bus išversti į lietuvių kalbą“, – juokauja V. Urbonas. Gydytojo teigimu, tai pabrėžti yra labai svarbu tam, kad gliuteno netoleruojantys žmonės, svečiose šalyse pamatę kitokį pavadinimą, nepasimestų. Neretai susiduriama su labai liūdnais faktais, kad užsieniečiai, kuriems reikia laikytis begliutenės dietos, atvykę į Lietuvą, neranda užrašo ,,gliutenas“, kaip yra pripratę matyti visame pasaulyje (net ir Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje) ir labai rimtai nukenčia. Pasakoja biomedicinos mokslų daktaras docentas Vaidotas Urbonas
Begliutenė dieta – vaistas ar mada?
Nors begliutenė dieta pasaulyje vis populiarėja, o JAV šis reiškinys – jau tikras ,,bumas“ ir tik belieka laukti, kada tai pasieks Lietuvą, aklai žavėtis ja nereikėtų. Vis dėlto glitimo netoleravimas yra liga. Jei valgai kviečius, miežius, rugius ir jautiesi puikiai – tu sveikas, jei priešingai – bėda. Kartais grūdinių kultūrų atsisakymas gali būti pats geriausias ir teisingiausias vaistas, tačiau, jei organizmas šiuos produktus priima – jie gali būti reikalingi.
Kas vyksta sergant celiakija?
Celiakija – viso organizmo autoimuninė liga. Ja sergant sutrinka imunitetas. Šiuo metu pasaulyje yra žymiai daugiau ligų, kai imunitetas yra ,,per geras“ (piktnaudžiaujama imunitetą gerinančiais vaistais). Imunitetą stiprinančių vaistų nėra. Yra imunitetą veikiantys vaistai, kurie gali paveikti arba gerai, arba blogai. Jei žmonės ima propaguoti ,,per gerą“ imunitetą, tai labai pavojinga. Neretai gydytojai savo pacientams skiria prednizoloną, kuris veikia priešingai: imunitetą mažina. Celiakija iš pradžių pasireiškia plonajame žarnyne, tačiau tada pradeda vykti autoimuninė reakcija, susidaro tam tikros medžiagos, kurios pradeda kovoti prieš nuosavą organizmą. Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti, žarnyną palyginkime su žalios žolės veja. Per ją įsiurbiamas maistas. Po celiakijos iš žolės geriausiu atveju lieka tik ražiena arba asfaltas. Labai sumažėja plotas, pro kurį maistas galėtų būti įsiurbiamas. Tuomet viskas, ką suvalgome, keliauja iš mūsų tuštinantis. Pradeda trūkti įvairių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, todėl prasideda mažakraujystė. Negydant celiakijos, gali ištikti sunkios komplikacijos: susiformuoja 1 tipo cukrinis diabetas, atsiranda autoimuninis tiroiditas (sunyksta skydliaukė), prasideda jaunatvinis reumatoidinis artritas, osteopenija (kaulų tankio sumažėjimas) ir osteoporozė (kaulų išretėjimas). Ypač vyresnio amžiaus moterys turėtų prisiminti, jog ne vien dėl estrogenų stokos atsiranda kaulų problemos, bet ir dėl celiakijos. Dar viena grupė: onkologinės ligos. Tai pasitaiko retai, kai celiakija visiškai negydoma. Didžiausia problema yra imuninių ligų diagnozavimas: jei susirgai cukriniu diabetu ir tik tada sužinojai, kad tai sukėlė celiakija – diabeto nebeišgydysi.
Kaip įtarti ir diagnozuoti celiakiją?
Pirmieji simptomai: žarnynoveiklos sutrikimai, svoriomažėjimas be priežasties.
Celiakijos nustatymas nėra neįveikiama užduotis. Tokie tyrimai pasaulyje jau atliekami daugiau kaip 50 metų. Pagrindinė paciento užduotis – įtarti, kad sergama celiakija. Jei turima nusiskundimų dėl žarnyno veiklos, viduriuojama, kankina pilvo pūtimas, jei mažiems vaikams sunkiai auga svoris ar vyresniems jis ima be paaiškinamos priežasties kristi, tuomet tai yra pirmieji ligos simptomai. Viduriavimas dažniausiai nėra dažnas, tačiau gausus. Vemiama rečiau.
Irzlumas, moterų nevaisingumas
Norint įžvelgti, ar vaikui nebūdingi šios ligos simptomai, labai svarbu pastebėti, ar jis nėra irzlus.
Prasta nuotaika, depresija taip pat gali kamuoti ir vyresnį žmogų, sergantį celiakija. Šiuos simptomus pastebėti sunku, nes jiems visada randama pateisinimų: darbas, šeima, rūpesčiai. Yra ir tokių egzotinių dalykų kaip celiakija ir nevaisingumas. Dažnai nevaisingos moterys serga celiakija, o ši yra nediagnozuota.
Kraujo tyrimas dėl mažakraujystės ir specifinių celiakijos antikūnų nustatymas
Kitas žingsnis norint diagnozuoti celiakiją – kraujo tyrimai dėl mažakraujystės. Nustačius anemiją, toliau atliekami specialūs tyrimai nustatyti celiakiją: dažniausiai iš venos arba piršto imamas kraujas ir žiūrima, ar randama tam tikros medžiagos – specfinių antikūnų. Lietuvoje šie tyrimai atliekami didžiųjų miestų ligoninėse.
Genetinis tyrimas
Dar vienas žingsnis diagnozuojant celiakiją – genetinis tyrimas. Jei rezultatai rodo, kad nėra genų, kurie reikalingi sergant celiakija, gydytojai gali tikrai patvirtinti, jog tas žmogus neserga celiakija ir niekada gyvenime nesusirgs. Jei randama, vadinasi, žmogus turi polinkį sirgti. Galbūt jis nesusirgs net per 100 m., bet teoriškai – gali. Vyriausia pacientė, kuriai buvo nustatyta celiakija – 94-erių metų. Tai rodo, jog šia liga galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tiesa, Lietuvoje šie tyrimai atliekami tik Medicinos diagnostikos centre Vilniuje.
,,Kai užsieniečiai manęs paklausia, kokiuose restoranuose Lietuvoje galėtume skaniai pavalgyti begliutenio maisto, man belieka tik atsiprašyti ir pasiūlyti nusipirkti begliutenių miltų ir namuose išsikepti batoną“, – V. Urbonas.
Endoskopija
Galiausiai pacientui atliekama endoskopija: kišamas zondas ir iš dvylikapirštės žarnos paimama biopsinės medžiagos, ši ištiriama ir tik tada galutinai aišku, ar žmogus serga celiakija, ar ne.
Dieta
Žinoma, yra dar viena sąlyga norint išsiaiškinti, ar žmogus serga: kai skiriama dieta, remisijaturi būti greita, t. y. per mėnesį jis turi pasijausti labai gerai. Jei nepasijuto: arba pažeidė dietą, arba žmogus serga ne šia liga. Celiakija sergantis žmogus dietos poveikį visada pajaučia.
Lietuvai yra ko ir iš ko mokytis
Nors kavinių ir restoranų meniu rasti patiekalų, prie kurių būtų parašyta, ar gliuteno yra, ar ne, toli gražu neįmanoma, vienintelis pliusas: pagaliau maisto prekių parduotuvėse yra produktų, pažymėtų specialiu ženklu (perbraukta grūdo varpa), nurodančiu, jog sudėtyje yra gliuteno. Taip pat vaikai iki 18 m., sergantys šia liga, nemokamai gauna begliutenių kukurūzų miltų. Liūdna situacija ir tarp medikų: juos stengiamasi supažindinti su šia liga, rengiamos konferencijos, leidžiami leidiniai ir platinamos publikacijos, tačiau vis dėlto gydytojus apklausus paaiškėjo, jog tobulėti yra kur. Spėjama: jeigu anksčiau nei išsivysto cukrinis diabetas būtų pastebima, jog žmogus serga celiakija, valstybė sutaupytų ne vieną milijoną. Kol kas mokslas dar negali tiksliai atsakyti, ar ankstyvesniame amžiuje diagnozuota celiakija sumažintų sergančiųjų diabetu skaičių. Niekas pasaulyje dar nėra pradėję tirti naujagimių dėl šios ligos, nes ši liga prasideda tik tada, kai vaikas pradeda valgyti kviečius, miežius ir rugius. Vengrija yra vienintelė šalis pasaulyje, kurios viena iš apskričių savo lėšomis ėmė organizuoti projektą, kurio idėja – ištirti visus pradinių klasių amžiaus vaikus, ar jie neserga celiakija. Lietuvoje toks tyrimas kainuoja apie 70 Lt. Visas pasaulis dabar žiūri į Vengriją, kaip jiems seksis po 10, 20 metų. Jei rezultatas bus toks, kad ženkliai sumažės susirgimų skaičius, visi strimgalviais puls iš paskos. Deja, bet jau bus praradę 20 metų, o per juos – ne vieną milijoną litų skaičiuojant, kiek bus prarasta ligonių, kuriems būtų buvę galima skirti paprastą gydymą dieta. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojai bandė atlikti panašų tyrimą, tačiau jiems pavyko ištirti tik 1000 vaikų, nes toks projektas kainavo apie 50 000 Lt, kuriuos turėjo rasti patys gastroenterologai savo laisvu metu. Gydytojai nusivylę, jog valstybė nesuinteresuota atlikti mokslinius medicinos tyrimus. Tyrimo rezultatai: Iš 500 vaikų tik vienam nustatyta celiakija. Europoje tendencija kiek kitokia, sakoma, kad vienas iš 100 ar 200 žmonių serga, todėl sunku pasakyti, ar Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai atspindi bendrą Lietuvos žmonių, sergančiųjų celiakija, tendenciją.
,,Jei nebūčiau žinojęs, kad sergu celiakija, dabar nebūčiau žinojęs, kaip jaučiasi sveikas žmogus, todėl, kad galiu savo gyvenimą palyginti iki dietos ir po jos.“, – V. Urbono pacientas.
Nevalgyti kviečių, rugių ir miežių sunku tik iš pradžių. Juk yra ryžiai, grikiai, avižos, mėsa, pieno
produktai. Pacientai drąsiai teigia, kad priprasti prie naujų mitybos įpročių nėra sunku, o savijauta kaipmat pasitaiso. Sergančiųjų celiakija draugijos pasaulyje veikia aktyviai ir turi daug narių: Didžiosios Britanijos celiakijos draugijai priklauso daugiau kaip 100 tūkst. narių. Dėl gausaus diagnozuotų sergančiųjų skaičiaus visame pasaulyje gegužės mėnesį minima Celiakijos diena, daug kur klesti lobizmas, o visuomenė aktyviai supažindinama su šia liga reklaminiais būdais. Patarimas žmonėms, norintiems laikytis begliutenės dietos: jei šios dietos laikaisi keletą mėnesių ir po to sugalvoji, kad galbūt sergi celiakija bei nori išsitirti – kišti zondą nebėra prasmės. Per dietos laikotarpį galėjo atsigauti žarnyno ,,žolė“, todėl nebus aišku, ar celiakijos nėra, ar ji yra, bet tie gaureliai nevalgant javų jau spėjo ataugti. Lietuvoje celiakija yra viena iš blogiausiai diagnozuojamų ligų.
Kalbėjosi Emilija Gaivenytė